Civilinė byla Nr. e2-134-405/2018
Teisminis procesas 2-45-3-00433-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2;
(S)
2.1.5.4; 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 3.2.6.5
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.
Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,
sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams V. B., adv. Dainiui Kenstavičiui,
atsakovo atstovui adv. Gerardui Višinskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Svirka“ ieškinį Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Svirka“, patikslinusi ieškinį, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas vertintų, kad jis praleistas, ir priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 27 947,55 Eur dydžio delspinigius.
Ieškovės UAB „Svirka“ atstovas adv. D. Kenstavičius nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija nesumokėjo UAB „Svirka“ 27 947,55 Eur dydžio delspinigių, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2016-09-30 atsakovei neatsiskaitant su ieškove pagal sutartis už keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Pirmoji sutartis dėl keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susiekimo maršrutais sutartis buvo sudaryta 2005-06-10, vėliau analogiškos sutartys buvo sudarytos 2008-05-22, 2011-06-10, 2012-06-08, šiuo metu galioja 2013-06-07 tarp šalių sudaryta Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartis Nr. J-198. Atsakovė nuolat vėlavo atsiskaityti su ieškove, ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras dėl delspinigių mokėjimo ir atsakovė jas priimdavo. Taip pat šalys nuolat sudarydavo skolų suderinimo aktus, kuriais abi šalys patvirtindavo, kad atsakovė turi pareigą sumokėti juose nurodytas delspinigių sumas. Tarpusavio skolų suderinimo aktą šalys sudarė ir 2017-02-02, kuriuo suderino skolas, buvusias 2016-12-31. Savivaldybė pripažino, kad ieškovei skolinga 27 947,55 Eur delspinigių, būtent šio akto pagrindu pateiktas ieškinys. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau ieškovė ieškinio senaties nėra praleidusi, o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.130 str. 2 d., ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nuo 2011 iki 2017 m. šalys sudarė devyniolika tarpusavio skolų suderinimo aktų, į kuriuos buvo įtraukiamos ir delspinigių sumos, tuo atsakovė pripažino, kad ieškovei skolinga delspinigius. Atsakovė skolų suderinimo akto turinio neginčija, ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Be to, atsakovė 2017-03-17 rašte nurodydama, kad atsiskaitys su ieškove, pripažino, kad skolinga delspinigius. Ieškovė dėl delspinigių priteisimo į teismą nesikreipė, kadangi ieškovės tikslas buvo ne prisiteisti delspinigius, o leisti savivaldybei atsiskaityti tada, kai ji turės tam lėšų. Ieškovė neturėjo pagrindo abejonėms, kad savivaldybė gali nesumokėti delspinigių, kadangi nei viena sąskaita nebuvo grąžinta, nesumokėtų delspinigių dydis nuolat buvo suderinamas. Tik tuomet, kai atsakovė ėmė akivaizdžiai kenkti ieškovei, ieškovė nusprendė kreiptis dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė, priimdama ieškovės išrašytas sąskaitas dėl delspinigių, sudarydama skolų suderinimo aktus, pripažino savo pareigą sumokėti priskaičiuotus delspinigius. Pagal Lietuvos A. T. išaiškinimus, toks pripažinimas sudaro teisinį pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas manys, kad jis praleistas, ir priteisti iš atsakovės 27 947,55 Eur delspinigių.
Ieškovės atstovas V. B. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad savivaldybės administracija mokėjimus pagal įmonės pateiktas sąskaitas turėdavo atlikti per vieną mėnesį, tačiau sumokėdavo tik dar po vieno mėnesio, kuriam pasibaigus jau būtų skaičiuojami delspinigiai. Jis savivaldybės Tarybos narys, todėl jam žinoma, kad savivaldybė turėjo galimybę laiku atsiskaityti su įmone, tačiau vengė tą daryti. Ieškovė anksčiau nesikreipė į teismą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo, kadangi tikėjosi iš savivaldybės geranoriškumo, nuolat buvo pasirašomi skolos suderinimo aktai. Savivaldybei pradėjus trukdyti įmonės veiklai, jis dėl skolos ir delspinigių priteisimo kreipėsi į teismą, įmonės veiklą perkelia į kitą rajoną. Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti turėjo imti paskolą darbo užmokesčiui įmonės darbuotojams išmokėti ir mokėjo bankams palūkanas. Šiuo metu, uždarant verslą Švenčionių rajone, įmonei reikalingos lėšos atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais.
