Civilinė byla Nr. e2S-714-1092/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03374-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
(S)
3.1.18.1.1.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams I. B. ir R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ribotos atsakomybės bendrovė „Balturas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir R. B. (toliau kartu – ir atsakovai) 36 446,20 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovams nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių 36 446,20 Eur sumos areštą.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovai neteisėtai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Poilsis pajūryje“ nesumokėjo didelės 33 800,40 Eur sumos ir šią piniginių lėšų sumą pasisavino. Atsakovų veiksmai yra sistemingi, sąmoningi, tyčiniai, sąlygoti savanaudiškų paskatų, nukreipti UAB „Poilsis pajūryje“ verslo perėmimui. Nurodyti nuoseklūs ilgamečiai atsakovų veiksmai akivaizdžiai rodo jų nesąžiningumą. Be to, atsakovas R. B., būdamas ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Balturas“ vadovu, veikdamas kartu su įmonės vienintele dalyve sutuoktine I. B., turėdami tikslą išvengti piniginės prievolės įvykdymo, į įmonės 2021 metų finansinę atskaitomybę tyčia neįtraukė duomenų apie įmonės kreditinius įsipareigojimus UAB „Poilsis pajūryje“ ir neteisėtai, neinformavus kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“, pradėjo nemokios RAB „Balturas“ likvidavimo procedūrą Rusijos Federacijoje. Atsakovė I. B. yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje, o jos sutuoktinis atsakovas R. B., nors yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi leidimą gyventi Rusijos Federacijoje. Atsakovų ryšiai su Rusija yra itin glaudūs, nes šioje šalyje atsakovai, ieškovo žiniomis, ne tik turi nekilnojamojo turto, bet turi veikiančią kitą I. B. įsteigtą šeimos įmonę. Nors, ieškovo žiniomis, atsakovai šiuo metu gyvena Lietuvoje, kur nuosavybės teise turi įgiję nekilnojamojo turto, tačiau esant šiandieninei geopolitinei situacijai dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje, atsakovai bet kuriuo momentu gali Lietuvoje turimą likvidų nekilnojamąjį turtą parduoti ir išvykti į Rusijos Federaciją, kur jie taptų praktiškai nepasiekiami ir priverstinis skolos išieškojimas dėl politinių ir teisinių kliūčių taptų realiai visiškai neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių 36 446,20 Eur sumos areštą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė I. B. yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje. Atsakovai turi įgiję nekilnojamojo turto Lietuvoje ir turi ryšių su Rusijos Federacija. Teismas sutiko su ieškovo nurodomu argumentu, kad, nors atsakovai šiuo metu gyvena Lietuvoje, tačiau, esant šiandieninei geopolitinei situacijai dėl Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje, atsakovai bet kuriuo momentu gali Lietuvoje turimą likvidų nekilnojamąjį turtą parduoti ir išvykti į Rusijos Federaciją, kur jie taptų praktiškai nepasiekiami ir priverstinis skolos išieškojimas dėl politinių ir teisinių kliūčių taptų realiai visiškai neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai I. B. ir R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas nepateikė jokių motyvų dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo vertinti ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą, o ne formalią ieškinio (turinio bei formos prasme) atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimams.
7.2. Ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. Nors atsakovai iš esmės nesutinka su tuo, jog atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pažeistos bet kokių trečiųjų asmenų teisės, tačiau ieškinį pareiškė ne UAB „Poilsis pajūryje“, o fizinis asmuo – E. K., kuris neturi teisės reikšti ieškinio dėl tariamai pažeistų UAB „Poilsis pajūryje“ teisių ar juridinio asmens patirtos žalos.
7.3. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, šia sutartimi E. K. įgijo tik reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje e2-1003-911/2021 į RAB „Balturas“. Reikalavimo teisės įgijimas į RAB „Balturas“ neapima teisės reikšti naujo ieškinio dėl tariamo UAB „Poilsis pajūryje“ teisių pažeidimo. Kita vertus, jokios turtinės žalos dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ apskritai nepatyrė, kadangi visa 2022 m. balandžio 20 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties suma (39 245,99 Eur) sumažino savo kreditinius įsipareigojimus E. K. (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 punktas). Tai reiškia, jog jokios įtakos pradinės kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ teisėms ieškovo nurodomi tariamai neteisėtai atsakovų atlikti veiksmai neturėjo.
7.4. Sprendimas dėl likviduojamos įmonės statuso įgijimo RAB „Balturas“ priimtas 2022 m. kovo 15 d. Kaip teisingai nurodo ieškovas, duomenys apie sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimą buvo paskelbti viešai, todėl 2022 m. balandžio 20 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu galėjo ir turėjo būti žinomi tiek pradinei kreditorei, tiek ir naujajam kreditoriui E. K. ar bet kuriems kitiems suinteresuotiems asmenims.
7.5. Priešingai negu nustatė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika neegzistuoja. Ieškovas atsakovų nesąžiningumui pagrįsti nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų galbūt nesąžiningus atsakovų ketinimus. Be ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių dėl tariamai pažeistų RAB „Balturas“ likvidavimo procedūrų, ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl vieno iš atsakovų pilietybės. Teismas ne tik ignoravo tai, jog ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų (įrodymų), patvirtinančių galbūt nesąžiningus atsakovų ketinimus, siekiant išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo, bet ir skundžiamą nutartį grindė vieninteliu išimtinai diskriminacinio pobūdžio argumentu dėl vieno iš atsakovų pilietybės ir hipotetine jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida dėl galimo atsakovų išvykimo gyventi į Rusijos Federaciją. Atsakovai pažymi, kad ši prielaida ne tik nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, bet ir jiems prieštarauja. Atsakovai pabrėžia, jog jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jie turi čia turto ir neturi jokių ketinimų išvykti į Rusijos Federaciją. Vien tai, jog atsakovė I. B. turi Rusijos Federacijos pilietybę, negali būti pagrindu teismui pripažinti tai esant galimo atsakovų nesąžiningumo įrodymu. Kaip jau minėta, toks akivaizdžiai diskriminacinio pilietybės pagrindu argumentas negali būti pripažįstamas pagrindu konstatuoti atsakovų nesąžiningumą ir tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.6. Ieškovas taip pat nutylėjo apie savo akivaizdų nesąžiningumą atsakovų atžvilgiu, vengiant vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑976-538/2017 patvirtintą taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovams skolą iki 2018 m gruodžio 31 d., tačiau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmoningai vilkina skolos, kuri šiuo metu sudaro mažiausiai 157 446,05 Eur, grąžinimą.
8. Atsiliepimu į atsakovų I. B. ir R. B. atskirąjį skundą ieškovas E. K. prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Atsakovai iš esmės net neneigia, kad pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį RAB „Balturas“ vadovams ir steigėjams dėl įmonei atsakovų vadovaujamos RAB „Balturas“ skolos pagal teismo sprendimą nesumokėjimo, nes atsakovai atliko neteisėtus veiksmus įmonės atžvilgiu. UAB „Poilsis pajūryje“, reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleisdama reikalavimo teises į RAB „Balturas“ naujajam kreditoriui E. K., tokiu būdu perleido teises, susijusias su šiuo įsiskolinimu, kurias pati turėjo, be kita ko, teisę reikalauti iš atsakovų, veikusių RAB „Balturas“ vardu, sumokėjimo skolos, kurios dėl tyčinių atsakovų veiksmų kreditoriui RAB „Balturas“ nesumokėjo. Šiuo atveju tik pasikeitė kreditorius prievolėje, o naujasis kreditorius turi visas tas pačias teises, kurias turėjo ir pradinė kreditorė, nepriklausomai nuo to, ar tokios teisės yra išvardytos reikalavimo teisės parleidimo sutartyje.
8.2. Atsakovai ėmęsi nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų nuslepiant nuo kreditoriaus ėmus likviduoti skolininkę RAB „Balturas“, siekė nesąžiningai išvengti prievolės sumokėti teismo sprendimu priteistų sumų UAB „Poilsis pajūryje“, o dabar – ieškovui, todėl jiems, kaip RAB „Balturas“ vadovui ir dalyvei, turi būti taikyta civilinė atsakomybė.
8.3. Atsakovai ciniškai neigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą, jų valdoma RAB „Balturas“ teismo sprendimo nevykdo, įžūliai reikalauja sprendimo pripažinimo Rusijos Federacijoje, nors puikiai supranta, kad šiuo metu teroristinė valstybė tarptautinių sutarčių nevykdo ir atitinkamos procedūros ne tik užimtų labai daug laiko, bet ir praktiškai dėl Rusijos Federacijos prieš Ukrainą vykdomo karo nėra įmanomos. Šių dienų geopolitinės situacijos kontekste kontraversiškai skamba atsakovų nusiskundimai diskriminacija dėl turimos Rusijos Federacijos pilietybės ir tikinimai, kad jie, pardavę Lietuvoje turimą turtą, į Rusiją gyventi neišvyks.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atsakovų atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nustatęs, kad tokia tikimybė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pirmiausia ginčija teismo išvadą, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovų vertinimu, ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, t. y. ne UAB „Poilsis pajūryje“, o fizinis asmuo – E. K., kuris neturi teisės reikšti ieškinio dėl tariamai pažeistų UAB „Poilsis pajūryje“ teisių ar juridinio asmens patirtos žalos. Be to, pasak atsakovų, jokios turtinės žalos dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ apskritai nepatyrė, kadangi visa 2022 m. balandžio 20 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties suma (39 245,99 Eur) sumažino savo kreditinius įsipareigojimus E. K. (Reikalavimo perleidimo sutarties 1.5 punktas). Tai reiškia, jog jokios įtakos pradinės kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ teisėms ieškovo nurodomi tariamai neteisėtai atsakovų atlikti veiksmai neturėjo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi teismas gali pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu, nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų iš esmės, bet tik preliminariai juos įvertinęs, nustato aplinkybių, dėl kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai akivaizdžiai negalės būti patenkinti.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. K. pareiškė atsakovams ieškinį dėl 36 446,20 Eur žalos priteisimo, kurią kildina iš pradinės kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ ir ieškovo 2022 m. balandžio 20 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties, kuria pradinė kreditorė perleido, o naujasis kreditorius E. K. įgijo reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas ir 2 645,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 rugsėjo 20 d. sprendimą. Ieškinyje ieškovas nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jo nuomone, patvirtinančius, kad jo išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, o kartu su ieškiniu jis pateikė ir įrodymus, kurie, ieškovo vertinimu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją. Preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Šios išvados nepaneigia ir atsakovų atskirajame skunde nurodyti argumentai. Nors atsakovai atskirajame skunde kelia išties aktualius klausimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, tačiau pagal išdėstytų argumentų pobūdį, turinį, kompleksiškumą ir jų sudėtingumą į šiuos atsakovų argumentus bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
15. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, atsakovų vertinimu, paneigiančių preliminarų ieškinio pagrįstumą, atsakovai dėsto argumentus, jų manymu, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai nustatė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovai, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė vieninteliu išimtinai diskriminacinio pobūdžio argumentu dėl vieno iš atsakovų pilietybės ir hipotetine jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida dėl galimo atsakovų išvykimo gyventi į Rusijos Federaciją. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems atsakovų argumentams toliau dėstomais motyvais.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 p.).
17. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 20 p.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020, 15 p.). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas teisiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 65 p.).
18. Vertindamas nagrinėjamos bylos aplinkybes pagal anksčiau išdėstytus kriterijus apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, pirma, vien ta aplinkybė, jog atsakovė I. B. yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą gyventi Lietuvoje, o jos sutuoktinis atsakovas R. B., nors yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi leidimą gyventi Rusijos Federacijoje nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovų nesąžiningumo (žr., be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-299-912/2022). Ieškovo teiginiai, kad atsakovai gali išparduoti turtą ir išvykti gyventi į Rusiją yra grindžiami ne konkrečiais faktais, bet įrodymais neparemtomis prielaidomis.
19. Antra, pačiame ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo minėta, kad atsakovai prieš pradėdami įmonės likvidavimą nepabandė atsiskaityti su pradine kreditore UAB „Poilsis pajūryje“, kad atsakovai neinformavo pradinės kreditorės apie pradedamą įmonės likvidavimą, kad neįtraukė pradinės kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ reikalavimo į įmonės balansą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tokie, pasak ieškovo, nesąžiningi atsakovų veiksmai yra būtent šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tai bus sprendžiama, vertinant, ar šiuo atveju yra atsakovų deliktinė civilinė atsakomybė, t. y. minėtos ieškovo nurodytos aplinkybės šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo.
20. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nurodyta atsakovų atskirajame skunde ir ko atsiliepime į jį neneigia ieškovas, jis yra skolingas žymiai didesnę sumą (kaip nurodo atsakovai, mažiausiai 157 446,05 Eur) atsakovams negu jo ieškiniu reikalaujama priteisti suma iš atsakovų (36 446,20 Eur). Ieškovas jokių duomenų ar įrodymų, kad yra atsiskaitęs arba turi galimybę ir ketina artimiausiu metu atsiskaityti su atsakovais, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net jeigu ir būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas šioje byloje, atsakovai galėtų tiesiog įskaityti ieškovo reikalavimą.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismo manymu, į esminius šalių argumentus atsakyta, todėl dėl kitų jų argumentų teismas plačiau nepasisakys.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjas Aurimas Brazdeikis