Civilinė byla Nr. e2-73-1071/2021

                        Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01659-2019-4

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.3.

   (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 22 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovės atstovams – direktoriui A. J., advokatui Viliui Karoliui, asmeniui turinčiam specialių žinių R. E.,

atsakovei S. I. (S. I.), atsakovų atstovui advokatui Aliui Galminui (nuotoliniu būdu),

ekspertui Artūrui Sabeckiui (nuotoliniu būdu),

vertėjoms Renatai Boguckaitei ir Svetlanai Agafonovai (nuotoliniu būdu),

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ieškinį atsakovams R. I. ir S. I. (S. I.) dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl žalos bei palūkanų priteisimo.

         Teismas

n u s t a t ė :

           ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ranga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. I. ir S. I. dėl 14835,26 Eur skolos, 5340,69 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų bei visų bylinėjimosi išlaidų, priteisimo. Nurodė, jog ieškovė su atsakovais sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo perleisti R. I. ir S. I. nuosavybės teisę į 74 proc. baigtumo statinį, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo pasirašyta statybos rangos sutartis (pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/017), pagal kurias ieškovė įsipareigojo atlikti pagal sutartis numatytus statybos darbus, o atsakovai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Nurodė, jog ieškovė savo įsipareigojimus visiškai įvykdė, atliko sutartus darbus ir perdavė juos užsakovui. Tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai bei išrašytos PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimui. Atsakovai tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, sumokėjo tik dalį sumos, į pretenzijas nereagavo, todėl liko skolingi ieškovei 14835,26 Eur, paskaičiuota 5340,69 Eur delspinigių.

           Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas.

           2019 m. rugsėjo 25 d. teismas priėmė atsakovų R. I. ir S. I. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovai prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo į šią bylą įtraukė atsakovę S. I., nes tik atsakovas su ieškove pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo pilnai atsiskaityti už atliktus statybos darbus. Mano, kad atsakovė S. I. turi būti pašalinta iš šios bylos kaip atsakovė, ir į bylą ji galėtų būti įtraukta tik trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, kad atsakovas neginčija, kad šiai dienai yra likusi 14835,26 Eur skola ieškovei už atliktus statybos rangos darbus, tačiau, atsakovo teigimu, jis šios likusios skolos nesumokėjo, nes pastebėjo, kad statybos rangos darbai yra atlikti nekokybiškai, matosi statybinis brokas. Jis nurodė ieškovei, kad šią skolą sumokės tada, kai ieškovė sutvarkys statybinį broką, tačiau ieškovė į siųstas atsakovo pretenzijas nereagavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, nors atsakovas nuo 2016 metų kelis kartus buvo informavęs ieškovę, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti ne pagal namo techninį projektą, apdailos darbai atlikti su trūkumais. Atsakovo teigimu, 2019 m. birželio 17 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktos statinio apžiūros metu statybų srities specialistai nustatė, kad ieškovės nekokybiškai atliktų statybinių darbų ištaisymas pagal sudarytą lokalinę darbų sąmatą kainuotų 19289,09 Eur + 968 Eur už ekspertizės sumokėjimą. Taigi, ieškovė, kreipdamasi teismą su ieškiniu, nuslėpė labai svarbias ginčo aplinkybes, kad būtent atsakovas R. I. reikalauja ieškovės, kad ši ištaisytų statybinį rangos broką, kurio vertė yra 19289,09 Eur + 968 Eur, už apžiūros akto sudarymą, viso 20257,09 Eur. Be to, nurodė, kad ieškovė iki šiol nesugebėjo pateikti atsakovui R. I. prašomų dokumentų, kad jis galėtų priduoti nebaigtos statybos namą, t. y. langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikato, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatų, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikato, laistymo sistemos įrengimo plano, grindų šildymo įrengimo plano. Taip pat jis visiškai nesutinka su ieškovės paskaičiuotais ir prašomais iš atsakovų priteisti delspinigiais, kadangi mano, jog būtent ieškovė neištaisė statybinio rangos broko, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, draugiškai ginčo išspręsti nesiekė, o tik gavusi iš advokato pretenziją skubos tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už statybos rangos darbus ir delspinigių priteisimo, kuriuos paskaičiavo už beveik trejus metus. Kadangi statybos rangos darbai yra atlikti su trūkumais, ieškovė iki šiol šio broko neištaisė, bei neketina ištaisyti, atsakovas mano, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo skolos.

2019 m. spalio 14 d. teisme gautas ieškovės UAB „Ranga“ atsiliepimas į atsakovų prieštaravimus, kuriame ieškovė nurodė, kad ieškinio dalykas yra kildinamas iš statybos rangos sutarties, pagal kurią užsakovas gavęs rezultatą nėra atsiskaitęs už tą rezultatą, šiuo atveju - už namo įrengimą (o ne už namo pastatymą), gerbūvio sutvarkymą bei panaudotas medžiagas, atsakovai yra likę skoloje. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią pardavėjas UAB „Ranga“ įsipareigojo statybos darbus atlikti nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., bendra darbų kaina yra 53 152,58 Eur (įskaitant PVM). Priduodant darbus buvo pastebėti trūkumai, kurie vėliau buvo ištaisyti ir priduoti. Tai įrodo, kad vėliau - 2015 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kad papildomi darbai bus atlikti iki 2015 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. buvo išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinius, modernizuoti (atnaujinti statinius). 2015 m. gruodžio 16 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Todėl ieškovei akivaizdu, kad atsakovų argumentas, kad gyvenamojo namo statybos darbai yra atlikti ne pagal namo techninį projektą yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. buvo išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas, taip pat 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, todėl nurodo, kad atsakovų teiginiai apie trukdžius registruojant statybos pabaigą ar sertifikatų ir planų reikalingumą, nelogiški. Dėl atsakovės S. I. procesinės padėties, nurodo, kad abu atsakovai yra sutuoktiniai, kurie įsipareigojimus dėl bendro šeimos turto prisiima ir atsako pagal bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo (įskaitant prievoles) taisykles. Be to, pasak ieškovės, atsakovai yra registruoti kaip namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, kurio įrengimas ir buvo atliekamas sudarant sutartį su ieškove. Taip pat ieškovė pateikia S. I. parašu patvirtintą prašymą, kuriame nurodyta, kad įsipareigojimus (dėl apmokėjimo už darbus) ji laiko savo skola - kartu su vyru R.I. Nurodė, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ar P. P. nėra pripažintas ekspertu ar įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą galinčių atlikti statybinės techninės veiklos ekspertizę, todėl šio dokumento kaip įrodymo pripažinti negalima. Be to, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros akte nurodyti teisės aktai (ar jų pakeitimai), kurie atliekant darbus negaliojo, taigi ir ieškovė galėjo atlikti darbus tik taip, kaip tuo laikotarpiu numatė teisės aktų reikalavimai. Atsakovai nurodė, kad vidaus palangės sumontuotos netinkamai; langai pagal Daikto techninio projekto p. 2.1.4.3 numatyti mediniai tipo „Rūdupis“ su reguliuojamomis orlaidėmis. Faktiškai sumontuoti plastikiniai be orlaidžių; pagal Daikto technini projektą numatyta ovali balkono GB plokštė ir lenkta tvorelė. Faktiškai įrengta balkono GB plokštė ir balkono tvorelė ne pagal projektą; lauko palangės pagal projektą plytų arba akmeninės. Sumontuotos skardos lankstinio; katilinės durys ir garažo vartai pagal projektą numatyti atsparūs ugniai EI-60 klasės; nurodo, kad tai yra defektai / trūkumai dėl kurių 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartimi tarp šalių nebuvo susitarti ir jie nepatenka į statybos rangos santykių apimtį. Be to, nurodė, kad atsakovai apie pastebėtus trūkumus privalo ieškovei pranešti iškart (per protingą terminą), kai juos nustato, tačiau jokių pretenzijų iš atsakovų nebuvo gauta iki tol, kol ieškovė nepasinaudojo savo teise į prievolių vykdymo užtikrinimą ir nepateikė savo skaičiavimo dėl delspinigių. Toks elgesys, ieškovės tikinimu, iš pirkėjų pusės yra traktuotinas kaip nesąžiningas. Dėl skolos dydžio, nurodė, kad pagal ieškovės buhalterinės apskaitos registro išrašo - suvestinės duomenis, atsakovai R. ir S. I. iš 60 835,26 Eur skolos apmokėjo 46 000,00 Eur. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 3 d. t. y. prieš metus nei buvo pateikta pretenzija dėl darbų kokybės. Pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką (priedas Nr. 8), atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei dalimis, viso 28 835,26 Eur. Dalį pinigų atsakovai yra sumokėję, tačiau liko nesumokėta 14 835,26 Eur bei paskaičiuoti delspinigiai 5340,69 Eur. Pagal 2016 m. lapkričio 3d. Mokėjimo grafiko 5 punktą, delspinigiai už neapmokėtą įsiskolinimą skaičiuojama po 0,2 % dydžio per dieną. Viso delspinigių paskaičiuota 5 340,69 Eur

              2019 m. spalio 31 d. atsakovai teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovės UAB „Ranga“ 32906,44 Eur., žalos atlyginimo, 968 Eur už statinio apžiūrą ir defektaciją, už sandarumo matavimus 544,50 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 815 Eur žyminį mokestį ir 65 Eur už dokumentų vertimą; 2) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams šiuos dokumentus, reikalingus priduoti nebaigtos statybos namą: langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, laistymo sistemos įrengimo planą, grindų šildymo įrengimo planą; 3) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

            Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. tarp ieškovės UAB „Ranga“ atstovaujamos direktoriaus A. J. ir atsakovų R. I. ir S. I. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis. Pagal šią Sutartį ieškovė pardavė pastatą - gyvenamąjį namą, ir žemės sklypų dalis, esančius adresu (duomenys neskelbtini) atsakovams valdyti nuosavybės teise. Sutarties 5.1.4 p. ieškovė patvirtino, kad Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam atsakovai daiktą ketina naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kai atsakovai apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų to daikto pirkę, arba nebūtų tiek mokėję. Ieškovė patvirtino, kad daikto baigtumas yra 74 proc., daiktas statomas vadovaujantis statybą leidžiančiais dokumentais bei projektu. 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas R. I. sudarė su ieškove UAB „Ranga“ statybos rangos sutartį Nr. „2015/08/017, pagal kurią ieškovė UAB „Ranga“ įsipareigojo atsakovui R. I. atlikti pagal sutartį numatytus statybos darbus, o atsakovas R. I. įsipareigojo sumokėti už atliktus statybos darbus. Atsakovas R. I. neneigia, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko statybos darbus pagal šią rangos sutartį. 2015 m. lapkričio 24 d. tarp atsakovo R.I. ir ieškovės UAB „Ranga“ buvo sudarytas papildomas rašytinis susitarimas, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos rangos darbus, o atsakovas R. I. įsipareigojo už juos pilnai atsiskaityti. Atsakovas R.I. vėlgi neneigia, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko visus pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir pagal 2015 m. lapkričio 24 d. susitarimus statybos rangos darbus, tačiau statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, matėsi statybos brokas. Nurodė, jog didžiąją dalį pinigų atsakovas R. I. sumokėjo ieškovei už atliktus statybos darbus, o likusią sumą 14835,26 Eur nesumokėjo ieškovei, kadangi statybos rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, buvo rastas statybos brokas. Šie nekokybiški statybos darbai, brokas buvo pastebėti po statybos darbų priėmimo, pradėjus name gyventi. Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovo R. I. nebuvo pasirašytas statybos darbų priėmimo - perdavimo aktas, o tik atsakovas pasirašė ant PVM sąskaitų - faktūrų ir ant atliktų darbų aktų. Atsakovas R. I. neginčija, kad ieškovė atliko minėtus statybos darbus už sąskaitose nurodytus įkainius, tačiau statybos darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas R.  I. iš karto raštu informavo ieškovę UAB „Ranga“ atstovą direktorių A. J. ir paprašė ištaisyti pastebėtą statybinį broką. Tačiau ieškovė į šią, bei kitas raštu siųstas pretenzijas nereagavo, statybinio broko neištaisė, tačiau ir toliau reikalavo sumokėti likusią 14835,26 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus.

              Ieškovė UAB „Ranga“ pateikė atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai patikslintame priešieškinyje žalą kildina iš tariamai netinkamo perduoto daikto kokybės pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį bei nekokybiškai atliktų statybos darbų pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą statybų rangos sutartį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra patyrę tiesiogines išlaidas nurodytiems trūkumams ištaisyti, kas iš esmės reiškia, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nesutinka UAB „ Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktu pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu, nes P.P. nėra pripažintas ekspertu ar įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, galinčių atlikti statybinės techninės veiklos ekspertizę; akte yra nurodyti teisės aktai (ar jų pakeitimai), kurie atliekant darbus negaliojo; atsakovų nurodyti sekantys: 2. - vidaus palangės sumontuotos netinkamai; 9. - langai pagal daikto techninio projekto p. 2.1.4.3 numatyti mediniai tipo „Rūdupis“ su reguliuojamomis orlaidėmis. Faktiškai sumontuoti plastikiniai be orlaidžių; 10.- Pagal daikto techninį projektą numatyta ovali balkono GB plokštė ir lenkta tvorelė. Faktiškai įrengta balkono GB plokštė ir balkono tvorelė ne pagal projektą; 11. - Lauko palangės pagal projektą plytų arba akmeninės. Sumontuotos skardos lankstinio; 12. - Katilinės durys ir garažo vartai pagal projektą numatyti atsparūs ugniai EI-60 klasės, yra defektai /trūkumai dėl kurių 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartimi tarp šalių nebuvo susitarti ir nepatenka į statybos rangos santykių apimtį. Nesutinka, kad gyvenamasis namas neatitinka projekto reikalavimų ir sandarumo. Pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo pardavimo sutartį atsakovas įsigijo 74 proc. baigtumo pastatą - gyvenamąjį namą ir kitus daiktus. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinius, modernizuoti (atnaujinti statinius). 2015 m. gruodžio 16 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, todėl akivaizdu, kad atsakovų argumentai yra ne tik teisiškai nepagrįsti bei ir įrodymai rodo priešingą situaciją, tai yra kad namas pastatytas laikantis projekto. Nurodė, jog 2019 m. liepos 12 d. yra išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas, todėl atsakovų teiginiai apie nesandarumą yra nepagrįsti, o pateikta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato sandarumo matavimai kelia abejonių dėl objektyvumo ir pagrįstumo. Nurodė, jog atsakovai ieškovui pretenzijų dėl perduoto daikto (gyvenamojo namo) nereiškė keturis metus, todėl mano, kad toks atsakovų elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas ir vertintinas kaip bandymas išvengti pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus bei jie netenka teisės reikšti ieškovui reikalavimų, susijusių su netinkamo perduoto daikto kokybe. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 20 d. atsakovų pasirašytas skolos išdėstymo raštas bei 2016 m. lapkričio 3 d. Mokėjimo grafikas tik patvirtina, kad statybos darbai buvo priimti, skolą atsakovai pripažino ir jokių pretenzijų nereiškė du metus, todėl jie neteko teisės reikšti reikalavimų dėl netinkamos kokybės darbų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje. 

            Ieškovės atstovas advokatas Vilius Karolis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal šalių sudarytą rangos sutartį nebuvo atsiskaityta su ieškove už atliktus statybos rangos darbus. 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, pagal kurią buvo patvirtintos lokalinės sąmatos, keletas darbų atlikimo aktų, išrašytos PVM sąskaitos - faktūros. 2015 m. gale, 2016 m. pradžioje buvo perduoti darbai, ir iš atsakovo pusės buvo jie priimti. Buvo išstatytos PVM sąskaitos-faktūros. Didžioji dalis sąskaitų, nors ir buvo pradelsta, tačiau buvo apmokėtos. Buvo tvarkomi daugybę trūkumų pagal atsakovų reikalavimus. 2016 m. balandžio mėn. iš abiejų atsakovų buvo gautas rašytinis prašymas išdėstyti mokėjimus. 2016 m. lapkričio 9 d. raštu buvo sudarytas mokėjimo grafikas, ir išdėstytas mokėjimas iki 2017 m. kovo 1 d. Viskas yra užfiksuota raštu, tačiau terminas buvo pratęstas žodžiu. Tačiau likusi suma, kuriai pareikštas ieškinys, buvo ilgą laiką nemokėta, todėl 2019 m. pradžioje buvo išsiųsta rašytinė pretenzija dėl skolos sumokėjimo. Tada buvo gauta priešinga pretenzija dėl defektų ištaisymo. Ieškovei yra neaiški atsakovų pozicija, jie pripažįsta savo skolą, bet iš dalies ir nepripažįsta. Priešieškinyje R. I. pripažįsta 14835,26 Eur. Nepripažįsta, kad tai solidari atsakomybė, nors akivaizdu, kuriame buvo atliekami statybos darbai priklauso abiem atsakovams, ir kad statybos rangos darbai padidino abiejų atsakovų turto vertę, todėl ieškinys pareikštas abiem, o delspinigiai paskaičiuoti pagal mokėjimo grafiko 5 punktą. Įrodymų papildomų nėra, todėl mano, kad teismas turi patenkinti tokį ieškinį. Dėl priešieškinio - palaiko savo pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus. Ypač prašo atkreipti į dvi aplinkybes: 1) atsakovai reiškia priešieškinį iš pirkimo - pardavimo santykių, įrodyti, kad daiktas buvo netinkamos kokybės, ar buvo paslėpti trūkumai, reikalingi įrodymai, o atsakovai vienintelį įrodymą nurodo defektacijos aktą, tai nėra eksperto išvada, tai net ne specialisto išvada, nes jų atstovai nedalyvavo surašant tokį aktą, jie negalėjo patekti savo nuomonės nei pastabų, todėl mano, kad toks dokumentas neatitinka specialisto išvadoms; 2) visi kiti įrodymai dėl nuostolių dydžio paskaičiavimo, kilimo, jų atlyginimo yra nepateikti. Yra pateiktos skaičiuotės, kiek teoriškai galėtų kainuoti vienos ar kitos paslaugos. Šie dokumentai neįrodo nuostolių. Paaiškino, kad statybos rangos darbų sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „Ranga“ ir R. I. Abu sutuoktinius, kaip fizinius asmenis, atsakovais į bylą įtraukė vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, 6.76 straipsniu. S. I. rašytinės sutarties nesudarė. Sutartį ruošė UAB „Ranga“. Statybos rangos sutartis buvo įvykdyta. Įvykdymą, kaip ūkinę operaciją patvirtina PVM sąskaitos - faktūros. Statybos atliktų darbų aktai yra du, pažyma apie atliktus darbus, juos pasirašė R.I., PVM sąskaitos - faktūros. I t. 9 b. l. (priedai). Dokumentuose nėra tokių žodžių, kad pretenzijų neturi. 2016-04 mėn. prašymas, kad įsipareigoja sumokėti skolą už atliktus darbus pasirašytas abiejų atsakovų. Statybos rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti garantiją statybos darbams. Sutarties 5.1 p. rangovas įsipareigojo suteikti 5 m. garantiją atlikties darbams. Ieškovė gavo pretenziją iš atsakovų 2015 m. gale - 2016 m. pradžioje, visi trūkumai buvo ištaisyti. Pretenzijų buvo daug - dėl broko, dokumentų. Ieškovė ištaisė visus defektus. Kai tik ištaisomas koks brokas, jau nurodomas kitas, netgi už tuos darbus, kuriuos ieškovė neatliko. Jie mano, kad defektai nurodyti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ yra nepagrįsti, jie abejoja to dokumento kvalifikacija ir verte. Jeigu defektai bus nustatyti už darbus kuriuos atliko ieškovė, jei tokie būtų nustatyti, jie turi ištaisyti. Paaiškino, kad ieškovė reaguoja į visas pretenzijas, bet jos yra nepagrįstos. Ieškovė neturi pareigos pateikti dokumentų, kuriuos atsakovai reikalauja. Dokumentai nebuvo perduoti, ieškovė jų neturi. Ieškovė pardavė atsakovams namą, pirkimo - pardavimo sutartyje turi būti nurodyta dėl dokumentų perdavimo. 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovų rašytas raštas yra į jų pretenziją dėl skolos. Paaiškino, kad tame rašte nurodyti trūkumai, nėra nei vienas trūkumas, kuris yra nurodytas priešieškinyje. Ieškovė nepripažįsta brokus, kurie yra nurodyti priešieškinyje, o jeigu ir būtų pripažinti tie brokai, UAB „Ranga“ nesutinka juos ištaisyti, nes ji neatliko tų darbų. Ieškovė atliko dalį darbų, kurie užfiksuoti, jie tuos ir atliko. Su defektacijos aktu jie nesutinka visiškai. Visi darbai buvo priimti atsakovų, S. I. parašų nėra. Jie nemano, kad S. I. turėtų būti trečiuoju asmeniu. Ji yra savininkė puse ginčo namo, todėl padidėjo ir jos turto vertė. Statybos rangos darbai buvo priduoti keliais etapais - pirma, 2015 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas, 2016 m. sausio mėn. atlikti papildomi darbai, ir užaktuota pagal tris atliktų darbų aktus, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas papildomas susitarimas prie rangos darbų sutarties, buvo atlikti papildomi darbai, visi darbai atlikti iki 2016 m. sausio mėn. 2016 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal šį grafiką atsakovai turėjo atsiskaityti iki 2017 m. 2016 m. balandžio mėn. buvo prašymas išdėstyti skolos mokėjimo pagal grafiką, rašė abu atsakovai. Jie laukė geranoriškai, nes atsakovai yra vartotojai ir jie mokėjo, nepilna suma, tačiau mokėjo. Paskutinis mokėjimas buvo gautas 2018 m. rugsėjo 3 d., tada 2019 m. balandžio 25 d. buvo sumažinta skola, kodėl jis negali atsakyti. Namas buvo parduotas su langais ir durimis. Sutartyje numatyta, kad pirkta su plastikiniais langais. Ieškovė parduodamo namo projekto atsakovams nepateikė. Statybos darbų rangos sutartyje apie langų įrengimą ir stogo sumontavimą nebuvo kalbos. Atsakomybę neša tas, kas sumontavo.

