Civilinė byla Nr. e2-6021-840/ 2019

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00125-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 10 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

atsakovui L. S.,

atsakovo atstovui advokatui J. L. ir

trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui L. S. ir trečiajam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko turto administratoriaus paskyrimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ieškinys

 

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą prašydama:

1.1. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

1.2. Nustatyti nepilnamečio S. S. gyvenamąją vietą iki nuolatinės rūpybos nustatymo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 1 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

1.3. Priteisti iš L. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S. po 100,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.4. Paskirti Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečio S. S. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi iki nepilnamečiui S. S. nuolatinės rūpybos nustatymo.

 

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

 

2. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė L. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

 

3. Teismo posėdžio metu atsakovas L. S. ir jo atstovas advokatas J. L. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją – su ieškiniu iš dalies sutinka, t. y. sutinka, kad: tėvo valdžia atsakovui L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu būtų apribota terminuotai, pavyzdžiui, vieneriems metams; tuo metu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui būtų priteistas 50,00 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas.

 

4. Trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. J. teismo posėdžio metu su ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti.

 

III. Vaiko nuomonė

 

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio nuostatomis, teisme buvo išklausyta nepilnamečio S. S. nuomonė (2019 m. kovo 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 15–22 min.) – su ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu visiškai sutiko. Nepageidauja grįžti į namus pas tėtį – atsakovą L. S., – globos centre jam geriau: kitokia aplinka, geriau sekasi mokytis, daugiau laisvės ir savarankiškumo, gali veikti ką nori, bendrauti su draugais, naudotis kompiuteriu ir telefonu. Tėčio namuose buvo griežčiau, daugiau apribojimų, mažiau laisvės, sunkiau sekėsi mokytis, nesijautė mylimas. Į globos centrą išvažiavo dėl smurto. Nenori apie tai kalbėti. Paklaustas, nepilnametis S. S. atsakė, kad neįsivaizduoja savo ateities gyvenant su tėčiu, nenori su juo bendrauti, nes nesinori prisiminti, kas nutiko, nori pamiršti praeitį.

 

IV. Ieškinio argumentai

 

6. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės L. M. nurodytais argumentais:

6.1. Nepilnametis S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. S. ir (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. sūnus. Atsakovas L. S. sukūrė naują šeimą ir kartu su sutuoktine L. S. augina keturis mažamečius vaikus: B. S., gimusią (duomenys neskelbtini) S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnametis S. S. šeimoje gyveno iki 2018 m. gegužės 11 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu nepilnamečiui atsakovo L. S. sūnui S. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“. Laikinoji nepilnamečio vaiko rūpyba tęsiama, nes priežastys, dėl kurių buvo nustatyta rūpyba, neišnyko ir vaikas esamomis aplinkybėmis grįžti į šeimą negali.

6.2. L. ir L. S. šeima Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Nuo 2018 m. liepos 1 d. minėta apskaita yra panaikinta, tačiau priežastys, dėl kurių L. ir L. S. šeima buvo įtraukta į ją, yra neišnykusios. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas.

6.3. Dar 2014 m. gegužės 23 d. tuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apie tai, kad atsakovas L. S. naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę L. S. ir nepilnametį sūnų S. S.. 2016 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių V. G. progimnazija informavo, kad nepilnametis S. S. po pamokų nenori eiti namo, nes namuose jaučiasi nemylimas, skriaudžiamas. Vaikas teigė, kad tėvai geria, vėl barsis ir mušis. Pedagogų teigimu, tėvai nenori vaiko leisti į klasės ekskursijas, net klasės draugams sudėjus pinigus. Vaikas į mokyklą ateina netvarkingais drabužiais, neturi mokymuisi reikiamų priemonių. 2016 m. birželio 1 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją, kad nepilnametis S. S. pabėgo iš namų. Paaiškėjo, kad vaikas pakeleivingais automobiliais nuvyko pas močiutę M. U., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu močiutė telefonu paaiškino, kad vaikas 2016 m. birželio 1 d. naktį, apie 00.30 val., niekam nieko nesakęs, atvyko pas ją į namus. Vaikas sakė, kad pas tėvus negrįš, nes tėvai geria ir jį muša. Močiutė tvirtino, kad berniukas šeimoje jaučiasi nemylimas. Po šio įvykio lankantis L. ir L. S. šeimoje, aiškinantis įvykio aplinkybes, L. S. teigė, kad, vaikui negrįžus iš mokyklos, jie visą vakarą jo ieškojo, bet niekur nerado. Į policiją dėl dingusio vaiko nesikreipė, nes nežinojo, kad galima kreiptis. Paaiškėjo, kad atsakovo L. S. nepilnametis sūnus S. S. gyvena viename kambaryje kartu su atsakovo L. S. sutuoktinės L. S. seserimi, su kuria vaikas nesutaria. L. S. patvirtino, kad jos sesuo būna ūmi, supyksta, šaukia ant vaiko. Kaimynai apie S. šeimą atsiliepė neigiamai: bute girdisi šaukimas ant vaikų, nepilnametis S. S. pastebėtas prašantis žmonių bandelių prie parduotuvės. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnija 2016 m. birželio 6 d. informavo, kad L. ir L. S. šeima nesugeba savarankiškai auklėti, tinkamai prižiūrėti mažamečių vaikų, todėl siūlė šeimai teikti socialines paslaugas, paskirti socialinį darbuotoją. L. ir L. S. šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. S., tačiau (duomenys neskelbtini) naktį naujagimis mirė namuose. Atvykus policijos pareigūnams, atsakovui L. S. buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas, o L. S. – 3.72 promilės girtumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujagimio L. S. mirties priežasties. Kiek žinoma, kūdikio mirties priežastis – staigi naujagimio mirtis. Po kūdikio netekties abu tėvai, socialinio darbuotojo padedami, kurį laiką stengėsi keisti gyvenimo būdą – lankė anoniminių alkoholikų klubą, konsultavosi pas psichologą ir socialinį darbuotoją. 2016 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių V. G. progimnazija informavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad pamotė L. S. galimai naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį S. S.. Gauta informacija buvo nedelsiant perduota policijos pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. S. 2017 m. lapkričio 13 d. namuose, iš pykčio, ranka suėmė nepilnamečiui S. S. už kaklo, apdraskė jam nosį, ir, paėmusi už megztinio, jį nutempė į kitą kambarį – taip nepilnamečiui S. S. padarė poodinę kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, t. y. nežymiai sutrikdė vaiko sveikatą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-634-359/ 2018 L. S. buvo pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kad L. S. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo, ji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, paskiriant jai įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kiek žinoma, L. S. nurodytose programose dalyvavo. 2018 m. gegužės 11 d. į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko šeimos socialinė darbuotoja I. Z. ir nepilnametis S. S.. Vaikas tvirtino, kad nenori grįžti namo, nes pamotė L. S. vėl fiziškai smurtauja prieš jį – apdraskė jam kaklą. Matėsi kraujosrūva. Vaikas atsisakė grįžti į namus, prašė būti apgyvendintas globos namuose. Įvertinus situaciją, nepilnametis S. S. tą pačią dieną buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) šeimos namuose. Nuvykus į šeimą, L. S. tvirtino, kad nepilnametis S. S. nori jai pakenkti, „pasodinti į kalėjimą“, todėl pasakoja išgalvotus dalykus. L. S. motina, būsto savininkė, pasipiktinusi teigė, kad nepilnametis S. S. daugiau jos buto slenksčio neperžengs. Informacija apie galimą smurtą prieš vaiką nedelsiant buvo perduota policijai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-23816-18) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad L. S. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametį posūnį S. S.. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Įvertinus iškilusią realią grėsmę vaiko saugumui ir atsižvelgus į vaiko nuomonę, nepilnametis S. S. nebuvo grąžintas tėvui – atsakovui L. S.. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu nepilnamečiui atsakovo L. S. sūnui S. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“.

6.4. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja I. Z. 2018 m. liepos 24 d. informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad L. ir L. S. vangiai vykdo įsipareigojimus ir pasirašytus susitarimus, pateikia daug melagingos informacijos apie situaciją šeimoje. 2018 m. gegužės 28 d. vykusios šeimos atvejo peržiūros metu buvo sutarta, kad atsakovas L. S. kreipsis į Kauno apskrities priklausomybių ligų centrą. Atsakovas buvo nuvežtas socialinių paslaugų centro transportu, priklausomybių ligų specialistai rekomendavo atsakovui lankyti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimus, tačiau atsakovas nurodytus užsiėmimus lankė nereguliariai, pats pripažino, kad toliau vartoja alkoholį, tik mažesniais kiekiais. 2018 m. lapkričio 5 d. vyko šeimos atvejo peržiūros posėdis, kuriame dalyvavo L. ir L. S.. Socialiniai darbuotojai konstatavo, kad šeimoje alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi. Atsakovas L. S. nepasinaudojo siūlyta Minesotos programa. Atsakovo nepilnamečiui sūnui S. S. išvykus į globos centrą, tėvai psichologų konsultacijų nelanko. Atsakovas L. S. nepaneigė, kad vartoja alkoholį, kad su sūnumi ryšys nutrūkęs, kad sūnaus globos centre neaplankė, nes nebuvo galimybės – namuose yra kiti vaikai. Atsakovas L. S. tvirtino, kad jis nori bendrauti su sūnumi, tačiau šis jam telefonu neatsiliepia. L. S. nurodė, jog nori, kad vaikas grįžtų į šeimą, bet nepaaiškino, kodėl su vaiku nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. L. S. pripažino, kad su sutuoktiniu – atsakovu L. S. – vakarais išgeria alkoholio. Socialinė darbuotoja I. Z. 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė informaciją apie L.ir L. S. šeimą – nurodė, kad, nepaisant šeimai teikiamos visokeriopos pagalbos, situacija nesikeičia – sutuoktiniai siūlomą pagalbą priima tik formaliai, vangiai vykdo susitarimus, meluoja. Santykiai tarp tėvo – atsakovo L. S. – ir jo nepilnamečio sūnaus – S. S. – nutrūkę, atsakovas nerodo jokių pastangų atnaujinti nutrūkusius ryšius. Socialinės darbuotojos nuomone yra tikslinga atsakovui L. S. neterminuotai riboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu.

6.5. Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė informaciją, kad atsakovas L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. rūpybos laikotarpiu sūnumi domėjosi du kartus, tačiau berniuko neaplankė, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Vaikas globos centre jaučiasi saugus ir raštu išreiškė nuomonę, kad į šeimą grįžti nenori, nes nesijaučia laukiamas, mano, kad situacija šeimoje nepasikeitusi, globos centre gyventi yra gerai, susirado draugų, gerai sutaria su mokytojais. Centro darbuotojai nepilnametį S. S. apibūdina kaip labai paslaugų, draugišką vaiką, kuris turi daug draugų ir su jais puikiai sutaria. Vaikas neatsako į tėvo skambučius, apie tėvą kalba nenoriai, pyksta ant jo, o apie pamotę L. S. nenori nieko girdėti.

6.6. Atsakovo L. S. šeimos atvejo peržiūros vyko ir 2019 m.: vasario 5 d. ir kovo 18 d. Deja, konstatuota, kad padėtis šeimoje nesikeičia – negerėja, – net prastėja. L. ir L. S. siūlytos tos pačios priemonės: psichologų ir psichiatrų konsultacijos, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų lankymas, tėvystės įgūdžių stiprinimas/ specialios programos lankymas, tačiau jos nevykdomos arba vykdomos labai vangiai. Be to, šeimai pasiūlyta spręsti gyvenamojo būsto problemą, kadangi L. S. su visais mažamečiais vaikais šiuo metu gyvena krizių centre, o atsakovas L. S. – atskirai nuo jų. Iš esmės nei atsakovas L. S., nei jo sutuoktinė nesistengia keisti esamos padėties.

6.7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, į atsakovo L. S. gyvenimo būdą, požiūrį į tėvo pareigas, siūlomos socialinės pagalbos ignoravimą, konstatuotina, kad socialinis darbas nedavė laukiamų rezultatų – atsakovas L. S. neparodė jokios motyvacijos ir pastangų, kad būtų sprendžiamos ir šalinamos problemos šeimoje. Šeimai buvo siūloma visa galima socialinė pagalba, tačiau tėvai ja nepasinaudojo. Akivaizdu, kad atsakovas L. S. vengia atlikti tėvo pareigas savo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas L. S. tinkamai nevykdė tėvo pareigų ne tik iki nepilnamečio sūnaus S. S. laikinosios rūpybos nustatymo, bet ir rūpybos periodu nesiekė iš esmės pakeisti padėties ir rodyti pastangų sūnų susigrąžinti į šeimą. Nežiūrint to, rūpybos laikotarpiu tarp atsakovo L. S. ir jo sūnaus S. S. ryšiai visai nutrūko, tačiau atsakovas visiškai nerodė jokių pastangų nutrūkusius ryšius atstatyti. Manytina, kad tokiais savo veiksmais – dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių, atsakovas L. S. daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, kad nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti nepilnametį S. S. į jo biologinę šeimą. Nėra duomenų, jog padėtis gali ateityje pasikeiti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovui L. S. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu. Atsakovo L. S. ir jo atstovo advokato J. L. prašomas terminuotas tėvo valdžios apribojimas nagrinėjamu atveju nebetikslingas – atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko pakeisti esamą padėtį, tačiau šeimos padėtis negerėja, net blogėja, o atsakovo L. S. ryšys su nepilnamečiu sūnumi S. S. iš esmės yra nutrūkęs.

6.8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus atsakovo L. S. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“. Rūpybos kokybė yra gera, rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas.

6.9. Tėvo valdžios apribojimas neatleidžia tėvo – atsakovo L. S. – nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką – nepilnametį sūnų S. S., – todėl iš atsakovo yra priteistinas išlaikymas vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų negavimu ar gaunamomis minimaliomis pajamomis, ypač išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas L. S. nuo 2010 m. spalio 21 d. dirba UAB „C. R.“, gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau yra sveikas ir darbingas, duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti didesnes pajamas, nėra. Atsakovas L. S. turi dar keturis mažamečius vaikus, tačiau tėvai privalo būti socialiai atsakingi ir įvertinti savo galimybes tinkamai užauginti vaikus. Manytina, kad atsakovas L. S. gali tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Toks išlaikymo dydis atitinka įstatyminį reglamentavimą ir yra protingo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

6.10. Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 504 straipsnio 3 dalis). Nors šiuo metu nėra duomenų, kad nepilnamečiui S. S. priklausytų koks turtas, tačiau, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, laikinasis rūpintojas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ yra skirtinas nepilnamečio S. S. turto administratoriumi.

 

V. Ieškovę palaikantis trečiasis asmuo

 

7. Trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. J. teismo posėdžio metu su ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti, vadovaudamasi atsakovo L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. nuomone ir interesais.

8. Paklausta, trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. J. atsakė, kad atsakovo L. S. nepilnametis sūnus S. S. socialinės globos centre gyvena nuo 2018 m. gegužės 17 d., berniukui centre sekasi gerai – vaikas jokių nusiskundimų neišsako, yra viskuo patenkintas. Socialinės globos centro darbuotojai ir mokytojai nesiskundimų dėl nepilnamečio S. S. neturi. Jų centre atsakovo sūnus yra aprūpinamas rūbais, avalyne, higienos ir mokslui skirtomis priemonėmis. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vaikui kasdien skiriami 5,00 Eur maistui, be to, vaikui skiriami kišenpinigiai – 20,00 Eur per mėnesį. Per visą šį laiką atsakovas L. S. į socialinės globos centrą nėra buvęs atvykęs – sūnaus nelankė, prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Kelis kartus atsakovas skambino telefonu, tačiau berniukas atsisakė su juo kalbėti. Paklaustas dėl ko, nepilnametis S. S. paaiškino, kad jaučia nuoskaudą, pyksta ant tėvo dėl to, kad jis jo neapgynė nuo pamotės. Vaikas šeimoje buvo pamotės skriaudžiamas, mušamas, verčiamas valgyti nemėgstamą maistą.

 

 

 

VI. Liudytoja

 

        9. Liudytoja – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja – I. Z. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės L. M. nurodytas aplinkybes apie: atsakovo L. S. gyvenimo būdą ir gyvenamąją aplinką; atsakovo šeimos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; atsakovo ir jo sutuoktinės socialinius įgūdžius ir socialinį darbą su šeima, taikytų priemonių neefektyvumą; nepilnamečio atsakovo sūnaus S. S. paėmimą iš šeimos, atsakovo nesidomėjimą sūnumi ir jo nelankymą.

        10. Paklausta, liudytoja I. Z. atsakė, kad iki 2019 m. kovo 18 d. atsakovo L. ir L. S. šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo pasaugos namuose, o nuo 2019 m. kovo 18 d. – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro Paramos šeimai centre. L. S. kartu su keturiais mažamečiais vaikais gyvena centre ne dėl gyvenamosios vietos stokos (šeima gyveno L. S. motinos namuose), o dėl to, kad šeimai namuose teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo pasaugos buvo neefektyvios – šeima nevykdė jai skirtų ir jos prisiimtų įpareigojimų. Pagrindinė problema – alkoholio vartojimas, nepakankama mažamečių vaikų priežiūra ir atsainus požiūris į vaikų sveikatą. Atsakovas L. S. yra likęs gyventi ankstesniuose namuose, tebevartoja alkoholį. Alkoholio problema iš esmės nesprendžiama. Atsakovo L. S. nepilnametis sūnus S. S. 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi pagalbos į ją dėl smurto šeimoje – pamotė ne kartą jį apstumdė ir apdraskė, o tėvas vaiko nepalaikė ir jo neapgynė. Pastebėta vaiko savižala – vaikas žalojosi rankas. Šiuo metu grįžti į šeimą vaikui galimybių nėra – nėra gyvenamosios vietos. Vaikas galėtų gyventi Kaišiadorių socialinių paslaugų centro Paramos šeimai centre. Ankstesniuose namuose, kur gyvena atsakovas L. S. ir priešiškai nusiteikusios L. S. motina bei alkoholiu piktnaudžiaujanti sesuo, iš esmės vaikui nėra vietos. Atsakovo L. S. šeimos padėtis negerėja. L. S. nuo 2019 m. pradžios yra įtraukta į socialinio būsto laukiančių šeimų eilę, tačiau nežinia, kada socialinis būstas bus suteiktas jos šeimai. Atsakovas L. S. dirba, gauna darbo užmokestį, kurio pakanka alkoholio ir naujų mobilaus ryšio telefonų įsigijimui, tačiau nepakanka nepilnamečio sūnaus S. S. aplankymui ir išlaikymui.

 

VII. Atsikirtimai į ieškinį

 

11. Atsakovo L. S. atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį nurodytais ir atstovo L. S. bei jo atstovo advokato J. L. teismo posėdžio metu palaikytais argumentais: 

11.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžia nebūtinai turi būti ribojama neterminuotai. Neterminuotai tėvų valdžia apribojama, kai tėvas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Nagrinėjamu atveju nėra nė vieno pagrindo apriboti atstovo L. S. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu neterminuotai. Nors dažnai šeimoje vyko barniai, trūko supratimo ir pagarbos, tačiau taip galimai nutiko dėl to, kad, mirus nepilnamečio sūnaus S. S. motinai, sūnus negalėjo priprasti prie pamotės L. S., o atsakovui L. S. pritrūko bendravimo įgūdžių. Pagrindinė problema – pamotė, bet ne tėvas. Atsakovas L. S. lankė Socialinių paslaugų centrą ir bendravo su psichologu, tačiau dėl užimtumo darbe ir šeimos rūpesčių (šeimoje auga dar keturi mažamečiai vaikai), tinkamai visko neišklausė ir neįsisavino. Atsakovas L. S. yra pasiryžęs rasti savyje jėgų ir valios normalizuoti santykius su nepilnamečiu sūnumi, todėl prašo teismo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu jam apriboti terminuotai – vieneriems metams.

11.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, vykdyti šias pareigas bei užtikrinti savo vaikų gerovę, tinkamai vykdyti tėvo pareigas ir visapusiškai rūpintis savo vaikais. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko ir vaiko tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalauja priteisti iš atstovo L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų iki sūnaus pilnametystės, kas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu lygių dalių principu, reikštų, kad likusiems atsakovo keturiems mažamečiams vaikams tektų po 85,00 Eur kas mėnesį, o atsakovo pragyvenimui apskritai neliktų lėšų. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Atsakovas L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui kiekvieną mėnesį galėtų skirti 50,00 Eur – tai maksimali suma, kurią atsakovas realiai, nepadarydamas žalos kitiems vaikams, galėtų skirti vyriausiajam sūnui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepilnametis sūnus S. S. gauna našlaičio pensiją, prie kurios pridėjus atsakovo siūlomą teikti išlaikymą – 50,00 Eur, – vyriausiojo sūnaus padėtis būtų ženkliai geresnė už kitų atsakovo mažamečių vaikų. Sprendžiant vaikui teiktino išlaikymo klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir remdamasis jais nustatyti bei įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti įstatyme ir suformuoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr.3K-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, jog proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

 

12. Paklaustas, atsakovas L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jo sutuoktinė L. S. kartu su jų keturiais mažamečiais vaikais laikinai gyvena socialinių paslaugų centre (duomenys neskelbtini), o jis – ankstesniuose namuose, (duomenys neskelbtini)e, – pas sutuoktinės motiną trijų kambarių bute, kur be jo ir sutuoktinės motinos gyvena sutuoktinės sesuo su vaiku. Sutuoktinė L. S. su vaikais išsikėlė į socialinių paslaugų centrą, nes namuose nepakanka gyvenamojo ploto vienam žmogui, o jis liko namuose, nes dirba – arčiau į darbą važinėti. Atsakovas yra stalius–staklininkas, įprastai dirba 5–6 dienas per savaitę po 10 val. per dieną. Jo gaunamas darbo užmokestis – iki 500,00 Eur, atskaičius mokesčius. Yra sveikas, negalios neturi, nedarbingumo lygis jam nenustatytas. Šeima skolų neturi, pragyvena tik iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir sutuoktinės gaunamų pinigų už vaikus. Jis ieško šeimai naujo būsto, tačiau taip greitai neranda, nes nelabai kas nori daugiavaikei šeimai nuomoti. Vis tik būstas turėtų greitu laiku atsirasti. Paklaustas, dėl kokių priežasčių jo nepilnametis sūnus S. S. gyvena skyrium – socialinės globos centre, – atsakovas L. S. atsakė, kad dėl konfliktų namuose, daugiausia dėl sūnaus konfliktų su pamote L. S. ir jos seserimi. Taip jau nutiko, kad apie visus jų nesutarimus jis sužinodavo paskutinis, kai grįždavo iš darbo. Pamotė bausdavo nepilnametį jo sūnų S. maistu – versdavo valgyti tai, ko jis nemėgsta, arba versdavo valgyti daugiau nei jam reikėtų arba apskritai neduodavo jam valgyti porą dienų. Be to, pamotė L. S. yra sudavusi jo sūnui už nepaklusnumą ir vyresnio žmogaus negerbimą. Kelis kartus su sutuoktine apie tai kalbėjo, bet tada pamotė supykdavo, išliedavo pykti ant sūnaus. Tikisi, kad daugiau tai nebepasikartos. Atsakovas L. S. teigė jau senai alkoholio nebegeriantis – du mėnesius, vartoja gydytojo skirtus vaistus, 1–2 kartus per mėnesį lankosi pas psichologą. Tikisi susigrąžinti sūnų ir gyventi kartu su šeima. Socialinės globos centre sūnaus nelankė, nes dirbo ir turi sutuoktinei padėti auginti keturis mažamečius vaikus. Porą kartų skambino sūnui S. telefonu, tačiau šis atsisakė su juo kalbėti. Kaip konkrečiai ketina susigrąžinti sūnų, atkurti iš esmės nutrūkusius ryšius, atsakovas L. S. neatsakė, bet išreiškė stiprų norą ir viltį. Jei teismas neapribotų tėvo valdžios neterminuotam laikui, nepilnametis sūnus S. gyventų kartu su juo sutuoktinės motinos namuose. Jei priešiškai nusiteikusios sutuoktinės motina ir sutuoktinės sesuo prieštarautų, susirastų kitą būstą. Apie sūnaus grįžimą su moterimis jis kalbėjo, bet jos nenori, kad sūnus grįžtų. Ieškos ir ieško kito būsto. Išlaikymo sūnui S. neteikė – net ir siūlomo 50,00 Eur per mėnesį, – nes tuo metu neturėjo galimybių, turėjo kitų išlaidų. Dabar – išlaikymą sūnui teiks. Paklaustas, teismo posėdžio metu atsakovas L. S. patvirtino, kad visai nesenai pirko sutuoktinei naują mobilaus ryšio telefoną už maždaug 200,00 Eur.

 

VIII. Ieškinys tenkintinas

 

IX. Faktinės aplinkybės

 

13. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:

13.1. Nepilnametis S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. S. ir 2 (duomenys neskelbtini)  mirusios I. S. sūnus. Vaikas sveikas, specialių poreikių neturi.

13.2. Atsakovas L. S. yra sukūręs naują šeimą ir kartu su sutuoktine L. S. augina keturis mažamečius vaikus: B. S., gimusią (duomenys neskelbtini), S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. kovo 18 d. atsakovo sutuoktinė su mažamečiais vaikais gyvena Kaišiadorių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) šeimai centre, esančiame (duomenys neskelbtini).

13.3. Nepilnametis S. S. šeimoje gyveno iki 2018 m. gegužės 11 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu nepilnamečiui atsakovo L. S. sūnui S. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“. Laikinoji nepilnamečio vaiko rūpyba tęsiama, nes priežastys, dėl kurių buvo nustatyta rūpyba, neišnyko ir vaikas esamomis aplinkybėmis grįžti į šeimą negali.

13.4. Atsakovas L. S. yra teistas – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir pagal 140 straipsnio 3 dalį – dėl fizinio smurto 2014 m. prieš sutuoktinę L. S. ir tuo metu mažametį sūnų S. S.. Be to, atsakovas yra du kartus baustas administracine tvarka: 2016 m. – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį (panaudojo tėvo valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams – kartu su sutuoktine vartojo alkoholį, buvo neblaivus, sukėlė grėsmę mažamečių vaikų sveikatai ir saugumui) – ir 2018 m. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (nepanaudojo tėvo valdžios nepilnamečio vaiko interesams – nepilnametis sūnus S. S. parduotuvėje praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes).

13.5. Atsakovo L. S. šeima Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Nuo 2018 m. liepos 1 d. minėta apskaita yra panaikinta, tačiau Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai šeimai tebeteikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Dar 2014 m. gegužės 23 d. tuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apie tai, kad atsakovas L. S. naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę L. S. ir nepilnametį sūnų S. S.. Atsakovas L. S. yra teistas už tai – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir pagal 140 straipsnio 3 dalį – dėl fizinio smurto prieš sutuoktinę L. S. ir tuo metu mažametį sūnų S. S.. Pagal 2016 m. gegužės 27 d. Kaišiadorių V. G. progimnazijos informaciją nepilnametis S. S. po pamokų nenorėdavo eiti namo, nes namuose jautėsi nemylimas, skriaudžiamas. Vaikas teigė, kad tėvai geria, vėl barsis ir mušis. Pedagogų teigimu, tėvai nenori vaiko leisti į klasės ekskursijas, net klasės draugams sudėjus pinigus. Vaikas į mokyklą ateina netvarkingais drabužiais, neturi mokymuisi reikiamų priemonių. 2016 m. birželio 1 d. nepilnametis S. S. pabėgo iš namų. Paaiškėjo, kad vaikas pakeleivingais automobiliais nuvyko pas močiutę M. U., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu močiutė telefonu paaiškino, kad vaikas 2016 m. birželio 1 d. naktį, apie 00.30 val., niekam nieko nesakęs, atvyko pas ją į namus, tvirtino, kad pas tėvus negrįš, nes tėvai geria ir jį muša. Vaikas šeimoje jaučiasi nemylimas. Po šio įvykio Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams lankantis L. ir L. S. šeimoje, aiškinantis įvykio aplinkybes, atsakovo sutuoktinė L. S. teigė, kad, vaikui negrįžus iš mokyklos, jie visą vakarą jo ieškojo, bet niekur nerado. Į policiją dėl dingusio vaiko nesikreipė, nes nežinojo, kad galima kreiptis. Paaiškėjo, kad atsakovo L. S. nepilnametis S. S. gyvena viename kambaryje kartu su atsakovo L. S. sutuoktinės L. S. seserimi, su kuria vaikas nesutaria. L. S. patvirtino, kad jos sesuo būna ūmi, supyksta, šaukia ant vaiko. Kaimynai apie S. šeimą atsiliepė neigiamai: bute girdisi šaukimas ant vaikų, nepilnametis S. S. pastebėtas prašantis žmonių bandelių prie parduotuvės. Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos 2016 m. birželio 6 d. informaciją L. ir L. S. šeima nesugeba savarankiškai auklėti, tinkamai prižiūrėti mažamečių vaikų. L. ir L. S. šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. S., tačiau (duomenys neskelbtini) naktį naujagimis mirė namuose. Atvykus policijos pareigūnams, atsakovui L. S. buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas, o L. S. – 3.72 promilės girtumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujagimio L. S. mirties priežasties. Kiek žinoma, kūdikio mirties priežastis – staigi naujagimio mirtis. Po kūdikio netekties abu tėvai, socialinio darbuotojo padedami, kurį laiką stengėsi keisti gyvenimo būdą – lankė anoniminių alkoholikų klubą, konsultavosi pas psichologą ir socialinį darbuotoją. 2016 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių V. G. progimnazija pranešė, kad pamotė L. S. galimai naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį S. S.. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad L. S. 2017 m. lapkričio 13 d. namuose, iš pykčio, ranka suėmė nepilnamečiui S. S. už kaklo, apdraskė jam nosį, ir, paėmusi už megztinio, jį nutempė į kitą kambarį – taip nepilnamečiui S. S. padarė poodinę kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, t. y. nežymiai sutrikdė vaiko sveikatą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-634-359/ 2018 L. S. buvo pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kad L. S. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiojo, ji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, paskiriant jai įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. L. S. nurodytose programose dalyvavo. 2018 m. gegužės 11 d. į tuo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių atvyko šeimos socialinė darbuotoja I. Z. ir nepilnametis S. S.. Vaikas tvirtino, kad nenori grįžti namo, nes pamotė L. S. vėl fiziškai smurtauja prieš jį – apdraskė jam kaklą. Matėsi kraujosrūva. Vaikas atsisakė grįžti į namus, prašė būti apgyvendintas globos namuose. Įvertinus situaciją, nepilnametis S. S. tą pačią dieną buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini)namuose. Nuvykus į šeimą, L. S. tvirtino, kad nepilnametis S. S. nori jai pakenkti, „pasodinti į kalėjimą“, todėl pasakoja išgalvotus dalykus. L. S. motina, būsto savininkė, pasipiktinusi teigė, kad nepilnametis S. S. daugiau jos buto slenksčio neperžengs. Informacija apie galimą smurtą prieš vaiką nedelsiant buvo perduota policijai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-23816-18) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad L. S. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametį posūnį S. S.. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Įvertinus iškilusią realią grėsmę vaiko saugumui ir atsižvelgus į vaiko nuomonę, nepilnametis S. S. nebuvo grąžintas tėvui – atsakovui L. S.. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu nepilnamečiui atsakovo L. S. sūnui S. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“.

13.6. Atsakovo L. S. nepilnametis S. S. raštu yra išreiškęs norą gyventi Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“ – grįžti į šeimą nepageidauja, jaučiasi nemylimas, nelaukiamas ir nereikalingas, netiki, kad aplinka šeimoje gali pasikeisti.

13.7. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją 2018 m. gegužės 28 d. vykusios atsakovo L. S. šeimos atvejo peržiūros metu buvo sutarta, kad atsakovas L. S. kreipsis į Kauno apskrities priklausomybių ligų centrą. Atsakovas buvo nuvežtas socialinių paslaugų centro transportu, priklausomybių ligų specialistai rekomendavo atsakovui lankyti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimus, tačiau atsakovas nurodytus užsiėmimus lankė nereguliariai, pats pripažino, kad toliau vartoja alkoholį, tik mažesniais kiekiais. 2018 m. lapkričio 5 d. vyko šeimos atvejo peržiūros posėdis, kuriame dalyvavo L. ir L. S.. Socialiniai darbuotojai konstatavo, kad šeimoje alkoholio vartojimo problema nėra išnykusi. Atsakovas L. S. nepasinaudojo siūlyta Minesotos programa. Atsakovo nepilnamečiui sūnui S. S. išvykus į globos centrą, tėvai psichologų konsultacijų nelanko. Atsakovas L. S. nepaneigė, kad vartoja alkoholį, kad su sūnumi ryšys nutrūkęs, kad sūnaus globos centre neaplankė, nes nebuvo galimybės – namuose yra kiti vaikai. Atsakovas L. S. tvirtino, kad jis nori bendrauti su sūnumi, tačiau šis jam telefonu neatsiliepia. L. S. nurodė, jog nori, kad vaikas grįžtų į šeimą, bet nepaaiškino, kodėl su vaiku nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. L. S. pripažino, kad su sutuoktiniu – atsakovu L. S. – vakarais išgeria alkoholio. Nepaisant šeimai teikiamos visokeriopos pagalbos, situacija nesikeičia – sutuoktiniai siūlomą pagalbą priima tik formaliai, vangiai vykdo susitarimus, meluoja. Santykiai tarp tėvo – atsakovo L. S. – ir jo nepilnamečio sūnaus – S. S. – nutrūkę, atsakovas nerodo jokių pastangų atnaujinti nutrūkusius ryšius. Atsakovo L. S. šeimos atvejo peržiūros vyko ir 2019 m.: vasario 5 d. ir kovo 18 d. Deja, konstatuota, kad padėtis šeimoje nesikeičia – negerėja, – net prastėja. L. ir L. S. siūlytos tos pačios priemonės: psichologų ir psichiatrų konsultacijos, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų lankymas, tėvystės įgūdžių stiprinimas/ specialios programos lankymas, tačiau jos nevykdomos arba vykdomos labai vangiai. Be to, šeimai pasiūlyta spręsti gyvenamojo būsto problemą, kadangi L. S. su visais mažamečiais vaikais šiuo metu gyvena krizių centre, o atsakovas L. S. – atskirai nuo jų. Iš esmės nei atsakovas L. S., nei jo sutuoktinė L. S. nesistengia keisti esamos padėties.

13.8. Atsakovas L. S. nuo 2010 m. dirba UAB „C. R.“, atskaičius mokesčius, gauna iki 400,00 Eur dydžio darbo užmokestį, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

13.9. Pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. yra išduota licencija vykdyti ilgalaikės ir trumpalaikės institucinės socialinės globos veiklą likusiems be tėvų globos vaikams, taip pat socialinės rizikos vaikams.

X. Teisinis vertinimas

 

14. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus.

16. Tėvų valdžios turinys atkleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

17. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis).

18. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

 

19. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės L. M., atsakovo L. S. ir jo atstovo advokato J. L. bei trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. J. argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas L. S. vengia atlikti savo pareigą auklėti nepilnametį sūnų S. S., be pateisinamų priežasčių juo nesirūpina, neteikia išlaikymo ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kas šiuo metu yra pakankamas pagrindas atsakovui L. S. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys).

20. Nors teismo posėdžio metu atsakovas L. S. ir jo atstovas advokatas J. L. teigė, jog esama situacija dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, nes atsakovas L. S. yra pasiryžęs susigrąžinti sūnų: dirba, nebevartoja alkoholio, gydosi nuo šios priklausomybės ir vartoja vaistus, lanko psichologą, ieško kito būsto, stengiasi keisti sutuoktinės L. S. elgesį, teismo nuomone tai tėra deklaratyvūs teiginiai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovo L. S. šeimoje yra įsisenėjusios alkoholio vartojimo, smurto prieš šeimos narius naudojimo ir nepilnamečių vaikų nepriežiūros problemos. Nors šeimai nuo 2016 m. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau dėl atsakovo L. S. ir jo sutuoktinės L. S. kaltės (dėl teikiamų paslaugų ignoravimo arba dėl nesinaudojimo jomis visa apimtimi) yra neefektyvios. Padėtis atsakovo šeimoje negerėja, specialistų nuomone net blogėja – dėl ko atsakovo L. S. sutuoktinė L. S. su mažamečiais vaikais nuo 2019 m. kovo 18 d. apgyvendinta Kaišiadorių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) centre. Iki atsakovo nepilnamečio sūnaus S. S. apgyvendinimo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iki 2018 m. gegužės 17 d., prieš vaiką smurtavo ne tik atsakovo L. S. sutuoktinė L. S., bet ir pats atsakovas, ką patvirtina 2015 m. atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Be to, atsakovas L. S. ne kartą yra panaudoję ar nepanaudoję tėvo valdžios priešingai vaiko interesais, ką patvirtina 2016 ir 2018 m. atsakovo atžvilgiu priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų/ nusižengimų bylose. Atsakovas L. S. tik porą mėnesių vartoja gydytojo skirtus vaistus ir visiškai nebevartoja alkoholio, lanko psichologo konsultacijas, bet nesiima iniciatyvos ir iki šiol nėra pasirūpinęs jo šeimai, taip pat ir nepilnamečiui sūnui S. S. saugia aplinka – vaikams gyventi tinkamu būstu, kuriame negyventų svetimi, priešiškai nusiteikę ir smurtauti linkę bei alkoholį vartojantys asmenys. Nors atsakovo nepilnametis sūnus S. S. jau daugiau kaip metai gyvena Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas L. S. nė karto sūnaus neaplankė. Per visą šį laiką atsakovas porą kartų skambino telefonu sūnui, tačiau vaikui atsisakius su juo kalbėti, iki šiol nesiėmė jokių priemonių jų tarpusavio ryšiui atkurti ir/ ar stiprinti, dėl ko atsakovo ryšys su penkiolikmečiu sūnumi šiuo metu iš esmės yra visiškai nutrūkęs. Teismo posėdžio metu atsakovas L. S. taip ir nepaaiškino, kaip konkrečiai ketina susigrąžinti sūnų, atkurti iš esmės nutrūkusius jų ryšius, tik išreiškė stiprų norą ir viltį. Be to, nors visą laiką atsakovas L. S. dirbo ir kas mėnesį gavo iki 500,00 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau nė karto neteikė socialinės globos centre gyvenančiam sūnui išlaikymo – net ir šiuo metu atsakovo siūlomo 50,00 Eur dydžio per mėnesį. Nepilnametis sūnus S. S. teisme su ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu visiškai sutiko ir tvirtai išreiškė savo nuomonę – grįžti į namus pas tėtį – atsakovą L. S. – nepageidauja, nori likti socialinės globos centre. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužę, iki atsakovo sūnaus patekimo į socialinės globos centrą, buvo pastebėta vaiko savižala, kas rodo savižudybės riziką. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimas neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. S. nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu yra visiškai pagrįstas. Teismas sutinka su ieškovės atstovės L. M. nuomone, kad nagrinėjamu atveju atsakovo L. S. ir jo atstovo advokato J. L. prašomas terminuotas – vienerių metų – tėvo valdžios apribojimas šiuo metu nebetikslingas – pats terminuoto tėvo valdžios apribojimo faktas esamos atsakovo L. S. ir jo šeimos padėties nepakeis ir nesukurs/ neatkurs tėvo ir paauglio sūnaus ryšio.

 

21. Priėmus sprendimą apriboti neterminuotai atsakovo L. S. tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, inicijuotina byla dėl atsakovo nepilnamečio sūnaus nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo skyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4961 straipsnio 2 dalis), taip pat nustatytina atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir priteistinas išlaikymas vaikui iš tėvo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalis).

 

22. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo L. S. nepilnamečiui sūnui S. S. yra nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju jo rūpintoju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“, kad vaikas socialinės globos centre gyvena daugiau kaip metai, yra patenkintas gyvenimo sąlygomis ir nori likti centre, t. y. socialinės globos centras tinkamai atlieka laikino rūpintojo pareigas ir sutinka toliau rūpintis vaiku, neterminuotai apribojus atsakovo L. S. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąjį rūpintoją – trečiąjį asmenį – Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalis).

 

23. Tėvo valdžios apribojimas neatleidžia tėvo – atsakovo L. S. – nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką – nepilnametį sūnų S. S., todėl iš atsakovo yra priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis).

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. 

25. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

26. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

27. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, pakeistą 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334, nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

28. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur;) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms.

29. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

30. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).

 

31. Pažymėtina, kad nagrinėjau atveju nepilnamečio S. S. motina I. S. yra mirusi.

32. Įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės L. M., atsakovo L. S. ir jo atstovo advokato J. L. bei trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. J. argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo L. S. turtinė padėtis yra sunki: atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto, nors dirba ir gauna iki 500,00 Eur dydžio darbo užmokestį, tačiau turi dar keturis išlaikymo reikalingus mažamečius vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda ir valstybė, atsakovas iš dalies išlaiko ir šiuo metu nedirbančią bei kūdikį prižiūrinčią sutuoktinę L. S., kuri šiuo metu su visais mažamečiais vaikais gyvena Kaišiadorių socialinių paslaugų centro Paramos šeimai centre. Vis tik atsakovas L. S. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, turi staliaus–staklininko specialybę. Duomenų apie atsakovo negalią ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui papildomai dirbti ar užsiimti papildoma kita pajamas teikiančia veikla, nenustatyta. Pastebėta, kad atsakovas L. S. neturi socialinių įgūdžių ir pinigus dažniau leidžia alkoholiui, nepagrįstai brangiems daiktams, – pavyzdžiui, sutuoktinės L. S. naujam 200,00 Eur vertės telefonui, bet ne vaikų išlaikymui. Visi penki atsakovo L. S. nepilnamečiai vaikai, taip pat ir S. S., yra sveiki, specialių poreikių neturi.

 

33. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovo L. S. penkiolikmečio sūnaus S. S. poreikius (vien maistui per mėnesį reikalinga 150,00 Eur dydžio pinigų suma; 5,00 Eur × 30 d.), į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis išimtinai atsakovo nepilnamečio sūnaus interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovo L. S. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus S. S. atžvilgiu, nepilnamečiui S. S. iš tėvo L. S. priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

 

35. Laikinasis rūpintojas – trečiasis asmuo – Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras „(duomenys neskelbtini)“ skirtinas nepilnamečio S. S. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi iki nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo jam paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.275 straipsnis).

 

XI. Bylinėjimosi išlaidos

 

36. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

37. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išieškotinos iš atsakovo L. S. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

38. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

39. Įvertinęs atsakovo L. S. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsižvelgęs į sunkią atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį bei atsakovo išlaikomų asmenų skaičių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atsakovas L. S. atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes priverstinis jų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų atsakovo ir jo šeimos, ypač mažamečių vaikų, turtinę padėtį.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284–286, 406 ir 4961 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo jam paskyrimo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. sausio 21 d. ) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikiną rūpintoją Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrą „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi iki nepilnamečiui S. S. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo jam paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Atleisti L. S. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo jam paskyrimo.

Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti teismui išvadą dėl S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo ir jo nuolatinio rūpintojo paskyrimo reikalingumo, taip pat pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėja Joana Kvaselytė