Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8; 14.15; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 11 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Jolitai Juškaitei,
atsakovo atsakovams Astai Peleckienei, Jurgitai Zablockienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėja UAB „Klaipėdos vanduo” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistės 2020-12-30 nutarimą pažeidimo byloje Nr. J23-11 (toliau – ir ginčijamas nutarimas) ir bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti; priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai atstovavimo išlaidas.
Pažymi, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė 2020-11-30 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-11 (toliau – ir Protokolas). Nurodo Protokolo turinį. Paaiškina, kad ginčijamu 2020-12-30 nutarimu (pažeidimo byloje Nr. J23-11 (toliau – ir Pažeidimo byla) paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija ir nurodo ginčijamo nutarimo motyvus. Nesutinka su ginčijamu nutarimu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 str. 5 d., sudėties, todėl jo atžvilgiu priimtas ginčijamas nutarimas privalo būti panaikintas. Atkreipia dėmesį, jog nuotekų mėginius 2019-01-22 iš AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmė ne AB „Klaipėdos vanduo” darbuotojai, o Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA) specialistai, todėl, priešingai nei nurodyta Nutarime, būtent jie yra atsakingi už tinkamą mėginių paėmimą. Mano, kad aplinkybė, jog yra įsirengusi automatinį mėginių semtuvą, savaime nereiškia, jog visais atvejais nuotekų mėginius privaloma imti būtent iš minėto semtuvo.
Pažymi, jog 2019-01-22 paimtas nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedūrų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indą, be to, ne iš tekančio vandens, o iš automatinio mėginių semtuvo. Argumentuoja, jog AAA specialistai, paimtus mėginius supylė į stiklinius indus ir juose pristatė į tyrimų laboratoriją Vilniuje, o laboratorijos darbuotojai nebuvo informuoti, kad pristatyti tyrimui vandens mėginiai parą laiko išbuvo plastikinėse automatinio mėginių semtuvo talpose. Daro išvadą, kad paimto tyrimui vandens supylimas į stiklinius indus tik suklaidino laboratorijos darbuotojus, nes pristatytas mėginys jau buvo sugadintas. Teigia, kad 2019-03-22 ir 2019-04-01 savo iniciatyva paėmus momentinį mėginį iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui UAB „Vandens tyrimai” laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra. Mano, kad iš AAA specialistų paimto mėginio rezultatų negalima daryti kategoriškos išvados, jog 2019-01-22 Klaipėdos miesto nuotekų valykloje buvo rastos prioritetinės pavojingos medžiagos, ar kad rastos būtent tokios šių medžiagų koncentracijos, kurios yra nurodytos Protokole, aprašant esą padarytų pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreipia dėmesį, jog iki pažeidimo nustatymo datos, t.y. 2019-01-22, buvo ne kartą tikrinta aplinkos apsaugą vykdančių institucijų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pabrėžia, jog veikloje ftalatai ir nonilfenoliai nesusidaro, o į jos nuotekų valyklą patenka nuotekos iš kitų abonentų ir vartotojų.
Tvirtina, kad šiuo atveju aktyviai bendradarbiavo su AAA ir teikė visą jos prašomą informaciją bei atliko papildomus tyrimus siekiant išsiaiškinti, ar į nuotekų valyklą iš tikrųjų patenka nuotekos, užterštos ftalatais ir nonilfenoliais, ir iš kokių šaltinių šiais teršalais užterštos nuotekos patenka. Argumentuoja, kad visiškai nepagrįsti ginčijamo nutarimo motyvai, jog AB „Klaipėdos vanduo”, žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas išleidžiamose nuotekose, nesiėmė jokių veiksmų tikslinti Taršos leidimo sąlygas. Paaiškina, kad atsižvelgiant į galimus teršėjus ftalatais ir fenoliais, 2019-07-22 turimą TIPK leidimą pakeitė į Taršos leidimą, kuriame jau buvo įrašyta sąlyga atlikti pavojingų medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus (iki tol tokių tyrimų atlikti įpareigota nebuvo) ir radus minėtų teršalų, kreiptis dėl turimo Taršos leidimo sąlygų tikslinimo, ką šiuo atveju ir padarė 2019-09-30 raštu Nr. 2019/S.01-2306 AAA. Nurodo Taršos leidimo Specialiosios dalies 4 lentelės (Specialios sąlygos) 4 punktą. Mano, jog Tyrimų protokolo duomenys, kuriais šiuo atveju yra pagrįstas 2019-01-22 esą padarytas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslūs, kadangi buvo nurodyta atlikti papildomus tyrimus ir tik, jei atliekamų (nevienkartinių) tyrimų metu bus rasta nuotekose pavojingų prioritetinių medžiagų, kreiptis dėl Taršos leidimo sąlygų pakeitimo. Akcentuoja, kad buvo nurodyta įvertinti ir Tyrimų protokolo duomenis, kas parodo, jog šie duomenys nebuvo tokio pobūdžio, dėl ko būtų pakankamas pagrindas keisti Taršos leidimo sąlygas pažeidimo nustatymo metu, t.y. jau 2019-01-22.