           Ieškovės UAB „Ranga“ atstovas direktorius A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbus atliko jų subrangovai, jie pateikė langų ir durų energetinio naudingumo sertifikatus tiesiogiai užsakovams, nes jie yra kaimynai, kurie ir atliko šiuos darbus. Laistymo sistemos jie neįrenginėjo, net nedaro jie tokių darbų, grindų šildymo įrengimo plano nepateikė, nes tokių darbų jie taip pat nedaro. Jie nebuvo įsipareigoję tokių dokumentų pateikti atsakovams. Paaiškino, kad UAB „Ranga“ pati statė nepilnos apdailos pastatą, po to jį pardavinėjo, todėl po to pagal atskirą sutartį atlikinėjo apdailos darbus. Jie niekam nebuvo įsipareigoję, kad pateiks energetinio naudingumo sertifikatus ir pirkimo - pardavimo sutartyje apie tai yra viskas parašyta. Ką jie pateikė atsakovams pirkimo metu, yra surašyta notaro sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje, kitų dokumentų jie daugiau neteikė, visa tai yra patvirtinta parašais. Su atsakovais vyko susirašinėjimas virš dviejų metų, laiškuose aiškiai buvo prašoma palaukti, kad sumokės vėliau, nes dabar sunkus metas. Tada, kai po dviejų metų jie teismui padavė ieškinį prisiteisti skolą, tada atsirado pretenzijos, įtrūkimai. Jis mano, kad tai specialiai yra ieškoma pretekstų nemokėti. Paaiškino, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu namas buvo su langais ir durimis. Kadangi jie patys buvo namo užsakovai ir statytojai, jie turėjo teisę keisti projektą, nes tam nereikėjo atskiro leidimo, nes tai neįtakojo pastato pastovumui, ilgaamžiškumui ir t.t. Notarinėje sutartyje yra aiškiai parašyta, kad pirkėjas viską apžiūrėjo ir pretenzijų neturėjo, todėl pamatyti, kad tai ne mediniai, o plastikiniai langai jie galėjo. Namas buvo tik neišdažytas. Perkant namą jie galėjo pilnai apžiūrėti, išmatuoti, kviestis ekspertus. Laistymo sistemos jie neįrenginėjo, tuos darbus atlieka subrangovai, kurie bendravo tiesiogiai su atsakovais. Užsakovas turėjo visus kontaktus, ir jie tiesiogiai bendravo su jais. Užsakovas sumokėdavo pinigus jiems, o jie sumokėdavo subrangovui. Dokumentaciją atsakovai turėjo gauti iš subrangovų. Nepamena, ar buvo surašytas darbų priėmimo - perdavimo aktas. Du metus jis gaudavo laiškus, kad bus sumokėta, tik po to kai pasikreipė į teismą gavo pretenzijas. Nepripažįsta, kad atliktas brokas, priimant darbus atsakovui nelygumai tiko, o šiuo metu nebetinka. Tai atsakovas daro vengdamas sumokėti skolą už darbus. Siena nėra įtrūkusi, tas nelygumas buvo perkant, jis liko ir dabar.

           Teismo posėdžio metu atsakovas R. I. paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 15 d. jis ir ieškovė pasirašė preliminarią pirkimo -pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo pirkimo, ir atskirą sutartį dėl vidaus patalpų apdailos. 2015 m. rugpjūčio 19 d. jie įformino pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Sutartį dėl vidaus apdailos jis pasirašė vienas, kaip vienintelis asmuo. 2016 m. sausio mėnesį ieškovė pabaigė namo statybą ir vidaus apdailą. Remonto darbų suma sudarė 53125 Eur. Ieškovė šiai sumai pateikė PVM sąskaitą, kurią jis pasirašė. Priėmimo - perdavimo akto pasirašyto nebuvo. Po PVM sąskaitos analizės jis pastebėjo, kad ji yra sudaryta neteisingai. Kai kurios pozicijos nebuvo įtrauktos, kai kurios kartojosi antrą kartą, todėl jis paprašė ieškovę perskaičiuoti. Balansas buvo jų naudai, todėl tai reiškia, kad jie permokėjo už namo remontą. Užklausimą ieškovei jie parašė 2016 m. balandžio mėnesį, o atsakymą gavo 2016 m. rugsėjo mėn. Tuo momentu jie jau buvo apmokėję už remontą 31000 Eur iš 53000 Eur. 2016 m. rugsėjo mėn. jie gavo iš ieškovės pretenziją apmokėti už remonto darbus, ten vėl buvo blogai nurodyta suma. Jie 2016 m. rugsėjo 14 d. taip pat išsiuntė pretenziją dėl trūkumų ir defektų pašalinimo. Teismui yra pateikti įrodymai, tai jų susirašinėjimas su UAB „Ranga“, laiškai. 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė perskaičiavo sumas suderintas su ja. Ieškovė įsipareigojo pašalinti brokus, kuriuos jie nurodė pretenzijoje. Jie suderino su ieškove galutinį balansą, tai yra 14000 Eur, tos sumos neaptarinėjo. Ieškovė nepašalino defektų, išskyrus du mažus defektus, kurie neįeina į tą sutartą sumą. Dokumentų jokių nėra apie susitarimą, jie paprasčiausiai susitarė žodžiu susitikimo metu. Pagal sutartį ieškovė jiems suteikė 5 metus garantiją dėl remonto darbų. 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė grafiką, kuriame atsispindi sumų padengimas. Iš kurių jau yra apmokėta 14000 Eur, likutis skolos 14835 Eur, tai yra ieškinio suma. Ieškinio sumą jis pripažįsta, tačiau visi brokai turi būti ištaisyti. Jie dar turi suteiktą garantiją namo konstrukcijoms ir stogui. Jie broką tvarkė už savo lėšas, būtent tuos kuriuos reikėjo greitai - kanalizaciją ir kt. Ką jie patys sutaisė, jie neįskaičiavo. Kokie defektai yra nurodyti priešieškinyje, jie iki šiol nėra jų ištaisę. Iki šiol jiems ieškovė nepateikė dokumentų - langams, durims, vandentiekio instaliacijai. Paaiškino, kad jie pirko namą, todėl ieškovė turėjo pateikti visus dokumentus, projektą laistymo sistemai. Jie taip buvo susitarę žodžiu ir raštu dėl tų dokumentų, kadangi jie turi skolą ieškovei, todėl jie tuos dokumentus neatidavė, kad jie negalėtų namo įregistruoti. 2019 m. kovo 14 d. jie gavo iš ieškovės el. laišką, kad jie dokumentus pateiks kovo 20 d. Jie pridavė namą, dokumentus kurių trūko, jie užsakė kitoje statybos firmoje, kurie jiems viską sutvarkė. Jiems tai kainavo apie 500-600 Eur papildomas išlaidas, jeigu jie sugalvotų parduoti tą namą, jiems reikalingi dokumentai. Mano, kad ieškovė elgėsi negražiai nepateikdama jiems dokumentų. 2019 m. gegužės 17 d. jie gavo iš ieškovės pretenziją 14835 Eur sumai ir plius palūkanų sumą. Jie 2019 m. gegužės 21 d. išsiuntė ieškovei laišką, kuriame pažadėjo sumokėti balansą, tačiau po trūkumų pašalinimo. 2019 m. birželio 5 d. jie taip pat bandė susisiekti su ieškove el. paštu, tel., tačiau nepavyko. Tai buvo 4 laiškai, birželio, liepos mėn., kad ieškovė pateiktų dokumentus, tačiau jie jų negavo. 2019 m. birželio 17 d. jie užsakė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato defektams nustatyti. Defektavimo aktas parodė, kad name yra rimtų defektų. Jie remiasi šiuo defekto aktu. 2019 m. rugpjūčio 28 d. jie dar kartą siuntė pretenziją ieškovei, kad pašalintų defektus pagal defektavimo aktą. 2019 m. rugsėjo 16 d. į savo pretenziją jie gavo atsakymą dėl defektų, tačiau 2019 m. rugsėjo 13 d. jau teismui buvo pateiktas ieškinys. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ jie užsakė namo stogo, langų ir termovizijos diagnostiką. Užsakė dėl to, kad stogas yra su trūkumais, traukia vėjas. 2019 m. rugsėjo 20 d. jie gavo iš ieškovės dokumentus, kad ieškinys yra išsiųstas teismui. Jie 2019 m. lapkričio 13 d. padavė priešieškinį dėl stogo, mansardos defektų. Mano, kad jie turi laikytis pirkimo - pardavimo sutarties, kurioje nurodyta 5 m. garantija dėl vidaus apdailos darbų, o stogui 10 m. Iki šiol jie nėra pasirašę jokio darbų priėmimo - perdavimo akto. Paaiškino, kad ieškinio sumą pripažįstą, jeigu defektai ieškovės bus pašalinti. Pirkimo - pardavimo sutarties, 19 lape yra darbų aprašas, kuriame nurodyta, kad bus atliekami remonto darbai. Paaiškino, kad jo sutuoktinė S. I. žinojo, kad bus atliekami remonto darbai. Iki ekspertizės atlikimo ir po ekspertizės atlikimo remonto darbų stogo neatliko. Energetinio naudingumo sertifikatą jie gavo B klasei, kuris nereikalauja, kad atvyktų ekspertas. Gaunant šį sertifikatą pastato sandarumo testo atlikti nereikėjo. Projektas namo buvo parengtas B klasei. Mano, kad pirkimo - pardavimo sutartyje klasė nenurodoma, ji nurodoma tik statybos leidimuose. Sutarties 5.2.3 p. nurodyta, kad pirkėjas nereikalaus energetinio naudingumo sertifikato, jis jo ir nereikalauja. Jis reikalauja įrengtiems langams sertifikato. Namas yra priduotas 100 proc., pagal 2015 m. birželio 16 d. leidimą statyti ar rekonstruoti statinį. Jeigu gyv. namas yra priduotas 100 proc. tada visos instancijos patvirtina, kad namas yra pastatytas ar rekonstruotas nenukrypstant nuo išduoto statybos leidimo. Rangos darbų trūkumai, tai antro aukšto lupos atsisluoksniavo, pirmo aukšto apdaila, pirmame aukšte maišytuvas, dušo prijungimas, namo fasado apdailos brokas, dėl blogai pastatytos antrame aukšte bide, pratekėjo vanduo į pirmą aukštą, kuris pažeidė pirmo aukšto apdailą. Jie atsiuntė santechniką, kuris sutvarkė, tačiau ant lubų liko dėmė. Jis pasirašė tik sąskaitas - faktūras, bet atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto nėra, jis tokio nepasirašė, aktas yra tik, kad atliko darbus.

            Atsakovė S. I. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko bei palaikė priešieškinį. Nurodė, kad visą tai, ką paaiškino jos sutuoktinis ji palaiko, papildymų neturi. Ji pasirašė tik pirkimo - pardavimo sutartį, o rangos darbo sutarčių ji nepasirašinėjo. Vieną kartą ieškovės pretenzijose buvo nurodyta jos pavardė, tačiau ji nesuprato kodėl, kadangi ji jokios sutarties nėra pasirašiusi. Sutartį rangos pasirašė vyras, jis viską su jais ir derino. Ji pripažįsta, kad vyras yra skolingas ieškovei 14838 Eur. Šiai dienai jokių defektų ieškovė nepašalino. Ji prašo priteisti iš ieškovės priešieškiniu prašomą sumą dėl defektų pašalinimo. Namas jai priklauso, o remonto ji nedarė. Ji pasirašė dokumentą dėl skolos sumokėjimo, tačiau pastebėjusi, kad blogai yra paskaičiuota, važiavo pas A. J. į ofisą jam pasakyti. Ji jokių sutarčių, jokių atliekamų darbų aktų nepasirašė.

            Atsakovo atstovas advokatas Alius Galminas papildomai paaiškino, kad dėl ieškinio dydžio sumos ginčo nėra, tačiau skolingas yra tik vienas atsakovas R.I., nes jis tik vienas sudarė rangos sutartį su ieškove. Ieškovė neteisingai įtraukė ir atsakovę S. I. į bylą. Ieškovai nesumoka ieškiniu prašomos skolos, kadangi yra atlikti darbai su broku. Ekspertai nustatė, kad yra statybos rangos brokai, kuriuos reikia ištaisyti, yra pateiktos sąmatos tų darbų. Brokus diagnozavo ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“. Ieškovei ginčijant UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ defekto aktą, atsakovai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris patvirtino UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktus paskaičiavimus dėl broko. Byloje yra pateikti du defektų aktai, kurie patvirtina, kad šiame name yra brokai. Atsakovai todėl ir prašo priešieškiniu, kad iš ieškovės būtų priteista suma, kuri yra paskaičiuota tų brokų ištaisymui. Paaiškino, kad antro punkto priešieškinio reikalavimo jie neatsisako, nes ieškovė nepateikė sutartų dokumentų, todėl tas reikalavimas išlieka. Žalos dydis buvo paskaičiuotas remiantis atliktomis ekspertinio tyrimo išvadomis (aktu).Trūkumai, kurie yra nurodyti priešieškinyje dar neištaisyti. Buvo pateikta sąmata, kiek kainuos to broko ištaisymas, jie ta sąmata ir remiasi teikdami priešieškinį. Jie žalą reikalauja pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktus paskaičiavimus. Dauguma tų trūkumų neturint žinių nesimato.

             Teismo posėdžio metu ekspertas Artūras Sabeckis patvirtino savo atliktos ekspertizės duomenis, papildomai paaiškino, kad jis fizinį degradaciją vertina, kaip statybinį nusidėvėjimą. Ginčo atveju statybos konstrukcijos yra jau nebegyvos - medis nupjautas ir išdžiovintas, gipsas yra prisuktas ant metalinio karkaso, o ne ant medinio, fotofiksacijoje nėra nei vieno įtrūkimo, jis neužfiksavo nei vieno įtrūkimo. Yra nelygumai vietiniai, bet tai yra glaistymo kokybės reikalai. Jis nekalba apie nusidėvėjimą, vidutinis metinis pastatų nusidėvėjimas yra apie 2 proc. Trinkelių nusidėjimas - galėtų būti vėžios mašinos, bet šiuo atveju yra kitaip. Jis akivaizdžiai matė visą situaciją ir jeigu kas būtų atsiradę dėl nusidėvėjimo, tai jis tikrai būtų į tai atkreipęs dėmesį ir tai užfiksavęs, tai būtų parašęs išvadose. Atliekant ekspertizę buvo atsižvelgta į nusidėvėjimą, tačiau tai nebuvo verta pateikti išvadose. Paaiškino, kad pačio gulsčiuko paklaida yra apie 1 mm, 0,5 mm ant 1 m. Apie 1 mm paklaida yra galima. Jis atsižvelgė į paklaidą atliekant ekspertizę. Paaiškino, kad į ekspertizės aktą nėra įtrauktas visas plotas, pirmame aukšte yra tik fiksuotas faktas. Antrame aukšte yra šlaitinis stogas sujungtas su lubomis, todėl kvadratūra yra šiek tiek didesnė. Fotofiksacijoje 58 paveikslas, akivaizdžiai matosi nuokrypa 5 mm, fotofiksacija yra ekspertizės akto priedas. Gulsčiukas yra oficialiai pirktas, jo privaloma patikra kas 5 m, ji yra atlikta. Paaiškino, kad apie vertikalumą akte nebuvo kalbama, šiuo atveju kalbama apie vietinius nelygumus 2 metrų liniuotės ruože. Jo manymu pirkimo - pardavimo metu pirkėjas galėjo akivaizdžiai pastebėti sienų, lubų dažymo defektus, jeigu yra potepiai nelygūs, jeigu plytelių klinkeriai ištrupėję, jeigu įrengtos skardinės palangės, taip pat galėjo pastebėti. Mano, kitus dalykus, tokius kaip glaistymo defektus, negalėjo pastebėti be specialių priemonių taikymo. Nėra išvadose nurodyta, kad dabar reikia nuimti skardines palanges ir pakeisti į akmenines, kurios buvo nurodytos projekte, arba, kad dabar reikia išimti plastikinius langus ir pakeisti į medinius. Pirkimo metu jo nuomone pirkėjas tikrai matė, kad yra sudėti ne mediniai langai, o plastikiniai, kad skarda palangėse, o ne akmuo, tam nereikia specialių žinių ar specialių priemonių. Jis nepriėmė sprendimo langų keisti, nes techninė charakteristika ir šilumos perdavimo koeficentas yra akivaizdžiai geresnis, nei buvo numatyta projekte. Paaiškino, kad pagal normatyvus atsakovai neprivalėjo turėti techninio statybos prižiūrėtojo perkant namą, tokį prižiūrėtoją turėjo turėti kas statė namą, ir tai ne visada. Apžiūros metu apmatuojant namą ir tiriant, dalyvaujant atsakovams ir advokatui jam buvo pasakyta, kad visą apdailą darė ieškovė UAB „Ranga“, kitokios informacijos jis neturi. Ekspertizės akte nebuvo klausimo dėl techninio prižiūrėtojo, ekspertizės akte nurodyta, kokia yra kontrolė vykdoma. Klausimo ar pastatyta pagal projektą nebuvo pateikta atliekant ekspertizę, šitas projektas buvo naudojamas konkretiems kiekiams ir konkrečioms apimtims, fiksuoti konkrečiai pastato vietas. Nebuvo pateikta klausimo ar tas projektas tinkamas, ar iš viso netinkamas. Projektu jis naudojosi kaip pagalbine medžiaga. Dėl grindų dangos jis suprato, kad jam reikėjo įvertinti kokybės rezultatą. Mano, kad dangos kokybė apima darbo ir medžiagos kokybę. Nuskilimų grindų plytelėse nėra. Mano, kad darbų užbaigimo aktas yra sudaromas visam namui. Žiūrint kaip sutartyje sutarta apmokėti už darbus. Galima priimti ir dalį darbų, bet tai turi būti numatyta sutartyje. Kiekį sąmatos jis paskaičiavimo matavimu, ekspertizėje yra nurodyti kiekiai. Jis turi matavimų juodraščius, kurių neturi pateikti teismui. Atliktų darbų aktų jam tirti nereikėjo, nes darbų kiekius jis matavo natūroje. Rekomendacijose nurodyta, kad sienas reikėtų perdažyti po 5 metų, bet tai yra rekomendacinio pobūdžio, tai nėra reglamentuojama. Kainos sąmatos pateiktos skaičiuojamosioms rinkos kainoms, mano teismas turi nuspręsti kiek priteisti, atsižvelgiant ir į tai, kiek tas pastatas yra jau laiko naudojamas. Ieškovės darbų statybos taisyklėmis atliekant ekspertizę nebuvo pasinaudota todėl, kad čia neina kalba apie privalomumą. Ginčo atveju panaudotos bendros taisyklės, vidutiniams statybos reikalams patikrinti. UAB „Ranga“ statybos taisyklės nebuvo įrašytos kaip privalomos naudotis atliekant ekspertizę. Nelygumai neatsirado dabar, jie buvo ir pirkimo momentu. Vykdant apžiūrą atsakovas nenorėjo ardyti stogo konstrukcijos, tačiau išėmus šviestuvus jis nustatė, kad garso izoliacijos plėvelė yra įrengta, todėl nebuvo prasmės toliau nagrinėti laiptų konstrukcijų kokybę, tai buvo labiau sietina su energijos taupymu, su oro filtracija. Nelygumai yra nustatyti. Dėl apdailos reikėjo pamatuoti, dažymą gali pamatyti. Nepatyrusiam žmogui sunku pastebėti trūkumus. Paaiškino, kad patvirtina savo išvadą duotą atliekant ekspertizę. Priėmimo - perdavimo aktas yra surašomas atlikus visus darbus pagal sutartį, o šiuo atveju gal omenyje buvo perduodami atskiri darbai, tarpiniai mokėjimai, tai daugiau finansinis dokumentas. Užbaigus objektą surašomas priėmimo - perdavimo aktas. Namas yra eksplotuojamas ir naudojamas, jis kalba apie dalį darbų, kuriuos reikėtų ištaisyti ar perdirbti, jis nekalba apie visą namą, šiai dienai jo manymu dalis atliktų darbų netenkina atliktų darbų kokybės, todėl prie ekspertizės akto yra pateiktos sąmatos kokius darbus reikėtų atlikti ir kiek jie kainuotų.

           Teismas

k o n s t a t u o j a:

           preliminarus teismo sprendimas keistinas.

          Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

           Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., tarp ieškovės UAB „Ranga“, atstovaujant direktoriui A.J. ir atsakovo R. I. buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. 2015/08/017 (2015 m lapkričio 24 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/017) pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini) o užsakovas priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 3.5 punktu šalys sutarė, kad baigti darbai užsakovui perduodami pagal šalių atstovų pasirašomą darbų perdavimo - priėmimo aktą (I t., b. l. 8-10, 19).

           Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis tarp ieškovo UAB „Ranga” atstovaujamos direktoriaus A. J. ir atsakovų S. I. ir R. I.. Pagal šią Sutartį ieškovas pardavė pastatą - gyvenamąjį namą, (toliau - Daiktas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 24, 1/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 1/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini),1/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Klaipėdos r. sav.(duomenys neskelbtini) atsakovams valdyti nuosavybės teise.

Pasirašant sutartį, sutarties 5.1.4 punktu ieškovė patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo Daikto trūkumų, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam atsakovai Daiktą ketina naudoti arba dėl kurių Daikto naudingumas sumažėtų taip, kai atsakovai apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų to Daikto pirkę, arba nebūtų tiek mokėję; Ieškovė patvirtino, kad Daikto baigtumas yra 74 proc., Daiktas statomas vadovaujantis statybą leidžiančiais dokumentais bei projektu.

             Sutarties 5.2.1 punktu atsakovai (pirkėjai) pareiškė...< dėl daiktų kokybės, ir teisinio ar techninio statuso, bei dėl daiktų faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui (ieškovei) pirkėjai (atsakovai) neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Pirkėjai pareiškė, kad gavo iš pardavėjo (ieškovės) Daikto 1,2,3,4 planus ir Daikto 5 (gyvenamojo namo) kadastro bylą>. Sutarties 6.6 punktu pardavėjas (ieškovė) atliktiems Daikto 5 darbams suteikė tokias garantijas: namo laikančioms konstrukcijoms – 10 metų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui - 5 metai, langams - 5 metai, paslėptai elektros instaliacijai - 5 metai, stogui- 10 metų, kitiems darbams ir įrenginiams -5 metai, bet ne daugiau gamintojų ar tiekėjų suteiktos garantijos (IV t., b. l. 134-151).

            Valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad pastatas - gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr.10867 bei 2015 m. gruodžio 16 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nuosavybės teise bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams R. I. ir S. I. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. informacinės sistemos „Infostatyba“ pranešimu parengta deklaracija apie statybos užbaigimą ir 2019 m. liepos 12 d. išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas (I t., b. l. 32-34).

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 25 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą statytojui (turinčiam statytojo teisę asmeniui) UAB „Ranga“ pagal projektuotojo UAB „Progresyvūs projektai“ parengtą statinio projektą: Vieno buto gyvenamojo namo, neypatingo statinio, (duomenys neskelbtini) r., statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2008 m.

            Atliktų darbų aktai: už 2015 m. spalio mėn. patvirtina, kad rangovas UAB „Ranga“ užsakovui R. I., adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbų už 18289,10 Eur; už 2016 m. sausio mėn. iki pilno užbaigimo pagal komercinį pasiūlymą 2015-04-09 atliko darbų už 33245,20 Eur; už 2016 m. sausio mėn. papildomų darbų (grindinio šildymo automatika) atliko darbų už 1618,29 Eur; už 2016 m. sausio mėn. papildomų darbų (tvoros vartelių įrengimas) atliko darbų už 187,55 Eur; 2016 m. sausio mėn. papildomų medžiagų ir darbo užmokesčio skirtumas pagal 2015-04-09 komercinį pasiūlymą, už 10865,13 Eur; Aktus pasirašė užsakovas - atsakovas R. I. ir ieškovės UAB „Ranga“ atstovas (I t., b. l. 11-12, 14, 15, 16).

            Pažymos apie atliktų darbų vertę: už 2016 m. sausio mėn. patvirtina, kad rangovas UAB „Ranga“ užsakovui R. I. atliko darbų (papildomi darbai), adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutartį Nr. 2015/08/017 RAN ir 2015-08-17 papildomą susitarimą Nr. 1 2015-11-24 už 45916,17 Eur; šiai sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra RAN Nr. 007609; už 2015 m. spalio mėn. atliko darbų už 18289,10 Eur, šiai sumai išrašyta PVM sąskaita-faktūra RAN Nr. 007530. Pažymas pasirašė užsakovas - atsakovas R. I.  ir ieškovės UAB „Ranga“ atstovas (I t., b. l. 13, 17, 22).

           Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. UAB „Ranga“ sudarė skolų suderinimo aktą Nr. 1 su atsakovais R. I. ir S. I., kurioje skola ieškovei sudaro 33205,27 Eur (I t., b. l. 30).

           Nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Ranga“ ir atsakovo R. I. 2016 m. lapkričio 3 d. buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas pripažino, kad skola ieškovei pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. 2015/08/017 bei papildomą susitarimą Nr. 1 yra 28835,26 Eur. Atsakovas įsipareigojo skolą sumokėti 2016 m. gruodžio 1 d. – 5000 Eur; 2017 m. sausio 1 d. – 5000 Eur; 2017 m, vasario 1 d. – 5000 Eur; 2017 m, kovo 1 d. – 13835,26 Eur (I t., b. l. 28).

           Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „Ranga“ išsiuntė atsakovui R. I. pretenziją dėl sko los sumokėjimo pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. 2015/08/017 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. skolų suderinimo aktą Nr. 1 dėl 33205,27 Eur skolos sumokėjimo; 2019 m. gegužės 19 d. išsiuntė atsakovams R. I. ir S. I. pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kurioje nurodė, jog bendra nesumokėta suma pagal PVM sąskaitas - faktūras ir pažyma apie priskaičiuotus delspinigius sudaro 20175,95 Eur, šią sumą ieškovė prašė sumokėti iki 2019 m. gegužės 17 d. (I t., b. l. 23-24, 29).

            Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovai ieškovei liko skolingi 14835,26 Eur (I t., b. l. 25). Pažyma apie paskaičiuotus delspinigius patvirtina, kad ieškovė atsakovams paskaičiavo 5340,69 Eur delspinigių (už 180 dienų) (I t., b. l. 26).

            240 sąskaitos „Pirkėjų įsiskolinimas“ apyvarta už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. atsakovų R. I. ir S. I. patvirtina, kad atsakovai ieškovei UAB „Ranga“ yra sumokėję 46000,00 Eur, liko nesumokėta 14835,26 Eur. Paskutinį kartą mokėjimas atliktas – 2018 m. rugsėjo 3 d. (I t., b. l. 27).

             Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų R. I. ir S. I. atstovas advokatas Alius Galminas išsiuntė ieškovei UAB „Ranga“ pretenziją dėl statybos defektų pašalinimo, kuriame prašė pašalinti statybos defektus pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. birželio 17 d. atliktą neeilinį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūros aktą. Be to, prašė atsakovams pateikti: langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, laistymo sistemos įrengimo planą, grindų šildymo įrengimo planą. Ieškovė UAB „Ranga“ atstovaujama advokato Viliaus Karolio atsakydama į atsakovų pretenziją, nurodė, kad reikalavimai, kokie yra suformuoti 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų pretenzijoje – atmetami (I t., b. l. 50-51, 52- 54).

             Nustatyta, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko neeilinę pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūrą ir 2019 m. birželio 17 d. surašė pastato būklės nustatymo apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad:

             1) vidaus sienų glaistymas ir dažymas atliktas su statybos trūkumais. Glaistyti paviršiai nelygūs ir banguoti, kai kur paviršiai tinkamai nenušveisti ir uždažyti. Pastebimi trūkiai; 2) vidaus palangės sumontuotos netinkamai; 3) antrojo namo aukšte vonios kambaryje ir skalbykloje atitrūkęs silikonas, ko pasėkoje pastebimi drėgmės pėdsakai; 4) skalbykloje matomos trukusios sienos. Lokalus vidaus sienų glaistymas ir dažymas atliktas su trūkumais neatitikimais tokio darbo tipo technologinių procesų kokybei ir statybos taisyklėms. Glaistyti paviršiai netolygūs ir akivaizdus nelygumai, kai kur lokaliuose vietose glaistyti paviršiai tinkamai neparuošti, nenušveisti ir padengti galutinė apdaila; 5) vidaus laiptų galutinė apdaila atlikta nekokybiškai; 6) grindų apdailos plytelių siūlų glaistas ištrupėjęs; 7) lauko klinkerio plytelių siūlės ištrupėjusios; 8) G/b trinkelių danga netolygi, deformuota; 9)lauko palangių kampai nesandarūs, pastebėti plyšiai. Dekoratyvinis dažomas tinkas, ties lango rėmu yra įrengtas ne iki galo su trūkumais neatitikimais tokio darbo tipo technologinių procesų kokybei, vizualiai pastebimi plyšiai;10) langai pagal Daikto techninio projekto p. 2.1.4.3 numatyti mediniai tipo „Rūdupis“ su reguliuojamomis orlaidėm. Faktiškai sumontuoti plastikiniai be orlaidžių; 11) pagal Daikto techninį projektą numatyta ovali balkono GB plokštė ir lenkta tvorelė. Faktiškai įrengta balkono GB plokštė ir balkono tvorelė ne pagal projektą; 12) lauko palangės pagal projektą plytų arba akmeninės. Sumontuotos skardos lankstinio; 13) katilinės durys ir garažo vartai pagal projektą numatyti atsparūs ugniai EI-60 klasės. Sumontuoti neatsparus.                UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sudaryta lokalinė sąmata patvirtina, kad šių nekokybiškai atliktų statybinių darbų ištaisymas pagal sudarytą lokalinę darbų sąmatą kainuotų 19289,09 Eur. (I t., b. l. 63 -131).

             Nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. atsakovas R. I. kreipėsi į ieškovę UAB „Ranga” su prašymu dėl dokumentų, tai yra langų ir lauko durų techninių sertifikatų išdavimo (III t., b. l. 12). 2019 m. gegužės 21 d. atsakovas R. I. atsakė ieškovei UAB „Ranga“ į 2019 m. gegužės 17 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad jie tik dalinai sutinka su 14835,26 Eur paskaičiuota skola, nes nepašalinti statybos defektai pagal jų pretenzijas (III t., b. l. 20).

             Elektroniniai laiškai rašyti atsakovo R. I. ieškovės UAB „Ranga“ direktoriui A. J. patvirtina, kad jau 2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovas R. I. informavo ieškovę apie statybos defektus. Tarp šalių nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio 28 d. vyko susirašinėjimas dėl statybos darbų, atsakinėjimai į pretenzijas, tariamasi dėl mokėjimo grafiko, dokumentų pateikimo ir kt. (III t., b. l. 22-28, 99-114, V t., b. l. 18-43).

             Nustatyta, kad atsakovai R.I. ir S. I. 2016 m. balandžio 20 d. pateikė ieškovei UAB „Ranga“ įsiskolinimo už namo vidaus apdailą ir kitus statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini) likvidavimo grafiką: 2016 m. gegužės mėn. – 10000 Eur; 2016 m. birželio mėn. – 10000 Eur; 2016 m. liepos mėn. – 10000 Eur ir 2016 m. rugpjūčio mėn. – likutis ( IV t., b. l. 12).

Atlikęs teismo paskirtą ekspertizę UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ teismo ekspertas Artūras Sabeckis, atsakydamas į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi suformuluotus klausimus, nustatė ir padarė išvadas, kad -

             1) patalpose pažymėtose 1.6; 1.7; 2.2; 2.4; 2.5 sienų paviršių nelygumai 2 metrų liniuotės ruože viršija 2 mm. Glaistymo ir dažymo darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams.  Gyvenamojo namo, sienų apdailos defektų pašalinimo kaštai ir darbų sudėtis nustatyti lokalinėje sąmatoje ir sudaro – 3814,57 eurų.

             2) gyvenamojo namo lauko terasos aptaisymo klinkerio plytelėmis kokybė netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 3 mm. Gyvenamojo namo lauko terasos aptaisymo fasadinėmis klinkerio plytelėmis, defektų pašalinimo kaštai sudaro - 365,03 eurai.

             3) gyvenamojo namo vidaus patalpų grindų aptaisymo plytelėmis kokybė, patalpoje 1-3 (virtuvė) netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 2 mm. Gyvenamojo namo patalpoje 1-3 (virtuvė) grindų aptaisymo plytelėmis defektų pašalinimo kaštai sudaro – 641,00 eurų.

   4) įrengta trinkelių danga netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 3 metrų liniuotės ruože viršija 10 mm, vietomis nuokrypiai siekia virš 20 mm. Objekte įrengtos trinkelių dangos defektų pašalinimo kaštai sudaro – 2093,46 eurus.

             5) faktiškai sumontuoti langai gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra geresnių šiluminių techninių charakteristikų negu numatyta projekte, pagal stiklo paketų ženklinimą (įstiklinimo (paketo) Ug = 0,5), vertinant kaip įprasta praktikoje, kad lango rėmo plotas užima apie 20% lango ploto - viso plastikinio lango šilumos perdavimo koeficientas atitinkamai sudaro tarp 1,1 iki 1,3 W/m2K, kas praktiškai atitinka ir STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.09:2012 PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS. LANGŲ, STOGLANGIŲ, ŠVIES LANGIŲ, DURŲ, VARTŲ IR KITŲ SKAIDRIŲ ATITVARŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ RODIKLIŲ VERTĖS PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SKAIČIAVIMAMS. Teismo ekspertizė, nesant pakankamai duomenų (sumontuotų išorės durų atitikties dokumentų) išvadą teikti negali.

              6) 2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo - perdavimo ir / arba 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu normaliai priimant darbo rezultatą, nenaudojant specialių priemonių, vizualiai, akivaizdžiai galima buvo nustatyti: vidaus sienų ir lubų dažymo darbų defektus; fasado klinkerio plytelių siūlių ištrupėjimo faktą (defektus); ne akmens, bet skardinių palangių sumontavimo faktą; plastikinių langų ir durų, o ne medinių sumontavimo faktą;

             2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo - perdavimo ir / arba 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu, nenaudojant specialias priemones - gulsčiuką, liniuotę, ruletę ir pan. nebuvo galima nustatyti neakivaizdžius darbų rezultato trukumus: sienų paviršių glaistymo defektus; grindų aptaisymo plytelėmis nelygumus; betoninių trinkelių dangos įrengimo defektus; paviršių aptaisymo „Sausosios statybos sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbų“ defektus;

              7) Gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpose 1-6 ir 1-7 lubų aptaisymo „Sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Gyvenamojo namo antrame aukšte patalpose 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6 lubų aptaisymo „Sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams.

             Gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpose 1-6 ir 1-7 lubų apdailos defektų pašalinimo kaštai sudaro - 987,42 eurus.

             Gyvenamojo namo antrame aukšte patalpose 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6 lubų apdailos defektų pašalinimo kaštai sudaro - 2589,64 eurus.

             Nustatyta, kad ekspertas patikslino ir papildė ekspertizės aktą 2020 m. gruodžio 9 d. pateikęs patikslintą lokalinę sąmatą sudaryta pagal 2020.04 kainas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (patikslintas žiniaraštis Nr. 6) vidaus antro aukšto lubų apdailos darbų defektams pašalinti. Defektų pašalinimo kaštai būtų ne ekspertizės akte nurodyti namo antro aukšto lubų apdailos darbų defektų pašalinimo kaštai – 2589,64 Eur, o 2020 m. gruodžio 9 d. patikslinti kaštai – 8913,33 Eur (IV t., b. l. 195-196).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Dėl tinkamų atsakovų byloje.

Atsakovai R. I. ir S.I . tiek prieštaravimuose, tiek teismo posėdžio metu nesutiko, kad byloje atsakove turi būti patraukta ir S. I., jie mano, kad ieškovė visiškai nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo į šią bylą įtraukė atsakovę Soriną Iljiną, nes tik atsakovas R. I. su ieškove 2015 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017 (su papildymu), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo pilnai atsiskaityti už atliktus statybos darbus.  

Ieškovė su šiais atsakovų argumentais kategoriškai nesutiko, tiek atsiliepime į prieštaravimus, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad abu atsakovai yra sutuoktiniai, kurie įsipareigojimus dėl bendro šeimos turto prisiima ir atsako pagal bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo (įskaitant prievoles) taisykles. Atsakovai yra registruoti kaip namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, kurio įrengimas ir buvo atliekamas sudarant sutartį su ieškove.

Reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

             Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju, nors Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017 sudarė atsakovas R. I. ir ieškovė UAB „Ranga“, tačiau atsakovai R. I. ir S. I. neginčijo, kad yra sutuoktiniai, kad ieškovės atlikti statybos darbai buvo skirti abiejų atsakovų bendro turto įgijimui ir pagerinimui, naudą iš šių darbų gavo abu atsakovai. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Tai, kad atsakovai įsipareigojimus (dėl apmokėjimo už darbus pagal statybos rangos sutartį) laiko bendra skola, patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra atsakovų R. I. ir S. I. 2016 m. balandžio 20 d. ieškovei pateiktas prašymas dėl įsiskolinimo už namo vidaus apdailą ir kitus statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini) išdėstymo, tai yra likvidavimo grafiko. Šis prašymas yra patvirtintas abiejų atsakovų parašais, todėl darytina išvada, kad atsakovė S. I. skolą ieškovei laiko savo skola – kartu su sutuoktiniu R. I. 

Taigi, iš aukščiau aptartų aplinkybių teismas sprendžia, jog šeimos poreikiams tenkinti atsakovas R. I. ir ieškovė UAB „Ranga“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams (atsakovams) priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo pilnai atsiskaityti už atliktus statybos darbus, todėl ieškiniu prašoma priteisti skola už atliktus darbus laikytina solidaria abiejų sutuoktinių skola.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, prašydama iš atsakovų solidariai priteisti skolą už atliktus statybos darbus, tokį ieškinio reikalavimą grindė 2015 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos darbų sutartimi Nr. 2015/08/017 RAN (2015 m lapkričio 24 d. sudarytu papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/017), atliktų darbų aktais, pažymomis apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitomis - faktūromis, lokaline sąmata, pretenzija, mokėjimo grafiku, skolų suderinimo aktu ir kt.

Ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti likusios 14835,26 Eur nesumokėtos sumos už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį byloje nėra. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į prieštaravimus savo reikalavimą grindė, tuo, kad atsakovai už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį pilnai neatsiskaitė, darbai buvo perduoti, darbų atlikimo aktai pasirašyti abiejų šalių, suderintas skolos sumokėjimo grafikas, tačiau atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, liko skolingi ieškovei 14835,26 Eur.

Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su 14835,26 Eur skola, tačiau nesutiko su prašomais priteisti 5340,69 Eur delspinigiais. Teismo posėdžio metu abu patvirtino, kad ieškovei liko skolingi už atliktus statybos darbus 14835,26 Eur.

Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Įvertinus tai, kad atsakovai pripažįsta skolą už atliktus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį, sutrumpinti motyvai surašomi tik dėl 14835,26 Eur prašomos skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. Statybos rangos sutarties pagrindu tarp ginčo šalių šalių susiklostė statybos rangos santykiai.                Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Byloje nėra ginčo, kad atsakovai naudojasi statybos rangos darbų rezultatu. Nors byloje yra pareikštas priešieškinis dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų statybos darbų atlikimo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovams nekilo pareiga atsiskaityti už faktiškai ieškovės atliktus darbus.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, jog ieškinį pripažįsta. Teismas gali nepriimti atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo, jeigu atsakovo veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai pripažįsta ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą dėl 14835,26 Eur skolos priteisimo. Bylos aplinkybės yra aiškios ir nustatytos. Nenustatytos aplinkybės, kad atsakovų pripažinimas šio ieškinio reikalavimų prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovų R. I. ir S. I. pripažinimas dėl 14835,26 Eur ieškinio reikalavimų priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

            Taigi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų vertę, skolų suderinimo aktai, PVM sąskaitos - faktūros, kurios yra patvirtintos abiejų šalių parašais ir rekvizitais, pagrindžia faktą, jog ieškovė darbus pagal Statybos rangos sutartį atliko ir perdavė atsakovams, o atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, skolos neapmokėjo, taip iš esmės pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 14835,26 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 14835,26 Eur dydžio skola.

             Ieškovė ieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą iš atsakovų solidariai priteisti 5340,69 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, pagal tarp šalių 2016 m. lapkričio 3 d. sudarytą mokėjimo grafiką, kurio 5 punktu šalys sutarė, kad skolininkui pažeidus mokėjimo grafiką, ar tinkamai ir laiku neįvykdžius šio grafiko įsipareigojimų iki visiško skolos padengimo, kreditorius įgyją teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o pažeidus mokėjimo grafike nurodytus mokėjimo terminus, skolininkas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Mokėjimo grafikas pasirašytas abiejų šalių.

           Atsakovai su prašoma priteisti delspinigių suma nesutiko, motyvuodami tuo, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo skolos, nes ieškovė neištaisė statybinio rangos broko, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, draugiškai ginčo išspręsti nesiekė, o tik gavusi iš advokato pretenziją skubos tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir delspinigių priteisimo, kuriuos paskaičiavo už beveik  trejus metus.  

            Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjo valia, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).

Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

Taigi, minėta, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tačiau įstatyme yra įtvirtinti ir du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai sudarydami su ieškove 2016 m. lapkričio 3 d. mokėjimo grafiką sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias juos vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Ginčo atveju ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis statybos verslu, o atsakovai yra vartotojai. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovai be pateisinamos priežasties uždelsė ir neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nesumokėjo pagal Statybos rangos sutartį už atliktus darbus, todėl privalo sumokėti netesybas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, atsižvelgia į tai, kad ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų defektų vyko ilgą laiką, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – susirašinėjimas tarp šalių el. laiškais, atsakovų ieškovei rašytos pretenzijos. Be to, ir pats ieškovės atstovas direktorius A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jie reagavo į atsakovų pretenzijas, taisė atsakovų nurodytus defektus. Byloje taip pat nustatyta, kad beveik puse sumos pagal mokėjimo grafiką atsakovai ieškovei sumokėjo, šio fakto ieškovė neginčijo, todėl darytina išvada, kad prievolė ieškovei yra iš dalies įvykdyta.

           Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi vertintina aplinkybė taip pat yra šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad aiškiai per didelėmis netesybomis yra laikomi 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; kt.).

           Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus bei formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl ginčo mokėjimo grafiko nustatytų delspinigių dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo reikalavimams, būtina įvertinti tai, kad ieškovė yra verslininkė, o atsakovai vartotojai; tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma sudaro daugiau negu trečdalį priteisti prašomos skolos sumos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į įprastai praktikoje taikomus 0,02 dydžio delspinigius, sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog mokėjimo grafike įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Pagal formuojamą teismų praktiką, 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis bei remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas yra tos nuomonės, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis – mažintinas ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 534,60 Eur delspinigių suma (14835,26 Eur x 0,02 proc.= 2,97 Eur 1 d. x 180 d.).

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą  15 369,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

             Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų. 

              Dėl žalos priteisimo.

             Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija

arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

             CK

 Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas R. I. su ieškove UAB „Ranga“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017, o 2015 m. lapkričio 24 d. Pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 17 d . statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/017, pagal kurias ieškovė įsipareigojo atlikti pagal sutartis numatytus statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Teismo posėdžio metu atsakovai neneigė, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko statybos darbus pagal rangos sutartį,  tačiau teigė, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, matėsi statybos brokas, be to, pagal projektą buvo numatyta sudėti medinius langus ir akmenines palanges, o name yra sudėti plastikiniai langai ir metalinės palangės.

