Administracinė byla Nr. TA-592-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02650-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 28-71 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1335 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas-1); 3) Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ (toliau – ir Įsakymas); 4) Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1336 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas-2).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.1, 18.2 bei 18.4 punktus.
2.2. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pateikti pareigūnams raštišką pasiaiškinimą dėl padaryto nusižengimo. Iš tiesų pareiškėjas paaiškino pareigūnams, kad jis pateiks pasiaiškinimą, kai dėl jo bus surašytas tarnybinis pranešimas ir pareiškėjas bus su juo supažindintas. Šios aplinkybės turėjo būti užfiksuotos vaizdo registratoriumi. Vilniaus PN direktorius, priimdamas Nutarimą, nesudarė galimybių pareiškėjui pateikti pasiaiškinimą, tuo pažeisdamas, be kita ko, Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijas šalims narėms Nr. R (2006)2 Dėl Europos kalėjimų taisyklių.
2.3. Vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga įrodo, kad dėl incidento yra kaltas ne pareiškėjas, o pareigūnė D. B.. Pareigūnė piktybiškai atsisakė registruoti pareiškėjo išsiųsti pateiktą laišką, siūlė suklastoti jo datą (pasiūlė laišką jai paduoti pirmadienį, o ji, registruodama laišką, būtų nurodžiusi penktadienio datą). Pareigūnė rėkė ant pareiškėjo, bendravo nemandagiai.
2.4. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su pasikeitusiomis BVK ir Taisyklių nuostatomis. Negalima reikalauti iš pareiškėjo laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis
(jų pakeitimais) jis nebuvo supažindintas (BVK 11 str. 1 d. pažeidimas).
2.5. Nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas, užėjęs į pareigūnės D. B. kabinetą, elgėsi agresyviai, daužė kumščiu per stalą ir nuolat rėkė, taip pat kad į kabinetą užėjęs kitas pareigūnas nurodė pareiškėjui elgtis pagarbiai, bet pareiškėjas į tai nereagavo, neatitinka tikrovės. Šias aplinkybes galėtų paneigti vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga. Pareiškėjas pripažino, kad jis reiškė nepasitenkinimą dėl to, jog pareigūnė atsisakė užregistruoti jo pateiktą laišką, nepaaiškino to priežasčių ir pasiūlė atnešti laišką pirmadienį (ji jį užregistruosianti penktadienio data, tačiau tai būtų žiniaraščio duomenų klastojimas), bei pareikalavo pareigūnės vykdyti savo pareigas. Būtent pareigūnė pradėjo šaukti ant pareiškėjo, o pareiškėjas nepažeidė abipusės pagarbos principo, jis neatliko neteisėtų veiksmų.
2.6. Nurodyto pažeidimo, kad pareiškėjas neturėjo kortelės su fotonuotrauka, iš tiesų nebuvo. Pareiškėjui atvykus toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN, jam nebuvo duota kaip prisitvirtinti kortelę prie drabužių. 2022 m. kovo 10 d. pareiškėjas buvo prisisegęs kortelę smeigtuku prie kairės rankovės. Net jei tam tikru momentu netvirtai pritvirtinta kortelė buvo nukritusi, tai nesudarytų pagrindo taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę.
2.7. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas įėjo į pareigūnės D. B. kabinetą be jos leidimo. Pareiškėjas pasibeldė į kabineto duris ir, išgirdęs žodį „Užeikit“, įėjo vidun.
2.8. Departamentas, priimdamas Sprendimą-1, pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl esminių aplinkybių. Departamentas nepagrįstai pritarė praktikai, kad nuteistieji turi pateikti pasiaiškinimą prieš surašant tarnybinį pranešimą; pareiškėjas, nebūdamas susipažinęs su dokumentine medžiaga, nežinojo, kuo yra kaltinamas, ir negalėjo apsiginti nuo kaltinimų. Be to, Departamentas nepagrįstai neištyrė vaizdo registratoriais užfiksuotos medžiagos ir nepagrįstai atsisakė supažindinti pareiškėją su šia medžiaga. Departamentas, priimdamas šį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus (3 str.), nesilaikė termino atsakymui pateikti (10 str. 4 d.) ir netinkamai nurodė sprendimo apskundimo tvarką (10 str. 5 d. 7 p.; nepagrįstai nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui).
2.9. Pareiškėjas Įsakymu nepagrįstai buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, nes jam per vienerių metų laikotarpį buvo paskirtos 3 nuobaudos. Tačiau pareiškėjas buvo perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę 2020 m. birželio mėn., todėl 2021 m. birželio 8 d. skirta nuobauda buvo nepagrįstai įskaičiuota į nurodytą vienerių metų laikotarpį.
2.10. Departamentas, priimdamas Sprendimą-2, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Įsakymo, Sprendimas-2 yra nepagrįstas ir neaiškus, šabloniškas. Departamentas nesigilino į ginčo esmę, neišsiaiškino pareiškėjo keliamų klausimų ir pažeidė VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą. Be to, pareiškėjui pritaikyta BVK 67 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas jo teises (31 str., 6 str. ir
7 str.): pareiškėjas jau buvo nubaustas už nurodytus tris nusižengimus, tačiau Įsakymu jo teisinė padėtis yra dar pabloginama.
3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Suimtieji / nuteistieji, atvykę į laisvės atėmimo įstaigą, yra supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis, ir yra įspėjami dėl teisės aktų pažeidimų.