Daro išvadą, jog inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų 2019-01-22 esą padarytą pažeidimą, kuris nagrinėjamoje Pažeidimo byloje yra paremtas vieninteliu įrodymu - Tyrimų protokolu, kurio duomenys nėra patikimi ir tikslūs bei tuo labiau pakankami, jog 2019-01-22 (pažeidimo padarymo dieną) būtų reikėję tikslinti AB „Klaipėdos vanduo” turimo Taršos leidimo sąlygas, ką pripažino net pati AAA. Pažymi, kad daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo padarymą, priešingai nei Nutarime nurodo specialistė, Pažeidimo byloje nėra. Nurodo AAĮ 36 straipsnį. Apibendrina, kad juridiniam asmeniui ekonominė sankcija gali būti paskirta tik nustačius (neginčijamai įrodžius) aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šiuo atveju AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą (Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant Taršos leidime nustatytų sąlygų).
Pažymi ir tai, jog po esą nustatyto pažeidimo 2019-01-22, negavo jokio rašytinio įspėjimo, kuriuo būtų nustatytas terminas esą nustatytiems konkretiems pažeidimams pašalinti, kaip tai yra numatyta AAĮ 47 straipsnyje, o būtent nebuvo nustatytas konkretus terminas turimo Taršos leidimo sąlygoms patikslinti. Atkreipia dėmesį, kad dėl visiškai nesuprantamų priežasčių po beveik dvejų metų (2020-12-30) po esą nustatyto pažeidimo (2019-01-22), kuris, kaip matyti, išsiaiškinus visas aplinkybes ir jas patikslinus, buvo pašalintas (Taršos leidimo sąlygos buvo patikslintos), vis tiek buvo paskirta ekonominė sankcija. Mano, ginčijamo nutarimo motyvai išeina už pažeidimo nagrinėjimo ribų, kadangi jis grindžiamas visai ne 2019-01-22 užfiksuoto pažeidimo, dėl kurio buvo surašytas Protokolas, metu surinkta medžiaga, o kalba apskritai apie visiškai neapibrėžtą laikotarpį (ilgą delsimą), apie kurį į Pažeidimo bylą nėra pateikta jokių įrodymų. Argumentuoja, kad iš ginčijamo nutarimo motyvų visiškai nėra aišku, apie kokį pažeidimo padarymo laikotarpį yra kalbama ir kada, specialistės vertinimu, AB „Klaipėdos vanduo” turėjo patikslinti Taršos leidimo sąlygas. Mano, kad jeigu 2019-01-22 jau turėjo būti patikslintos Taršos leidimo sąlygos, tai AB „Klaipėdos vanduo” padarytas pažeidimas turėjo būti nustatytas dar anksčiau ir apie jo nustatymą turėjo būti informuota pareiškėja. Tačiau to padaryta nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog pagal AAĮ 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. Šiuo atveju pažeidimas esą buvo nustatytas 2019-01-22, todėl net nebūtų pagrindo kalbėti apie daug ankstesnius įvykius ir sieti to su esą nepateisinamai ilgu AB „Klaipėdos vanduo” neveikimu.
Nesutinka su ginčijamame nutarime padaryta išvada, jog žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas išleidžiamose nuotekose bei aiškindami, jog neturi pajėgumų nuotekoms išvalyti, nesiėmė jokių veiksmų net inicijuoti Taršos leidimo sąlygų keitimo. Daro išvadą, jog šią išvadą specialistė padarė visiškai neįsigilinus į Bylos medžiagą ir pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kadangi, visų pirma, kaip jau buvo minėta, vos paaiškėjus aplinkybei apie galimai 2019-01-22 nuotekų valykloje nustatytus ftalatus ir nonilfenolius, AB „Klaipėdos vanduo” ėmėsi aktyvių veiksmų aiškinantis šias aplinkybes bei ėmėsi veiksmų Taršos leidimo sąlygų tikslinimui bei šios sąlygos buvo patikslintos.
Akcentuoja, kad vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į Taršos leidimą aplinkos teršimo problemos neišsprendžia ir ši problemą turi būti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu, kurį Departamentas akivaizdžiai ignoruoja. Pažymi, kad yra viešas geriamo vandens tiekėjas bei nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste ir rajone, t.y. bendrovė centralizuotai tiekianti geriamąjį vandenį bei surenkanti iš nustatytoje teritorijoje veikiančių įmonių bei gyventojų jų išleidžiamas nuotekas, kurias išvalo turimų valymo įrenginių pagalba ir tada išleidžia į gamtinę aplinką. Tvirtina, jog inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu neturėjo informacijos apie tai, kad jos veiklos vykdymo teritorijoje kokie nors subjektai būtų deklaravę apie savo veikloje naudojamas ir į AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų tinklus išleidžiamus teršalus, kurie AAA specialistų buvo esą rasti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Tvirtina, kad neturi pareigos ir tuo labiau galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis vadovaudamiesi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546. Abonentai, planuodami išleisti arba išleisdami nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236. Valstybinę abonentų išleidžiamų į gamtinę aplinką nuotekų kontrolę vykdo būtent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu nustatyta tvarka.
Pažymi, kad vos po 4 mėnesių esą buvo nustatyti rimti pažeidimai, už kuriuos net yra baudžiama, nors po 2018-09-11 atlikto patikrinimo ar tuo labiau inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu (2019-01-22) nebuvo įpareigota į turimą TIPK leidimą įtraukti ftalatus ir nonilfenolius. Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių1 (toliau – ir Taisyklės) 47 punktą, prievolė peržiūrėti išduoto taršos leidimo sąlygas buvo numatyta būtent AAA, bet ne veiklos vykdytojui. nurodo Taisyklių 49 punktą. Daro išvadą, kad tiek AAA, tiek Departamentas turėjo visą informaciją tiek apie pareiškėjos vykdomą veiklą, tiek apie kitų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą veiklą, ir, kadangi Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūros iki 2019-01-22 nebuvo pradėtos, vadinasi, aplinkybės, dėl ko Taršos leidimo sąlygos turėjo būti peržiūrėtos, nebuvo nustatytos, o kai tik buvo nustatytos, AB „Klaipėdos vanduo” 2019-09-30 ir pateikė visą reikiamą informaciją Taršos leidimo sąlygų tikslinimui.