 Ieškovės atstovas direktorius A. J. teismo posėdžio metu su priešieškiniu nesutiko, argumentavo tuo, kad atsakovai priimdami darbus jokių defektų nenurodė, darbų priėmimo aktus pasirašė, pretenzijų neturėjo. Pretenzijos atsirado tada, kai jie išsiuntė atsakovams pretenziją dėl likusios skolos sumokėjimo. Tačiau neneigė, kad visiems statybos darbams yra nustatytas šalių sutartas garantinis laikotarpis, ir jeigu defektai atsirado garantiniu laikotarpiu, tada jie defektus privalo ištaisyti. Patvirtino, kad atsakovas darbų atlikimo aktus pasirašė 2016 m. sausio mėn. Neneigė, kad priduodant darbus buvo pastebėti trūkumai, kurie vėliau buvo ištaisyti ir priduoti, todėl tarp šalių ir buvo pasirašytas 2015 m. lapkričio 24 d. papildomas susitarimas dėl papildomų darbų. O plastikiniai langai ir metalinės palangės jau buvo sudėtos parduodant namą ir atsakovai pirkdami namą negalėjo to nepastebėti. Be to, paaiškino, kad jie buvo gyvenamojo namo statytojai, todėl turėjo teisę projektą koreguoti. Taip pat nesutiko su atsakovų nurodytais teiginiais dėl gyvenamojo namo nesandarumo, nes gyvenamasis namas yra priduotas, NT registro išraše matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. yra išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas. Jo teigimu defektai atsirado nuo susidėvėjimo, nes darbai atsakovams perduoti prieš keturis metus.

Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ir ištyręs bylos medžiagą,  sutinka su ieškovės atstovo nurodytais argumentais dėl plastikinių langų ir metalinių palangių, o būtent, kad ieškovė kaip statytoja turėjo teisę koreguoti projektą, ir vietoje pirminiame projekte numatytų medinių langų ir akmeninių palangių, name montuoti plastikinius langus ir metalines palangės. Be to, atsakovams iš ieškovės perkant gyvenamąjį namą tiek langai, tiek palangės jau buvo sumontuoti, todėl ir neturint specialių žinių atsakovai tai galėjo ir turėjo pastebėti. Nepaisant to, pirkėjai (atsakovai) jokių pretenzijų nei dėl plastikinių langų, nei dėl metalinių palangių ieškovei pasirašant sutartį neturėjo. Galiausiai, kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties 5.2.1 punkto, atsakovai (pirkėjai) pareiškė...< dėl daiktų kokybės, ir teisinio ar techninio statuso, bei dėl daiktų faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui (ieškovei) pirkėjai (atsakovai) neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Taigi šis pirkimo - pardavimo sutarties punktas patvirtina, kad atsakovai prieš pirkdami gyvenamąjį namą jį apžiūrėjo, o nepastebėti plastikinių langų ir metalinių palangių, būtų praktiškai neįmanoma net ir neturint specialių žinių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovų reikalavimai dėl žalos, kuri kildinama iš ne tos rūšies ir medžiagų langų ir palangių sumontavimu atsakovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Taigi, šiuo atveju iškovei kyla pareiga įrodyti, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės, o atsakovai turi įrodyti tik trūkumų atsiradimo faktą.

           Atsakovai kaip įrodymą apie netinkamą darbų atlikimą pateikė 2019 m. birželio 17 d. atliktą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato ir atskirų jo konstrukcijų viduje, adresu (duomenys neskelbtini) būklės nustatymo apžiūros aktą, kuriame detaliai nurodė nekokybiškai atliktų statybinių darbų mąstą - 13 punktų (I t., b. l. 63 -131) bei pateikė sudarytą lokalinę sąmatą su paskaičiavimu, kiek kainuotų šių defektų ištaisymas. Nekokybiškai atliktų statybinių darbų ištaisymas pagal sudarytą lokalinę darbų sąmatą jų paskaičiavimu kainuotų 19289,09 Eur.  

Ieškovei UAB „Ranga“ nesutinkant su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateiktomis išvadomis, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti atliktų statybos darbų kokybės (broko) dydį vykdant tarp šalių 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą statybos rangos sutartį, gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini).

            Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, kt.).

             Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų abejonių, sudarančių pakankamą pagrindą nepasitikėti įstatyme nustatyta tvarka paskirta ir atlikta teismo ekspertize bei nesivadovauti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis.

             Iš 2020 m. lapkričio 12 d. teismo ekspertizės akto Nr. 20-11/01  išvadų matyti, jog atliekant statybos darbus gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pagal tarp šalių 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą statybos rangos sutartį, buvo nustatyti šie defektai:

             1) patalpose pažymėtose 1.6; 1.7; 2.2; 2.4; 2.5 sienų paviršių nelygumai 2 metrų liniuotės ruože viršija 2 mm. Glaistymo ir dažymo darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams;

             2) gyvenamojo namo lauko terasos aptaisymo klinkerio plytelėmis kokybė netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 3 mm; 

             3) gyvenamojo namo vidaus patalpų grindų aptaisymo plytelėmis kokybė, patalpoje 1-3 (virtuvė) netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 2 mm;

            4) įrengta trinkelių danga netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 3 metrų liniuotės ruože viršija 10 mm, vietomis nuokrypiai siekia virš 20 mm; 

            5) faktiškai sumontuoti langai gyvenamajame name, adresu Litorinos g. 24, Kalotės k., Klaipėdos r., yra geresnių šiluminių techninių charakteristikų negu numatyta projekte, pagal stiklo paketų ženklinimą (įstiklinimo (paketo) Ug = 0,5), vertinant kaip įprasta praktikoje, kad lango rėmo plotas užima apie 20% lango ploto - viso plastikinio lango šilumos perdavimo koeficientas atitinkamai sudaro tarp 1,1 iki 1,3 W/m2K, kas praktiškai atitinka ir STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.09:2012 PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS. LANGŲ, STOGLANGIŲ, ŠVIES LANGIŲ, DURŲ, VARTŲ IR KITŲ SKAIDRIŲ ATITVARŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ RODIKLIŲ VERTĖS PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SKAIČIAVIMAMS. Teismo ekspertizė, nesant pakankamai duomenų (sumontuotų išorės durų atitikties dokumentų) išvadą teikti negali;

           6) 2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo - perdavimo ir / arba 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu normaliai priimant darbo rezultatą, nenaudojant specialių priemonių, vizualiai, akivaizdžiai galima buvo nustatyti: vidaus sienų ir lubų dažymo darbų defektus; fasado klinkerio plytelių siūlių ištrupėjimo faktą (defektus); ne akmens, bet skardinių palangių sumontavimo faktą; plastikinių langų ir durų, o ne medinių sumontavimo faktą; 2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo - perdavimo ir / arba 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu, nenaudojant specialias priemones - gulsčiuką, liniuotę, ruletę ir pan. nebuvo galima nustatyti neakivaizdžius darbų rezultato trukumus: sienų paviršių glaistymo defektus; grindų aptaisymo plytelėmis nelygumus; betoninių trinkelių dangos įrengimo defektus; paviršių aptaisymo „Sausosios statybos sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbų“ defektus;

          7) gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpose 1-6 ir 1-7 lubų aptaisymo „Sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Gyvenamojo namo antrame aukšte patalpose 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6 lubų aptaisymo „Sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams.

           Ekspertizės akte nurodyta, kad defektai yra ištaisomi, defektų ištaisymo darbų sudėtis ir kaina yra pateikta lokalinėse sąmatose. Bendra visų defektų ištaisymo kaina nurodyta lokalinėse sąmatose yra – 16 814,81 Eur (ekspertizės akto l. 79-84, IV t., b. l. 195-196).

           Teismas atkreipia dėmesį, jog nors ieškovė iš esmės ginčijo eksperto išvadą kaip neobjektyvią ir netinkamą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktas eksperto išvadas. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo abejoti eksperto, kuris buvo apklaustas byloje, nešališkumu. Vien ta aplinkybė, kad eksperto išvados prašė atsakovai, ir kad ekspertas, be kitų duomenų, vadovavosi atsakovų pateikta informacija, nesuteikia teismui pagrindo abejoti eksperto objektyvumu. Nors ieškovė ir prieštaravo eksperto atliktiems kai kuriems matavimams, tačiau ekspertas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino teismui ir byloje dalyvavusiems asmenims, kokius prietaisus naudojo atliekant ekspertizę ir kuo rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, todėl teigti, jog išvada vienpusiška, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, atstovaujama advokato ir nesutikdama su pateikta išvada ir manydama, kad ji yra netinkama, neobjektyvi, nepagrįsta, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste bei byloje esančių duomenų (ekspertizės akto, fotonuotraukų, lokalinių sąmatų) ir šalių paaiškinimų pagrindu, konstatuotina, kad trūkumai atsirado ne dėl atsakovų kaltės. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė.

Ieškovės atstovų nurodyti teiginiai, kad statybų trūkumai nėra esminiai, nes atsakovai name jau gyvena apie 4 metus, jį eksploatuoja, atmestini, kadangi teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Artūras Sabeckis šią ieškovės atstovų nurodytą aplinkybę paneigė, aiškiai nurodydamas, kokius darbo trūkumus padarė ieškovė, kokius pažeidimus pastebėjo apžiūrėdamas namą ir atlikdamas paskaičiavimus. Visa tai, taip pat kiti pirmiau išdėstyti ir išanalizuoti byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia teismui spręsti, kad namo statybų brokas atsirado būtent dėl ieškovės kaltės.

Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 32906,44 Eur žalos atlyginimo (defektų ištaisymo kainą) 544,50 Eur už sandarumo testą, 968 Eur už statinio apžiūrą ir defektaciją. Ieškovė nesutiko su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau neneigė, kad jeigu defektai bus nustatyti per garantinį laikotarpį ir jie bus dėl ieškovės kaltės, ji privalės tuos defektus ištaisyti.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių pasirašytos statybos rangos darbų sutarties 5 punktu, ieškovė (rangovas) atliktiems darbams nustatė penkių metų trukmės kokybės garantijos terminą, kuris yra skaičiuojamas šalims pasirašius darbų perdavimo - priėmimo aktą. Rangovas taip pat įsipareigojo, kad garantijos laikotarpiu nustačius darbų defektus ir užsakovui pateikus rangovui rašytinę pretenziją, rangovas privalo savo sąskaita pašalinti nustatytus defektus. Šalys pirkimo -pardavimo sutarties 6.6 punktu, taip pat sutarė dėl parduodavo gyvenamojo namo garantijų: namo laikančioms konstrukcijos - 10 metų; vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui - 5 metai; langams - 5 metai; paslėptai elektros instaliacijai - 5 metai; stogui 10 metų; kitiems darbams ir įrenginiams - 5 metai, bet ne daugiau gamintojų ir tiekėjų suteiktos garantijos.

           Ieškovė neneigė, kad perduodant rangos darbus buvo nustatyti defektai, tačiau teigė, kad ji juos ištaisė sudarydama papildomą sutartį. Neneigė ir to, kad ji gavo 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų surašytą pretenziją dėl atliktų darbų kokybės. Įvertinus tai, kad atsakovams atlikti statybos darbai pagal rangos sutartį buvo perduoti 2016 m. sausio mėn., šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė, darytina išvada, kad garantinis laikotarpis 5 metai skaičiuojamas nuo darbų perdavimo ir pretenzijos ieškovei pateikimo dar nėra suėjęs, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl žalos priteisimo už defektų ištaisymą yra pagrįsti.