A. Š. rajono savivaldybės atstovas adv. G. Višinskis prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje kyla ginčas dėl ieškinio senaties taikymo, atsakovė sąskaitose nurodytų sumų neginčija, taip pat neginčija, kad sutartis numatė atsakovei mokėti delspinigius, tačiau ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl delspinigių priteisimo, praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė skolą pripažino priimdama sąskaitas dėl delspinigių ir pasirašydama skolų suderinimo aktus, taip pat 2017-03-17 raštu, atsakydama į ieškovės raštą dėl delspinigių priteisimo. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nutraukę ieškinio senaties skaičiavimo terminą. Savivaldybės administracijai ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros buvo priimamos buhalterijoje ir įtraukiamos į apskaitą, skolų suderinimo aktus pasirašė administracijos vyresnioji buhalterė, patvirtindama, kad į buhalterinę apskaitą įtrauktos ieškovės pateiktos sąskaitos akte nurodomai sumai. Taip pat ir 2017-03-17 rašte savivaldybės administracija nepripažino prievolės sumokėti delspinigius pagrįstumo – nurodė, kad administracija neturi galimybės vykdyti dalies turimų įsipareigojimų kreditoriams ir ieškovo prašymą sumokėti skolą išnagrinės tik gavusi papildomą finansavimą. Be to, tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu atsakovės prievoles ieškovei. Netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, kuri nagrinėjamu atveju įvykdyta. Atnaujinti ieškovės praleistą senaties terminą nėra pagrindo, kadangi UAB „Svirka“ neveikė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas ir nesiėmė jokių priemonių savo reikalavimams patenkinti. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl pačios ieškovės veiksmų, ieškovė nepateikė jokių aplinkybių, dėl kurių šį terminą praleido. Ieškovė prašo priteisti delspinigius pagal dvi sutartis, kurios pasibaigę 2012 ir 2013 m. Ieškovė dėl dalies delspinigių priteisimo kreipėsi po penkerių metų. Per penkerius metus nebuvo apmokėta nei viena ieškovės sąskaita dėl delspinigių, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė. Prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovė pripažino, kad jį praleido.
Ieškinys atmetamas.
Ieškovė UAB „Svirka“ prašė priteisti iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 27 947,55 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2012-08-31 iki 2016-09-30.
Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2016-09-30 tarp šalių buvo sudarytos dvi Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutartys – 2012-06-08-sutartis Nr. J-132, galiojusi nuo 2012-06-10 iki 2013-06-10, ir 2013-06-07 sutartis J-198, galiojanti nuo 2013-06-10 iki 2018-06-10. Minėtų sutarčių 12.5 p. šalys susitarė, kad jeigu savivaldybė laiku nesumoka vežėjui mokėtinos sumos, savivaldybė moka vežėjui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. 2013-06-07 sutartyje papildomai nurodoma, kad vežėjas delspinigius pradeda skaičiuoti po 30 d. nuo prievolės atsiradimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Svirka“ sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko ir atliko tinkamai, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė pavėluotai, iki tol nuolat vėlavo atsiskaityti, atsakovė neginčija, kad sutartimis atsakovei nustatyta prievolė mokėti delspinigius, jei laiku neatsiskaito su ieškove, taip pat nėra ginčo dėl ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose faktūrose nurodomo delspinigių dydžio ir dėl to, kad pagrindinė prievolė pagal sąskaitas faktūras sumokėta. Atsakovė prašo ieškovės reikalavimui taikyti įstatymo nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Pagal CK 1.131 str. 1 d., kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, ieškinio senaties praleidimo aplinkybė yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
CK 1.125 str. 5 d. nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).
Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi ieškinio, kaip ir pareiškimo priimti teismo įsakymą dėl delspinigių priteisimo, pagrindas – šalių sudarytas 2017-02-02 tarpusavio skolų suderinimo aktas, pareiškimą dėl teismo įsakymo ieškovė pateikė praėjus 47 dienoms nuo minėto akto sudarymo, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „šalių pareiga mokėti netesybas yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį.“ (LAT 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016). Ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių skaičiuojamas „nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai.“ (LAT 2014-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojama ne nuo ieškovės nurodomo 2017-02-02 skolų suderinimo akto sudarymo, bet nuo tos dienos, kurią ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2012-08-31 iki 2016-09-30, pateikė nurodomu laikotarpiu 2012-08-31 išrašytą pirmą sąskaitą Nr. DELS13 dėl 3224,90 Eur dydžio delspinigių, taip pat eilę vėliau išrašytų sąskaitų, tame tarpe 2016-04-30 išrašytą Nr. DELS49 dėl 288,09 Eur dydžio delspinigių, 2016-05-31 – Nr. DELS50 dėl 118, 84 Eur dydžio delspinigių 2016-06-30 – Nr. DELS51 dėl 30,84 Eur dydžio delspinigių, ir paskutinę, išrašytą 2016-09-30 Nr. DELS52 dėl 325,84 Eur dydžio delspinigių. Nustatyta, kad ieškovė, 2017-03-21 pateikdama teismui pareiškimą dėl delspinigių priteisimo, jį pateikė akivaizdžiai praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pagal visas pateiktas sąskaitas, išskyrus paskutinės (2016-09-30) sąskaitos Nr. DELS52 dalį dėl delspinigių, paskaičiuotų už pagrindinės prievolės pagal 2016-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CNT45459 nevykdymą. Minėtos sąskaitos Nr. DELS52 detalizacijoje ieškovė nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. CNT45459, išrašytos dėl pagrindinės prievolės, apmokėjimo terminas – 2016-09-25, taip pat nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos, t. y. nuo 2016-09-26. Pagal ieškovės nurodomą delspinigių skaičiavimo pradžią (2016-09-26), reikalavimui dėl šių delspinigių ieškinio senaties terminas iki ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2017-03-21) nebuvo pasibaigęs, tačiau ieškovė delspinigių skaičiavimo pradžios datą nurodė nesilaikydama šalių sutartinių įsipareigojimų. Pagal tarp šalių 2013-06-07 sudarytos Keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties 12.5 p., vežėjas 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną pradeda skaičiuoti po 30 d. nuo prievolės atsiradimo dienos. Iš minėtos sąskaitų detalizacijos matyti, kad ieškovė, pasibaigus pagrindinės prievolės sumokėjimo terminui, delspinigius skaičiavo nuo kitos dienos, nesilaikydama sutarties sąlygos delspinigius pradėti skaičiuoti po 30 d., t. y. nuo 2016-10-26. Iš minėtos detalizacijos ir prie jos pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė pagrindinę prievolę pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CNT45459 sumokėjo 2016-09-29 – iki šalių susitarto termino, nuo kurio pradedami skaičiuoti delspinigiai, todėl ieškovė delspinigius priskaičiavo nepagrįstai ir juos priteisti nėra pagrindo.
Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminą nutraukia atsakovės atlikti veiksmai, kurie liudija, kad atsakovė pripažįsta prievolę – 2017-02-02 tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys konstatavo atsakovės pareigą sumokėti delspinigius, Savivaldybės administracija 2017-03-17 raštu pasižadėjo ieškovei sumokėti delspinigius, taip pat pareigą sumokėti delspinigius atsakovė pripažino priimdama PVM sąskaitas faktūras dėl delspinigių bei pasirašydama visus skolų suderinimo aktus, tačiau sąskaitų faktūrų dėl delspinigių priėmimą ir skolų suderinimo aktų pasirašymą nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės viešą prisiėmimą įsipareigojimo sumokėti ieškovei delspinigius (LAT 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-219/2016). Ieškovės Savivaldybės administracijai pateiktos sąskaitos faktūros buvo priimamos buhalterijoje ir įtraukiamos į apskaitą, skolų suderinimo aktus pasirašė administracijos vyresnioji buhalterė, patvirtindama, kad į buhalterinę apskaitą įtrauktos ieškovės pateiktos sąskaitos akte nurodomai sumai, ir tuo metu delspinigių pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Taip pat ir 2017-03-17 rašte atsakovė nurodydama, kad administracija neturi galimybės vykdyti dalies turimų įsipareigojimų kreditoriams ir ieškovės prašymą sumokėti skolą išnagrinės tik gavusi papildomą finansavimą, nepripažino prievolės sumokėti delspinigius pagrįstumo.
Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio senatį. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. „<...> tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.“ (LAT 2017-09-21 nutartis e3K-3-332-219/2017, 48 p.). Ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė, ilgą laiką vykdanti veiklą, pagal analogiškas sutartis atliekanti keleivių vežimą nuo 2005 m., todėl jai turėjo būti žinomos ieškinio senaties praleidimo pasekmės. Ieškovė daliai reikalavimų priteisti delspinigius senaties terminą praleido beveik penkeriais metais, tačiau nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminą praleido. Ieškovės atstovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovė tikėjo savivaldybės geranoriškumu ir atsakove pasitikėjo, negali būti vertinamos kaip svarbios atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra verslininkas. Ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė, atsakovei nuolat vėluojant atlikti mokėjimus, buvo priversta atsiskaitymui su darbuotojais imti paskolą banke, tačiau tokių įrodymų nepateikė, be to, ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovę tokia padėtis tenkino ir nei dėl skolos, nei dėl delspinigių priteisimo ji kreiptis į teismą neketino. Be to, ieškovės atstovas nurodė, kad į teismą ieškovė kreipėsi dėl to, kad savivaldybė ėmė trukdyti verslui, tuo taip pat patvirtindamas, jog nebuvo jokių svarbių priežasčių, trukdžiusių iki tol kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdama įstatyme nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, tačiau nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nepateisinamai ilgai laukė ir nesikreipė į teismą dėl delspinigių priteisimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, „<...> šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 str. 1, 3 d.). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo.“ (LAT 2017-09-21 nutartis e3K-3-332-219/2017, 53, 54 p.). Tuo tarpu ieškovė nesilaikė minėto principo ir kreipėsi dėl delspinigių priteisimo už ketverius metus. Pagal CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriais prisiėmė įsipareigojimą sumokėti delspinigius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio senaties terminas neatnaujinamas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys atmestas, todėl priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 1.125, 1.126, 1.131 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
UAB „Svirka“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Teisėja Nijolė Lisauskienė