Atkreipia dėmesį tai, jog net ir įtraukus ftalatus ir nonilfenolius į minėtą Taršos leidimą, negali ir negalės šių medžiagų išvalyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tame tarpe ftalatus ir nonilfenolius. Paaiškina, kad tokių įrenginių išvis nėra įdiegta Lietuvoje, nes tai reikalauja ne tik milžiniškų investicijų, bet ir tam tikrų technologinių sprendimų. Tai reiškia, jog aplinkos teršimas ftalatais ir nonilfenoliais nesumažėja net ir juos įtraukus į Taršos leidimą, todėl jų įtraukimas į Taršos leidimą tampa visiškai formalus veiksmas. Tvirtina, kad yra siekiama nubausti už šį, šiuo atveju tapusį vien formalų ir net ne dėl AB „Klaipėdos vanduo” kaltės atsiradusį pažeidimą – ftalatų ir nonilfenolių neįtraukimą į Taršos leidimą iki 2019-01-22, kai visa esmė, jog įmonė tiesiog nėra pajėgi tokius teršalus išvalyti, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų įtraukti į Taršos leidimą, ar nebūtų. Teigia, kad kaip matyti iš ginčijamo nutarimo motyvų, Departamentui yra svarbus ne aplinkos saugojimas nuo aplinkos teršimo teršalais, kurie patenka į aplinką, nes yra neįmanoma jų išvalyti, o vien formalus veiksmas – teršalų įtraukimas į Taršos leidimo sąlygas, tokiu būdu oficialiai patvirtinant, kad į aplinką patenka teršalai, kuriuose yra ftalatų ir nonilfenolių. Atkreipia dėmesį, nėra teršėjas, o tik surenka iš abonentų ir vartotojų nuotekas, kurias išvalo turimais valymo įrenginiais. Todėl kiekvienu atveju sukontroliuoti kokias nuotekas išleidžia kiekvienas vartotojas ir abonentas, neturi pareigos, tuo labiau technologinių galimybių bei pajėgumų. Mano, kad turėtų būti griežčiau kontroliuojami patys teršėjai. Pažymi, kad nepaisant to, savo iniciatyva, siekiant nustatyti galimus teršėjus, 2019-11-26 atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius. Iš atliktų tyrimų paaiškėjo galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais. Akcentuoja, kad, kaip paskirtas nuotekų tvarkytojas, negali nepriimti minėtų asmenų nuotekų, nors tuo pačiu neturi technologinių galimybių šių asmenų nuotekas išvalyti.
Paaiškina, kad yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Neringos miesto savivaldybių valdoma įmonė, todėl technologinis įmonės pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo gaunamų finansavimo šaltinių, kurie šiuo atveju yra riboti, tuo labiau technologijų vystymosi spartos. Pažymi, jog dėl 2019-01-22 Specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu esą nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (toliau – ir Teismas) jau buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo” vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Teismas 2019-09-26 nutarimu (toliau – ir Nutarimas) minėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Nurodo Nutarimo turinį. Mano, kad nors administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje įrodinėti nereikia, ir negana to jie Protokolą surašiusiai institucijai taip pat yra žinomi, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių šie faktai yra sąmoningai ignoruojami ir, kaip matyti, iš ginčijamo nutarimo, akivaizdžiai net iškraipomi.
Apibendrina, jog Pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų esą padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl padaryto pažeidimo, t.y. nėra pažeidimo numatyto AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje visų būtinų sudėties požymių, dėl ko įmonei negali būti skiriama ekonominė sankcija. Ekonominė sankcija yra viena iš atsakomybės rūšių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Mano, kad ginčijamas nutarimas yra visiškai formalus, priimtas visiškai neįsigilinus į Pažeidimo bylos medžiagą, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo reikalavimus tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Argumentuoja, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi būti naikinamas. Paaiškina, kad nustatyta, jog pareiškėja išleido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (ftalatais ir nonilfenoliais), neturint tam leidimo, ko pasekmėje ji patraukta atsakomybėn ir skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį. Atkreipia dėmesį, jog mėginius AAA specialistai ėmė ne pirmą kartą ir iki pažeidimo nustatymo pareiškėja pretenzijų dėl mėginių ėmimo vietos ir būdo, naudotų priemonių, ir kitų aplinkybių, susijusių su mėginių ėmimu, nereiškė. Pažymi, kad pareiškėjos iniciatyva 2019-03-22 ir 2019-04-01 mėginiai imti skirtingomis sąlygomis, be to nėra duomenų, jog buvo kviesti AAA specialistai dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sąlygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiškia, jog jų negalėjo būti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Mano, kad pareiškėja jokių objektyvių duomenų, jog mėginiai paimti netinkamai ir tyrimo rezultatai klaidingi, nepateikė. Akcentuoja, jog tyrimo rezultatai laikytini teisingais ir pagrįstais, kol jie nėra nuginčyti.
Pažymi, jog AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus. AAA mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-711. Daro išvadą, kad AAA specialistai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymi, jog Departamentui nėra priskirta kompetencija kitų institucijų (AAA) priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas ir sprendimų, susijusių su kitų institucijų kompetencija, priėmimas.
Nurodo, kad pareiškėja yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVNTĮ) 3 straipsnio 10 dalyje. Nurodo GVNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 punktą, Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-29 Nr. D1-639 13 punktą, 15.6 punktą. Pabrėžia, jog pareiškėja privalėjo ir privalo užtikrinti, kad išvalytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimui taikomus reikalavimus. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata ir mano, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ftalatų išvalymo problema yra valstybės lygio problema, nors pati pareiškėja ilgą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų siekdama kontroliuoti savo klientus, investuoti į įrangą valančią pavojingąsias prioritetines medžiagas, pasikeisti TIPK leidimą.
Paaiškina, kad pareiškėja teršalus kartu su nuotekomis epizodiškai leido į aplinką laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019 metų. Pažymi, kad Departamentas kasmet tuo laikotarpiu pareiškėjai siuntė AAA paimtų mėginių iš nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, jog bendrovės į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Mano, kad šios aplinkybės tik įrodo ir patvirtina faktą, kad pareiškėjai buvo žinoma ir suprantama, kad iš Klaipėdos nuotekų valyklos išleidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos, kad buvo žinoma ir suprantama prievolė turėti leidimą teršalų išleidimui. Argumentuoja, kad tokie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad teikdama 2015 ir 2017 metais AAA derinti Monitoringo programą teršalų išleidimo faktus pareiškėja nuslėpė.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja kasmet iki 2018 metų teikė AAA paraišką taršos leidimui pakeisti, tačiau joje nėra pateikta jokių duomenų apie į aplinką išleidžiamus teršalus, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis šie teršalai nurodyti prioritetinių pavojingų medžiagų sąraše ir nepriklausomai nuo kiekio turėjo būti nurodyti paraiškoje taršos leidimui pakeisti ir tuo pagrindu įtraukti į pareiškėjos taršos leidimą.
Mano, kad pareiškėja, gavusi ankstesniais metais ištirtų nuotekų tyrimų protokolus, ir žinodama, kad išleidžiamose nuotekose yra pavojingų prioritetinių medžiagų, kurių išleidimui reikalingas leidimas, nei karto per keturis metus neinformavo AAA apie nustatytus teršalus išleidžiamus į gamtinę aplinką, nesikreipė dėl taršos leidimo pakeitimo ar koregavimo bei neatliko jokių veiksmų teršalų mažinimui į gamtinę aplinką išleidžiamose nuotekose.
Nurodo, kad nuotekų išvalymo technologijos nuo prioritetinių medžiagų yra egzistuojančios ir taikomos, o tam neprivalu būtinai statyti naujų valymo įrenginių, pirmiausia, siekiant rezultatų, galima tobulinti/rekonstruoti turimus valymo įrenginius. Pažymi, kad pareiškėja nesiėmė priemonių taikyti galimus taršos mažinimo/pašalinimo metodus, kad teršimo pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis būtų išvengiama. Daro išvadą, jog AB „Klaipėdos vanduo” išleido nuotekas su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis, neturint tam leidimo ir nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-12-30 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėja prašo bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti.
Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 55 straipsnio 5 dalimi, nutarė pareiškėjai skirti 375,00 Eur ekonominę sankciją už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2020-11-30 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J23-11. Protokole nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodyti duomenys apie pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes - 2019-01-22 14.35 val. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimu departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai iš AB „Klaipėdos vanduo” Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmę į Kuršių marias išleidžiamų nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) nustatė Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijas, kai tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių nuotekų valyklai išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 šios rastos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Nurodė, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos agentūros AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių nuotekų valyklai išduoto taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas” sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies,192 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, kvalifikuotiną pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.
Nustatyta, jog pareiškėjos atstovas 2020-12-29 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko su nustatytu pažeidimu, nurodė nesutikimo priežastis, prašė ekonominės sankcijos skyrimo teiseną nutraukti.
Ginčijamame nutarime nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto nuostatos. Pažymėta, jog automatinis mėginių semtuvas nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo”, valymo įrenginiai yra eksploatuojami taip pat pareiškėjos, todėl tik įmonės prerogatyva yra užtikrinti tinkamą nuotekų mėginių paėmimą. Atkreiptas dėmesys, jog mėginiai imti skirtingomis sąlygomis, be to nėra duomenų, jog buvo kviesti AAA specialistai dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sąlygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiškia, jog jų negalėjo būti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus; AAA mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą. Padaryta išvada, jog AAA specialistai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius, abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėta, jog pareiškėja nurodydama, jog AAA tik 2019-07-22 ėmėsi veiksmų, jog AB „Klaipėdos vanduo” turimas TIPK leidimas būtų pakeistas į Taršos leidimą, tik patvirtina tai, jog pareiškėja iki 2019-07-22 nesiėmė jokių veiksmų dėl Taršos leidimo sąlygų tikslinimo ar keitimo, nors buvo žinoma, kad rastos prioritetinės pavojingos medžiagos dar 2019 m. sausio mėnesį. Nurodyta, kad pareiškėja daug metų yra viešas geriamojo vandens tiekėjas bei nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, todėl neabejotinai išmano teisės aktus, reglamentuojančius ūkinę veiklą, ko pasekmėje žinojo ir žino, jog pagal turimą TIPK leidimą ar Taršos leidimą į aplinką gali būti išleidžiamos tik nurodytos leidime nuotekos, o jeigu buvo išleistos kitokios nuotekos ir dar su prioritetine pavojinga medžiaga, nedelsiant privalėjo (privalo) inicijuoti Taršos leidimo sąlygų pakeitimą bei papildymą. Konstatuota, kad pareiškėja nepateisinamai ilgai nevykdė aukščiau minimų prievolių, nesilaikė teisės aktuose įteisintų reikalavimų turėti TIPK ar taršos leidimą su nustatytais normatyvais pavojingų prioritetinių medžiagų išleidimui, parengti ir suderinti šių teršalų monitoringo programą, apskaityti išmestų teršalų kiekius ir mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Atkreiptas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 yra nurodyta, jog situacija dėl ginčytinų pavojingų nuotekų įmonės vadovybei yra jau seniai žinoma, tačiau priemonių dėl leidime TIPK nustatytų nuotekų nesiimta dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos - nepajėgumo technologiškai išvalyti išleidžiamas nuotekas. Padaryta išvada, pareiškėja, žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas išleidžiamose nuotekose, bei aiškindama, jog neturi pajėgumų nuotekoms išvalyti, tiesiog nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti Taršos leidimo sąlygų keitimo. Nuspręsta, jog yra akivaizdu, kad pareiškėja išleido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis, neturint tam leidimo. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Aptariamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalimi fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 3 dalis). Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatyta, kad į gamtinę aplinką išleisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką” vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-258 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede nustatyt kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir išleidimui. Aptariamo priedo 1.4 punkte buvo nustatyta, kad išleidžiamos į gamtinę aplinką nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinką” nurodytą vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio). Vadovaujantis Taisyklių 40 punktu leidimas išduodamas ar pakeičiamas arba atsisakoma jį išduoti ar pakeisti AAA sprendimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nurodytomis sąlygomis; sprendimas išduoti ar pakeisti leidimą arba neišduoti ar nekeisti leidimo surašomas ant AAA blanko; leidimas ar jo pakeitimas rengiamas pagal priimtą paraišką. Leidimui pakeisti veiklos vykdytojas pateikia AAA paraišką leidimui pakeisti ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis; keičiant leidimą, pakeičiama visa specialioji dalis, kurioje pasikeitė duomenys ir surašomas naujas leidimo titulinis lapas (viršelis); jeigu keičiami tik Taisyklių 36.3.2–36.3.4 papunkčiuose nurodyti leidimo priedai, nekeičiant leidimo sąlygų, paraiška neteikiama; šie dokumentai keičiami pagal šių dokumentų rengimui ir (ar) keitimui nustatytus reikalavimus (Taisyklių 45 punktas).
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu nutarimu, argumentuoja, jog Tyrimų protokolo duomenys, kuriais šiuo atveju yra pagrįstas 2019-01-22 padarytas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslūs, nes nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedūrų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indą. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su mėginio paėmimu į plastikinį indą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (ABTĮ 56 straipsnis). 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas patvirtina, kad mėginius 2019-01-24 pateikė AAA Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas; mėginius paėmė – Metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė; mėginio paėmimo data – 2019-01-22 14:35; mėginio paėmimo vieta – Klaipėdos miesto nuotekų valykla, automatinis mėginių semtuvas, komunalinės nuotakos išleidime į Kuršių marias; mėginio aplinkos temperatūra pristatymo metu – 3,7 laipsnių Celsijaus; talpos tipas – tamsinto stiklo indas, 1000 ml. Taigi, aptartas protokolas paneigia pareiškėjos argumentus, kad mėginys buvo paimtas į plastikinį indą. Teisėjų kolegija, nesant priešingų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad mėginiai buvo paimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktas įrodymais, todėl pareiškėjos argumentai dėl patikrinimo procedūrų pažeidimų laikytini nepagrįstais. Dėl pareiškėjos teiginių, kad vos po 2 mėnesių, t.y., 2019-03-22 ir 2019-04-01 pareiškėjos iniciatyva paėmus momentinį mėginį iš nuotekų srauto po išvalymo bei perdavus ištyrimui UAB „Vandens tyrimai” laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra, pažymėtina, kad nėra pagrįsta, kad 2019-01-22 ir 2019-03-22, 2019-04-01 mėginiai buvo imti analogiškomis sąlygomis ir laikantis tokiems patikrinimams nustatytos tvarkos. Pareiškėjos nurodyti duomenys negali būti laikomi paneigiančiais 2020-11-30 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole užfiksuotą faktą apie 2019-01-22 patikrinimo metu nustatytas medžiagas.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad ginčijamas nutarimas surašytas (2020-12-30) praėjus beveik dviem metams po nustatyto pažeidimo (2019-01-22). Įvertinus AAĮ 50 straipsnio 9 dalį, pagal kurią ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ekonominės sankcijos skyrimo terminas pažeistas nebuvo.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl 2019-01-22 specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo” vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Teismas 2019-09-26 nutarimu minėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukė iš esmės dėl to, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta netinkamam subjektui. Tokiu atveju, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 2019-09-26 priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą negalima vertinti kaip paneigiančio pareiškėjos padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog 2020-11-30 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J23-11, 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijos) leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingas leidimas, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui (Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktas, 2 priedo A dalis). Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja pažeidimo nustatymo metu tokio leidimo neturėjo. Kaip anksčiau buvo minėta, pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, jog patikrinimų metu nustatytų medžiagų (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (šakotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijos) su nuotekomis neleido į gamtinę aplinką. Be kita ko, byloje esantys duomenys inter alia (be kita ko) patvirtina, kad pareiškėja po nustatyto pažeidimo turimą TIPK leidimą koregavo ir į jį buvo įtrauktos patikrinimo metu aptiktos prioritetinės medžiagos.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint TIPK leidimo arba neįregistravus įrenginio. Minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal įstatymo 51 straipsnio 1 dalį skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (51 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjos atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamento 2020-12-30 nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11”, kuriuo pareiškėjai skirta 375,00 Eur ekonominė sankcija yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti taip pat nėra pagrįstas.
Pareiškėja taip pat nurodo kitus skundo argumentus (vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į Taršos leidimą aplinkos teršimo problemos neišsprendžia ir ši problema turi būti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu, kurį Departamentas akivaizdžiai ignoruoja; neturi pareigos ir galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis; negali ir negalės šių medžiagų išvalyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tame tarpe ftalatus ir nonilfenolius; galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais yra Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, Mogiliovo gatvės gyventojai, Departamento Klaipėdos valdyba), kurie teisėjų kolegijos vertinimu nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms leisti į gamtinę aplinką su nuotekomis reikalingą leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Be kita ko, pareiškėją ir jos nurodytus abonentus („teršėjus”) sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl būtent jos, o ne atsakovo, pareiga yra kontroliuoti ir stebėti savo abonentus, įsigyti ir naudoti įrenginius valančius pavojingąsias prioritetines medžiagas, bei koreguoti taršos leidimą.
Pareiškėja prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė