Civilinė byla Nr. 2A-314-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14250-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovui M. B. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 711,81 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2019-07-30 su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovas už 6 450,00 Eur nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, gerai atrodė, nebuvo akivaizdžiai matomos korozijos požymių ar kitų trūkumų, o pardavėjas užtikrino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas bei puikios būklės. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas nuvarė automobilį patikrinti autoservise ir paaiškėjo, jog automobilio dugnas ištisai yra pažeistas korozijos. Sertifikuotame autoservise UAB ,,Auresa“ buvo surašytas automobilio defektavimo aktas ir pateiktas atsakovui, tačiau pastarasis nebendradarbiavo. Ieškovo teigimu, automobilio defektų, neišardžius automobilio ar nepakėlus jo specialia įranga, nebuvo galima matyti. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio defektai fiksuoti iš karto po įsigijimo, o ieškovas dėl tokių trūkumų negali automobilio naudoti pagal įprastinę paskirtį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo automobilio defektavimo akte nurodytų trūkumų šalinimo išlaidas (automobilio remonto kainą) – 11 407,81 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat ieškovas prašė priteisti 304,00 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimą: 100,00 Eur už automobilio patikrą, 112,00 Eur už automobilio draudimą, 80,00 Eur už kurą, 12,00 Eur už automobilio ratų balansavimą.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. Ž. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo automobilis buvo pateiktas ieškovui apžiūrai ir pasiūlyta atlikti automobilio patikrą bet kuriame autoservise, tačiau ieškovas tokios patikros nepageidavo. Ieškovas aktyviai tikrino automobilį virš trijų valandų, todėl, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo visas galimybes pamatyti ir užfiksuoti automobilio trūkumus. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilis nebuvo reklamuojamas kaip nepriekaištingos būklės – jis atitiko savo išleidimo metus, buvo praėjęs techninę apžiūrą. Po automobilio apžiūros ieškovas nusprendė jį pirkti, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, joje nurodant realią pirkimo-pardavimo kainą – 5 800,00 Eur. Ieškovas po tam tikro laiko paskambino ir nurodė, jog yra nepatenkintas pirktu automobiliu. Atsakovas pasiūlė automobilį grąžinti ir atiduoti sumokėtą kainą, tačiau ieškovas į pasiūlymą niekaip nereagavo. Atsakovas nurodė, kad automobilis buvo tinkamas savo paskirčiai – važiuoti, o ieškovo pateiktame automobilio defektavimo akte nurodyti darbai priskirtini prie einamųjų automobilio techninės priežiūros darbų ir negali būti vertinami kaip paslėpti ar esminiai automobilio trūkumai. Atsakovas pabrėžė, kad pirkdamas transporto priemonę, kuriai pirkimo-pardavimo metu buvo apie 14 metų, ieškovas turėjo protingai numatyti, kad minėtos transporto priemonės kėbulas turės korozijos požymių ir atidus pirkėjas tuos požymius būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovas su ieškiniu pateikė panašių automobilių kainas, kurios vidutiniškai yra apie 14 000,00 – 15 000,00 Eur, todėl ginčo automobilio pardavimo kaina (5 800,00 Eur) atitiko jo techninę būklę.

4.       Atsakovas V. Ž. pareiškė priešieškinį ieškovui M. B. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, prašydamas nutraukti 2019-07-30 šalių sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Atsakovas nurodė, kad ieškovas įsigijo tinkamą dalyvauti kelių eisme automobilį, jokia informacija apie nurodytą automobilį pirkimo-pardavimo metu nuo pirkėjo nebuvo nuslėpta. Ieškovui pradėjus reikšti pretenzijas dėl automobilio kokybės, atsakovas pasiūlė grąžinti minėtą transporto priemonę ir priimti atgal sumokėtus pinigus, tačiau ieškovas pasiūlymo nepriėmė ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 711,81 Eur, nes tokia pinigų suma reikalinga atlikti transporto priemonės remontą (duomenys neskelbtini) autorizuotame autoservise. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra suremontavęs automobilio, atsakovas nurodė, jog ieškovo keliamas reikalavimas grindžiamas ne turėtais remonto kaštais, o siekiu atlikti tariamą remontą pardavėjo sąskaita. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teigia, jog transporto priemonė yra netinkama eksploatacijai, tačiau kartu atsisako nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas nurodė neturintis kitos išeities, kaip reikšti priešieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

5.       Ieškovas 2021-07-12 pateikė ieškinio reikalavimo dalies dėl 4 200,82 Eur priteisimo atsisakymą, nurodydamas, kad atsisako dalies reikalavimo pagal 2019-09-25 remonto sąmatos konkrečius įvardijamus punktus. Ieškovas palaikė reikalavimą priteisti 7 510,99 Eur žalai atlyginti.

6.       Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškinį. Nurodė, kad ginčo automobilis įsigijimo metu, apžiūrint iš išorės, atitiko ieškovo lūkesčius, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jis dėl korozijos ir kitų gedimų buvo netinkamas naudojimui, negalėjo ,,praeiti“ techninės apžiūros. Taip pat pažymėjo, kad sutiko su automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį siuntė atsakovui pretenziją, kurioje siūlė nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir sumokėti ieškovui 7 036, 00 Eur (6 450,00 Eur automobilio kaina + 50,00 Eur defektacija + 12,00 Eur automobilio ratų balansavimas + 112,00 Eur automobilio draudimas + 12,00 Eur automobilio registracija + 110,00 Eur degalai vykti į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio bei grįžti į (duomenys neskelbtini) + 300,00 Eur pretenzijos parengimo išlaidos). Atsakovo teiginiai dėl neproporcingos jam žalos nepagrįsti, nes jis pats ir sudarė prielaidas tokiai ,,žalai“ atsirasti.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-18 sprendimu priešieškinį tenkino, nutarė nutraukti 2019-07-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą V. Ž. ir M. B., ir taikyti restituciją: priteisti ieškovui M. B. iš atsakovo V. Ž. 5 800,00 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti V. Ž. nuosavybėn. Ieškinį tenkino iš dalies, nutarė priteisti ieškovui M. B. iš atsakovo V. Ž. 180,00 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (5 980,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo automobilis turėjo UAB ,,Auresa“ 2019-08-01 defektavimo akte nurodytus trūkumus. Įvertinus aplinkybę, jog ginčo automobilis ieškovui parduotas 2019-07-30, o defektavimo aktas surašytas praėjus dviem dienoms po to, labiau tikėtina, jog nurodyti trūkumai atsirado iki ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo;

3.2.       Teismas nustatė, kad dalis nustatytų automobilio trūkumų sudaro kliūtis patikimai naudoti automobilį pagal paskirtį, todėl pripažintini daikto trūkumais, dėl kurių automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo automobilio techninės apžiūros kortelė, todėl automobilis laikytinas tinkamos naudoti kokybės;

3.3.       Nemaža dalis UAB ,,Auresa“ defektavimo akte ir remonto sąmatoje nurodytų ginčo automobilio trūkumų nepripažintini reikšmingais CK 6.333 straipsnio prasme, nes jie yra natūraliai dėl automobilio naudojimo ir neišvengiamo dėvėjimosi atsirandantys eksploataciniai poveikiai, apie kurių galimą buvimą, atsižvelgiant į automobilio amžių bei ridą, suvoktų ar turėtų suvokti bet kuris vidutinis apdairus pirkėjas, pirkdamas naudotą daiktą;

3.4.       Pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad, ieškovui nepasinaudojus galimybe patikrinti automobilį autoservise, jis pats prisėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti esminių trūkumų, nebūdingų panašaus amžiaus automobiliams;

3.5.       Ieškovo prašoma taikyti pirkėjo teisių gynybos priemonė – reikalavimas atlyginti jo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti – yra nepagrįsta ir negali būti laikoma proporcinga;

3.6.       Pažymėjo, jog atsižvelgiant į ieškovo 2019-08-05 pretenzijos, ieškovo atsiliepimo į priešieškinį, atsakovo priešieškinio turinį, matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas iš esmės būtų priimtinas abiem proceso šalims, ir tikėtina, kad esminė šio nagrinėjamo ginčo tikroji priežastis yra restitucijos atveju grąžintinos automobilio kainos suma;

3.7.       Teismo išvadų dėl priešieškinio tenkinimo nepaneigia ieškovo argumentas, kad laikotarpiu, kol buvo nagrinėjamas ginčas, automobilio vertė nukrito ir dėl to atsakovui kils nuostolių, kurių atlyginimo jis gali pareikalauti ateities ginčuose. Nustačius, kad atsakovas pažeidė prievolę perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, šios pasekmės, susijusios su automobilio nuvertėjimu, tenka pačiam atsakovui, kaip netinkamai sutartį vykdžiusiai šaliai. Be to, hipotetinių reikalavimų galimybės klausimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.8.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas nuostoliams atlyginti, priteisė 180,00 Eur nuostolių, kitoje dalyje reikalavimus atmetė;

3.9.       Ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 980 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą panaikinti dalyje, kurioje patenkintas ieškovo ieškinys iš dalies ir priteista ieškovui iš atsakovo 180,00 Eur nuostolių, 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 980,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

4.1.       Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo pozicijos prieštaringumą ir duotus paaiškinimus, iš esmės pripažino, kad pats ieškovas nebuvo sąžiningas ir jo pozicija lemiama ne siekiu išspręsti jam kilusią problemą, bet gauti iš šios susiklosčiusios padėties turtinę naudą;

4.2.       Atsakovas nuo kilusio su ieškovu konflikto dienos, sutiko grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus bei atsiimti parduotą automobilį. Tai tiesiogiai įrodo, kad tik ieškovo neigiama pozicija bei siekis „tam tikra prasme uždirbti iš situacijos“ ir lėmė teismo procesą;

4.3.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės. Akcentavo, kad ieškovas nekėlė klausimo dėl sutarties pažeidimo ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas proceso metu; 

4.4.       Apeliantas teigia, kad parduodant transporto priemonę, atsakovas informavo pirkėją, kad parduodama transporto priemonė praėjo privalomąją techninę apžiūrą ir ji galioja; kad parduodama transporto priemonė neturi stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojo ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų. Byloje nebuvo pateikta eksperto išvada, kuri patvirtintų defektus, nėra nustatyta, kad defektai būtų buvę paslėpti arba turėjo esminę įtaką galimybei naudoti transporto priemonė kelių eisme. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog yra nustatyti parduotos transporto priemonės esminiai trūkumai;

4.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą ir sutarties sąlygų pažeidimą, todėl netinkamai sprendė nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

2.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

5.1.       Nurodo, kad ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl įsigytos transporto priemonės. Atsakovas pripažino, kad gavo pretenziją ir nurodė, jog siuntė ieškovui atsakymą, tačiau tai patvirtinančių duomenų neteikė, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis iš pradžių nesiekė tartis dėl automobilio gražinimo; 

5.2.       Atsakovas nepaneigė kvalifikuoto specialisto paaiškinimų, deklaratyviai nurodo, kad specialistas neturėjo kompetencijos, tačiau bylos nagrinėjimo metu neginčijo jo pateiktos išvados.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų bei nuostolių atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

12.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai šaliai atlyginamos išlaidos, jos turėtos siekiant apginti pažeistą teisę, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Taigi pradėjęs teisminį procesą asmuo prisiima riziką, kad netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, taip pat atlyginti kitų bylos šalių patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 1 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie turėtas išlaidas teisinei pagalbai atsakovas neteikė.

14.       Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, taip pat nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

15.       Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pareiškė ieškinį, kurį teismas tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį teismas tenkino. Atsakovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamą ieškovo procesinį elgesį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir pirmosios instancijos teisme (CPK 12, 178 straipsniai).

16.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kokių priežasčių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kurios šalies veiksmai lėmė tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, kokie šalių santykiai buvo iki kreipiantis į teismą, kokių priemonių šalys ėmėsi siekdamos išspręsti tarpusavio ginčą ne teisme.

17.       Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą ir sutarties sąlygų pažeidimą, savaime neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė prievolę perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, konstatavo esminį pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą iš pardavėjo pusės. Apeliantas minėtų teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo deklaratyvūs teiginiai, jog jis parduodant transporto priemonę informavo pirkėją apie transporto priemonės trūkumus, atmestini kaip neįrodyti.

19.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas iš esmės būtų priimtinas abiem proceso šalims. Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, jog atsakovas pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį perdavęs netinkamos kokybės ginčo automobilį bei atsižvelgęs į ieškovui priteistos sumos dydį, patenkino apie 50 proc. ieškinio, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vertino, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovui priteistina 50 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 623,50 Eur.

20.       Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai vertino šalių procesinį elgesį bei pažeidė teisingumo ir protingumo principus, ir nesąžiningai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

21.       Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 180,00 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimo dalį.

22.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas, t. y. 100,00 Eur nuostolių už automobilio patikras bei 80,00 Eur už kurą kelionei automobilio pirkti. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nurodytos išlaidos yra tiesiogiai su netinkamu pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu iš atsakovo pusės susiję nuostoliai. Apeliantas apeliaciniu skundu nustatytų aplinkybių neneigė, neteikė priešingų duomenų, todėl apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

25.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja         Donata Kravčenkienė