Civilinė byla Nr. e2-289-1112/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01190-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1             (S)

3.2.4.9.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Pocienei,

atsakovės UAB „V. ir Ko“ atstovui K. Š., advokatei Vilmai Sabaliauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „V. ir Ko“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 19 890,22 Eur žalos atlyginimą valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į nurodytą ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-4819, kuriame užfiksavo, jog atsakovė kietųjų antrinių žaliavų atliekų rūšiavimo bazėje Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), vykdydama popieriaus kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „V. ir ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 192 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad <..> juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis, todėl už Taršos leidimo sąlygų pažeidimą atsakovės atsakingam asmeniui 2022 m. spalio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00188-22 konstatavo, jog atlikus atsakovės neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog įmonės teritorijoje vykdant sandėliavimą pažeidžiami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau –BGST) reikalavimai, t. y. degios atliekos sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, rietuvės kraunamos didesnės nei nustatyta BGST <...>. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo rietuvėje, kurios išmatavimai 10x20 (leidžiama ne didesnės nei 10x15), ji tiesiogiai blokuota prie sklypo ribose esančios tvoros, nepaliekant minimalaus 5 m atstumo iki ribos, tarpai tarp rietuvių 8 m (leidžiama ne mažiau 10 m). Nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisro kilimo priežastis yra savaiminis degių medžiagų (šienainio liekanų, šiaudų, tekstilės) kaitimas.

2022 m. rugsėjo 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „V. ir ko“ teritorijoje metu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1). Pagal Atsakovės 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. VK-43 pateiktus duomenis nustatyta, kad remiantis atliekų apskaitos bei faktiniais duomenimis atsakovės Klaipėdos bazėje 2022 m. rugpjūčio 17 d. kilusio gaisro metu sudegė 1,21 t šienainio plėvelės. Atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos) (toliau – Metodika) 302 punktu, buvo apskaičiuota dėl neteisėtais veiksmais aplinkai (konkrečiai – orui) padarytos žalos dydis, kuris sudaro 19890,22 Eur. 2023 m. vasario 27 d. atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. AD5-3426 atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau žala atlyginta nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalo atlyginti 19 890,22 Eur (8382,56x1,961x1,21 t=19890,22) padarytą žalą aplinkai. Įvertinus aukščiau išdėstytus pažeidimus, akivaizdu, kad gaisras kilo ir žala aplinkai buvo padaryta dėl atsakovės jai išduoto Taršos leidimo sąlygų ir BGST nesilaikymo. Gaisro, vykusio atsakovės teritorijoje, metu teršalai į orą buvo išleisti neturint tam leidimo, tai yra teršalai į orą buvo išleisti neteisėtai. Tokiu būdu atsakovė užteršė aplinkos orą Aplinkos apsaugos agentūros atliktų tyrimų metu nustatytais teršalais (benzenu, etilbenzenu, M, p-ksilenu, O-ksilenu, pentanu, toluenu), taip padarydama žalą aplinkai (orui). Atsakovė yra ūkio subjektas. Griežtoji deliktinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą gali būti taikytina tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kurie yra ūkio subjektai AAĮ 34 straipsnio 2 dalies prasme. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Atsakovė UAB „V. ir Ko“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra pilnai pasirengusi ir nusiteikusi bendradarbiauti visa apimtimi, kad bet kokios abejonės būtų išsklaidytos, o netikslios prielaidos eliminuotos. Nepaisant visaapimančio bendradarbiavimo siekio, su dalimi ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų atsakovė negali sutikti. Ieškinyje iš esmės nurodoma, kad dėl savaime kilusio (konstatuota, kaip labiausiai tikėtina priežastis) gaisro atsakovė Klaipėdos bazėje sudegė 1,21 t šienainio plėvelės atliekų. Dėl šios priežasties aplinkos oras buvo užterštas ir priskaičiuota žala aplinkai – 19 890,22 Eur. Tačiau net ir patikrinimo aktu, kuris nurodomas ieškinyje, nustatyti kiti pažeidimai yra formaliojo pobūdžio ir niekaip neturi tiesioginio priežastinio ryšio su gaisru ar kilusia žala, todėl jokia tiesioginės kaltės forma atsakovei dėl gaisro negali būti taikoma. Atsakovė iniciavo ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtardama padegimą, kaip labiausiai tikėtiną versiją, tačiau kompetentingos institucijos, pritrūkus tiesioginių įrodymų, šią versiją atmetė. Savaiminis žaliavų užsidegimas yra versija, kuri liko institucijoms kaip labiausiai tikėtina, tačiau – ne būtinai pagrįsta, vienareikšmiška ir teisinga. Atsakovės vertinimu, labiausiai tikėtina gaisro priežastis nėra teisinga ir dėl to atsakovei priskaičiuotas žalos atlyginimas bei jo dydis nėra teisingi, kaip ir nėra teisinga pagal prielaidas atsakovę laikyti kalta dėl gaisro kilimo, taigi ir žalos susidarymo. Žalos skaičiavimas neatitiko Metodikos 19 punkte nurodytos prioritetinės skaičiavimo tvarkos. Pagal nurodomą nuostatą ir ieškovo ieškinyje pateikiamą informaciją, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi aplinkos ore esančių kietųjų dalelių matavimai ir gauti duomenys. Viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Pagal Metodikos 19 punkto prioritetinę eilę, Žala turėjo būti skaičiuojama įvertinant faktinį išmestų (išleistų) teršalų kiekį <...> tiesioginių teršalų <...> išmetimo matavimų <...> rezultatais <...> aplinkos būklės pokyčio matavimais. Kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktais patvirtintus foninės būklės rodiklius. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai neįvertino Matavimo duomenų, o atitinkamus Žalos skaičiavimus atliko tiesiog paprastesniu metodu. Šios bylos atveju, vertinant neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal oro taršos matavimus ir gautus matavimo duomenis viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Taigi ieškiniu suformuotas reikalavimas neturi ir negali būti laikomas tinkamai bei pilna apimtimi pagrįstu. Ieškinyje ir su juo kartu pateiktuose dokumentuose nėra jokių objektyvių įrodymų, apie tai kokia reali žala kilo. Atsakovė sutinka, jog ne dėl jo kaltės kilusio gaisro susidariusi tarša vienaip ar kitaip užteršė aplinkos orą, tačiau atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir aktyvius (pozityvius) atsakovės veiksmus, tikslios gaisro priežasties nenustatymą ir negalimumą nustatyti, atsakovė nemano esant pagrindo priskaičiuotą žalą išieškoti iš atsakovės. Atsakovė, kaip atsakingas ir ilgametis verslo subjektas, yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę (draudimo poliso Serija BCA Nr. 00025013; toliau – Draudimo polisas) pas draudiką If P&C Insurance AS, veikiantį per If P&C Insurance AS filialą. Draudimo polise nurodoma, kad Atsakovo civilinė atsakomybė dėl žalos aplinkai yra draudžiama 50 000,00 Eur suma. Apie kilusį gaisrą bei žalą atsakovė informavo draudiką, tačiau jis atsisakė atlyginti žalą, traktuodamas gaisrą ne kaip draudiminį įvykį, t. y. kuriam Draudimo polisas nėra taikomas. Atsakovė su tokia draudiko pozicija nesutinka ir į kilusią bylą prašo įtraukti draudiką trečiuoju asmeniu, vertindamas, jog šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos draudiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Jurgita Pocienė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi argumentais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Nurodė, kad atlikus atsakovės neplaninį patikrinimą nustatyta, kad užsidegė atliekos, kurios buvo laikomos pažeidžiant atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą. Zonose atliekos buvo laikomos krūvoje, palaidos, kai tuo tarpu pagal atsakovei išduotą leidimą, atliekų laikymas buvo galimas tik uždaro tipo preskonteineriuose. Tokiu būdu atsakovė pažeidė AAĮ 192 straipsnio 2 dalį. Pagal atsakovės pateiktus duomenys, buvo nustatyta, kad gaisro metu sudegė 1,21 t netinkamai laikomų šienainio plėvelių. Į aplinką, buvo išleisti teršalai, dėl ko ir buvo padaryta žala aplinkai, konkrečiai – orui. Atsakovei pasikreipus į policiją su pareiškimu, dėl galimo padegimo, buvo atsisakyta pradėti, nenustačius jokių padegimo požymių. Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi tuo, apskaičiavo žalos padarymo aplinkai dydį, kuris sudaro 19 890,22 Eur. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovė privalo atlyginti žalą. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą gamtai, yra vienas iš griežtosios civilinės deliktinės atsakomybės atvejų, tai reiškia, kad ūkio subjektui vykdančiam veiklą, atsakomybė kyla nepriklausomai nuo jo kaltės. Šiuo atveju atsakovė atliekas laikė pažeisdama išduoto leidimo sąlygas, atvirai, palaidas. Tokiai reikalavimais siekiama, kad sandėliuojamos atliekos nebūtų veikiamos atmosferos veiksnių ir saulės spindulių, nes tokiu būdu atliekos gali užsidegti, kas šiuo atveju ir atsitiko. Gauta informacija, kad atsakovės veiklavietėje pernai metais taip pat buvo gaisras, dėl ko vėl skaičiuojama žala, kas rodo, kad atsakovė nėra linkusi laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Atsakovė kelia versiją, kad netinkamai laikomos atliekos niekaip negalėjo užsidegti, kad gaisras neva kilo tik dėl tyčinio padegimo, bet šiuo konkrečiu atveju kompetentinga institucija tokių aplinkybių nenustatė. Nurodė, kad didžiausia tikimybė, kad užsidegė savaime, už tai atsakomybė kyla būtent atsakovei. Išmetant teršalus į orą, aplinkai žala daroma nepriklausomai nuo to ar viršija ribą.. Įmonės turėdamos taršos leidimus iki nustatytų ribų jiems gali leisti teršalus, bet tai nereiškia, kad jos nedaro žalos aplinkai. Ūkio subjektai mokėdami mokesčius už aplinkos teršimą, tokiu būdu legalizuoja tokią leidžiamą taršą, o viršijus nustatytas ribines vertes, jau yra fiksuojami pažeidimai ir sprendžiama dėl atsakomybės taikymo. Įstatyme, nurodoma, kad deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtose įrenginiuose, yra draudžiama. Visuotinai žinoma, kad deginant atliekas dėl per žemos temperatūros ir ne pilno degimo, susidaro žmogaus sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai ir kiti. Departamentui nekyla abejonių, kad atsakovės netinkamai laikomos šienainio plėvelės degimo metu padarė neigiamą poveikį aplinkai. Ribinės vertės nebuvo viršytos, bet buvo nustatyta, kad tuo metu į orą pateko tam tikri teršalai. Atsakovė teršalų nesukontroliavo ir nepašalino, nors ėmėsi veiksmų, kad likviduotų incidento pasekmes, taip pat teikė informaciją ir bendradarbiavo su AAD pareigūnais, tačiau tai nekeičia fakto, kad teršalai pateko. Natūra atlyginti žalos neįmanoma, todėl departamentas priėmė sprendimą, kad šiuo atveju, turi būti taikomas žalos atlyginimo pinigais būdas. Apskaičiuoti žąlą aplinkai pinigais yra sunku, dydis buvo nustatytas pagal kompetentingų institucijų metodikas. Remiantis sudegusių atliekų kiekiu, metodika ir formulėmis, buvo atliekamas suskaičiavimas, kuris labai aiškus, matematinis, jo paneigti nėra pagrindo. Kilus gaisrui pareigūnai atvyko į įvykio vietą, atliko apžiūrą ir atliko neplaninį patikrinimą. Nustatyti pažeidimai, gaisro židinys, jame esančios plastiko atliekos. Pagal sąlygas toje vietoje laikyti palaidų atliekų nebuvo galima. Matavimai buvo atlikti jau po gaisro likvidavimo, gaisras kilo 21.00 val, o patys matavimai atlikti apie 00.00 ir jie tęsėsi apie pusę valandos. Matavimai parodo tik faktinę taršą. Kietųjų dalelių matavimo duomenys šiuo atveju nėra aktualūs. Buvo remtasis straipsniu, kuriame numatyta, kad į žalos apskaičiavimą įeina sudegusių atliekų kiekis ir to pakanka įvertinti teršalais padarytą žalą aplinkai. Šiuo atveju tikslių duomenų degimo metu nėra, nes po gaisro užgesinimo jie mažesni. Reikšmingas žalos padarymo faktas aktualus tik aplinkos atkūrimo priemonių taikymui. Dėl oro taršos yra keli Metodikos punktai, viename numatyta, kai deginamos padangos, konkrečiu atveju pritaikytas straipsnis, kuriame nurodomo, kokia žala deginant plastiko atliekas. Degimo proceso metu išsiskiria teršalai, nepaisant to, ar tai tyčinis ar netyčinis atvejis. Nesutinka su argumentais, kad atliekos savaime užsidegti negali, tačiau atsakovės atstovas patvirtina, kad dėl klimatinių sąlygų įmonėje buvo kilęs dar vienas gaisras. Atsakovės ūkinės veiklos metu į gamtinę aplinką buvo išleisti teršalai, nes užsidegė netinkamai, pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus laikomos plastiko atliekos. Bylos rašytiniai duomenys rodo, jog įmonės veiklos vietoje dėl netinkamai laikytų užsidegusių atliekų į aplinkos orą buvo išmesti teršalai. Kadangi šiuo atveju įmonė teritorijoje leidimo teršalų, deginant atliekas, išleidimui neturėjo, tad vertinant žalos padarymo faktą ir dydį nurodytomis nuostatomis buvo remtasi pagrįstai. Atsakovė į išimtį nepatenka, nes savo ūkinės veiklos metu į aplinką teršalus išleido neturint tam jokio leidimo, tad už tai jai ir kyla atsakomybė. Žala aplinkai daroma nepriklausomai nuo to, viršijama dėl to ribinės užterštumo vertės ar ne. Net jei nėra padaromas reikšmingas neigiamas poveikis, tai savaime nereiškia, kad žala nepadaryta. Gaisro metu sudegė 1,2 t plastikinės plėvelės, o žinant konkretų sudegusių atliekų kiekį ir rūšį, būtent Metodikos 302 punktas leidžia apskaičiuoti padarytos žalos orui dydį. Žalos dydžio suskaičiavimas yra labai aiškus, tikslus, matematinis, pagal nustatytą formulę, kurios dėmenis sudaro būtent konkrečių atliekų rūšis ir jų kiekis. Šioje byloje, vadovaujantis principu „teršėjas moka“, reikalaujama bei atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą, dėl jos prisidėjimo prie papildomos ir neteisėtos taršos aplinkos ore susidarymo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. Š. nurodė, kad gaisras nebuvo savaiminis ir Metodika taikytina neteisingai. Šienainio plėvelė, kuri užsidegė, pas ūkininkus yra laikoma dar didesniais kiekiais ant saulės ir savaiminio gaisro atvejų nėra buvę. Metodika taikytina neteisingai, nes taikytina, tik kai yra neteisėtas atliekų deginimas, bet to nebuvo. Pažeidimai mažareikšmiai buvo nustatyti ir jie negalėjo įtakoti kilusio gaisro. Atliekas laikant konteineryje ant automobilio, pasekmės būtų buvusios dar didesnės. Toks atliekų laikymo būdas buvo pasirinktas dėl gamybinių technologinių procesų gedimo, tai buvo laikinas sprendimas, kurio metu pasitaikė tokia nelaimė. Pažeidimai buvo nustatyti, su jais sutiko, nebuvo dėl ko ginčytis, skirta administracinė nuobauda, viską susitvarkė. Šiai dienai ieškinių dėl žalos aplinkai neturi. Skiriama didelės investicijos, kad atitiktų visus aplinkosauginius reikalavimus. Per valandą buvo užgesintas pagrindinis gaisras, židinių atsirasdavo, gesinama buvo dar ilgą laiką. Mėginys buvo imamas, maždaug pusės ar vieno kilometro spinduliu nuo gaisro židinio. Tyrimai buvo atliekami gaisro likvidavimo metu. Įmonėje po to buvo kilęs gaisras dėl klimatinių sąlygų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Vilma Sabaliauskienė nesutiko su ieškinio reikalavimus, rėmėsi argumentais išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Nurodė, jokių civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodė. Neteisėti veiksmai turi būti aktyvus veiksmas ir jis turi būti aiškiai apibrėžtas, jo neįrodė. Savaiminio užsidegimo atveju negali būti taikomas pagal metodikos punktą. Tuo atveju, kai metodika remtis negalima, turi būti taikomi kiti žalos apskaičiavimo principai, galima remtis ir CK nuostatomis, proporcingumas, teisingumas. Šiuo atveju nenustatyta jokia reikšminga žala aplinkai. Negalima reikalauti pernelyg didelės žalos. Turi būti žalos reikšmingumas, vertinama kam padaryta žala. Nėra priežastinio ryšio, nepateikti jokie įrodymai, kad būtent laikymas kitoje zonoje sukėlė gaisrą. Reikia ieškovui įrodyti priežastinį ryšį tarp žalos elementų. Žalos nei fakto, nei dydžio nenurodė. Buvo imtasi veiksmų suvaldyti gaisrą. Protokolai nurodo, kad nebuvo viršytos ribinės vertės. Nesugebėta paaiškinti, kodėl nesiremia nereikšmingos, mažareikšmės žalos nustatymo kriterijais. Reali žala aplinkai padaryta nebuvo. Metodikoje yra daugiau punktų, mano, kad pritaikytas neteisingas, šis metodikos punktas taikytinas, kai įmonė neturėdama leidimo ar viršydama jame numatytus kiekius, aktyviais veiksmais degina plastiko atliekas, bet ne savaiminio gaisro atveju. Teorinės prielaidos nėra galimos, nes kiekvienu atveju žalos faktas ir dydis turi būti nustatomas konkrečiai, vien neteisėtų veiksmų ar teršalų patekimas į aplinką, dar nereiškia žalos aplinkai. Skiriasi aplinkos būklė iki pažeidimo, skiriasi klimatinės, aplinkos sąlygos, priklauso kokių veiksmų įmonė ėmėsi. Atsakovė atliekų nedegino, įvyko gaisras. Ieškovas pripažįsta, kad neteisėtas atliekų deginimas yra tada, kai tai daroma be leidimo, aktyviais veiksmai, o ne esant savaiminio gaisro metu. Dėl neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Kiekvieno teršalų patekimo atveju nebūtinai atsiranda žala. Nėra pateikti jokie įrodymai, ieškovas galėjo kreiptis į specialistus, ekspertus, tačiau to nedarė. Jei atliekos tuo metu būtų buvusios laikomos prie tų klimatinių sąlygų konteineryje, jos būtų dar labiau kaitusios ir galimai būtų taip pat ar dar didesniu rizikos laipsniu užsidegusios. Faktinis priežastinis ryšys nėra įrodytas, grindžiama prielaida. Specialistė byloje paliudijo, kad priešgaisrinės apsaugos įstatymo reikalavimai, įmonės taršos leidime nurodyti techniniai reikalavimai yra reikšmingi, svarbūs ir privalomi, tačiau net ir laikantis gaisras gali kilti, nes gaisras yra nekontroliuojamas reiškinys. Pažeidimas, kad atliekos laikinai nebuvo sandėliuotos uždarame konteineryje, nesudaro priežastinio ryšio su žala. Žala yra įrodinėtina aplinkybė. Matavimo protokolai pagrindžia, kad nei ore kietųjų dalelių koncentracija nebuvo viršyta, o teršiančių medžiagų kiekis, žemiau metodo nustatymo ribos. Ieškovas rėmėsi prezumpcija, kad teršalai tam tikri pateko, tokiu būdu pritaikė netinkamai metodikos punktą.

Liudytoja Viktorija Blažienė nurodė, kad yra Departamento specialistė, buvo atliekamas patikrinimo aktas ir apskaičiuota žala aplinkai, gaisro metu. Teikė pasiūlymą sumokėti žalą, įmonė geranoriškai bendravo, bet atsisakė mokėti. Pati dalyvavo patikrinime, vykusiame kitą dieną po gaisro, kad nustatyti gaisro aplinkybes aplinkosauginio požiūrio. Surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad gaisras vyko įmonės teritorijoje, atliekos laikomos neteisėtai, taikoma nuobauda pagal ANK. Nustatytas faktai apie sudegusius atliekų kiekius ir rūšį. Paskaičiuota žala aplinkai pagal aprašą. Pasirinktas variantas, kad skaičiuoti skaičiavimo būdu. Apraše nurodoma, kad jei visą laiką būtų buvę matuojami teršalai, galėjo būti paskaičiuoti išsiskiriantys teršalai į orą, šio metodo rinktis negalėjo. Skaičiavimus atliko pati, suderino ir teikė įmonei. Matavimai vyko trisdešimt minučių, pats degimas pradžioje ir didžiąją jo dalį, užfiksuotas nebuvo. Metodika leidžia pasirinkti skaičiavimo būdą, buvo nuspręsta, kad skaičiuoti pagal matavimus, kurie buvo atliekami jau gaisrui pasibaigus, bus netikslinga. Gaisras vyko įmonės teritorijoje, teršalai išsiskyrė degimo metu, atliekos buvo laikomos ne vietoje, visi veiksmai rodo, kad įmonė pažeidė reglamentą. Laboratorijos tyrimai nevertinti. Nuspręsta, kad matavimai negali atitikti visos realios situacijos, buvo nuspręsta, kad skaičiavimo metodas daugiau atitiks realią situaciją. Mažareikšmiai taikomi, kai tam yra aplinkybės, šiuo atveju nebuvo galima.

Liudytoja S. G. nurodė, kad susipažino su AAD ieškiniu, į jos įmonę kreipėsi atsakovė, prašė pateikti specialisto nuomonę. Aplinkosaugos srityje dirba nuo 2006 m. Vertinant metodikos straipsnį, kuriuo buvo remtasi, dėl paminėtų frazių „sudeginto plastiko“, „deginamas plastikas“, tai turi dalyvauti asmuo, kuris degina ar sudegina atliekas. Mano, kad negalima taikyti savaiminio gaisro metu. Vadovaujantis taip kaip parašyta metodikoje, nustatomas faktas, kad neleistinai deginamas plastikas ar kitos atliekos, tokiu atveju gali būti skaičiuojama žala. Paaiškinant protokolus, nurodo, kad mažiau ar neskaitinė vertė rodo, kad matavimo prietaisas nepajėgus nustatyti verčių, teršalų arba nėra, arba nykstančiai mažos. Esant taršos šaltiniui, matuojama ir gaunami rezultatai, jei taršos šaltinis nebeveikia, tai neparodo tos situacijos. Kietųjų detalių rezultatais remtis negalima, nes kietųjų detalių tyrimai atlikti pavėjinėje pusėje gaisro, negali būti įvertinta tarša atėjusi iš kitų įmonių ir gaisro. Nėra teršalų, kurie būtų būtent nuo to šaltinio, metodikoje nurodoma, kad būtent nuo to objekto. Turėjo būti matuojama prieš ir po, tada koncentracijų skirtumas būtų nuo objekto, tada būtų galima lyginti su vertėmis. Esant nustatytam pažeidimui, tačiau oro užterštumo vertė neviršyta, ekonominė sankcija neskiriama, laikomas mažareikšmiu. Mano, kad šiuo atveju žalos atlyginimas negalėjo būti apskaičiuojamas, kadangi tai savaiminis gaisras. Nerado teisės akto, kuriuo remiantis, galima būtų apskaičiuoti žalos dydį būtent gaisro atveju. Degimo metu teršalai patenka, bet turi remtis rezultatais ar matavimu. Teisės akte nenurodyta konkrečiai apie gaisrą. Gaisras gali įvykti ir tuo atveju, kai yra laikomasi gaisro prevencijos. Vadovaujantis teisės aktais teršalai gali būti išmetami esant įmonės leidime nustatytos sąlygos, esant tam tikriems normatyvams. Viršijus metinį ar vienkartinį normatyvą, įmonei gali būti pritaikyta ekonominė sankcija, nebent tai būtų mažareikšmis pažeidimas.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 11 d tarp jo ir draudėjo UAB „V. ir Ko“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00025013). Nurodė, jog susipažinus su žalos byloje Nr. IFBC0001592 esančia informacija/dokumentais atsakovas 2022 m. gruodžio 8 d. el. laišku buvo informuotas, jog Departamento apskaičiuotos žalos (19 890 Eur) atlyginti negali, nes toks įvykis pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles yra nedraudžiamasis. Paaiškina, jog Taisyklių 11 p. (Veiklos civilinės atsakomybės draudimo skyrius) j) papunktis numato, kad įvykis yra nedraudžiamasis ir nuostolių tretiesiems asmenims draudikas neatlygina, kai draudėjui atsakomybė kyla dėl žalos aplinkai, apskaičiuotos aplinkos apsaugos pareigūnų teisės aktų nustatyta tvarka. Tame pačiame Taisyklių punkte nurodoma, jog pasirinkus papildomą išplėtimą šis apribojimas netaikomas, tačiau pažymime, jog draudėjas (atsakovas) papildomos draudimo apsaugos dėl žalos aplinkai atlyginimo išplėtimo nepasirinko ir atitinkamai nemokėjo už tai draudimo įmokos. Prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėji jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. gavo pranešimą apie UAB „V. ir ko“, juridinio asmens kodas 171704584, kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazėje (toliau – ir Klaipėdos bazė) kilusį gaisrą ir apžiūros metu nustatė, jog šioje įmonėje atviroje 700-1000 m2 ploto teritorijoje degė plastiko atliekos. Departamento pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-4819, kuriame užfiksavo, jog atsakovė vykdydama popieriaus kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „V. ir ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (toliau – Teritorijos schema) (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies, t. y. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. VK-43 pateikė duomenis, kad atsakovės Klaipėdos bazėje 2022 m. rugpjūčio 17 d. kilusio gaisro metu sudegė 1,21 t šienainio plėvelės. Atsakovės atsakingam asmeniui Klaipėdos atliekų rūšiavimo padalinio (duomenys neskelbtini) D. B. 2022 m. spalio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Departamento pareigūnai atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos) (toliau – Metodika) 302 punktu, apskaičiavo dėl neteisėtais veiksmais aplinkai (konkrečiai – orui) padarytos žalos dydį, kuris sudaro 19890,22 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos valstybės ir kiekvieno asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių įtvirtinta Konstitucijos 53 straipsnyje; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

AAĮ 1 straipsnio 21 punktas numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi. AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme. AAĮ 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Kai žala padaroma aplinkai, įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, spręsdama klausimą dėl AAĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo, išaiškino, jog, išmetant teršalus, žala aplinkai daroma nepriklausomai nuo to, turi ūkio subjektas TIPK leidimą ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, viršijama dėl to ribinės užterštumo vertės ar ne. Jei teršalai išmetami į aplinką neturint tam leidimo, žala daroma neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Jei teršalai išmetami teisėtai, žala, nesant įstatymo, nustatančios pareigą atlyginti teisėtai padarytą žalą, neatlyginama.

Byloje ginčas kilo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė taip pat mano, kad jos atžvilgiu negalėjo būti taikomas Metodikos 302 punktas.

Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog atsakovė vykdydama popieriaus kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „V. ir ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (toliau – Teritorijos schema) (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies, t. y. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 22šd. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00188-22 konstatavo, jog atlikus atsakovės neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog įmonės teritorijoje vykdant sandėliavimą pažeidžiami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai, t. y. degios atliekos sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, rietuvės kraunamos didesnės nei nustatyta Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimuose. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo rietuvėje, kurios išmatavimai 10x20 (leidžiama ne didesnės nei 10x15), ji tiesiogiai blokuota prie sklypo ribose esančios tvoros, nepaliekant minimalaus 5 m atstumo iki ribos, tarpai tarp rietuvių 8 m (leidžiama ne mažiau 10 m).

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014, paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Konkrečiu atveju, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kad atsakovė laikė sudegusias atliekas pažeisdama imperatyvius tiek taršos leidimo, tiek gaisrinės saugos reikalavimus. Teismo vertinimu, padaryti aplinkosauginiai ir gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję priežastiniu ryšiu su žala. Byloje nekilo ginčas dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo akte Nr. (5.3)-PA-4819 nurodytų aplinkybių, Departamento pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolo ROIK 22185254525 teisėtumo (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė yra atsakinga, kad jos veikla, t. y. įvairių atliekų surinkimas ir jų tolimesnis apdirbimas bei atliekų importo ir eksporto veikla, būtų vystoma tinkamai pagal jai nustatytus reikalavimus, ji privalo užtikrinti, kad dėl šios jos vykdomos veiklos nekiltų jokia žala.

AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad turi būti atlyginta visa padaryta žala aplinkai, ne tik kai padaromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Kai žala aplinkai įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padariusiems asmenims įstatymas nustato pareigą atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikant aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kitais atvejais, t. y. kai nepadaryta žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, įstatymas nenustato ūkio subjektui pareigos taikyti aplinkos atkūrimo priemones ir ši pareiga jam gali atsirasti tik aplinkos ministro nustatytais atvejais (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-920-1092/2023). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė padarė mažareikšmius pažeidimus aplinkos apsaugos srityje ir netaikyti įstatymuose numatytų poveikio priemonių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtintas Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijų aprašas).

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė šiuo atveju yra profesionali atliekų tvarkymo sistemos dalyvė ir valdo kietųjų antrinių žaliavų atliekų rūšiavimo bazę Klaipėdos rajone. Pagal byloje pateiktus duomenis ir paaiškinimus, leidimas deginti atliekas atsakovei nebuvo išduotas. Kadangi šiuo atveju atsakovė privalėjo tvarkyti atliekas laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tačiau gaisro kilimo metu jų nebuvo laikomasi ir gaisras kilo vietoje, kur nesilaikant reikalavimų buvo laikoma šienainio plėvelė, teismo vertinimu, atsakovė laikytina atsakinga už kilusius padarinius. Teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje nepateikė įrodymų ar teisiškai reikšmingų argumentų, kad Departamento pagal Metodiką apskaičiuotas žalos aplinkai dydis neatitiktų AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo kriterijų.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, CK ir kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 302 punktas numato, kad žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant plastiką ar jo atliekas (pakuotes, izoliacines ir apdailos medžiagas, linoleumą, plėvelę, polistireną, putplastį, plastmasės vamzdžius, prietaisų korpusus ar detales ir kt.) atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (6) formulę: Ž = 8382,56 * I * Q, kur: Ž – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; 8382,56 – žalos įkainis, apskaičiuotas pagal (4) formulę sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, taikant (5) lentelėje nurodytus išmetamų teršalų kiekius, Eur/t; I – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Q – sudeginto plastiko ar jo atliekų kiekis, t. Ieškovas apskaičiavo žalos dydi remiantis aukščiau nurodyta formule: 8382,56x1,961x1,21 t=19890,22 padarytą žalą aplinkai (užteršus aplinkos orą padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientas 2022 m. III ketvirtį nustatytas – 1,961).

2022 m. rugsėjo 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „V. ir ko“ teritorijoje metu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d., 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1). Teismas atkreipia dėmesį, kad gaisras kilo 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 21.30 val. Pagal atsakovės atstovo paaiškinimus pagrindinis gaisras užgesintas per valandą, vėliau atsirasdavo židinių. Akivaizdu, kad matavimai pagrindinio gaisro metu nebuvo atliekami ir buvo atlikta jau iš esmės gaisrą užgesinus, todėl matavimų duomenys negali parodyti realios gaisro metu į orą patekusios taršos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – orui, kitų duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti žalos dydį negauta, ieškovė turėjo teisę aplinkai padarytą žalos dydį apskaičiuoti taikant Metodiką ir joje nustatytus dydžius. Šios Metodikos 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis. Pasirinktas žalos apskaičiavimo metodas pagal formulę: Ž = 8382,56 * I * Q yra tikslingas, kadangi turint tik sudegusių atliekų kiekį, nebuvo nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą, rinktis kitą būdą žalos apskaičiavimo dydžiui, ieškovės taikomos priemonės buvo pakankamos. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti, žalos dydis paskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas iš atsakovės priteisti 19 890,22 Eur padarytos žalos aplinkai atlyginimą, pagrįstą Departamento pareigūnų surinkta medžiaga ir Žalos aplinkai apskaičiavimu.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei sumos, sumokėtos ekspertams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 6419,42 Eur už teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje). Šioje byloje teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinas už patenkintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 448,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis). 

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. ir Ko“, juridinio asmens kodas 171704584, 19 890,22 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt Eur ir 22 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 890,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, surenkamąją sąskaitą Nr. LT19 4010 0510 0425 0888, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (mokėjimo paskirtis – žalos aplinkai atlyginimas; įmokos kodas – 7410).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. ir Ko“, juridinio asmens kodas 171704584, valstybei 448,00 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus

Teisėja                                                                                        Jolanta Jasutienė