Taigi atsakovams nepateikus jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų didinti priteistinos žalos dydį, daugiau negu eksperto Artūro Sabeckio pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, o ieškovei nepateikus jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų mažinti priteistinos žalos dydį, mažiau negu eksperto Artūro Sabeckio pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos žalos dydis yra lygus eksperto Artūro Sabeckio pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytiems vidaus sienų apdailos defektų, lauko terasos aptaisymo fasadinėmis klinkerio plytelėmis defektų, vidaus grindų plytelių apdailos darbų defektų, įrengtų trinkelių dangos defektų, vidaus pirmo aukšto lubų apdailos defektų, patikslintos vidaus antro aukšto lubų apdailos darbų defektų pašalinimo kaštų sumai – 16 814,81 Eur. Todėl priešieškinis yra tenkintinas iš dalies, ir atsakovams iš ieškovės priteistinas 16 814,81 Eur dydžio žalos atlyginimas už defektų ištaisymą bei 968,00 Eur už UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktą statinio apžiūrą ir defektaciją, nes šios išlaidas atsakovai patyrė dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų.

Atsakovai taip pat pareiškė reikalavimą iš ieškovės priteisti 544,50 Eur už atliktą sandarumo testą, kurį jie atliko 2019 m. liepos 12 d. norėdami priduoti gyvenamąjį namą. Ieškovės atstovas su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jie pirkimo - pardavimo sutartimi neįsipareigojo gyvenamojo namo priduoti, todėl ir atlikti sandarumo testą buvo ne jų kompetencija.

Nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutarties 5.2.3. punktu pirkėjams (atsakovams) buvo išaiškintos ir žinomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 43(1) straipsnio nuostatos dėl privalomo pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo. Pirkėjai (atsakovai) pasirašydami sutartį patvirtino, kad jiems yra žinoma, kad gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, ir kad sutarties pasirašymo dieną neprivalo būti atliktas ir gyvenamojo namo naudingumo sertifikatas, todėl jie nereikalavo jo pateikti. Be to, pirkėjai (atsakovai) aukščiau nurodytu sutarties punktu įsipareigojo, kad ir ateityje nereikš jokių reikalavimų kiek tai yra susiję su gyvenamojo namo energiniu naudingumu.

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo gyvenamasis namas šiuo metu yra priduotas 100 proc., į šalių išreikštą valią pirkimo - pardavimo sutartyje, atsakovų reikalavimas priteisti 544,50 Eur už atliktą sandarumo testą – atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti. Atsakovai savo nuomonės dėl ieškinio senaties taikymo neišreiškė.

             Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių, taikytina rangos teisiniams santykiams, yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje.

              Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo nurodoma, kad reiškiant reikalavimą dėl darbų rezultato kokybės trūkumo, apie kurį buvo pareikšta per garantinį terminą, įtvirtinta taisyklė, kad taikant CK 6.667 straipsnio 3 dalį, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74- 421/2015, 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).

             Taigi, šiuo atveju priešieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, tačiau apie trūkumus turi būti pareikšta per garantinį terminą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs yra du skirtingi terminai – garantinis terminas ir ieškinio senaties terminas.

             Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė.

            Teismas pažymi, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso išimtis. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

             Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio 28 d. vyko susirašinėjimas dėl statybos darbų, tariamasi dėl mokėjimo grafiko, dokumentų pateikimo, tačiau pretenzijos ar akto apie atliktų darbų trūkumus ieškovei nebuvo pateikta. Ieškovės atstovas – direktorius A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekada ir neneigė prievolės atsakyti už netinkamos kokybės darbus ir ištaisyti statybos defektus užfiksuotus atsakovo rašomuose el. laiškuose. Patvirtino, kad priduodant darbus buvo pastebėti trūkumai, kurie vėliau buvo ištaisyti ir priduoti. Tai įrodo, kad vėliau - 2015 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas net papildomas susitarimas. Patvirtino, kad pretenzijos anksčiau nėra gavęs, tik el. laiškais bendravo su atsakovu dėl jų tariamai pastebėtų trūkumų. Šalių paaiškinimais nustatyta, atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui atliko aktyvius veiksmus, kuriais iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, bendravo su ieškove ir tarėsi dėl trūkumų taisymo bei atsiskaitymo už atliktus statybos darbus, ieškovės atstovas neneigė, kad perdavus darbus ir nustačius trūkumus jis siekė juos ištaisyti, neneigė, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas, o tik atliktų darbų aktai, todėl darytina išvada, kad tokie santykiai nagrinėjamo ginčo atveju yra tęstinio pobūdžio.

            CK 6.667 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pažymėtina, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalies norma yra laikytina specialiąja CK 1. 125 straipsnio 1 dalies atžvilgiu (CK 1.125 straipsnio 10 dalis) ir bendrosios ieškinio senaties pradžią nustatančios normos atžvilgiu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), ir šia specialia norma ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su objektyviuoju kriterijumi – pranešimu apie trūkumus, o ne sužinojimu apie pažeistą teisę.

            Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų R.I. ir S. I. atstovas advokatas Alius Galminas išsiuntė ieškovei UAB „Ranga“ pretenziją dėl statybos defektų pašalinimo po UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktos neeilinės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūros, todėl darytina išvada, kad toks pranešimas (pretenzija) laikytinas tinkamu pranešimu rangovui apie trūkumus, tuo labiau, kad ta pačia pretenzija rangovui buvo nurodyta ir pareiga tuos trūkumus taisyti. Ieškovės atstovas patvirtino, kad pretenzija dėl defektų pašalinimo buvo gauta 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui priešieškinį dėl žalos atlyginimo už defektų ištaisymą pateikė 2019 m. spalio 14 d. (patikslintas priešieškinis priimtas 2019 m. spalio 29 d.), todėl darytina išvada, kad priešieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas ir jis prasideda 2019 m. rugpjūčio 28 d., nuo kada rangovui buvo pateikta pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17 782,81 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimų įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams dokumentus.

Atsakovai priešieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę jiems pateikti dokumentus reikalingus gyvenamojo namo pridavimui – langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, laistymo sistemos įrengimo planą, grindų šildymo įrengimo planą. Reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė iki pat priešieškinio pateikimo teismui dienos nesugebėjo jiems pateikti prašomų dokumentų gyvenamojo namo 100 proc. pridavimui.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su šiuo atsakovų reikalavimų, grįsdamas tuo, kad gyvenamasis namas jau yra 100 proc. priduotas ir jie neturėjo pirkėjams (atsakovams) pateikti prašomų dokumentų, kurie nebuvo nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje. Be to, nurodė, kad laistymo sistemos jie visai neįrenginėjo, šį darbą atliko subrangovai, kurie bendravo tiesiogiai su atsakovais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties 5.2.4. punktu, šalys patvirtino, kad pirkėjams yra žinoma, kad gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti (baigtumas 74 proc.), kad jiems yra perduodamas 2015 m. birželio 16 d. leidimas statyti naują namą, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą, gyvenamojo namo projektas ir kiti dokumentai, o pirkėjai (atsakovai) patvirtino, kad pardavėjas (ieškovė) neprisiima jokių įsipareigojimų, susijusių su gyvenamojo namo statybos užbaigimu.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovų reikalavimai įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams dokumentus reikalingus gyvenamojo namo pridavimui, tai yra – langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ir patys atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvenamasis namas šiuo metu jau yra priduotas 100 proc., o be šių reikalaujamų dokumentų atsakovai nebūtų pridavę gyvenamojo namo komisijai.  Be kita ko, kaip jau minėta, šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties 5.2.4. punktu įsipareigojo, kad ateityje nereikš jokių reikalavimų kiek tai yra susiję su gyvenamojo namo energiniu naudingumu, o šiuo atveju visi prašomi pateikti sertifikatai yra susiję būtent su energetiniu naudingumu. Todėl atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atsakovai priešieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę jiems pateikti laistymo sistemos įrengimo planą ir grindų šildymo įrengimo planą. Į bylą pateiktas atliktų darbų aktas už 2015 m. spalio mėn. patvirtina, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko automatinės laistymo sistemos įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2 438,32 Eur, o 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartis, Statybos rangos sutartis Nr. 2015/08/017, 2015 m lapkričio 24 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2015 m. rugpjūčio 17 d. statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/017, patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, taigi ir šildymo sistemos montavimo darbus.

Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė atsakovams būtų pateikusi jų reikalaujamus dokumentus, nėra, o ir pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovų prašomų dokumentų jis atsakovams nėra pateikęs.

           Ieškovei nepateikus priešpriešinių įrodymų, kad šių darbų ji neatliko, bei pripažinus, kad šiuos darbus atliko ji ar jos samdyti subrangovai, ir kad ji grindinio šildymo įrengimo ir laistymo sistemos įrengimo planų atsakovams nepateikė, yra pagrindas tenkinti šį atsakovų reikalavimą ir įpareigoti ieškovę atsakovams pateikti laistymo sistemos įrengimo ir grindų šildymo įrengimo planus.

Ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad automatinės laistymo sistemos įrengimą atliko subrangovai ir atsakovai turi kreiptis į juos, atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.650 straipsnio nuostatos numato, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), tada rangovas tampa generaliniu rangovu ir jis atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, pasitelkusi subrangovus įrengti automatiną laistymo sistemą atsakovams priklausančiame kieme, privalėjo atsakovams pateikti visą dokumentaciją susijusią su šia įranga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. pagal ieškovės ieškinį buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, prašoma 1435,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (265 Eur žyminis mokestis ir 1170,50 Eur už advokato paslaugas) priteista ieškovei iš atsakovų. Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir atsakovų pateiktą priešieškinį bei dalyvavo teismo posėdžiuose dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo. Be to, ieškovė 2021 m. sausio 8 d. į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 200 Eur užstatą galimoms proceso dalyvių išlaidoms padengti, kuris liko nepanaudotas.

            Atsakovai teismui pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 38 Eur žyminis mokestis už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 815 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus, 65 Eur vertimo paslaugas, 1936 Eur ekspertizės atlikimas ir 1500 Eur advokato paslaugos.

        Nustačius, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 265 Eur (žyminis mokestis) ir išlaidos advokato pagalbai (1170,50  Eur), ieškinį tenkinus iš dalies (76 proc.), iš atsakovų yra pagrindas ieškovei priteisti po 545,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (889,58 Eur už advokato pagalbą, 201,40 Eur žyminio mokesčio) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

             Nutarčiai įsiteisėjus ieškovei grąžintinas 2021 m. sausio 8 d. jos sumokėtas ir nepanaudotas 200 Eur užstatas galimoms proceso dalyvių išlaidoms padengti.

         Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 4354,00 Eur. Priešieškinį tenkinus iš dalies (turtinį reikalavimą patenkinus – 52 proc., o neturtinį reikalavimą – 35 proc.), iš ieškovės yra pagrindas atsakovams priteisti 1915,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (44 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

           preliminarų sprendimą pakeisti.

             Priimti galutinį sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ieškinį atsakovams R. I.ir S. I. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

             Priteisti solidariai iš atsakovų R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I. (S.I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 835,26 Eur skolą, 534,60 Eur delspinigių, iš viso 15 369,89 Eur (penkiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 89 ct), nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 545,49 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“, įmonės kodas 140665254.

             Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“, įmonės kodas 140665254, 200 Eur (du šimtus eurų) užstatą, įmokėta į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą 2021 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31. Vykdymą pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui.

            Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

            Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

            Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ įmonės kodas 140665254,   17 782,81 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 81 ct) žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo patikslinto priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1915,76 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiolika eurų ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams R.I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. I. (S. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

             Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Ranga“ įmonės kodas 140665254, pateikti atsakovams R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. I. (S. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), laistymo sistemos įrengimo ir grindų šildymo įrengimo planus.

             Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

           Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                     Vytautas Pliuskevičius