Civilinė byla Nr. e2-1348-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17873-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.2.2.2; 3.1.2.6; 3.2.7.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, rašytinio proceso susipažinęs su civiline byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feigenta ir Ko“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. P., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismui pagal teismingumą Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Feigenta ir Ko“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. P., dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės A. D. 16 305 Eur žalos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Civilinė byla perduotina nagrinėti ją iškėlusiam Kauno apylinkės teismui

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Feigenta ir Ko“ 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo; ieškinys buvo priimtas teisėjo rezoliucija 2019 m. spalio 31 d. Teismas, parengiamajame teismo posėdyje ruošdamasis civilinės bylos nagrinėjimui nustatė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nemokumo bylą iškėlusiam teismui yra perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi, Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo (ieškovė), kuriam Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, nesant priimtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 232 straipsnyje numatytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, sprendė, kad civilinė byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turi būti perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

Neginčytina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta byla tame teisme.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Pagal ieškinio pateikimo metu ir civilinės bylos iškėlimo metu galiojusią CPK 27 straipsnio 9 punkto redakciją, įstatymu civilinė byla pagal ieškovės UAB „Feigenta ir Ko“ ieškinį nebuvo priskirta nagrinėti apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Taigi, ieškinys, pareikštas asmens, turinčio bankrutavusio asmens statusą, apylinkės teisme priimtas pagrįstai. Tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, kurio 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl civilinių bylų, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui, nesudaro pagrindo apylinkės teisme pradėtą nagrinėti civilinę bylą, priimtą laikantis teismingumo taisyklių, persiųsti apygardos teismui. Minėta, kad ieškovė bankrutavusios įmonės statusą įgijo iki šios civilinės bylos (dėl žalos priteisimo) iškėlimo. Ieškovės statusas iki JANĮ įsigaliojimo nepakito, todėl priimta byla turėjo būti išspręsta iš esmės, nors vėliau ir pakito juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtinių reikalavimų nagrinėjimo teismingumo reglamentavimas.

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-555/2020, o Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo, t. y. nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles (pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimui jau yra pateiktas JANĮ 29 straipsnio pakeitimo projektas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas). Šiuo projektu, be kita ko, siūloma atsisakyti JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Tokiu būdu siekiama paspartinti bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs nemokus juridinis asmuo, nagrinėjimą, kartu sukuriant prielaidas operatyvesniam nemokumo bylų nagrinėjimui apygardų teismuose. 

Kadangi nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl žalos priteisimo iškelta dar iki JANĮ įsigaliojimo, o byloje pareikšto ieškinio suma neviršija 40 000 Eur, konstatuotina, kad civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Feigenta ir Ko“ ieškinį buvusiai įmonės vadovei dėl žalos atlyginimo nėra teisminga apygardos teismui.

CPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Tačiau, aukštesnės pakopos teismas, nustatęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Taigi, įstatymas iš esmės leidžia aukštesnės pakopos teismui grąžinti žemesnės pakopos teismui bylą, kuri buvo perduota CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Feigenta ir Ko“ ieškinį Kauno apygardos teismui perdavė būtent CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavus, jog perduota civilinė byla neteisminga Kauno apygardos teismui, darytina išvada, jog ši civilinė byla perduotina ją iškėlusiam Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės (CPK 35 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

perduoti Kauno apylinkės teismui pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feigenta ir Ko“ ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. P., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Evaldas Burzdikas