Civilinė byla Nr. e2-138-877/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16783-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.6.1; 3.2.6.12.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,

dalyvaujant ieškovo M. T. atstovui advokatui V. K.,

 žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas ieškiniu (el. b. l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovės 312,18 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad:

1.1. UAB „Tomadas“ pagal 2016 m. gruodžio 2 d. sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 50-ST2-140 (toliau – Sutartis) su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ir pagal Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos iškvietimą 2019 m. birželio 20 d. priverstinai nuvežė ieškovui priklausančią transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugojo ją transporto priemonių saugojimo vietoje adresu Elektronikos g. 80, Panevėžyje, iki 2019 m. liepos 23 d., kol ieškovas ją atsiėmė.

1.2.  Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. administracinėje byloje Nr. A 15.-593- 1083/2019 nutarė iš M. T. nekonfiskuoti transporto priemonės ir ją grąžinti ieškovui. Teisėjas, paskelbęs minėtą nutarimą, išaiškino ieškovui, kad nutarimas įsiteisės po 20 dienų, jei nebus apskųstas Panevėžio apygardos teismui, o nutarimui įsiteisėjus, M. T. galės susigrąžinti priverstinai nuvežtą ir saugojamą transporto priemonę. Ieškovas 2019 m. liepos 23 d. iš Panevėžio apylinkės teismo pasiėmė įsiteisėjusį 2019 m. liepos 2 d. nutarimą. Atsakovės saugojimo aikštelės darbuotojas nurodė ieškovui, kad teismo nutarimo neužtenka, dar reikalingas policijos leidimas atsiimti transporto priemonę. M. T. nuvyko į Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybą, kur jam 2019 m. liepos 23 d. buvo įteikta Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę kopija (apie tai pažymėta leidime). Kodėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę data nurodyta 2019 m. liepos 10 d., ieškovui nėra žinoma. Ieškovas į policiją dėl leidimo kreipėsi tik 2019 m. liepos 23 d. Pačiame leidime nurodyta, kad jis išsiųstas 2019 m. liepos 9 d. (pačio leidimo data 2019 m. liepos 10 d.), bet ieškovas M. T. jokio laiško su leidimu nėra gavęs. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtos sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo 2.1.11 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas (atsakovė) privalo grąžinti transporto priemonę ir pagal teismo sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė privalėjo grąžinti ieškovui transporto priemonę pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A15.-593-1083/2019, įsiteisėjusį 2019 m. liepos 23 d. ir nereikalauti iš ieškovo policijos leidimo atsiimti transporto priemonę.

1.3. Ieškovui 2019 m. liepos 23 d. atsiimant transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, buvo pareikalauta sumokėti 561,44 Eur. Ieškovas su sumos dydžiu nesutiko, bet sumokėjo reikalautą sumą, nes priešingu atveju be apmokėjimo transporto priemonė jam nebūtų atiduota.

1.4. Minėtoje sutartyje numatyti tokie paslaugų įkainiai: už transporto priemonės nuvežimą 84,70 Eur ir už vienos paros saugojimą 4,84 Eur. Ieškovo transporto priemonė buvo saugojama 34 paras, t. y. nuo 2019 m. birželio 20 d. iki liepos 23 d. imtinai. Todėl ieškovui turėjo būti paskaičiuotas toks mokestis už suteiktas paslaugas: 84,70 Eur už transporto priemonės nuvežimą, už transporto priemonės saugojimą 34 paras 164,56 Eur (4,84 Eurx34 paros), iš viso 249,26 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo permokėtą sumą 312,18 Eur (561,44 Eur-249,26 Eur=312,18 Eur).

1.5. Aiškinantis su atsakove dėl sumų neatitikimo, atsakovė nurodė, kad nuo leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo momento baigiasi sutartiniai santykiai su Panevėžio apskrities VPK ir nuo to momento atsakovas taiko savo įkainius, t. y. penkis kartus didesnį vienos paros saugojimo įkainį – 24,20 Eur.

1.6. Ieškovo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, byloje jo interesus atstovauja advokatas.

2.       Atsakovė atsiliepime ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. l. 30-33, 58-61) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.        ieškovo automobilis priverstinai buvo saugojamas 34 paras, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. (automobilio priverstinio nuvežimo dienos) iki 2019 m. liepos 23 d. (faktinio automobilio atsiėmimo iš atsakovės aikštelės). Laikotarpiu iki 2019 m. liepos 10 d. Leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos ieškovo atžvilgiu buvo taikomas Sutarties Priede Nr. 1 numatytas 4,84 Eur dydžio vienos paros priverstinio saugojimo įkainis (21 para X 4,84 Eur/para = 101,64 Eur). Nuo 2019 m. liepos 10 d. Leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos iki faktinio automobilio atsiėmimo 2019 m. liepos 23 d. ieškovo atžvilgiu buvo taikomas 24,20 Eur dydžio vienos paros saugojimo mokestis, patvirtintas atsakovo direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2 (13 parų X 24,20 Eur = 314,60 Eur), kadangi VPK išduotą leidimą turintis transporto priemonės savininkas privertinai nuvežtą transporto priemone gali (ir privalo) atsiimti nedelsiant. Ieškovas automobilį atsiėmė tik 2019 m. liepos 23 d.

2.2.        Atsakovės veiklos praktikoje dažnai susiduriama su situacija, kuomet esant VPK išduotam leidimui atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę, jos savininkas, net ir turėdamas išduotą leidimą, šios transporto priemonės atsiimti neskuba arba apskritai neatvyksta atsiimti. Tada atsakovė tokias transporto priemones yra priversta saugoti (ir išsaugoti) neapibrėžtą laiko tarpą. Atsakovė yra priversta dėti pastangas tokių transporto priemonių savininkus raginti atsiimti automobilius kaip galima greičiau, todėl po leidimo atsiimti transporto priemonę taikomi didesni įkainiai.

2.3.        Ieškovo atveju jokios permokos nėra, todėl ieškinys nepagrįstas. Ieškovui buvo teisingai paskaičiuota suma: 84,70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą, 101,64 Eur už saugojimą nuo 2019 m. birželio 20 d. (automobilio priverstinio nuvežimo) iki 2019 m. liepos 10 d. (VPK leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos) (21 para X 4,84 Eur/para = 101,64 Eur), 314,60 Eur už saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. (VPK leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos) iki faktinio automobilio atsiėmimo (2019 m. liepos 23 d.) (13 parų X 24,20 Eur = 314,60 Eur), 60,50 Eur už apsunkintą automobilio pakrovimą ant vilkiko platformos transportavimui ir nukrovimą. Iš viso 561,44 Eur.

2.4.        Atsakovė Sutarties nuostatomis yra įsipareigojusi priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemones, tačiau neprivalo neatlygintinai atlikti papildomų darbų, susijusių su įvykio vietos ir padarinių likvidavimu. Ginčo atveju, atsakovei atvykus priverstinai nuvežti ieškovo automobilio, paaiškėjo, jog automobilis yra stipriai apgadintas, kadangi neblaivus automobilio valdytojas, važiuodamas viršijant leistiną greitį, kliudė kelias kelyje pasitaikiusias eismo saugumo saleles bei išvartė įspėjamuosius kelio ženklus. Kaip matyti iš pridedamo atsakovės 2019 m. birželio 21 d. darbuotojo Ž. P. paaiškinimo, po įvykio buvo užsiblokavusi automobilio važiuoklė, pramuštas karteris, dėl ko ant važiuojamosios dalies išsipylė tepalai. Atsakovės darbuotojai, siekdami nuo važiuojamosios dalies surinkti išsiliejusius tepalus, išpylė didelį kiekį sorbento, o automobilio sudėtingam (dėl apgadinimų) pakrovimui, transportavimui bei padarinių likvidavimui užtruko daugiau nei 2 valandas. Be to, atsakovės darbuotojai buvo priversti likviduoti automobilio tepalus ir nuo techninės pagalbos vilkiko platformos, kadangi transportavimo metu likęs variklyje tepalas toliau liejosi jau ant specialiosios technikos platformos. Ginčo bylos atveju atsakovė atliko ne įprastinį transporto priemonės priverstinį nuvežimą, tačiau taip pat ir eismo įvykio padarinių likvidavimą, kurio pagal Sutartį neprivalo atlikti, juolab - neatlygintinai. Atsakovės papildomai paskaičiuota 60,50 Eur suma, kurią VPK nurodo kaip nepagrįstą, realiai netgi nepadengia papildomų atsakovės kaštų, susijusių su įvykio padarinių likvidavimu.

2.5.        Ieškovas nurodo, jog VPK Leidimą atsiimti automobilį ieškovui išdavė ne 2019 m. liepos 10 d., tačiau 2019 m. liepos 23 d. Atsakovė niekada nebuvo ir nėra subjektu, savarankiškai priimančiu sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Atsakovė yra ir buvo tik VPK sprendimo priverstinai nuvežti, saugoti bei grąžinti transporto priemones vykdytoja pagal Sutarties nuostatas, nedisponuojanti jokia kita administracinių nusižengimų bylų medžiaga, išskyrus VPK išduodamus leidimus savininkams atsiimti priverstinai nuvežtas transporto priemones. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė negali pakomentuoti ieškovo teiginių dėl leidimo išdavimo aplinkybių.

2.6.        Nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, kad pagal Sutarties 2.1.11 p. nuostatas atsakovė privalėjo grąžinti automobilį vien Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Al 5.-593-1083/2019, įsiteisėjusio 2019 m. liepos 23 d., pagrindu ir nereikalauti iš ieškovo policijos leidimo atsiimti transporto priemonę. Priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo tvarka nustato konkretaus teisės akto - Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo VI skyriaus „Transporto priemonių grąžinimas“ nuostatos. Atsakovė pareigą grąžinti automobilį ieškovui įgijo tik 2019 m. liepos 10 d., kuomet VPK ieškovui išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

2.7.        Atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant.

2.       Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (el. b. l. 40-42) nurodė, kad su ieškiniu sutinka, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovė netinkamai interpretuoja ir taiko Sutarties nuostatas. Sutarties 2.1.11 p. numatyti alternatyvūs transporto priemonės grąžinimo pagrindai - įgalioto policijos pareigūno parašu patvirtintas leidimas atsiimti transporto priemonę, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimai. Tokia nuostata Sutartyje įtvirtinta atsižvelgiant į situacijų įvairovę ir siekį, esant tam tikroms, sąlygoms transporto priemones teisėtiems savininkams grąžinti kuo operatyviau. Tačiau ši Sutarties nuostata jokiais būdais negali būti taikoma pažeidžiant įstatymus. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 18 str. nurodyta, kad „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Atsakovės reikalavimas pateikti policijos įstaigos išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę, po to kai ieškovas pateikė įsiteisėjusį teismo sprendimą, yra perteklinis ir nepagrįstas. Panevėžio apskrities VPK pažymi, kad Sutartyje yra numatyti du transporto priemonių nuvežimo įkainiai: Paslaugos pagal pirmą variantą - 70 Eur be PVM ir 84,70 Eur su PVM ir Paslaugos pagal antrą variantą – 30,00 Eur be PVM ir 36,30 Eur su PVM. Sutartyje nėra numatyta kitokių ar papildomų mokėjimų, esant kokioms nors ypatingoms sąlygoms, už transporto priemonių nuvežimą. Panevėžio apskrities VPK mano, kad UAB „Tomadas“ taikytas 60,50 Eur įkainis už apsunkintą automobilio pakrovimą ant vilkiko platformos transportavimui ir nukrovimą yra nepagrįstas ir neturėtų būti taikomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas.

3.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra sudariusi 2016 m. gruodžio 2 d. sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 50-ST2-140 (toliau – Sutartis) (el. b. l. 9-16) su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Pagal Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos iškvietimą 2019 m. birželio 20 d. atsakovė priverstinai nuvežė ieškovui priklausančią transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugojo ją transporto priemonių saugojimo vietoje adresu Elektronikos g. 80, Panevėžyje, iki 2019 m. liepos 23 d. 

4.       Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A 15.-593- 1083/2019 nutarė iš M. T. nekonfiskuoti transporto priemonės ir ją grąžinti ieškovui. Nutarimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 23 d. (el. b. l. 5-8).

5.       Ieškovas 2019 m. liepos 23 d. iš Panevėžio apylinkės teismo pasiėmė įsiteisėjusį 2019 m. liepos 2 d. nutarimą ir nuvyko į atsakovės saugojimo aikštelę. Saugojimo aikštelės darbuotojas nurodė ieškovui, kad teismo nutarimo neužtenka, dar reikalingas policijos leidimas atsiimti transporto priemonę. Ieškovas nuvyko į Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybą, kur jam buvo įteikta Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę kopija (el. b. l. 22). Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę data nurodyta 2019 m. liepos 10 d., nors ieškovas į policiją dėl leidimo kreipėsi tik 2019 m. liepos 23 d. Leidime nurodyta, kad jis ieškovui išsiųstas 2019 m. liepos 9 d., nors paties leidimo išdavimo data 2019 m. liepos 10 d. Ieškovui 2019 m. liepos 23 d. atsiimant transporto priemonę iš atsakovės saugojimo aikštelės, buvo pareikalauta sumokėti 561,44 Eur sumą. Ieškovas su tokiu sumos dydžiu nesutiko, bet sumokėjo reikalautą sumą, nes priešingu atveju be apmokėjimo transporto priemonė jam nebūtų atiduota.

6.       Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

7.       Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Todėl ieškovui kilo pareiga apmokėti už jo transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo atsakovės aikštelėje paslaugas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, kurioje kasacinis teismas aiškino ir be kitų norminių aktų taikė SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį. Joje, be kita ko, konstatuota, kad pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad: pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų; pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu.

8.       Ieškovas neginčija savo pareigos sumokėti atsakovei už paslagas, tačiau nesutinka su atsakovės paskaičiuota suma. Ieškovas nurodė, kad Sutartyje numatyti tokie paslaugų įkainiai: už transporto priemonės nuvežimą 84,70 Eur ir už vienos paros saugojimą 4,84 Eur. Ieškovo transporto priemonė buvo saugojama 34 paras, t. y. nuo 2019 m. birželio 20 d. iki liepos 23 d. imtinai. Todėl ieškovui turėjo būti paskaičiuotas toks mokestis už suteiktas paslaugas: 84,70 Eur už transporto priemonės nuvežimą, už transporto priemonės saugojimą 34 paras 164,56 Eur (4,84 Eurx34 paros), iš viso 249,26 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo permokėtą sumą 312,18 Eur (561,44 Eur-249,26 Eur=312,18 Eur).

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovo automobilis priverstinai buvo saugojamas 34 paras, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. (automobilio priverstinio nuvežimo dienos) iki 2019 m. liepos 23 d. (faktinio automobilio atsiėmimo iš atsakovės aikštelės). Laikotarpiu iki 2019 m. liepos 10 d. Leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos ieškovo atžvilgiu buvo taikomas Sutarties Priede Nr. 1 numatytas 4,84 Eur dydžio vienos paros priverstinio saugojimo įkainis (21 para X 4,84 Eur/para = 101,64 Eur). Nuo 2019 m. liepos 10 d. leidimo atsiimti automobilį išdavimo dienos iki faktinio automobilio atsiėmimo 2019 m. liepos 23 d. ieškovo atžvilgiu buvo taikomas 24,20 Eur dydžio vienos paros saugojimo mokestis, patvirtintas atsakovo direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 080/2 (13 parų X 24,20 Eur = 314,60 Eur), kadangi VPK išduotą leidimą turintis transporto priemonės savininkas privertinai nuvežtą transporto priemone gali (ir privalo) atsiimti nedelsiant. Ieškovas automobilį atsiėmė tik 2019 m. liepos 23 d. Atsakovė jam paskaičiavo: 84,70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą, 101,64 Eur už saugojimą nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. liepos 10 d., 314,60 Eur už saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki faktinio automobilio atsiėmimo 2019 m. liepos 23 d., 60,50 Eur už apsunkintą automobilio pakrovimą ant vilkiko platformos transportavimui ir nukrovimą. Iš viso 561,44 Eur.

10.       Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, esminis ginčas byloje yra datos, nuo kurios ieškovas turėjo teisę atsiimti transporto priemonę, nustatymas, nes tai lemia mokėtinos už saugojimą sumos dydį.

11.       Atsakovė teikia transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 2 d. sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį Nr. 50-ST2-140 (toliau – Sutartis) su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu. Sutarties 2.1.11 punkte nurodyta, kad transporto priemonė grąžinama asmenims „pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtintą įgalioto policijos pareigūno parašu, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taigi, minėtame Sutarties punkte numatyti alternatyvūs transporto priemonės grąžinimo pagrindai - įgalioto policijos pareigūno parašu patvirtintas leidimas atsiimti transporto priemonę, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimai. Taigi, tuo atveju, jei klausimą išsprendžia teismas, papildomai policijos leidimas atsiimti transporto priemonę neturėtų būti reikalaujamas, o transporto priemonės atsiėmimui turėtų pakakti teismo išduoto įsiteisėjusio procesinio dokumento (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Vis tik pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą policijos leidimas atsiimti transporto priemonę turi būti pateikiamas, nors teismo nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-v-200 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 5-V-230 redakcija, 23 punkte numatyta, kad kai transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta už administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, ir nebuvo priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie teismo išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą ir priimtą sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną surašo Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

12.       Taigi, nagrinėjamu atveju policijos leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo data negalėjo būti ankstesnė nei 2019 m. liepos 23 d., t. y. toks leidimas galėjo būti išduotas tik įsiteisėjus nutarimui administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A 15.-593- 1083/2019 nutarė iš M. T. nekonfiskuoti transporto priemonės ir ją grąžinti ieškovui. 2019 m. liepos 2 d. nutarimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 23 d. ir tik nuo tos dienos ieškovas įgijo teisę atsiimti savo transporto priemonę iš atsakovės aikštelės. Nustačius, kad ieškovas įgijo teisę atsiimti savo transporto priemonę iš atsakovės aikštelės 2019 m. liepos 23 d., teismas detaliau neanalizuoja policijos leidimo išdavimo aplinkybių ir datų neatitikimo, tačiau pažymi, kad esant neišnagrinėtai bylai teisme, policija neturėjo teisės spręsti klausimo dėl automobilio grąžinimo ieškovui, nes tai buvo teismo prerogatyva.

13.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo transporto priemonę iš atsakovės aikštelės atsiėmė būtent 2019 m. liepos 23 d., t. y. tą pačią dieną, kai įgijo tam teisę, todėl mokestis už saugojimą jam turi būti skaičiuojamas pagal Sutarties nuostatas ir atsakovės direktorės 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 080/2 Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos 2 punkto (i) papunktį (el. b. l. 34) po 4,84 Eur įskaitant PVM už parą. Nustatoma, kad ieškovui turėjo būti paskaičiuota: už ieškovo transporto priemonės nuvežimą 84,70 Eur ir už transporto priemonės saugojimą 34 paras (nuo 2019 m. birželio 20 d. iki liepos 23 d. imtinai) 164,56 Eur (34 paros X 4,84 Eur/para =164,56 Eur), iš viso 249,26 Eur.

14.       Atsiimdamas savo transporto priemonę, ieškovas atsakovei 2019 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 561,44 Eur (el. b. l. 4), nors turėjo sumokėti 249,26 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, vertinama, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama atsakovės neteisingai paskaičiuota ir ieškovo permokėta suma 312,18 Eur (561,44 Eur-249,26 Eur=312,18 Eur) (Civilinio kodekso 6.830 straipsnis, 6.840 straipsnis, 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis).

15.       Kaip minėta, atsakovė priverstinio nuvežimo paslaugas teikia pagal Sutartį, kurioje nėra numatytas atskiras mokestis už apsunkintą transporto priemonės pakrovimą ir transportavimą, todėl atsakovės nurodytas 60,50 Eur mokestis už minėtus darbus pagal Sutarties nuostatas negali būti reikalaujamas iš atsakovo. Tokia yra ir Sutarties šalies Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato nuomonė, išdėstyta atsiliepime (el. b. l. 40-42). Sutinkama su atsakovės pozicija, kad ji neprivalo neatlygintinai atlikti papildomų darbų, susijusių su įvykio vietos ir padarinių likvidavimu, tačiau mokestis už tokius darbus turėtų būti į Sutartį ją koreguojant arba reikalaujamas iš atsakovo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

16.       Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato paslaugas, iš viso 315,00 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

17.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284-287 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ juridinio asmens kodas 302308932, 312,18 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 18 ct) sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (312,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                  Rita Liukaitytė