Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-23798-1154-2022].docx
Bylos nr.: e2YT-23798-1154/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e2YT-23798-1154/2022 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18939-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2

 (S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. M. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos S. M. mirties (2019 m. birželio 9 d.) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo sudaręs dvišalę sutartį su viešąja įstaiga Antavilių pensionatu dėl ilgalaikių socialinės globos paslaugų teikimo pareiškėjo motinai. Socialinės globos paslaugos buvo teikiamos iki pat S. M. mirties. Pareiškėjas iš karto po motinos mirties pradėjo valdyti mirusiosios turtą, buvusį Antavilių pensionate, kaip savo. Pareiškėjas pažymėjo, kad po jo motinos mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. M. perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi veiksmų dėl palikimo priėmimo, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M. palikto turto valdymą. Atsižvelgiant į tai, prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra jos atstovui nedalyvaujant.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą patenkinti. Jo atstovas paaiškino, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo motina iki mirties gyveno Antavilių pensionate, pareiškėjas ją slaugė, po mirties palaidojo, pasiėmė jos paliktus daiktus. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Atstovas paaiškino, kad pareiškėjo mamai reikėjo stomatologo paslaugų. Valstybė jas apmoka, tačiau apmokėjimo teko laukti, o paslaugų reikėjo skubiai, todėl pareiškėjas už paslaugas atlygino iš savo lėšų ir tik po motinos mirties sužinojo, kad gali gauti kompensaciją, tačiau tam reikia paveldėjimo teisės liudijimo, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4.       Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos S. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

7.       Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8.       Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9.       Iš byloje esančios 2022 m. birželio 8 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-9063 nustatyta, kad pareiškėjas V. M. yra S. M., mirusios 2019 m. birželio 9 d., sūnus. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas V. M. su viešąja įstaiga Antavilių pensionatu sudarė dvišalę sutartį, kurios 1 punktu VšĮ Antavilių pensionatas įsipareigojo teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas – apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos priežiūros (slaugos), tarpininkavimo ir atstovavimo, asmens higienos, kasdienio gyvenimo bei darbinių įgūdžių palaikymo, laisvalaikio organizavimo ir pan., vykdant paslaugų kokybės reikalavimus, o 3 punktu – suteikti gyventojai S. M. gyvenamąjį plotą dviviečiame kambaryje, atitinkantį techninius, sanitarinius-higieninius ir priešgaisrinius reikalavimus. Be to, 2017 m. gruodžio 1 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-42396-PD)-1090 ir 2022 m. birželio 8 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-9063 patvirtina, kad S. M. gyvenamoji vieta iki jos mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. (duomenys neskkelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad S. M. palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų įregistruota nėra. S. M. 2011 m. sausio 25 d. sudarė testamentą, patvirtintą Skuodo rajono notarų biuro notarės Vilijos Galdikienės (notarinio registro Nr. 1-212), kuriuo savo turtą paliko sūnui V. M. (pareiškėjui), tačiau pareiškėjas dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarą nesikreipė.

10.       Pareiškėjas nurodė, kad jo motina paskutiniais metais iki mirties gyveno Antavilių pensionate, turėjo tam tikrų daiktų, knygų. Pareiškėjas ja rūpinosi, slaugė, o po mirties pasiėmė jos asmeninius daiktus, knygas, drabužius. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjo paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas rūpinosi motinos apgyvendinimu, sudarė sutartį su VšĮ Antavilių pensionatu. Kitų artimų asmenų pareiškėjo motina S. M. neturėjo. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjo dėstomais argumentais, kad jis priėmė motinos paliktus daiktus ir ėmė šį turtą valdyti kaip savo.

11.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė po savo motinos S. M. mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo motinos mirties likusį turtą priėmė ir prižiūrėjo kaip savo, taip išreikšdamas valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjos S. M. įpėdinius.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

13.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jų pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas V. M. po savo motinos S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

14.       Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (motinos) S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. birželio 9 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja         Lina Navickytė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • 3K-3-382/2010
  • 3K-3-487/2010
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • 3K-3-171/2007
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti
  • CPK 448 str. Teismo sprendimas