3.2. Vilniaus PN direktorius, vertindamas besikartojančius pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, gautais tarnybiniais pranešimais, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atsisakė pasiaiškinti raštu ir nurodė: „Nieko nerašysiu.“ Nutarimu pareiškėjui buvo skirta adekvati pažeidimui nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Paskirta nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji skirta įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir turimą medžiagą, todėl ji neturėtų būti panaikinta.
3.3. Pareiškėjo nurodyta Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnė D. B. šiuo metu nedirba Vilniaus PN. Tuo laikotarpiu, kai D. B. dirbo Vilniaus PN, nebuvo gauta duomenų apie tai, jog ji, vykdydama savo pareigas ir bendraudama su nuteistaisiais ar suimtaisiais, nesivadovauja Konstitucijos 29 straipsnio ar kitų teisės aktų nuostatais, etikos kodekso reikalavimais ir principais, visuotinai priimtinomis elgesio bei moralės normomis ir kt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo nusiskundimai dėl nurodytos pareigūnės elgesio yra atmestini.
3.4. Vilniaus PN nebuvo gauta informacijos (prašymo) dėl to, kad būtina išsaugoti aptariamos dienos vaizdo registratorių įrašus ilgiau nei Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtintame Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte įtvirtintą terminą – 10 darbo dienų. Pareiškėjo nurodyti vaizdo registratorių įrašai nebuvo išsaugoti, todėl šiuo metu jie negali būti pateikti.
3.5. Atsakant į pareiškėjo nusiskundimus dėl jo laiškų neregistravimo, nurodyta, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnė D. B. 2022 m. kovo 10 d. užregistravo 3 pareiškėjo pateiktus raštus.
3.6. Pareiškėjas Įsakymu buvo pagrįstai perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, nes jam per vienerius metus buvo skirtos 3 nuobaudos.
3.7. Pareiškėjo agresyvus elgesys, pakeltas balso tonas, pretenzingi reikalavimai, teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti ir elgtis pagarbiai nevykdymas 2022 m. vasario 22 d. buvo pasireiškęs ir dėl kitos Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus pareigūnės, už tai pareiškėjas taip pat buvo nubaustas drausmine tvarka.
4. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris iki Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2023 m. sausio 13 d. nutartį dalyvavo byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Sprendimas-1 buvo priimtas nepažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino. Nors Sprendime-1 per klaidą buvo neteisingai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises.
4.2. Pareiškėjo argumentai, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė supažindinti jį su vaizdo registratoriais užfiksuota medžiaga, yra atmestini. Teisės aktai nenumato galimybės nuteistajam susipažinti su vaizdo registratoriaus duomenimis, be to, Departamentas nedisponuoja šiais duomenimis.
4.3. Pareiškėjas, reikšdamas nusiskundimus dėl Sprendimo-1, nepateikė konkrečių argumentų ir aiškiai nenurodė, kurios jo pretenzijos liko neišnagrinėtos. Departamento nuomone, jis pareiškėjo skundą dėl Nutarimo išnagrinėjo tinkamai ir priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir išsamų Sprendimą-1. Tas pats pasakytina ir dėl Sprendimo-2.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. V. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. 2022 m. kovo 10 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. užėjo į 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-to aukšto Resocializacijos skyriaus kabinetą ir pareikalavo: „Dabar išsiųsk laišką į prokuratūrą“. Jis nurodė, kad jau du jo laiškai dingo, todėl reikia išsiųsti šį laišką tuoj pat. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad laiškas bus išsiųstas pirmadienį ryte. Pareiškėjas iš kabineto nuėjo pas dinaminės priežiūros pareigūnus ir pareikalavo išsiųsti laišką. Grįžęs atgal, specialistei net neleido įsiterpti ar nieko paaiškinti, elgėsi agresyviai, daužė kumščiu per stalą, nuolat rėkė ir reiškė nepasitenkinimą. Tuo metu užėjo Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistai (dinaminei priežiūrai) K. A. ir J. P., kurie nurodė pareiškėjui elgtis pagarbiai, tačiau šis nereagavo. Pareiškėjas, parašęs skundą, išėjo iš kabineto. Pokalbis nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5.
6.2. Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas J. P. 2022 m. kovo 10 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. užėjo į 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-to aukšto dinaminės priežiūros kabinetą ir pareikalavo: „Išsiųsk laišką“. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad laiškas atskaičius pinigus iš jo asmeninės sąskaitos yra siunčiamas Resocializacijos skyriaus pareigūnų. Pareiškėjas pradėjo reikšti neapsitenkinimą, elgėsi agresyviai ir, griebęs savo laišką, išbėgo iš kabineto. J. P. ir K. A. išgirdo iš Resocializacijos skyriaus kabineto sklindančius riksmus. Nubėgę į minėtą kabinetą, jie pamatė pareiškėją, kuris, sėdėdamas ant kėdės, buvo agresyvus, šaukė ant specialistės D. B.. Nors jie nurodė pareiškėjui elgtis pagarbiai, jis neragavo. Pareiškėjas, parašęs skundą, išėjo iš kabineto. Pažymėta, kad pareiškėjas, užėjęs į dinaminės priežiūros kabinetą, neturėjo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Pasiteiravus, kur yra jo vardinė kortelė, pareiškėjas nieko neatsakęs nusisuko ir išbėgo. Įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5.
6.3. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. 2022 m. kovo 10 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu („Nieko nerašysiu“).
6.4. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. 2022 m. kovo 16 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo papildė 2022 m. kovo 10 d. tarnybinį pranešimą, nurodydama, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. įėjo į Resocializacijos skyriaus specialistų kabinetą be jos leidimo ir buvo be jam pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.
6.5. Vilniaus PN 2022 m. kovo 16 d. vyko Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis, per kurį komisija patarė skirti pareiškėjui didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių.
6.6. Vilniaus PN direktorius, nustatęs, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 18.1, 18.2 ir 18.4 punktuose nurodytus reikalavimus, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 28-71 skyrė jam nuobaudą – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių.
6.7. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, 2022 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 2S-1335 konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Departamento vertinimu, surinkta dokumentinė medžiaga pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir sunkumą, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.
6.8. Vilniaus PN direktorius nustatė, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastoje grupėje, per vienerius metus buvo
3 kartus skirtos nuobaudos, nustatytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje: 2021 m. birželio 8 d. – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių; 2022 m. kovo 2 d. – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą),
2022 m. kovo 17 d. – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Vilniaus PN, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, taip pat į Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2022 m. kovo 16 d. protokolą Nr. 1-65 bei vadovaudamasis BVK
68 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133 perkėlė pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę.
6.9. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Įsakymo, 2022 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 2S-1336 konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad BVK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta nuobauda paskirta pareiškėjui už BVK 12 straipsnio 1 dalies (nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarko), Taisyklių 18.1 punkto (nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduotą kortelę), 18.2 punkto (nuteistieji privalo įeiti į patalpą, kurioje yra pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovas, ir išeiti iš jos tik pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui leidus, kreipiantis į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovą, pasakyti savo pavardę) bei 18.4 punkto (nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, nenaudoto pravardžių, netriukšmauti) reikalavimų pažeidimus ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdyje tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai buvo apklausti kaip liudytojai:
8.1. Liudytoja D. B. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas be leidimo įsiveržė į kabinetą, šaukė, klykė, reikalavo „tuoj pat išsiųsti laišką“. D. B. neseniai buvo pradėjusi dirbti, todėl, pareiškėjui įsiveržus į kabinetą, buvo išsigandusi ir nespėjo įjungti turimo vaizdo registratoriaus, tačiau Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnai turėjo įjungtą vaizdo registratorių, kuriuo ir buvo nufilmuotas pažeidimas. Šiuo metu ji jau nedirba Vilniaus PN. Įvykis buvo prieš daugiau nei metus, todėl ji negalėjo tiksliai pasakyti, ar pareiškėjas buvo su įstaigos išduota kortele. D. B. teigė, kad pareiškėjas visuomet kalbėdavo pakeltu tonu.
8.2. Liudytojas J. P. nurodė, kad detaliai neprisimena tos dienos įvykių, kadangi praėjo daug laiko, tačiau patvirtino, kad pareiškėjas elgėsi nepagarbiai, šaukė, rėkė ant pareigūnės D. B.. Išgirdęs Resocializacijos skyriaus kabinete šaukiantį vyrišką balsą, jis su kolega nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. J. P. paaiškino, jog jis dienos pabaigoje nuneša vaizdo registratorių ir jame įrašytą medžiagą. Jis nėra atsakingas už vaizdo medžiagos išsaugojimą. Jis visas tos dienos aplinkybes išsamiai nurodė tarnybiniame pranešime.
9. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. apie 13.40 val. be leidimo įėjo į Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistės D. B. kabinetą, elgėsi nepagarbiai, triukšmavo, neturėjo su savimi įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu nuteistojo vardu ir pavarde. Taigi, Nutarime nustatyti teisės aktų pažeidimai atitinka tikrovę – pareiškėjas nevykdė įstatymų nustatytų reikalavimų ir nesilaikė Taisyklių 18.1, 18.2 ir 18.4 punktuose nustatytų elgesio taisyklių, taip pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad, priimant Nutarimą, nebuvo peržiūrėta vaizdo registratorių medžiaga, kad kaip liudytojai apklausti pareigūnai pasirūpino, jog vaizdo registratoriaus medžiaga nebūtų išsaugota, ir kad šiuo metu nė vienas iš jų nebedirba Vilniaus PN, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, paremti paties pareiškėjo subjektyviu suvokimu. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnai, teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai, iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, ir nėra nustatyta, kad šie pareigūnai dėl kokių nors priežasčių galėjo būti suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat nenurodė pareigūnų galimo suinteresuotumo priežasčių. Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti pareigūnų pateiktais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nuosekliai nurodoma pažeidimo padarymo eiga.
11. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad nebuvo pateikti vaizdo įrašai. Vilniaus PN, atsakydami į teismo paklausimą ,nurodė, kad Vilniaus PN neturi galimybės pateikti prašomos vaizdo medžiagos, nes, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, atsakingas pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl tolesnio konkretaus vaizdo įrašo išsaugojimo – ją sunaikina. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo gauta informacijos (prašymo) apie tai, kad būtina išsaugoti minėtos dienos vaizdo registratoriaus įrašus, todėl vaizdo įrašai nebuvo išsaugoti.
12. Teismas konstatavo, kad teismui negali būti pateikti vaizdo įrašai, nes yra pasibaigęs
jų saugojimo terminas. Tačiau teismas, siekdamas nuodugniai išnagrinėti bylai reikšmingas aplinkybes, patenkino pareiškėjo prašymą ir byloje apklausė kaip liudytojus tarnybinius pranešimus surašiusius pareigūnus, vertino tiek tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, tiek
liudytojų parodymus. Tai, kad byloje nebuvo pateikta vaizdo registratoriaus Nr. 5, kuriuo buvo nufilmuotas pokalbis, medžiaga, nepaneigia pareiškėjo padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų.
13. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neįrodinėjo, kad jis 2022 m. kovo 10 d. į Resocializacijos skyriaus pareigūnės kabinetą įėjo tikrai turėdamas įstaigos išduotą kortelę su nuotrauka, nuteistojo vardu ir pavarde. Pareiškėjas dėstė argumentus, kad įstaiga išduoda kartelę, tačiau nepasirūpina, kaip kortelę pritvirtinti. Teismo posėdyje apklausta liudytoja teigė, kad nuteistieji kortelę nešioja pasikabinę ant kaklo. Pareiškėjas taip pat įrodinėjo, kad būtent pareigūnė kalbėjo su juo pakeltu tonu. Tačiau teismui nėra pateikta įrodymų dėl netinkamo pareigūnės D. B. elgesio, taip pat pareiškėjas neskundžia jokių pareigūnų veiksmų ir pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
14. Teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 16 d. vyko Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdis, kurio metu komisija patarė skirti pareiškėjui didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo akcentuojamame Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 Dėl Europos kalėjimų taisyklių, priimtų 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 59 punkte numatyta, kad kaliniai, kaltinami drausmės pažeidimu: a. turi būti skubiai ir detaliai informuojami jiems suprantama kalba apie jiems pateiktų kaltinimų pobūdį; b. turi turėti pakankamai laiko ir tinkamas sąlygas pasiruošti gynybai; c. jiems turi būti leista gintis patiems ar su teisininko pagalba, jei to reikalauja teisingumas; d. turi būti leista reikalauti liudininkų dalyvavimo ir leista juos apklausti ar turėti tokius liudininkus, kurie liudytų jų naudai; e. tiems, kurie nesupranta ar nekalba proceso metu vartojama kalba, turi būti nemokamai suteiktos vertėjo paslaugos. Pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai reikalavimas buvo pažeistas, todėl teismas nenustatė šiame punkte įtvirtintų pareiškėjo teisių pažeidimų.
16. Teismas pažymėjo, kad Sprendime-1 pareiškėjo pateikti argumentai dėl Nutarimo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, motyvai palikti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nepakeistą aiškūs ir pakankami. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus PN pateikė Departamentui dokumentinę medžiagą, kuria remdamasis Departamentas nustatė, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, surinkta dokumentinė medžiaga pakankamai įrodo jo kaltę. Tokią išvadą Departamentas padarė patikrinęs pateiktą dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, juos įvertinęs. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino skunde išdėstytas aplinkybes, ir padarė išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai buvo nepagrįsti. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, Sprendimas-1 paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Nors, kaip nurodė pareiškėjas, Sprendime-1 nėra nurodyta apskundimo tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti šį ginčijamą sprendimą.
17. Teismas akcentavo, jog byloje pateikta 2022 m. gegužės 16 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1363. Iš šios pažymos matyti, kad pareiškėjui per paskutinius vienerius metus buvo skirtos 3 nuobaudos: 2021 m. birželio 8 d., 2022 m. kovo 2 d., ir 2022 m. kovo 17 d. Pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad 2021 m. birželio 8 d. ir 2022 m. kovo 2 d. jam buvo skirtos nuobaudos. Teismas pareiškėjo argumentus, kad vienerių metų laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo jo perkėlimo į kalinimo įstaigą, laikė pasirinktu gynybos būdu, ir paaiškino, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo datos, kai nuteistajam skirta pirma nuobauda – 2021 m. birželio 8 d.
18. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad, perkeliant jį į drausmės grupę, už tą patį pažeidimą buvo baudžiamas du kartus. Teismas apžvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šiuo aspektu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog, spręsdama pareiškėjo teisinės padėties pokyčių klausimą, Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais po 2022 m. kovo 16 d. posėdžio patarė skirti pareiškėjui didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių. 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo Nutarimu paskirta komisijos siūloma nuobauda. Paskyrus nuobaudą, vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, Įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Teismo vertinimu, toks nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę traktuojamas ne kaip drausmės nuobauda, paskiriama už konkretų režimo pažeidimą, o kaip teisinės padėties pokytis, nulemtas nuteistojo elgesio ir imperatyviai taikomas ne konkretų laikotarpį, bet iki atsiradimo konkrečių objektyvių kriterijų, atsižvelgiant į kuriuos nuteistasis taip pat imperatyviai galėtų būti perkeliamas atgal į paprastąja grupę.
19. Teismas konstatavo, kad Įsakymas buvo priimtas laikantis imperatyvių BVK nuostatų, Vilniaus PN teisingai taikė teisės normas, veikė pagal savo kompetenciją, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, todėl jis paliekamas nepakeistas. Departamentas, priimdamas Sprendimą-2, patikrino pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo nepagrįstumo ir įvertino jo nusiskundimus, šio sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami.
20. Teismas nusprendė, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti bei pagrįsti, atitinkantys VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos, taip pat šiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Taigi, pareiškėjo skundas remiantis jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas.
III.
21. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Skundžiamą teismo nutartį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja teisėja Agnė Stankevičienė yra nekompetentinga, ji jau ne vienoje byloje nesivadovavo teisės aktais ir priėmė nepagrįstas nutartis, šioje byloje ji siekė apsunkinti galimybes pareiškėjui paduoti skundą, o pareiškėjo pareikštas nušalinimas šiai teisėjai buvo nepagrįstai atmestas.
22.2. Vilniaus PN, kaip drausminę nuobaudą pareiškėjui skyręs subjektas, turėjo pateikti teismui įrodymus apie padarytą pažeidimą (konkrečiai – filmuotą medžiagą iš vaizdo registratoriaus Nr. 5), tačiau tai nebuvo padaryta. Vilniaus PN privalėjo saugoti šiuos įrodymus ir, atsiradus reikalingumui, pateikti juos teismui. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo akcentuotas Aprašo 18 ir 23 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta tokia Vilniaus PN pareiga. Aprašo 16 punktas šiuo atveju nėra aktualus, nes tarnybinius pranešimus surašė pareigūnai informavo įstaigos vadovą apie tai, kad įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5.
22.3. Administracinio nusižengimo bylose dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir netinkamo elgesio pareiškėjui skirtos baudos buvo panaikintos, nes nepakako įrodymų (tose bylose buvo remtasi tik tarnybiniais pranešimais). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020, kurios aplinkybės buvo analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, pripažino, jog tarnybinių pranešimų nepakanka pareiškėjo kaltei dėl inkriminuojamo pažeidimo įrodyti.
22.4. Teismas pareiškėjo argumentus laikė deklaratyviais, nepagrįstais faktinėmis aplinkybėmis, paties pareiškėjo subjektyviu suvokimu, tačiau teismas byloje iš esmės vertino pareiškėjo rašytinius įrodymus prieš pareiškėjo tokius pačius rašytinius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuodamas, kad pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, o atsakovo – pagrįsti, tačiau nepaaiškindamas, kokie įrodymai patvirtina tokias išvadas.
22.5. Jei nagrinėjant šią administracinę bylą būtų buvusi pateikta vaizdo registratoriumi Nr. 5 užfiksuota medžiaga, tai ji būtų paneigusi pareigūnų nurodytas aplinkybes ir patvirtinusi pareiškėjo nurodytus faktus. Pareiškėjas ir Vilniaus PN, ir Departamento prašė peržiūrėti vaizdo medžiagą, tačiau šios įstaigos to nepadarė, netyrė ginčo įvykio, nes jos tik siekė rezultato – nubausti pareiškėją.
22.6. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo, nepagrindė, dėl kokių priežasčių vienerių metų atskaitos pradžia siejama su gautos nuobaudos data, o ne sausio 1 d. arba momento, kai pareiškėjas buvo perkeltas į paprastąją grupę. Pažymėtina, kad kitos pareiškėjo teisės buvo sutiekiamos atsižvelgiant į tą momentą, kai jis buvo perkeltas į paprastąją grupę, o ne į tą momentą, kai jis pirmą kartą pasinaudojo atitinkama teise. Teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas.
22.7. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl dvigubo nubaudimo. Teismas nepaaiškino, kuo teismo sprendime pacituota teismų praktika susijusi su pareiškėjo keliamu klausimu. Be to, pareiškėjas mano, kad turėtų būti apsvarstytas klausimas, ar BVK 68 straipsnio
3 dalies 3 punktas atitinka Konstituciją.
23. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodyti jokie objektyvūs argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 28-71 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2S-1335 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ ir Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2S-1336 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiami administraciniai aktai) teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiami administraciniai aktai yra teisėti bei pagrįsti, ir kad pareiškėjo skundas remiantis jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, jo nuomone, teismas netinkamai nagrinėjamos bylos kontekste aiškino Aprašo 18 ir 23 punktus, kuriose reglamentuojamas duomenų, užfiksuotų vaizdo registratoriais, saugojimas, todėl netinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Dėl naujai pateiktų dokumentų ir pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo
27. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo įvairius priedus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-4362-931/2023, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos Agnės Stankevičienės nušalinimo; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. I1-994-931/2023 (t. y. nagrinėjama administracinė byla), kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos Agnės Stankevičienės nušalinimo; ištrauką iš informacinės sistemos apie dėl pareiškėjo atliktus administracinių nusižengimų tyrimus; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020; Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-420-739/2017; pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajam kalėjimui dėl nepagarbaus pareigūnų elgesio; Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 3 d. raštą Nr. NPS-22-8872, kuriuo, manytina, buvo atsakyta į minėtą pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. skundą; Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 2S-1161, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsakymo į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją).
28. Sprendžiant dėl pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo 2023 m. gegužės 2 d. skundas, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 3 d. raštas
Nr. NPS-22-8872, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 2S-1161 ir ištrauka iš informacinės sistemos apie dėl pareiškėjo pradėtus administracinių nusižengimų tyrimus yra laikytini naujais įrodymais. Šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kodėl jis nepateikė ir negalėjo pateikti šių dokumentų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba kodėl šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šiuo aspektu paminėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdamas nusišalinti arba būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
30. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT).
Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir, antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo
(žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo
Nr. 10486/83); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo
Nr. 42095/98); 2005 m. vasario 1 d. sprendimą Indra prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 46845/99).
31. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-325-525/2020). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., minėtą 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimą byloje Neštak prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 65559/01; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 32271/04)). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimų Nr. 21257/93 ir kt.)). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją (pareiškimo Nr. 19874/92)). Bet kuris teisėjas, dėl
kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti
(žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją (pareiškimo
Nr. 28194/95)).
32. Šiuo atveju pareiškėjas savo abejones dėl teisėjos Agnės Stankevičienės nešališkumo grindė teiginiais, kad ši teisėja siekė apsunkinti jo galimybes paduoti skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje, anksčiau priėmė pareiškėjui nepalankius ir nepagrįstus sprendimus. Be to, pasak pareiškėjo, ši teisėja yra nekompetentinga, ji netinkamai aiškina ir taiko teisės normas bei pan.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad teisėja Agnė Stankevičienė sąmoningai siekė apsunkinti galimybes pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir / ar turėjo kokį nors suinteresuotumą nagrinėjamos administracinės bylos baigtimi. Tai, kad pareiškėjas ir kitose bylose buvo pateikęs pareiškimus dėl teisėjos Agnės Stankevičienės nušalinimo, savaime neįrodo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikštas nušalinimas buvo pagrįstas. Pareiškėjo nesutikimas su kitais teisėjos Agnės Stankevičienės priimtais procesiniais sprendimais, neigiamas jų kokybės vertinimas yra pagrįstas tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Be to, teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio šią administracinę bylą, šališkumą.
Dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo
34. Nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių – už tai, kad jis 2022 m. kovo 10 d. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalyje (nuteistieji privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), Taisyklių 18.1 punkte (nuteistieji privalo matomoje vietoje nešioti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) išduotą kortelę),
18.2 punkte (nuteistieji privalo įeiti į patalpą, kurioje yra pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovas, ir išeiti iš jos tik pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovui leidus, kreipiantis į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) atstovą, pasakyti savo pavardę) bei 18.4 punkte (nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų, nenaudoto pravardžių, netriukšmauti) įtvirtintus reikalavimus (toliau – ir ginčo teisės pažeidimai).
35. Vilniaus PN direktorius, priimdamas Nutarimą, ir Departamentas, priimdamas Sprendimą-1, laikėsi pozicijos, kad pateikti Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistės D. B. ir Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto J. P. tarnybiniai pranešimai yra pakankami pareiškėjo padarytam teisės aktų pažeidimui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje papildomai apklausęs D. B. ir J. P., pritarė tokiam atsakovo vertinimui, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Nutarimą ir Sprendimą-1.
36. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje skundžiamų administracinių aktų teisėtumą kvestionuoja laikydamasis nuoseklios pozicijos, kad jis nepadarė ginčo teisės pažeidimų. Pareiškėjo vertinimu, priešingos pozicijos nepagrindžia įvykiuose dalyvavusių Vilniaus PN pareigūnų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai, parodymai ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas motyvuotai teigia, kad savo nekaltumą jis galėtų pagrįsti tik ginčo įvykyje dalyvavusių Vilniaus PN pareigūnų vaizdo registratoriais fiksuotais duomenimis, tačiau šie duomenys, jo nuomone, neteisėtai (t. y. pažeidžiant Aprašo 17 ir 18 p. nuostatas) nebuvo išsaugoti.
37. Kadangi nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nuo kurių priklauso skundžiamų administracinių aktų teisėtumas, (ne)buvimo, o apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas reikšmingų įrodymų vertinimas, pirmiausiai primintinos nagrinėjamu atveju aktualios įrodymų vertinimo taisyklės.
38. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (5 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
39. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais
(žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).
40. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009,
2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
41.1. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-55(1) nurodė, jog 2022 m. kovo 10 d., apie 13.40 val., pareiškėjas užėjo į Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-o aukšte esantį Resocializacijos skyriaus kabinetą, kuriame tuo metu dirbo D. B.. Jis reikalavo išsiųsti jo pateiktą laišką ir skundėsi dėl to, kad ankstesni du jo laiškai dingo. D. B. paaiškinus, kad ji galės išsiųsti laišką pirmadienį, pareiškėjas išėjo iš jos kabineto ir nuėjo į tame pačiame aukšte buvusį dinaminės priežiūros kabinetą, kuriame tuo metu buvo Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistai (dinaminei priežiūrai) K. A. ir J. P., ir pareikalavo šių pareigūnų išsiųsti laišką. Pareiškėjas, grįžęs į Resocializacijos skyriaus kabinetą, neleido D. B. įsiterpti ir ką nors paaiškinti, elgėsi agresyviai, daužė kumščiu per stalą, nuolat rėkė ir reiškė nepasitenkinimą. Tuo metu į kabinetą užėjo K. A. ir J. P., kurie nurodė pareiškėjui elgtis pagarbiai, tačiau pareiškėjas nereagavo. Pareiškėjas parašė skundą ir išėjo. Pokalbis nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5.
41.2. Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas J. P. 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-665(1) nurodė, kad 2022 m. kovo 10 d., apie 13.40 val., pareiškėjas užėjo į Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso 4-o aukšte esantį dinaminės priežiūros kabinetą, kuriame tuo metu buvo Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistai (dinaminei priežiūrai) K. A. ir J. P., ir pareikalavo išsiųsti jo laišką. Pareigūnams paaiškinus pareiškėjui, kad laiškus siunčia Resocializacijos skyrius, pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, elgėsi agresyviai ir po to išėjo iš kabineto. Praėjus kelioms minutėms, pareigūnai išgirdo riksmus, sklindančius iš Resocializacijos skyriaus kabineto. Įėję į pastarąjį kabinetą, jie pamatė pareiškėją, kuris sėdėjo ant kėdės ir, būdamas agresyvus, šaukė ant D. B.. K. A. ir J. P. nurodė pareiškėjui elgtis pagarbiai, bet jis nereagavo. Pareiškėjas parašė skundą ir išėjo. Be to, pareiškėjas, užėjęs į dinaminės priežiūros kabinetą, neturėjo pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Pareiškėjo paklausus, kur yra jo vardinė kortelė, jis nieko neatsakė ir išėjo iš kabineto. Įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5.
41.3. Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. 2022 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-854 papildomai nurodė, jog pareiškėjas įėjo į Resocializacijos skyriaus kabinetą be jos leidimo ir be jam pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde.
41.4. D. B., 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, teigė, kad įvykio metu ji nenaudojo vaizdo registratoriaus, nes pareiškėjas užėjo į kabinetą netikėtai, ne priėmimo metu. Liudytoja tvirtino, kad, pareiškėjui pareikalavus tuoj pat išsiųsti jo laišką, ji jam paaiškino, jog tokiu metu (penktadienis, darbo dienos pabaiga) ji nebegali išsiųsti laiško, tačiau dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo laiškas tą dieną buvo užregistruotas. D. B. su pareiškėju jautėsi nesaugiai, nes tuo metu Resocializacijos skyriaus kabinete nebuvo jos kolegos, o pareiškėjas įsiveržė į kabinetą, buvo piktas, daužė kumščiu per stalą, klykė, šaukė ant jos. Dėl kilusio sujudimo į Resocializacijos skyriaus kabinetą užėjo dinaminės priežiūros pareigūnai. D. B. iš pradžių nesuprato, ko nori pareiškėjas, ir jo laišką užregistravo tik jam užėjus antrąjį ar trečiąjį kartą, kai jis apsiramino. Liudytoja tvirtino, kad pareiškėjas visada kalbėdavo pakeltu tonu. D. B. nesiuntė pareiškėjo į dinaminės priežiūros kabinetą laiškui užregistruoti, o tik nurodė jam išeiti iš jos kabineto. Įvykį vaizdo registratoriumi užfiksavo dinaminės priežiūros pareigūnai. D. B. teigė, kad dėl praėjusio laiko tarpo ji neprisimena visų aplinkybių, taip pat akcentavo tai, jog ji įvykio metu buvo nauja darbuotoja (dirbo Vilniaus PN apie mėnesį). Liudytoja nurodė ir tai, kad nuteistieji paprastai vardines korteles nešiodavo pasikabinę ant kaklo.
41.5. J. P., 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas, teigė, kad dėl praėjusio laiko tarpo jis neprisimena visų aplinkybių. Liudytojas nurodė, kad, pareiškėjui užėjus į dinaminės priežiūros kabinetą, kuriame buvo J. P. ir K. A., pareigūnai pareiškėjui paaiškino, jog jie negali išsiųsti jo laiško ir jis turėtų kreiptis į būrio viršininkę. Vėliau, išgirdę garsiai šaukiantį vyrišką balsą gretimame kabinete, dinaminės priežiūros pareigūnai nubėgo į šį kabinetą ir pamatė pareiškėją, kuris stovėjo prie būrio viršininkės ir šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo „užsivedęs emociškai“. Dinaminės priežiūros pareigūnai patraukė jį nuo stalo ir pradėjo aiškintis situaciją. Dinaminės priežiūros pareigūnai turėjo vaizdo registratorių, tačiau liudytojas neprisiminė, ar jis buvo naudojamas ginčo įvykiui užfiksuoti. Liudytojas taip pat neprisiminė, ar vaizdo registratorius Nr. 5 buvo priskirtas būtent jam. J. P. vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą perduodavo nustatyta tvarka („perkeliama į dėžę“), jis nebuvo atsakingas už vaizdo registratoriumi užfiksuotų įrašų saugojimą, naudojimą ar pan.
42. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teismui pateiktus dokumentus, pažymi, kad Nutarime pareiškėjo padaryti ginčo teisės pažeidimai yra nurodyti taip, kaip juos savo tarnybiniuose pranešimuose apibūdino D. B.: pareiškėjas neleido jai įsiterpti ir ką nors paaiškinti, elgėsi agresyviai, daužė kumščiu per stalą, nuolat rėkė ir reiškė nepasitenkinimą, nereagavo į dinaminės priežiūros specialistų nurodymus elgtis pagarbiai, taip pat pareiškėjas buvo be jam pataisos įstaigos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, bei jis įėjo į Resocializacijos skyriaus kabinetą be jos leidimo. Nutarime nėra nurodyta, kokie duomenys (dokumentai) buvo įvertinti tiriant įvykį ir įrodė pareiškėjo padarytą pažeidimą. Iš Sprendimo-1 turinio matyti, kad Vilniaus PN, tirdamas įvykį, ir Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, rėmėsi tik dokumentine medžiaga, t. y. aptartais tarnybiniais pranešimais. Byloje nėra duomenų apie tai, kokios ginčo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo registratoriumi Nr. 5.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog teismui pateikta rašytinė medžiaga ir liudytojų paaiškinimai yra pakankami Nutarime konstatuotiems pažeidimams įrodyti. Pastebėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojų paaiškinimuose pareiškėjo netinkamas elgesys bendraujant su D. B. yra apibūdintas gan abstrakčiai, subjektyviai ir prieštaringai. J. P. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis ir kitas pareigūnas užėjo į Resocializacijos skyriaus kabinetą tuomet, kai jie išgirdo iš šio kabineto sklindančius riksmus, ir tik teismo posėdyje teigė, jog jie išgirdo garsiai šaukiantį vyrišką balsą (primintina, kad pareiškėjas teigė, jog D. B. šaukė ant jo). Be to, liudytojai galėjo paaiškinti ne visas įvykio aplinkybes (nurodė, kad po praėjusio daugiau nei metų laikotarpio ne viską prisimena), o jų paaiškinimai kai kuriais aspektais nebuvo suderinami su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, J. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, užėjus į Resocializacijos skyriaus kabinetą, pareiškėjas sėdėjo ir šaukė, bet teismo posėdyje teigė, kad, užėjus į Resocializacijos skyriaus kabinetą, pareiškėjas stovėjo prie būrio viršininkės (manytina, kad turima omenyje D. B.) ir dinaminės priežiūros pareigūnai patraukė jį nuo jos.
44. Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtintas Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas (bylai aktuali Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-242 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 21 d.), kuriame nustatyta, kad:
„5. Vaizdo registratoriai privalomai naudojami: <...> 5.5. bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais), išskyrus individualių pokalbių metu, kai yra sprendžiamos suimtojo (nuteistojo) asmeninės problemos, suteikiama medicininė, psichologinė pagalba, ar siekiant užtikrinti pokalbio konfidencialumą; <...> 5.10. suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų-skaičiuočių, maitinimo, konvojavimo, įstaigos teritorijos apėjimo metu bei pastebėjus daromą pažeidimą“ (Aprašo 5, 5.5 p.);
„4. Priimdamas ir naudodamas vaizdo registratorių, pataisos pareigūnas privalo: <...>
4.6. Vaizdo registratoriumi užfiksavęs suimtojo (nuteistojo) daromus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir teikdamas tarnybinį pranešimą tiesioginiam vadovui, šiame pranešime nurodyti, kad suimtojo (nuteistojo) padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, vaizdo registratoriaus registracijos įstaigoje numerį ir apytikslį įvykio laiką“ (Aprašo 4, 4.6 p.);
„17. <...> atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo (nuteistojo) padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą. <...>“ (Aprašo 17 p.);
„18. Jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui“ (Aprašo 18 p.).
45. Byloje surinktus įrodymus vertinant paminėtų Aprašo nuostatų kontekste, konstatuotina, kad: 1) Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialistė D. B. tiek 2022 m. kovo 10 d. bendraudama su pareiškėju, tiek vėliau, kai, jos nuomone, pareiškėjas darė ginčo teisės pažeidimus, privalėjo naudoti vaizdo registratorių, apie tokio vaizdo registratoriaus panaudojimą ji privalėjo fiksuoti savo 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-55(1), o panaudotuoju vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas turėjo būti saugomas iki dėl pareiškėjo vykdyto ginčui aktualaus tyrimo pabaigos; 2) Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto J. P. 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-665(1) paminėtu vaizdo registratoriumi Nr. 5 padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti pareiškėjo galbūt padaryti ginčo teisės pažeidimai, turėjo būti saugomas iki dėl pareiškėjo vykdyto ginčui aktualaus tyrimo pabaigos.
46. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 10 d. ginčui aktualiu laikotarpiu (i) D. B., bendraudama su pareiškėju, nenaudojo vaizdo registratoriaus, nors, kaip ji teigė, pareiškėjo tuo metu esą daromi pažeidimai buvo akivaizdūs; (ii) nepaisant to, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas J. P. 2022 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-665(1) nurodė, jog pareiškėjo galbūt padaryti teisės pažeidimai buvo fiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 5, ginčui aktualus vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas (atsakovo atstovo teigimu, jis buvo sunaikintas), juo nebuvo remiamasi Vilniaus PN tiriant pareiškėjui inkriminuotus ginčo teisės pažeidimus, taip pat juo negalėjo būti remiamasi galbūt pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus tiriant Departamente ir nagrinėjant su tokių teisės pažeidimų padarymu tiesiogiai susijusių administracinių aktų teisėtumą teisme.
47. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas dėl savo teisinio statuso (nuteistasis) susiduria su sunkumais rinkti ir teikti teismui įrodymus, todėl pareiga įrodyti, jog pareiškėjas padarė Nutarime konstatuotus ginčo teisės pažeidimus, tenka atsakovui, o aplinkybė, jog nėra ginčo įvykio vaizdo įrašo, yra vertinama pareiškėjo naudai.
48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog Nutarime konstatuoti galbūt pareiškėjo padaryti ginčo teisės pažeidimai buvo įrodyti, ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda už šių teisės pažeidimų padarymą, ir Sprendimas-1, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas Departamentui dėl Nutarimo panaikinimo, yra neteisėti ir nepagrįsti.
49. BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliamas, kai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastojoje grupėje, jam buvo tris kartus per vienus metus skirtos nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte.
50. Vilniaus PN direktorius Įsakymu nutarė perkelti pareiškėją iš paprastosios grupės į drausmės grupę, nes pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus atliekant bausmę paprastojoje grupėje, per vienerius metus buvo tris kartus skirtos nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje: 2021 m. birželio 8 d., 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo
17 d. Šią administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad Nutarimu, priimtu 2022 m. kovo 17 d., nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai. Kadangi 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui skirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, tokia nuobauda nesudarė teisinių prielaidų pritaikyti pareiškėjui BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir priimti Įsakymą. Taigi, Įsakymas ir Sprendimas-2, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas Departamentui dėl Įsakymo panaikinimo, taip pat yra naikintini.
51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas (t. y. įrodymų vertinimo taisykles) ir dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas – panaikinami Vilniaus PN priimti Nutarimas ir Įsakymas bei Departamento priimti Sprendimas-1 ir Sprendimas-2.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. V. skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 28-71 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1335 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1336 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė