Civilinė byla Nr. 2-1030/2012
Procesinio sprendimo kategorija 99.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 13 d. nutarties dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-2063-560/2011 pagal pareiškėjo AB SEB banko reikalavimus panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto nutarimus, bei buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ reikalavimą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarčių dalis, kuriomis pagal byloje pareikštus AB SEB banko reikalavimus, BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai Nr. 1 dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo ir Nr. 3 dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti; dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą: pareiškėjo AB SEB banko reikalavimus panaikinti pirmiau nurodytus BUAB „LRG farmacija“ nutarimus atmetė; paliko nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarčių dalis, kuriomis patvirtinta buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaita.
Pareiškėjas (kreditorius) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išspręsti bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas atlyginimo klausimą ir priteisti iš AB SEB banko UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ naudai 37 488,45 Lt. Nurodė, jog ši civilinė byla buvo labai sudėtinga, vyko daug posėdžių, buvo rengiamas didelis kiekis įvairių dokumentų, iki kasacinės instancijos ši civilinė byla buvo nagrinėjama du kartus, todėl patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai yra pagristos. Pareiškėjas pažymėjo, kad laiko apskaitos sistemos išrašuose pateikta detali informacija, kokios teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, kiek laiko buvo skirta atitinkamai teisinei paslaugai teikti ir šių paslaugų kaina. Prašyme nurodoma, jog kreditoriui buvo suteikta teisinių paslaugų iš viso už 15 626 EUR be PVM sumą. Advokatų profesinė bendrija, atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas kreditoriui išrašė mažesnei sumai, t.y. 10 857,40 EUR (37 488,45 Lt) sumai.
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime prašė UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, negali viršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytų maksimalių dydžių. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už darbus pirmosios instancijos teisme neatitinka nei protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimų, nei teisės aktų reikalavimų, nei paties pareiškėjo šioje byloje anksčiau išsakytų pareiškimų, nei ankstesniais teismų sprendimais bankui priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme bankas kilusį ginčą laimėjo ir prašė pirmosios instancijos teismo priteisti tik 1 228,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, kuriuos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi ir priteisė. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą kuriame, be kita ko, nurodė, kad net ir 1 228,15 Lt bankui priteista bylinėjimosi išlaidų suma tokio pobūdžio byloje yra nepagrįstai didelė, nes bankas bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė daugelio savo pirminio skundo reikalavimų, daugelis reikalavimų prarado aktualumą, todėl, pareiškėjo nuomone, net ir 1 228,15 Lt pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma privalėjo apeliacinės instancijos teismo būti mažinama, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė, kad 1 228,15 Lt pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė ir ji atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei Rekomendacijų nustatytus maksimalius bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijus, todėl paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėjas kasacinio skundo argumentuose teigė, kad bankui priteista šioje byloje 1 228,15 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra per didelė ir turi būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mažinama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jo naudai iš AB SEB banko 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Teismas nurodė, jog iš pareiškėjo pateiktos laiko apskaitos sistemos detalizacijos matyti, kad pareiškėjui nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. buvo teikiamos teisinės paslaugos šioje byloje ir už šį laikotarpį yra prašoma priteisti 37 488,45 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2007 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo apygardos teismui, BUAB „LRG farmacija" kreditorių skundai dėl 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. vasario 6 d., 2006 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo bei bankroto administratoriaus pakeitimo, vyko atskirai nuo bankroto bylos civilinėje byloje Nr. 2-1980-54/07, todėl teismas netenkino prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. liepos 4 d.
Teismas taip pat konstatavo, kad tam tikri pareiškėjo nurodyti advokato atlikti darbai nebuvo pagrįsti arba nebuvo būtini atlikti. Teismas sutiko su kreditoriaus AB SEB banko atsiliepime nurodytais argumentais, jog byla nebuvo sudėtinga. Įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjo teiktų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, bylos apimtį, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėjo atstovas, skaičių bei trukmę, vadovaudamasis protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, iš AB SEB banko priteisiant 3 000 Lt dydžio patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš AB SEB banko 37 488,45 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai nurodė, jog tam tikros pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su bankroto byla. Teismas nutartyje neanalizavo ir nevertino prašyme pateiktoje laiko apskaitos sistemos detalizacijoje nurodytų darbų (teisinių paslaugų) pobūdžio. Pareiškėjas prašė atlyginti tik tas išlaidas, kurias jis patyrė šioje civilinėje byloje. Kita vertus, net ir sutikus su šia teismo išvada, kad dalis prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų patirtos bankroto byloje, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2009 m. lapkričio 12 d. patyrė 11 755,58 Lt (be PVM) išlaidų advokato pagalbos išlaidų, o teismas, nutartyje nenurodydamas motyvų, priteisė tik 3 000 Lt. Byla buvo nagrinėjama daugiau negu dvejus metus ir tai laikytina išimtine aplinkybe, leidžiančia teismui priteisti didesnę sumą nei numatyta Rekomendacijose.
- Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad tam tikri pareiškėjo nurodyti advokato atlikti darbai nebuvo pagrįsti ar būtini. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžiai vyko ne daugiau nei pusę valandos, jie dėl įvairių priežasčių buvo atidedami, dauguma pradinių reikalavimų buvo palikti nenagrinėti, dėl to, teismo nuomone, kelias valandas trukęs susipažinimas su bylos medžiaga nebuvo būtinas. Tačiau procesas byloje nebuvo nutrūkęs, buvo rengiami teismo posėdžiai, ruošiami atitinkami procesiniai dokumentai ir dėl to pareiškėjas patyrė išlaidas. Kita vertus, net ir sutikus su teismo išvada, kad keleto laiko apskaitos sistemos detalizacijoje nurodytų darbų atlikimas nebuvo būtinas, tai nesudaro pagrindo daugiau kaip 10 kartų sumažinti priteistinų išlaidų dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditoriui buvo suteikta paslaugų iš viso už 15 626 Eur be PVM sumą, tačiau advokatų bendrija, atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, sąskaitas faktūras išrašė mažesnei, t. y. 10 857,40 Eur (37 488,45 Lt) sumai. Be to, teismas konstatuodamas, kad dalis advokato atliktų darbų nebuvo būtini, nes dauguma pradinių kreditorių reikalavimų buvo palikti nenagrinėtais ir bylos dalis buvo nutraukta, neatsižvelgė į tai, kad kreditorius patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes tuo metu šios paslaugos buvo suteiktos. Civilinės bylos nutraukimas, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, turėtų būti laikomas kaip sprendimas atsakovo naudai, todėl taikytinos CPK 98 straipsnio nuostatos.
- Teismas nepagrįstai nevertino daugiau nei trejus metus trukusio bylos nagrinėjimo, kaip išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą kreditoriaus naudai priteisti didesnio dydžio išlaidas už advokato pagalbą. Ilgas bylos nagrinėjimas lėmė tai, kad vyko daug posėdžių, buvo rengiamas didelis kiekis įvairių dokumentų, iki kasacinės instancijos ši byla buvo nagrinėjama du kartus ir tai lėmė dideles kreditoriaus atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti išsamiau ir priteisdamas patirtas išlaidas, vadovautis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl AB SEB banko rašytinių paaiškinimų
CPK 335 straipsnio 2 dalis numato byloje dalyvaujančių asmenų teisę pateikti atsiliepimus į atskiruosius skundus per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriaus AB SEB banko atstovui atskirojo skundo kopija išsiųsta 2012 m. kovo 7 d. (5 t., 7 b. l.). Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. balandžio 24 d. gauti AB SEB banko rašytiniai paaiškinimai dėl atskirojo skundo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nenumato kitų procesinių dokumentų, kuriais iš esmės būtų siekiama tų pačių tikslų, kaip atsiliepimu į apeliacinį (atskirąjį) skundą, pateikimo galimybės, todėl AB SEB banko pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir grąžinami juos padavusiam asmeniui.
Dėl atskirojo skundo esmės
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
CPK 98 straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.).
Taigi bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas atsižvelgdamas į konkrečias bylos (pvz., itin sudėtinga ir specifinė byla) nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad „Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas maksimalų dydį, kas reiškia, kad didesnių išlaidų nei nurodytos rekomendacijose priteisimas iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nurodytos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. Tuo tarpu teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei apimties, nei keliamų teisinių klausimų prasme. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, atstovavimui tokioje byloje ypatingas teisinis pasirengimas nėra būtinas, keliami klausimai nebuvo nauji ar išskirtiniai. Todėl nukrypimas nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių šioje byloje negali būti pateisinamas bylos sudėtingumu.
Nesudaro pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir kitas apelianto argumentas – bylos nagrinėjimo trukmė daugiau nei trejus metus. Pirmiausia, ilga bylinėjimosi trukmė savaime nepagrindžia advokato suteiktų paslaugų apimties. Iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Antra, nagrinėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad šios bylos nagrinėjimas tiek ilgai užtruko be kita ko ir dėl apelianto procesinio elgesio. Štai 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė apelianto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo, o 2007 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas tuo pagrindu sustabdė jo nagrinėjamą bylą, tačiau 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo netenkino. Nepaisant to, apeliantas į atlygintinų teisinių paslaugų sąrašą įtraukia ir atmesto kasacinio skundo parengimą.
Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su visų advokato atliktų darbų pagrįstumu ir būtinumu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir bylą laimėjusiai šaliai patyrus tam tikras išlaidas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ne visos jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Tuo tarpu didelė dalis apelianto nurodomų išlaidų yra patirta už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokios išlaidos atskirai neatlygintinos, nes jos padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.) (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir juo vadovaujasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).
Be to, sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismo posėdžiai šioje byloje truko ne ilgiau kaip pusę valandos. Tuo tarpu apelianto pateikiamoje laiko apskaitos sistemoje prašoma priteisti atstovavimo išlaidas už ilgesnę atstovavimo trukmę. Pavyzdžiui, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2008 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo posėdis truko 30 minučių ir jame dalyvavo viena apelianto atstovė advokatė, tuo tarpu laiko apskaitos sistemoje nurodoma, kad 2008 m. balandžio 2 d. posėdyje teismo posėdyje 1,5 valandos dalyvavo konsultantas ir 1,25 valandos dalyvavo vadybininkas. 2008 m. lapkričio 26 d. posėdis truko 30 minučių, o laiko apskaitos sistemoje įrašytas vadybininko vienos valandos dalyvavimas. Asmuo, siekiantis, kad jo naudai būtų priteistos atstovavimo išlaidos iš kitos šalies, turi teismui pateikti tikslius ir neprieštaringus duomenis apie tam tikrų paslaugų suteikimą, kurie tiksliai atspindėtų suteiktų paslaugų apimtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina visų nurodytų teisinių paslaugų būtinumo, tinkamai vadovavosi protingumo ir proporcingumo principais ir pagrįstai priteisė 3 000 atstovavimo išlaidų už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 4 d.
Vertinant atskirojo skundo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tam tikros prašomos priteisti apelianto išlaidos buvo patirtos bankroto byloje, o ne šioje byloje, pažymėtina, kad apelianto pateiktoje laiko apskaitos sistemoje kai kurios advokatų teiktos teisinės paslaugos įvardinamos būtent kaip atstovavimas LRG farmacija bankroto byloje. Tačiau toks nurodymas nepaneigia aplinkybės, kad apeliantas, siekdamas apginti savo teises, naudojosi teisine pagalba, nes būtent LRG farmacija bankroto byloje pirmiausia buvo svarstomas klausimas dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. liepos 4 d.) klausimai buvo nagrinėjami ne šioje byloje, o bankroto byloje, ir tai nesudaro pagrindo priteisti minėtu laikotarpiu patirtas išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nuo pat 2006 m. vasario 9 d., kai Vilniaus apygardos teisme buvo gautas AB SEB bankas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, apeliantas atstovavo savo poziciją ir dėl to patyrė išlaidų. Vien aplinkybė, kad pirmiausia klausimai buvo sprendžiami LRG farmacija bankroto byloje, o vėliau išskirti į atskirą bylą, suteikiant jai naują bylos numerį, neduoda pagrindo teigti, kad pirminėje byloje patirtos išlaidos tampa nereikšmingos ir neturi būti atlygintos. Būtų netoleruojama situacija, jei tos pačios išlaidos būtų prašomos priteisti ir šioje byloje, ir LRG farmacija bankroto byloje. Tačiau duomenų, kad būtų bandoma dvigubinti tų pačių išlaidų priteisimą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi, o tam be kita ko turėtų užkirsti kelią LRG farmacija bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2007 m. liepos 4 d. apelianto patirtas išlaidas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama. Atsižvelgiant į apeliantui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, iš AB SEB banko papildomai priteisiama 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, apelianto patirtų iki 2007 m. liepos 4 d. Bendras iš AB SEB banko priteisiamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sudaro 6 000 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „GlaxoSmithKline“ prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kreditoriaus AB SEB bankas 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) jo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti“.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė