Civilinė byla Nr. e2-110-810/2024

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00583-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.1.5.6; 2.6.10.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „RNDV logistics“ atstovams advokatams Pranui Makauskui ir Vaidui Paulauskui,

atsakovės UAB „Aistas“ atstovams direktoriui A. J. ir advokatei Sonatai Žukauskienei,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „RNDV logistics“ (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį (reg. 2023-08-08 DOK-32388, 2023-08-28 DOK-34818) atsakovei UAB „Aistas“ (toliau – ir atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo daikto trūkumams pašalinti ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Obesta“ patikslintu ieškiniu (reg. 2023-08-08 DOK-32388) ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo (reg. 2023-08-28 DOK-34818) prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, ieškovės UAB „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, naudai 65 241,31 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 31 ct) nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei ¼ dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie minimo statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08. Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV Logistics“) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1598 (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). Šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Ieškovei su atsakove pilnai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas (toliau – Aktas). Pagal šį Aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas (Akto 1 p.). Tokiu būdu, ieškovė nuo 2017-10-24 tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke (CK 6.393 str. 4 d.; 6.398 str. 1 d.).

Ieškovei pradėjus naudotis įsigytu Gyvenamuoju namu, po kiek laiko ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio įrengimo statybos darbų trūkumai, kurie Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo ir negalėjo būti matomi, žinomi ir atsakovės nebuvo nurodyti: stogo pralaidumas lietaus vandeniui, langų nesandarumas, sienų trūkiai, lauko trinkelių nekokybiškas įrengimas, oro kondicionieriaus gedimai ir kita. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, siekdama geranoriškai ištaisyti statybos darbų defektus, tačiau operatyviai darbai nebuvo atliekami, o tie, kurie atlikti – buvo atlikti nekokybiškai. Po nerezultatyvaus susirašinėjimo ieškovė atsakovei 2020-03-30 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog jai priklausančiame Gyvenamajame name yra matomi terasos, pirmo aukšto vitrinos, pastato komunikacijos šachtos, pastato stogo, lauko durų, kiemo trinkelių ir grindinio įrengimo trūkumai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės buvo prašoma neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau ne vėliau nei 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo/išsiuntimo dienos. 2020-04-09, dalyvaujant atsakovės atstovui, specialistui A. Z., ieškovės atstovei L. M. bei trečiajam asmeniui N. P. (gretimo gyvenamojo namo savininkei), buvo apžiūrėtas ieškovei ir trečiajam asmeniui N. P. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Po apžiūros buvo surašytas defektų nustatymo aktas, kuriame detaliai buvo nustatyti ieškovei priklausančio Gyvenamojo namo ir gretimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbų defektai. Atsižvelgiant į tai, 2020-04-09 defektų nustatymo akte defektai, kurie buvo nustatyti ir Gyvenamajame name, ir Pastate 1A, yra nurodomi bendrai, o defektus nustačius tik viename iš namų, defektai buvo išskiriami, nurodant, kuriame iš namų jie buvo užfiksuoti. 2020-04-09 apžiūros metu Gyvenamajame name nustatyta:

1)       terasa: terasoje tarp lentų daug kur nepalinkti tarpai išilginiam temperatūriniam plėtimuisi. Terasinės lentos turi būti perrinktos pilnai ir įvertinta karkaso būklė; 

2)       vitrinų

-       pernelyg liaunas plastiko profilis, kuris neatlaiko varčių ir centrinio paketo. Be to, iš lauko pusės profilis tamsus ir vitrina orientuota į pietų pusę, tad liaunumas daro dar didesnę įtaką vitrinų defektų atsiradimui esant temperatūrinėms deformacijoms;

-       netinkamas apatinio mazgo tvirtinimas;

-       nėra įrengti temperatūrinio plėtimosi vertikalūs profiliai, leidžiantys vitrinoms plėstis į šonus;

-       tvirtinimams tarp vitrinų yra naudojami netinkami elementai;

-       vertikalus sandarumo profilis nėra tinkamai įtvirtintas;

-       gyvenamojo namo antro aukšto varstomų langų matmenys netinka pasirinktam varstymo tipui arba netinkamai parinkta furnitūra dėl varčios aukščio bei pločio santykio. Pro tarpą tarp sienos ir lango rėmo pučia vėjas ir eina šaltis;

-       visų langų angokraščiai yra įrengti netinkamai, peršąla bei yra laidūs triukšmui iš gatvės.

3)       stogas:

-       stogo ir sienos sandūros mazgas įrengtas neteisingai. Šiukšlėms užkimšus lietaus nuotekų sistemą, vanduo nepersipila per lataką, o pakyla aukščiau apatinio grebėstų ir pirmos čerpių eilės ir vanduo patenka po danga. Taip pat sandūroje latako nuolydis yra suformuotas ne į lietaus sistemą, o į priešingą pusę. Susikaupę dumbliai bei drėgmė ant čerpių parodo, iki kokio lygio paprastai susikaupia vanduo;

-       kamino sandarinimas įrengtas netinkamai, viršutinėje šlaito pusėje ant sandarinimo medžiagos kaupiasi ir stovi vanduo, kas daro didelę įtaką sandarinimo medžiagos ilgaamžiškumui, ypač esant užšalimo-atšilimo ciklams;

-       ant stogo dangos neįrengti sniego gaudytuvai;

-       įrengto kamino konstrukcijos vėdinimas yra pažeistas. Reikia keisti viršutinį kamino skardinimą ir užbaigimą;

-       nekokybiškai įrengtas karnizo skardinimas. Skarda yra neužleista viena ant kitos;

4)       gyvenamojo namo komunikacijų šachta

5)       lauko durys: gyvenamojo namo durų angokraščiai yra blogai apšiltinti, visas rėmas atviras ir peršąla, slenkstis plieninis, naudota tik viena tarpinė varčioje, rėmas be tarpinių;

6)       gyvenamojo namo vonios kambarys ir koridorius: dėl nesandaraus stogo šlampa vonios kambario kampas. Vonios kambariui besiribojant su koridoriumi, koridoriuje pučiasi dažų sluoksnis;

7)       nėra priešgaisrinių kopėčių: pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus priešgaisrinės kopėčios privalo būti; 

8)       trinkelės ir grindinys: grindinys nelygus, duobėtas, kaupiasi ir užsistovi balos;

9)       fasadinių plytelių siūlės: ne visos fasadinių plytelių siūlės yra užpildytos.

Ieškovė patikslintame ieškinyje (DOK-32388) taip pat nurodė, kad atsakovės atstovas 2020-04-09 defektų nustatymo akte su nustatytais trūkumais sutiko ir šį aktą pasirašė. Po to, kai buvo atlikta namų apžiūra, atsakovė defektams pašalinti atsiuntė keletą darbuotojų, tačiau defektai tinkamai pašalinti nebuvo. Praėjus keletui savaičių, akte nustatyti ir atsakovės taisyti statybos darbų defektai vėl išryškėjo. Todėl 2020-05-06 buvo pakartotinai atliekama Gyvenamojo namo ir Pastato 1A apžiūra. Šiuo apžiūros ir defektų nustatymo aktu, kuris buvo surašytas ir pasirašytas kaip 2020-04-09 defektų nustatymo akto priedas Nr. 1, dalyvaujant ieškovės atstovei L. M., N. P. bei statybos techniniam priežiūros vadovui A. P., papildomai nustatyti statybos darbų defektai. Kadangi panašūs defektai buvo nustatyti tiek Gyvenamajame name, tiek ir Pastate 1A, 2020-05-06 papildomame apžiūros defektų nustatymo akte Gyvenamojo namo ir Pastato 1A defektai yra nurodomi bendrai. Ieškovė nurodo defektus, kurie 2020-05-06 papildomu apžiūros ir defektų nustatymo aktu buvo nustatyti jos Gyvenamajame name:

1)       atidengus Gyvenamojo namo terasos dangą, pastebėti bei nustatyti šie defektai: po terasa kaupiasi vanduo; po terasomis neįrengtas drenažas, nesuformuotas paklotas; terasų karkasas įrengtas iš atmosferiniam poveikiui neatsparios medžiagos – medienos, kuri pradėjusi pūti; nesuformuotas nuolydis pagal lentų kryptį; atšokę terasinių lentų apdailiniai galai; 

2)       atidengus Gyvenamojo namo stogą pastebėti bei nustatyti šie defektai: neteisingai suformuota įlaja; neįrengtos paukščių gaudyklės ties įlaja; per siauras skardos lankstinys; vienoje vietoje nustatytas medienos pažeidimas nuo drėgmės; neįrengti paaukštinti vandens „barjerai”; neįrengti tinkleliai, apsaugantys nuo lietvamzdžių užsikimšimo šiukšlėmis.

Pakartotinai apžiūrėjus Gyvenamąjį namą, atsakovė 2020-05-08 pateikė ieškovei numatomą stogo bei kamino defektų ištaisymo planą, kuriame buvo nurodyta, kokie veiksmai bus atliekami, siekiant ištaisyti stogo defektus. Tarp šalių kurį laiką vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, tačiau atsakovė galiausiai informavo apie tai, kad su dalimi 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei 2020-05-06 defektų nustatymo akto priede Nr. 1 nustatytų statybos darbų trūkumų ji nesutinka, dėl ko stogo taisymo darbai nebus baigti. Nustačius trūkumus, ieškovė intensyviai siekė ir tikėjosi, jog atsakovė imsis priemonių trūkumams ištaisyti. Tačiau atsakovė, iš pradžių suorganizavusi dalies trūkumų pašalinimą, vėliau savo atsakomybę dėl nustatytų statybos darbų trūkumų pradėjo neigti. Todėl, susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovė išvardintų statybos darbų trūkumų neatskleidė, o Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šie trūkumai nebuvo žinomi ir matomi, ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Sudarydama Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė negalėjo tikėtis, kad naujai pastatytas Gyvenamasis namas turės paaiškėjusių kokybės trūkumų, kurie nebuvo aptarti ir kurių nebuvo galima pastebėti.

Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad ji ir atsakovė Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 2018-02-15 Bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 402 susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šalių susitarimu, ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijus ¼ dalį (0,0214 ha) žemės sklypo, naudojimuisi atiteko: 0,0192 ha ploto dalis žemės sklypo, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „E“ ir 0,0022 ha dalis žemės sklypo bendram naudojimuisi su bendraturčiais, pažymėta naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „A“ (A plotas 237 kv. m.). Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovė, tiek gretimuose gyvenamuosiuose namuose gyvenantys asmenys naudojosi tuo pačiu įvažiavimu ir automobilių stovėjimo aikštele, kiemu. Ieškovė Gyvenamąjį namą su dalimi žemės sklypo įsigijo nedelsiant po to, kai deklaracija apie statybos užbaigimą buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu kitus tris gyvenamuosius namus UAB „Aistas“ pardavė tik 2018-08-02, 2018-12-07 ir 2019-02-26. Pradėjus aktyviau eksploatuoti kiemą bei automobilių stovėjimo aikštelę, ėmė ryškėti teritorijos prie gyvenamųjų namų, t. y., žemės sklypo dalies, grįstos trinkelėmis, įrengimo trūkumai: išsikraipė trinkelių danga, susiformavo įdubos, kalneliai, dėl ko po lietaus ar ištirpus sniegui ėmė kauptis vanduo. Apie atsiradusius grindinio trūkumus ieškovė nedelsiant informavo pardavėją/atsakovę. Ieškovė dėl kiemo teritorijos įrengimo statybos darbų defektų į atsakovę elektroniniais laiškais kartu su kitais gyvenamųjų namų gyventojais kreipėsi 2019-08-25, 2019-10-02, 2020-04-28, elektroniniuose laiškuose nurodė, jog yra išryškėję automobilių stovėjimo vietų, lauko trinkelių, grindinio statybos darbų trūkumai: kieme telkšo balos, ėmė formuotis trinkelių dangos įdubimai, ryškėja tarpai tarp trinkelių bei kiti trūkumai. Atsakovė su ieškovės nurodytais trūkumais sutiko (žr. 2019-08-26 elektroninį laišką, 2020-04-24 elektroninį laišką). Vėliau atsakovės atstovas informavo, kad statybos darbų trūkumai bus ištaisyti, tačiau jokie darbai, susiję su žemės sklypo grindinio tvarkymu, nebuvo atliekami. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir trečiasis asmuo N. P., kuri yra Pastato 1A savininkė, atsakovei pasiūlė atlikti turto apžiūrą ir nustatyti visus, su įsigytu turtu susijusius, statybos darbų trūkumus. Atsakovė su šiuo ieškovės ir trečiojo asmens N. P. siūlymu sutiko.

Minėta, kad 2020-04-09, dalyvaujant atsakovės atstovui specialistui A. Z., ieškovės atstovei L. M. bei trečiajam asmeniui N. P., buvo apžiūrėtas ieškovei ir trečiajam asmeniui (N. P.) priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyti įsigyto turto (daikto) statybos darbų defektai bei surašytas defektų nustatymo aktas. Aktu nustatyta, kad abiem pastatams priskirtos žemės sklypo dalys – grindiniai nelygūs, duobėti, kaupiasi ir užsistovi balos. Statytojos/atsakovės atstovas su 2020-04-09 defektų nustatymo akte nurodytais trūkumais sutiko ir šį aktą pasirašė. Vėliau, 2020-04-23 elektroniniu laišku patvirtino, kad „sutinka sutankinti visą kiemo plotą ir suvienodinti nelygų trinkelių paviršių“. Atsakovė 2020-04-24 elektroniniu laišku ieškovę ir N. P. informavo, kad nustatyti statybos darbų trūkumai, o konkrečiai grindinio/trinkelių tiesimo darbų defektai bus pašalinti iki 2020-06-30. Įvertinus tai, kad 2020-04-09 defektų nustatymo aktu buvo nustatyti ir kiti su įsigytu daiktu susiję statybos darbų trūkumai, siekiant tiksliai nustatyti darbų apimtį, buvo nutarta atlikti grindinio vizualinę apžiūrą. Ieškovės ir N. P. iniciatyva 2020-05-05, dalyvaujant ieškovei, trečiajam asmeniui N. P. ir techninės apžiūros vadovui A. P. bei specialistei A. S., buvo atlikta paminėta apžiūra ir surašytas vizualinės apžiūros aktas Nr. 2-2020. Vizualinės apžiūros aktu Nr. 2-2020 nustatyti šie grindinio dangos bei statybos projekto Nr. KOT15/01-SPP-SA-8 (toliau – Projektas) detalės DGR-03 trūkumai: nesilaikyta projekto sprendinių, nėra skaldos, nors pagal Projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ kieme numatyta 100 mm skalda; atsijų sluoksnis apie 20 mm, nors pagal Projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ numatyta 50 mm; betoninių trinkelių storis – 60 mm, nors pagal Projekto detalę DGR-03 „Trinkelių įrengimas“ numatyta 80 mm; trinkelės suklotos netolygiai, po lietaus telkšo balos; nesuvestas borto ir trinkelių aukštis, trinkelės nupjautos kreivai, trūksta atsijų. 

Ieškovė, gavusi vizualinės apžiūros aktą Nr. 2-2020, jį nedelsiant 2020-05-08 elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei susipažinti. Iš atsakovės ieškovė jokių prieštaravimų dėl šio apžiūros akto, jo turinio negavo. Atsakovė neinformavo, kad pagal anksčiau atsakovės siųstą grafiką darbų ji neketina vykdyti, todėl ieškovė pagrįstai tikėjo, kad atsakovė iki 2020-06-30 statybos darbų trūkumus ištaisys. Nepaisant to, 2020-06-25 ieškovei buvo pateikta 2020-06-15 eksperto N. B. eksperto išvada, kuria buvo siekiama esmingai sumažinti nustatytų darbų apimtį, buvo paneigta didelė dalis atsakovės atstovų anksčiau pripažintų nekokybiškai atliktų statybos darbų. Atsakovė iki šalių sutarto termino, t. y. iki 2020-06-30, nei atsakovės 2020-06-15 pateiktoje eksperto N. B. išvadoje nustatytų grindinio trūkumų, nei ieškovės bei N. P. 2020-05-05 pateiktame vizualinės apžiūros akte Nr. 2-2020 nustatytų trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodytų statybos darbų trūkumų neatskleidė ir Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šie trūkumai nebuvo akivaizdūs – ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas dėl gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų ištaisymo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje (DOK-32388) teigia, kad ginčo Gyvenamojo namo pirkime dalyvavęs tuometinis UAB „RNDV logistics“ direktorius T. K. 2021-09-10 teismo posėdyje nurodė, kad perkamas Gyvenamasis namas ne kartą, dalyvaujant atsakovės savininkui A. J. ir atsakovės atstovui Ž. D., buvo detaliai apžiūrėtas, išklausyti gausūs perkamą statinį apibudinantys pagiriamieji pardavėjo paaiškinimai. Ieškovės atstovui T. K. apžiūrint perkamą Gyvenamąjį namą, jis nebuvo supažindintas su šio statinio projektu, kadastrinių matavimų byla. Kaip teismo posėdyje nurodė pats T. K., atsakovės atstovai nesudarė galimybės pirkėjui susipažinti su perkamo statinio ir teritorijos sutvarkymo projektiniais dokumentais. Ieškovės atstovas, sudaręs nekilnojamojo turto Pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad perkamas Gyvenamasis namas pilnai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos.

UAB „Statybos procesų valdymas“ eksperto E. L. parengto pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akto Nr. 2021-03-24-1 su priedais išvadose nurodyta, jog pardavėja/atsakovė tyčia ir sąmoningai pažeidė 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir Gyvenamojo namo Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3 punkto sąlygas, kuriose nurodyta, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų Gyvenamojo namo trūkumų. UAB „Eicosolution“ 2023-07-03 parengtame vertinimo akte Nr. VA-1007-072023 (toliau – Vertinimo aktas) pateiktos išvados klausimais: 1) kokie Gyvenamajame name nustatyti trūkumai vertintini kaip paslėpti trūkumai? 2) ar dėl šių trūkumų Gyvenamąjį namą galima naudoti pagal paskirtį? Vertinimo aktą surašė į teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas D. K. Vertinimo akte padarytos išvados, kad dėl nustatytų trūkumų Gyvenamojo namo negalima naudoti pagal paskirtį ir būtina kuo greičiau pašalinti trūkumus, atsižvelgiant į defektų galimą poveikį asmenų sveikatai ir saugai, bei siekiant, kad pastatas atitiktų esminius statinio reikalavimus, kadangi tai gali turėti esminį poveikį pastato mechaniniam atsparumui ir ilgaamžiškumui. Vertinimo akto išvadose taip pat nurodyta, jog nustatyti statybos darbų defektai statytojo/atsakovės buvo nuslėpti, kadangi dalis defektų paaiškėjo paslėptose statinio konstrukcijose (vamzdynuose ir pan.), dalis defektų laikyti susiję su paslėptais statybos darbais, t. y. paslėpti vėliau atliktų (uždengiamų) darbų. Dėl šios priežasties padarė išvadą, jog netinkamai įrengti stogo įrengimo darbai, netinkamai įrengti langai ir lauko durys, netinkamai įrengta komunikacijos šachta, netinkamai įrengti lauko laiptai, neįrengta akmens skaldos nuogrinda, netinkamai išklotos trinkelės kieme, tvoros įrengimas, netinkamas terasos įrengimas yra laikytini paslėptais defektais, kurių ieškovė (pirkėja) negalėjo pastebėti. Todėl ieškovė daro išvadą, kad ji nusipirko netinkamos kokybės daiktą – Gyvenamąjį namą su paslėptais statybos darbų trūkumais, kurių ieškovė negalėjo pastebėti. Nustatyti statybos darbų defektai ieškovei sukelia nepatogumų naudojantis nusipirktu Gyvenamuoju namu, todėl akivaizdu, kad ieškovė, žinodama apie paslėptus defektus, būtų visai nepirkusi Gyvenamojo namo, arba būtų už jį tiek nemokėjusi.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė Pirkimo-pardavimo sutartyje savo atsakomybės jokia forma neapribojo ir pareiškė, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų pirkęs nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3. punktas). Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė ieškovei pardavė netinkamos kokybės daiktą – Gyvenamąjį namą, į nagrinėjamą bylą pateikė jai nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo specialisto A. K. 2021-02-18 atliktą termovizijos ataskaitą ir 2021-02-19 bandymų protokolą Nr. 2316. UAB „Statybos procesų valdymas“ eksperto E. L. parengtame pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021-03-24-1 su priedais pateikiamas išsamus tyrimas bei išvados, iš esmės patvirtinančios anksčiau šalių nustatytus Gyvenamojo namo statybos darbų trūkumus. Nagrinėjamoje byloje teismas 2021-10-01 nutartimi paskyrė atliktų Gyvenamojo namo statybos darbų defektų nustatymo ir šių defektų pašalinimo kainos nustatymo ekspertizę. Atlikti paskirtąją ekspertizę buvo pavesta UAB „Super Status“ teismo ekspertui T. M.. Paskirta ekspertizė buvo atlikta ir 2022-02-08 į bylą buvo pateiktas atliktos teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022, jame nurodyti Gyvenamojo namo defektai. Ieškovė daro išvadą, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovei parduoto Gyvenamojo namo ir gerbūvio (grindinio) paslėptų statybos darbų defektų buvimo faktą. Atsakovės ieškovei parduotas Gyvenamasis namas neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi Gyvenamasis namas neturi savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos naudojant Gyvenamąjį namą pagal paskirtį ir jame gyvenant.

Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, įsigijusi Gyvenamąjį namą (ar prieš jį įsigydama), negalėjo nustatyti statybos darbų trūkumų. Atsakovė ieškovės jokia forma neinformavo, kad Gyvenamasis namas turi kažkokių trūkumų, kurie ateityje galimai pasireikš. Ieškovė taip pat negalėjo suprasti ir stogo/langų trūkumų, nes nurodytos problemos, t. y., blogas apšiltinimas ir garso izoliacija, pasireiškė tik po kurio laiko naudojantis Gyvenamuoju namu, pasireiškus atitinkamoms oro sąlygoms. Taip pat užtruko, kol ieškovė suprato, kad pasireiškiančios problemos kyla dėl stogo trūkumų, taigi visus Gyvenamojo namo trūkumus, kurie nebuvo akivaizdūs/atskleisti ir dėl kurių reiškiami reikalavimai šioje byloje, ieškovė tiksliai sužinojo specialistams parengus defektų nustatymo aktą/ekspertinio tyrimo aktą, kuriuose tiksliai užfiksuoti visi nustatyti Gyvenamojo namo trūkumai.

Teismo ekspertas T. M. teismo ekspertizės akte pateikė defektų apskaičiavimo sąmatą, kurioje apskaičiuota, jog visų nustatytų defektų Gyvenamajame name šalinimo darbų kaina yra 30 340 Eur. Ieškovei teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akte parengtų sąmatų ir jose nurodomų tiek statybos darbų, tiek pačių statybinių medžiagų, įrenginių kainos bei šių darbų apimtys, sukėlė pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nustatyti, ar eksperto T. M. parengtame ekspertizės akte nurodytos nekokybiškai atliktų statybos darbų ir reikiamų statybinių medžiagų/įrenginių (durys, lauko laiptai, nuogrinda, apdailos darbai, trinkelių grindinys, terasos ir kt.) kainos atitinka šiandienos rinkoje vyraujančias šių darbų, medžiagų ir įrenginių kainas, buvo kreiptasi į statybines bendroves, galinčias ištaisyti nustatytus nekokybiškai atliktus statybos darbus. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai atspindi realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų šalinimo darbų kainą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai parengti remiantis Gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte, užfiksuotais statybos darbų defektais.

Ieškovė 2022-04-04 iš UAB „MT trans“ gavo komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 ir sąmatą su nurodytomis kainomis, už kurias atliktų reikiamus statybos darbus, t. y. atliktų reikiamą trinkelių dangos remontą, naujai išklotų trinkeles, ištaisytų lauko durų defektus, ištaisytų komunikacijų kanalo defektus, ištaisytų lauko laiptų defektus, ištaisytų terasos defektus ir kitus reikiamus statybos darbus Gyvenamajame name. Ieškovė 2022-04-04 UAB „MT trans“ komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 į bylą pateikė kartu su 2022-04-11 prašymu. Pažymėjo, kad 2022-04-04 UAB „MT trans“ parengtas komercinis pasiūlymas Nr. 2022-013 sudarytas remiantis Gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais. Pagal UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 darbų kainos yra: atstatoma sena trinkelių danga – 6 515,00 Eur; papildomas trinkelių klojimas – 980,00 Eur; lauko durų defektų šalinimas – 2 176,00 Eur; komunikacijų kanalo defektų šalinimas – 300,00 Eur; lauko laiptų defektų šalinimas – 1 630,00 Eur; terasos defektų šalinimas – 13 875,00 Eur; kitos išlaidos (transporto išlaidos, technikos nuoma, šiukšlių išvežimas) – 1 240,00 Eur. UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinio pasiūlymo Nr. 2022-013 bendra darbų kaina, t. y. senos trinkelių dangos atstatymas, trinkelių išklojimas, lauko durų defektų šalinimas, komunikacijų kanalo defektų šalinimas, lauko laiptų defektų šalinimas, terasos defektų šalinimas, kitos išlaidos Gyvenamajame name kaina su PVM sudaro 32 326,36 Eur. Ieškovė jau yra sumokėjusi 17 570 Eur UAB „Baltijos darbas“ už faktiškai atliktus stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbus. Pigiausias pasiūlymas dėl langų defektų šalinimo yra UAB „RANLangai“ pasiūlymas Nr. R22-142, kurio bendra kaina su PVM sudaro 17 850,00 Eur. UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinio pasiūlymo Nr. 2022-013 bendra darbų kaina, t. y. senos trinkelių dangos atstatymas, trinkelių išklojimas, lauko durų defektų šalinimas, komunikacijų kanalo defektų šalinimas, lauko laiptų defektų šalinimas, terasos defektų šalinimas, kitos išlaidos su PVM sudaro 32 326,36 Eur sumą. Tai reiškia, kad bendra ieškovės jau patirtų ir būsimų išlaidų suma, šalinant nustatytus paslėptus defektus Gyvenamajame name, sudaro 67 746,36 Eur (17 570 Eur + 17 850 Eur + 32 326,36 Eur = 67 746,36 Eur).

Nepaisant nurodyto, ieškovė už Gyvenamojo namo nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus prašo priteisti iš atsakovės viso 65 241,31 Eur  nuostolių (t. y. nedidina ieškinio reikalavimo). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodoma nuostolių suma yra nustatyta remiantis kelių rangovų siūlymais, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu. Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl parduoto netinkamos kokybės Gyvenamojo namo. Ši žala susidaro iš jau faktiškai patirtų išlaidų ir sumų, reikalingų ištaisyti ieškinyje aptartus paslėptus trūkumus, kurie egzistavo dar iki Gyvenamojo namo Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo (reg. 2023-08-28 DOK-34818) ieškovė nurodė, kad ji apjungia patikslinto ieškinio 1-ąjį ir 2-ąjį reikalavimus į vieną reikalavimą ir formuluoja jį taip: priteisti iš atsakovės UAB „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, ieškovės UAB „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, naudai 65 241,31 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 31 ct) nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų statybos darbų defektų taisymo darbus bei ¼ dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gerbūvio (grindinio) darbų trūkumų taisymo darbus.

Atsakovė UAB „Aistas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (reg. 2023-09-06, DOK-36354), jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.

UAB „Aistas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, siekdama pašalinti visus nustatytus daikto trūkumus, t. y. reikalauja iš UAB „Aistas“ priteisti pinigines lėšas dėl statinio neatitikties projekto sprendiniams, reikalauja priteisti pinigines lėšas už akivaizdžius ieškovės nurodomus daikto trūkumus, kurie buvo matomi ir egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Taip ieškovė, panaudojusi daiktą daugiau kaip 5 metus, reikalauja priteisti neadekvačią 65 241,31 Eur piniginių lėšų sumą, kuri sudaro daugiau kaip 80 proc. visos nekilnojamojo turto įsigijimo kainos (turtas parduotas už 80 000 Eur), nors pati ieškovė nesutiko, jog, pareiškus pretenzijas, UAB „Aistas“ iš karto pašalintų dalį trūkumų, kaip ir nesutiko leisti UAB „Aistas“ nupirkti parduotą nekilnojamąjį turtą tikslu, kad ieškovė nepatirtų jokių nuostolių. Atsakovės nuomone, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atlyginti 65 241,31 Eur sumą dėl nustatytų ginčo nekilnojamojo daikto trūkumų, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovė nepagristai reiškia reikalavimą dėl 17 570 Eur sumos atlyginimo už neva būtinus stogo rekonstrukcijos, hidrolizacijos įrengimo ir apdailos darbus. Šioje byloje, siekiant nustatyti ginčo daikto trūkumus ir jų šalinimo išlaidas, buvo pateikta eilė specialistų išvadų. Šioje byloje taip pat buvo paskirta teismo ekspertizė ir byloje pateiktas teismo eksperto T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės aktas. Nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad akte aptartų stogo trūkumų šalinimo sąnaudos sudaro 7544 Eur, patikslintu ieškiniu už stogo trūkumų šalinimo darbus yra reikalaujama iš UAB „Aistas“ priteisti 17 570 Eur, nes stogo trūkumų šalinimą suorganizavo pati ieškovė, sumokėdama UAB „Baltijos darbas“ už faktiškai atliktus stogo rekonstrukcijos, hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbus 17 570 Eur. Tačiau tai, kad ieškovė nusprendė sumokėti beveik 20 000 Eur už jos užsakymu atliktus ginčo nekilnojamojo turto remonto darbus, nesudaro pagrindo minėtas pinigines lėšas priteisti ieškovės naudai iš UAB „Aistas“. Tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo, ne rangos teisiniai santykiai, dėl ko pardavėjas yra atsakingas tik už tuos nekilnojamojo daikto trūkumus, kurių pirkimo-pardavimo sutarties metu negalėjo matyti pirkėjas, kurie atsirado išimtinai dėl pardavėjo kaltės ir dėl kurių egzistavimo daikto neįmanoma naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Net ir konstatavus, kad pardavėjas yra atsakingas už stogo nesandarumą, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo (ne)priteisimo, vertintinas ieškovės elgesys. Šioje byloje nėra ginčo ir nustatyta, kad, nors atsakovė geranoriškai sutiko sutvarkyti nesandarius mazgus, ieškovė to daryti neleido, nes siekė pakeisti visą stogą. Todėl ieškovė prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atlyginti 17 570 Eur už stogo „trūkumų“ šalinimą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat teigiama, kad atsakovė patikslintu ieškiniu nepagristai reikalauja priteisti pinigines lėšas viso ginčo nekilnojamojo turto langų bei lauko durų pakeitimui dėl nustatytų ginčo nekilnojamojo turto langų ir lauko durų trūkumų. Byloje pateiktas teismo eksperto T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės aktas, iš jo išvados matyti, kad, nustatyti langų trūkumai buvo fiksuoti, nes netenkina projekto sprendinių, kas nėra pagrindas priteisti išlaidas tokių trūkumų šalinimui (tarp šalių nebuvo pirkimo-pardavimo sutartimi sutarta, kad nekilnojamasis turtas turi atitikti visus projekto sprendinius), arba nustatyti trūkumai buvo akivaizdžiai matomi pirkėjai, kas taip pat nesudaro pagrindo civilinės atsakomybės taikymui. Nagrinėjamu atveju, pirkėjas matė perkamo gyvenamojo namo langus (orlaidžių nebuvimą), duris ir ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu, todėl langų ir durų keitimo išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. T. M. netyrė durų ir langų kokybės parametrų, kadangi tokių parametrų ekspertas neturi teisės nustatinėti (vertinti), tai atlieka sertifikuotos laboratorijos. Už gaminių atitiktį deklaracijai atsako gamintojas, kuris išrašo deklaraciją. Aplinkybė, kad deklaracija neva yra pažymėta ne tuo skaičiuku pagal eksploatacinių savybių pastovumo, vertinimo ir tikrinimo sistemą (2015-01-28 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-80), savaime nėra pakankama išvadai, jog langai yra netinkami. Pažymėjo, kad būtent minėtas teisės aktas numato, jog gaminių atitiktis gali nustatyti paskirtos įstaigos, atlikus trečios šalies užduotis, vertinant tikrinant statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą. Ieškovė piktybiškai neleido reguliuoti langų, pati to nedaro ir nuo eksploatacijos išsireguliavusius langus traktuoja kaip defektą, kas yra neteisinga.

Kaip matyti iš eksperto N. B. išvados, ginčo butuose apžiūrint ginčo butų vitrinas, buvo fiksuotas virtinos rėmo nežymus išlinkimas, ko pasėkoje atsirado nesandarumas tarp virtinos rėmo
ir durų tarpinės, dėl ko, siekiant ištaisyti vitrinos defektą, nėra reikalinga išardyti grindis, griauti vitriną, kas yra nurodoma ieškovės pateiktoje sąmatoje, tik reikalinga pakeisti virtinos rėmą
(kurį UAB „Aistas“ buvo nupirkęs) ir atlikti apdailos darbus, kas viso kainuotų 932,44 Eur +
PVM.

Ieškovės reikalavimas ant langų uždėti užtvarus ir eksperto vertinimas dėl jų neįrengimo yra nelogiškas ir neteisingas. Pažymėjo, kad statybos metu buvo pakeistas langų sudalinimas, vietoj
langų, numatytų iki žemės, buvo įrengti kito sudalinimo langai. Apatinė langų dalis įrengta kaip nevarstoma, todėl papildomas užtvėrimas tapo nereikalingas. Be to, šis tariamas trūkumas buvo akivaizdus pastato įsigijimo metu. Statybos metu statytojas tokius pakeitimus galėjo atlikti, teisės aktai projekto koregavimo dėl šio keitimo nenumato.

Priešingai patikslinto ieškinio motyvams, ginčo name buvo tinkamai sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaracijas, lauko durys, dėl ko jas keisti nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina eksperto N. B. išvada, kurioje nustatyta, jog „...defektų vizualiai nebuvo matoma, UAB „Aistas“ tyrimo metu pateikė durų atitikties deklaraciją (durų atitikties deklaracija pateikiama prieduose psl. 26), kurioje yra nurodoma, kad durys atitinka lauko durims keliamus reikalavimus ir energetinę klasę, nurodytą projekte“. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja UAB „Aistas“” sąskaita pakeisti lauko duris. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gaminiai - durys, langai, yra netinkami, ir šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

Ieškovė patikslintu ieškiniu nepagristai reikalauja iš UAB „Aistas“ priteisti piniginių
lėšų sumas dėl neva netinkamai įrengtos šachtos, dėl lauko laiptų defektų šalinimo. Paaiškino, kad ieškovė, įgydama nekilnojamąjį daiktą, akivaizdžiai matė įrengtus laiptus, šachtą, dėl ko ieškovės įvardijami trūkumai laikytini akivaizdžiais. Kita vertus, kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo sulygta, kad nekilnojamasis turtas privalo atitikti visus projekto sprendinius, dėl ko vien sprendinio neatitiktis projektui nesudaro pagrindo tokio sprendinio laikyti defektu. Dėl neatliktų darbų pasisakė, kad, jeigu pirkėjas pirko daiktą, kuris nebuvo pilnai įrengtas ir užbaigtas, kuriame nebuvo dalies darbų, vadinasi su tuo sutiko ir pats turėjo įsirengti, ko jo nuomone trūksta ar jo netenkina. 

Ieškovas patikslintu ieškiniu nepagrįstai reikalauja priteisti pinigines lėšas už neįrengtą skaldos akmens nuogrindą bei netinkamai išklotas trinkeles kieme. Teismo eksperto T. M. 2022-02-08 teismo ekspertizės akte trinkelių pagrindai nematuoti, netirti ir nevertinti kiti duomenys, bet fiksuojamas defektas, kas yra neteisinga. Ekspertas vadovaujasi N. P., kuri pareiškusi analogišką ieškinį teisme dėl tų pačių trinkelių, tėvo A. P., kuris be abejonės suinteresuotas tiek šios bylos, tiek savo dukters bylos baigtimis, neva vykdyto trinkelių atkasimo foto nuotraukomis, tačiau tai negali būti laikoma patikimu ir objektyviu įrodymu. Nagrinėjamu atveju, ekspertizės akte darant išvadas dėl trinkelių ir nuogrindos defektų, ekspertas turėjo vykdyti trinkelių atidengimą ir nustatinėti pagrindus. Sunkiai suprantama, kodėl teismo ekspertas, pats nevykdęs trinkelių sluoksnių atkasimo, teikiant teismo ekspertizės akto išvadas, vadovavosi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų pateiktomis foto nuotraukomis, o ne teismo eksperto N. B. byloje pateiktu ir vykdytu trinkelių atidengimu. Teismo ekspertas N. B. ne tik kad pats atkasinėjo trinkeles, bet ir atliko tyrimą kaip ekspertas ir savo išvadas pagrindė. Būtent teismo ekspertas N. B. atlikto grunto matavimą vietoje ir fiksavo, kad gruntas atitinka projektinius sprendinius. Dar daugiau, tiek atsakovė yra įsitikinusi, tiek teismo ekspertas N. B. davė išvadą, jog atsiradę keli trinkelių išlinkimai kieme yra trinkelių netinkamos eksploatacijos rezultatas. Jei būtų netinkami pagrindai, tokie defektai būtų matomi iškart ar po kelių mėn. eksploatacijos, bet šiuo atveju pretenzijos reiškiamos po eilės metų naudojimo. Vertinant laikotarpį akivaizdu, kad tai netinkamos eksploatacijos rezultatas. Nors ekspertas N. B. nustatė, kad taisytinas trinkelių plotas siekia 5 kv. m. ir jų sutvarkymo
išlaidos sudaro 204,55 eurus, tačiau ta aplinkybė, kad UAB „Aistas“ sutiko šį trinkelių plotą
sutvarkyti, nereiškia, kad UAB „Aistas“ yra kaltas dėl atsiradusių trinkelių trūkumų. Labai tikėtina, kad trinkelėmis važinėjo sunkiasvorė technika ir dėl to jos galėjo būti apgadintos. Pažymėjo, kad į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra pastatytas priestatas, kurio nėra projekte ir kurio nebuvo įgijimo metu. Akivaizdu,
kad šiame objekte buvo vykdoma savavališka statyba, kiek žinoma priestatą statė pati ieškovė po
visų kelio dangų įrengimo bei namo pridavimo. Taigi, šio pastato statybai galimai buvo naudojama
sunkiasvorė technika, ko pasėkoje ir atsirado nelygumai trinkelių dangoje.

Nepagrįstas patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš UAB „Aistas“ pinigines lėšas dėl nustatytų terasos trūkumų. Toks reikalavimas yra neteisingas ir nesąžiningas, kadangi ginčo terasa nebuvo numatyta sprendiniu nei pastato projekte, nei kituose dokumentuose, ji buvo įrengta pardavėjo tik kaip priedas prie gyvenamojo namo ir kaip kilnojamas įrenginys, faktiškai kaip dovana, todėl ieškovė apskritai neturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl terasos. Kaip matyti iš sąmatoje nurodytų darbų, susijusių su terasa, ieškovė siekia butams pastatyti naują terasą, t. y. nuardyti grindis, šonus, įrengti drenažą, išlyginti gruntą po terasa, padaryti naują karkasą bei iškloti terasą WPC lentomis. Visgi, siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja. Ieškovė nėra sumokėjusi už terasą UAB „Aistas“ jokių pinigų, ieškovė,
sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, matė, kad terasos karkasas yra medinis, ir tai ieškovę tenkino.
Todėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomi trūkumai laikytini akivaizdžiais. Kita vertus, terasos
realūs pažeidimai, kurie atsirado dėl terasos eksploatacijos bėgant laikui, bet ne dėl netinkamai atliktų
darbų, šalinimo kaštai sudaro tik 110,10 Eur.

Priešingai patikslinto ieškinio motyvams, nėra teisinio pagrindo civilinės atsakomybės taikymui UAB „Aistas“ atžvilgiu.

Šiuo atveju aukščiau išdėstyta nustatytų daikto trūkumų analizė patvirtina, kad didžioji dalis ginčo nekilnojamojo turto trūkumų laikytini akivaizdžiais ir buvo matomi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė matė tiek gyvenamojo namo būklę, tiek tam tikrų dalykų nebuvimą. Dar daugiau, šioje byloje nėra duomenų, kad visi nustatyti daikto trūkumai egzistavo perkant-parduodant daiktą ar atsirado dėl nekokybiškai atliktų darbų (nagrinėjamu atveju eilė nustatytų defektų, pvz. trinkelių nelygumai, langų nesandarumas dėl nesureguliavimo) tikėtina atsirado dėl pačios ieškovės netinkamos nekilnojamojo turto eksploatacijos, kas taip pat vertintina sprendžiant dėl patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimai dėl defektų šalinimo buvo pareikšti po eilės metų nekilnojamojo daikto naudojimo, kas nelaikytina protingu laiku. 2017-03-28 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, todėl ši aplinkybė yra itin svarbi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-10 nutartyje
Nr. 3K-3-317/2009 išaiškino, kad tuo atveju, kai abi šalys yra bendrovės, užsiimančios komercine veikla, jų tikslas - pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesnė atsakomybė už savo veiklos standartą.

Bylos duomenys, ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, sutarties nuostatos patvirtina, kad prieš sudarant 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1598, ieškovė detaliai apžiūrėjo ketinamą įsigyti gyvenamąjį namą ir jo kokybė ieškovei tiko, ką ieškovė patvirtino sudarant 2017-03-28 pirkimo pardavimo sutartimi, t. y. ieškovė sutartyje patvirtino, jog ieškovė turėjo galimybę kartu su pardavėju iki Sutarties pasirašymo apžiūrėti perkamą turtą bei dalį žemės sklypo, susipažino su buto technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi, dėl kurių jokių pretenzijų pardavėjui (UAB „Aistas“) neturėjo, t. y. ieškovė patvirtino, kad perkamas turtas (butas ir dalis žemės sklypo) atitinka visus pirkėjo keliamus reikalavimus (Sutarties 6.2.1. p.). 2017-10-24 turto perdavimo akte taip pat yra  konstatuota, kad Pirkėjas dar kartą apžiūrėjo perkamą žemės sklypą bei pastatą natūroje, dėl techninio stovio jokių pretenzijų neturi. Šie duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovė - juridinis asmuo, vykdantis verslą, matė, iš kokių medžiagų pastatytas gyvenamasis namas ir jai viskas tiko. Negana to, didelę dalį medžiagų pristatė pati ieškovė. Nors ieškinys kildinamas iš pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau ieškovė matė vykdomas statybas, pati prašė stogo dangą dengti čerpėmis, kurias ir pristatė, bei tiekė kitas statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos šio gyvenamojo namo statybai. Būtent sutarties 4.1.1 p. šalys susitarė, kad 31 985 eurų suma užskaitoma už Pirkėjo parduotas medžiagas Pardavėjui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADR NET W1704, kas neginčijamai patvirtina faktą, jog ieškovė pati pristatė statybines medžiagas į objektą. Taigi, beveik pusės perkamo turto kainos medžiagų pardavimas neginčytinai sudarė itin didelį kiekį statybinių medžiagų. Todėl ieškovės pareikštos pretenzijos dėl stogo dangos ir kitų medžiagų netinkamumo yra ne tik, kad nepagrįstos, bet nesąžiningos. Minėta aplinkybė yra itin svarbi, dėl ko ieškovė, reikalaudama pačios atvežtas medžiagas pakeisti, elgiasi itin nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju, faktiškai visi nustatyti defektai yra akivaizdūs, ir ieškovei, kaip statybų profesionalei, akivaizdžiai buvo žinomi, dėl ko pardavėjui negali atsirasti atsakomybė ieškovės atžvilgiu. Jau nekalbant apie tai, kad toks ieškovės elgesys ir pareikšti reikalavimai neatitinka verslo subjektui keliamų standartų, kas taip pat vertintina sprendžiant dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamajame daikte faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų projekto sprendinių, nesudaro pagrindo nuostolių atlyginimui, kadangi pirkimo pardavimo sutartimi šalys dėl to nesulygo. Jei statybos metu yra keičiami neesminiai sprendiniai, projekto koreguoti nereikia, nebent to reikalauja statytojas. Taigi ta aplinkybė, jog kai kurie atlikti darbai neatitinka projekto, yra neteisingas ir netinkamas, nes statytojas turi teisę keisti  neesminius sprendinius ir nekeisti projekto. Todėl visi ieškovės patikslinto ieškinio argumentai apie statinio neatitikimą projektui yra neteisingi.

Minėta ir byloje nustatyta, kad 2017-03-28 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Aistas“ buvo sudaryta dalies žemės sklypo ir 79,98 kv. m. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, už 80 000 eurų. Taigi, ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja tik 14 759 eurų mažesnės kainos nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, kas yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovei pareiškus tokius reikalavimus, atsakovė daugelį kartų ne tik geranoriškai, nors ir nepripažino ieškinio, siūlė dalį defektų sutvarkyti, bet to neleido daryti ieškovė, tačiau bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į ieškovės neadekvatų ieškinį, buvo siūloma naikinti 2017 metų sandorį ir šalis grąžinti į pirmykštę būseną, t. y., UAB „Aistas“ sutiko pasiimti turtą ir ieškovei sumokėti pinigus, gautus už turtą, tačiau ieškovė kategoriškai su tuo nesutiko, kas rodo jos ketinimus ir siekį pasipelnyti, ir kas vertintina sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagristumo ir racionalumo. 

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šiam teisiniam ginčui aktualus ir taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Minėta, ieškovė UAB „RNDV logistics“ įgijo ginčo nekilnojamąjį turtą 2017-03-28 dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl parduoto daikto, t. y. buto su dalimi žemės sklypo, trūkumų per 6 mėnesius nuo tokio daikto įgijimo dienos, vėliausiai - nuo perdavimo dienos - 2017-10-24, t. y., iki 2017-09-28 arba 2018-03-28. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog neva egzistuojantys ginčo buto trūkumai buvo pastebėti dar 2017 metais. Į teismą dėl ginčo bute esančių trūkumų ji kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, taip pat 2021metais, tokiu būdu ženkliai praleisdama ieškinio senaties terminą, nesant jokių tam pateisinamų priežasčių. Pretenzijų pareiškimas po trijų metų negali būti laikomas protingu terminu. 

CK 6.327 straipsnio 5 dalis numato, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. CK 6.338 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingų terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Taigi, netgi taikant šią teisės normą, maksimalus 2 metų terminas baisėsi 2019-03-28 arba 2019-09-24), o reikalavimas pareikštas po daugiau nei metų laiko. Todėl Ieškovės „RNDV logistics“ patikslinto ieškinio reikalavimui taikytina senatis, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui.

Taigi, atsiliepime į ieškinį išdėstyti motyvai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, dėl ko atmestinas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K. pateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.  K. J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. 2021-01-12, DOK-1207 (3.51), jame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Mano, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas tinkamai, jis buvo priduotas eksploatacijai įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis turtas yra su trūkumais. Pirkėja, įsigydama nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę prieš pirkimą apžiūrėti, iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas, kaip atlikti darbai ir pan. Ieškovė siekia pakeisti eilę statybinių medžiagų, įrengimų, iš naujo atlikti darbus, kas yra neteisinga ir neprotinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius ir nuostolius, jos nurodyti trūkumai atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačios ieškovės kaltės, be to, ieškovė praleido šešių mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „RNDV logistics“ atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Aistas“ atstovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja (ieškinio, reg. 2020-08-20 Nr. CBP-4403, priedai, popierinės bylos t. 1, b. l. 118-126, 127-154). Deklaracija apie minimo statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08 (prašymo, reg. 2020-12-17 Nr. DOK-45015, priedas, popierinės bylos t. 3, b. l. 102-106). Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV Logistics“, popierinės bylos t. 1, b. l. 169) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1598 (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) (ieškinio, reg. 2020-08-20 Nr. CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 155-167). Šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Ieškovei su atsakove pilnai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas (toliau – Aktas) (ieškinio, reg. 2020-08-20 Nr. CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 167-168) . Pagal šį Aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla (ieškinio, reg. 2020-08-20 Nr. CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 170-179) ir raktų komplektas (Akto 1 p.). Tokiu būdu, ieškovė nuo 2017-10-24 tapo įsigyto nekilnojamojo turto savininke (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnio  1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3 punktu atsakovė UAB „Aistas“ pareiškė, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo dalies žemės sklypo ir Gyvenamojo namo trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketino naudoti, arba dėl kurių gyvenamojo namo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodama nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arbe nebūtų už jį tiek mokėjusi.

Ieškovė ir atsakovė Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat 2018-02-15 bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu susitarė dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 4, b. l. 50-54). Šalių susitarimu, ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijus ¼ dalį (0,0214 ha) žemės sklypo, naudojimuisi atiteko: 0,0192 ha ploto dalis žemės sklypo, pažymėta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „E“ ir 0,0022 ha dalis žemės sklypo bendram naudojimuisi su bendraturčiais, pažymėta naudojimosi tvarkos nustatymo plane ženklu „A“ (A plotas 237 kv. m.).

Ieškovei pradėjus naudotis įsigytu Gyvenamuoju namu, ėmė ryškėti statinio ir kiemo grindinio trūkumai. Ieškovė 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi į atsakovės UAB „Aistas“ direktorių A. J. dėl parduoto daikto trūkumų (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 59-60), tarp šalių vyko susirašinėjimas (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 61-62). 2020 m. kovo 30 d. ieškovė su pretenzija Nr. S20/14 dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovę (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 188-191). 2020 m. balandžio mėn. Gyvenamasis namas, dalyvaujant atsakovo UAB „Aistas“ atstovams A. J. ir A. Z., ieškovės UAB „RNDV logistics“ atstovei L. M. ir (duomenys neskelbtini), savininkei N. P., buvo apžiūrėtas ir 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei fotonuotraukose (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedai, popierinės bylos t. 2, b. l. 13-15, 16-38) buvo užfiksuoti Gyvenamojo namo terasos, vitrinų, langų, komunikacijų šachtos, stogo, lauko durų, fasadinių plytelių, grindinio defektai, taip pat tai, kad neįrengta žaibosauga ir priešgaisrinės kopėčios.  Defektus atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku įsipareigojo pašalinti (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedai, popierinės bylos t. 1, b. l. 62, 63, t. 2, b. l. 47). 2020-05-08 numatomu stogo bei kamino defektų ištaisymo planu (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 39) atsakovės atstovai įsipareigojo ištaisyti stogo ir kamino defektus.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė N. P., Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. ir techninės priežiūros vadovė A. S. atliko vizualinę (duomenys neskelbtini), trinkelėmis dengtos aikštelės apžiūrą ir buvo surašytas vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyti defektai (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 2-11). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė N. P., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. apžiūrėjo ir papildomai nustatė Gyvenamojo namo defektus, kurie buvo užfiksuoti 2020-05-06 papildomame defektų nustatymo akte, priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 20-25).

Šalys 2020 m. gegužės 5-15 dienomis derino defektų taisymo darbų terminus (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedai, popierinės bylos t. 1, b. l. 26-30, 36-41, 48-50, 54-57, 64-74, 82-87). Ieškovės atstovė l. e. p. direktorė D. L. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovui A. J. elektroniniu laišku išsiuntė pretenziją dėl besiribojančių stogo konstrukcijų defektų (ieškinio, reg. 2020-12-31 Nr. CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 1), joje nurodė, kad stogo defektų taisymo darbai laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki gegužės 5 d. buvo atlikti netinkamai. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės atstovė informavo ieškovę (atsiliepimų, reg. 2020-09-22 Nr. DOK-33386, reg. 2020-09-28 Nr. DOK-34133, priedai, popierinės bylos t. 2, b. l. 128-129, t. 3, b. l. 57-58), kad atsakovė nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi, todėl kviečiasi ekspertą ieškovės pretenzijų pagrįstumui įvertinti, galimų trūkumų pašalinimo išlaidoms ir kaštams nustatyti. Remiantis eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvada (atsiliepimų, reg. 2020-09-22 Nr. DOK-33386, reg. 2020-09-28 Nr. DOK-34133, priedai, popierinės bylos t. 2, b. l. 137-170, t. 3, b. l. 12-45), atsakovė 2020 m. liepos 12 d. pranešimu prašė ieškovę sudaryti sąlygas ištaisyti eksperto išvadoje nustatytus trūkumus (atsiliepimo, reg. 2020-09-28 Nr. DOK-34133, priedas, popierinės bylos t. 3, b. l. 51-52). Ieškovei nesutinkant su eksperto pateikta išvada (atsiliepimo, reg. 2020-09-28 Nr. DOK-34133, priedas, popierinės bylos t. 3, b. l. 60-65), šalims nepavykus taikiai išspręsti iškilusio ginčo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektams ištaisyti.

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip nekilnojamojo turto vystytojo ir pardavėjo, už paaiškėjusius Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektus. Ieškovė įrodinėja, kad parduotas Gyvenamasis namas ir jos asmeninės nuosavybės teise naudojama žemės sklypo gerbūvio (grindinio) dalis turi trūkumų, dėl kurių ji negali turto naudoti pagal paskirtį. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, kad ieškovė dalies nurodytų trūkumų neįrodė, dalis trūkumų buvo akivaizdūs ir pirkdama dalį žemės sklypo bei Gyvenamąjį namą ieškovė juos matė, o kiti trūkumai yra nežymūs ir netrukdo ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi bei Gyvenamuoju namu pagal paskirtį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas) nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 punktą, nekilnojamojo turto vystytojas – tai statytojas (užsakovas), kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose: formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda. Veikdamas kaip daikto gamintojas statybos teisinių santykių kontekste, atsakovas veikia ir kaip statytojas, ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Taigi, vykdoma atsakovo veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Todėl Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Įstatyme nėra nurodyta išimtis, kad tokiam rangovui nėra taikoma pareiga garantuoti kokybę. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta prieš visus, todėl jos pažeidimo atveju rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiame straipsnyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

Statybos įstatymu apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus, stabilaus ir kokybiško statinio sukūrimo užtikrinimas. Tai reiškia, kad Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį bei pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, veikusi kaip nekilnojamojo turto vystytoja, yra Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bei dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėja, nes Gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo pardavė ieškovei. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

Kasacinis teismas nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų ir atsakovės UAB „Aistas“, kaip nekilnojamojo turto vystytojo ir pardavėjo, prievolės kompensuoti ieškovei nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė ir patirs ateityje dėl gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų pašalinimo. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

Dėl ieškinio senaties

Pirkėjo teisių gynimo būdų taikymui yra aktualūs CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai pirkėjo pretenzijai dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti ir CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalį, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kito. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2, 5 dalys). CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nurodyta: kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

Pažymėtina, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai ir pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma su CK 1.125 straipsnyje nurodytais terminais, nes pareikšti reikalavimą dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kurio daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles.

Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus, dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri taikytina esant rangos teisiniams santykiams, numato, kad tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama teismui atskirus ieškinius dėl nuostolių Gyvenamojo namo defektams ištaisyti (2020-08-20) ir dėl nuostolių dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektams ištaisyti (2020-12-31) (šių ieškinių pagrindu iškeltos civilinės bylos 2021 m. sausio 26 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ne tik, ar ieškovė pareiškė pretenziją per daiktų kokybės garantijos terminą, bet ir ieškinio senaties termino pradžią. CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2012, Nr. 3K-3-638/2013, Nr. e34-3-203-469/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Aistas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Druskininkų savivaldybės administracijos 2015-04-27 rašytiniame pritarime statinio projektui Nr. RPP-12-150427-00021 atsakovė nurodyta kaip statinio statytoja. Deklaracija apie minimo statinio statybos baigtumą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-08. Ieškovė UAB „ADR Networks“ (2018-01-29 akcininko sprendimu bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „RNDV Logistics“) su atsakove 2017-03-28 sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1598. Šia sutartimi ieškovė įsigijo ¼ dalį bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei su atsakove pilnai atsiskaičius, 2017-10-24 buvo pasirašytas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre priėmimo-perdavimo aktas. Pagal šį Aktą ieškovei buvo perduotos nuosavybės teisės į įsigytą nekilnojamąjį turtą bei namo inventorizacinė byla ir raktų komplektas (Akto 1 p.).

Ieškovė 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi į atsakovės UAB „Aistas“ direktorių A. J. dėl parduoto daikto trūkumų, tarp šalių vyko susirašinėjimas. 2020 m. kovo 30 d. ieškovė su pretenzija Nr. S20/14 dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi į atsakovę. 2020 m. balandžio mėn. Gyvenamasis namas, dalyvaujant atsakovo UAB „Aistas“ atstovams A. J. ir A. Z., ieškovės UAB „RNDV logistics“ atstovei L. M. ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) N. P., buvo apžiūrėtas ir 2020-04-09 defektų nustatymo akte bei fotonuotraukose buvo užfiksuoti Gyvenamojo namo terasos, vitrinų, langų, komunikacijų šachtos, stogo, lauko durų, fasadinių plytelių, grindinio defektai, taip pat tai, kad neįrengta žaibosauga ir priešgaisrinės kopėčios. Defektus atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku įsipareigojo pašalinti. 2020-05-08 numatomu stogo bei kamino defektų ištaisymo planu atsakovės atstovai įsipareigojo ištaisyti stogo ir kamino defektus.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė N. P., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. ir techninės priežiūros vadovė A. S. atliko vizualinę (duomenys neskelbtini), trinkelėmis dengtos aikštelės apžiūrą ir buvo surašytas vizualinės apžiūros aktas, kuriame nurodyti defektai. (duomenys neskelbtini), savininkė N. P., (duomenys neskelbtini), savininko UAB „RNDV logistics“ vardu L. M., statybos techninės priežiūros vadovas A. P. apžiūrėjo ir papildomai nustatė Gyvenamojo namo defektus, kurie buvo užfiksuoti 2020-05-06 papildomame defektų nustatymo akte, priede Nr. 1 prie 2020-04-09 defektų nustatymo akto.

Šalys 2020 m. gegužės 5-15 dienomis derino defektų taisymo darbų terminus. Ieškovės atstovė l. e. p. direktorė D. L. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovui A. J. elektroniniu laišku išsiuntė pretenziją dėl besiribojančių stogo konstrukcijų defektų, joje nurodė, kad stogo defektų taisymo darbai laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki gegužės 5 d. buvo atlikti netinkamai. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovės atstovė informavo ieškovę, kad atsakovė nesutinka su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi, todėl kviečiasi ekspertą ieškovės pretenzijų pagrįstumui įvertinti, galimų trūkumų pašalinimo išlaidoms ir kaštams nustatyti. Remiantis eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvada, atsakovė 2020 m. liepos 12 d. pranešimu prašė ieškovę sudaryti sąlygas ištaisyti eksperto išvadoje nustatytus trūkumus. Ieškovei nesutinkant su eksperto pateikta išvada, šalims nepavykus taikiai išspręsti iškilusio ginčo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektams ištaisyti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad 2020 m. kovo 30 d. ir vėlesnės pretenzijos dėl Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų buvo pareikštos nepažeidžiant CK 6.698 straipsnyje nustatytų terminų, o ieškiniai dėl pastebėtų trūkumų (atitinkamai 2020-08-20 ieškinys ir 2020-12-31 ieškinys) pareikšti per protingą laikotarpį, t. y. nepraėjus metams nuo pretenzijų atsakovei pateikimo ir nepraėjus  metams nuo atsakovės atstovės 2020-05-18 pranešimo, jog nesutinkama su nustatytais trūkumais, jų pašalinimo būdais ir apimtimi. Teismo nuomone, ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl daikto (atliktų darbų) trūkumų. 

Dėl Gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumų

Ieškovė reiškia reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius nekilnojamųjų daiktų – Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) – trūkumams ištaisyti. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų daiktų trūkumų – stogo, langų, lauko durų, terasos defektų, taip pat netinkamai įrengtos komunikacijos šachtos, netinkamai įrengtų lauko laiptų, neįrengtos akmens skaldos nuogrindos bei netinkamai išklotų trinkelių, jų neištaisius, ji negali gyvenamuoju namu bei jai priklausančia žemės sklypo dalimi naudotis pagal paskirtį.

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą, svarbu nustatyti ieškovės iš atsakovės nupirkto Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) atitiktį Sutarties sąlygoms, daiktų kokybę nustatančiai dokumentacijai, o toje dalyje, kiek Sutartimi šalys reikalavimų nekilnojamajam turtui neaptarė ar jie nedetalizuoti daiktų kokybę nustatančioje dokumentacijoje, – atitiktį įprastiems reikalavimams. Nustačius trūkumų buvimo faktą vertinti, ar nustatyti trūkumai laikytini paslėptais ir ar trukdo naudotis nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį.

Iš šalių paaiškinimų, procesinių dokumentų matyti, jog savo reikalavimus ieškovė iš esmės grindžia tuo pagrindu, kad jai parduotas nekilnojamasis turtas – Gyvenamasis namas ir jos naudojamo žemės sklypo dalies grindinys (išklotos trinkelės) – neatitinka Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto (toliau – Projektas) sprendinių, t. y. projektinės dokumentacijos. Atsakovo atstovai nesutinka, jog nustatant ginčo daiktų trūkumus turi būti vertinama daiktų atitiktis Projekto sprendiniams, kadangi šalis sieja ne rangos, bet pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko vien aplinkybė, jog statant ginčo nekilnojamuosius daiktus faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų Projektų sprendinių, nesudaro pagrindo nuostoliams atlyginti, nes Sutartimi šalys to nesulygo.

Atsakydamas į nurodytus šalių argumentus, teismas pažymi, kad daiktas, sukurtas su nukrypimais nuo statybos projekto, tiek de fakto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį ir vien neatitikimas projektui neįrodo, kad daiktas neatitinka jam nustatytų kokybės reikalavimų bei jo negalima naudoti pagal paskirtį. Visgi, statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai (vienas, keli ar visi) išsamiai apibrėžiami ir statinio techniniai parametrai pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatomi pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktuose (Statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). 

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, kokia daiktų kokybę nustatanti dokumentacija turi būti vertinama nustatant ginčo daiktų trūkumus, yra svarbus Sutarties sudarymo tikslas - ar atsakovė siekė parduoti, o ieškovė siekė įsigyti daiktą, atitinkantį projektinėje dokumentacijoje nurodytus sprendinius, ar visgi buvo siekiama parduoti bei atitinkamai ieškovės – įsigyti faktiškai sukurtą daiktą, atitinkantį esminius statinių reikalavimus, kurių privalomumą reglamentuoja imperatyvios teisės normos. Minėta, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė veikė ir kaip nekilnojamojo turto vystytojas, ir kaip turto pardavėjas.

Į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad šalys Pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, jog atsakovė parduoda, o ieškovė perka pagal projektinėje dokumentacijoje nurodytus sprendinius pastatytą Gyvenamąjį namą ir ieškovės naudojamo žemės sklypo dalį – grindinį, išklotą trinkelėmis). Tokia Pirkimo pardavimo sutarties sąlyga sutartyje nenurodyta, šios aplinkybės nenurodė ir paaiškinimą teismo posėdyje pateikęs atsakovės atstovas A. J. (2021-06-29 teismo posėdžio garso įrašas, pradžia - 01:03:15), bei liudytojas, buvęs ieškovės direktorius T. K. (2021-09-10 teismo posėdžio garso įrašas, pradžia - 00:03:20). Duomenų, kad apžiūrint Gyvenamąjį namą tarp šalių būtų kalbama apie Projekto sprendinius, jų pakeitimus statybos procese, jų laikymąsi, iš ieškovės pusės reikalaujama pateikti projektinę dokumentaciją, byloje nėra. Iš valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei šalių sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties (ieškinio, reg. 2020-08-20 Nr. CBP-4403, priedai, t. 1, b. l. 118-126, 155-168) matyti, kad ieškovės nupirktas Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. kovo 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 4 pagrindu. Šalys, sudarydamos Pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtino, kad Sutarties pasirašymo dieną atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikatą (Sutarties 6.1.4 punktas), 2017-10-24 priėmimo-perdavimo aktu patvirtino, kad atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė turtą pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, namo nuosavybės dokumentus, inventorizacinę bylą ir raktų komplektą.

 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projektinę dokumentaciją (Projekte numatytus sprendinius). Šiuo atveju reikia vertinti, ar ginčo objektuose atlikti darbai atitiko esminius Projekto sprendinius, taip pat, ar ginčo daiktai atitiko Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei perduotos daiktų kokybę nustatančios dokumentacijos turinį, bei įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, kurie nebuvo akivaizdūs ir dėl kurių neatitikimo ginčo daiktai negalėtų būti tinkamai naudojami pagal paskirtį.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius dėl netinkamos kokybės parduotų daiktų (Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio)) trūkumų ištaisymo, Gyvenamojo namo bei dalies žemės sklypo gerbūvio (grindinio) trūkumus įrodinėjo: 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktu, 2020 m. gegužės 6 d. priedu Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, 2020 m. gegužės 6 d. vizualinės apžiūros aktu, 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. 4/20, 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, 2021 m. kovo 24 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktu Nr. 2021-03-24-1, 2023 m. liepos 3 d. vertinimo aktu Nr. VA-1007-072023 bei teismo ekspertizės aktu. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais ir nurodytuose dokumentuose nustatytais daiktų trūkumais bei įrodinėdama jos atsakomybę šalinančius (ribojančius) pagrindus, pateikė eksperto N. B.2020 m. birželio 15 d. išvadą, 2021 m. balandžio 8 d. išvadą bei 2023 m. gegužės 15 d. išvadą.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau teismo ekspertizė kaip įrodymas neturi išankstinės galios, eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-733/2002, Nr. 3K-3-54/2009, 3K-3-503/2009).

Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė ieškovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų defektų nustatymui ir defektų kaštų apskaičiavimui ir pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. e2-25-418/2022 (lydraščio, reg. 2022-03-28 Nr. DOK-10478, priedas, popierinės bylos t. 10, b. l. 82-149), kuriame teismo ekspertas T. M. nustatė ieškovės nupirkto Gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektus, dėl stogo defektų atsiradusią žalą pastato viduje bei žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektus. Ieškovė su teismo eksperto nustatytais defektais sutiko ir šiais ekspertizės akto duomenimis bei teismo eksperto T. M. paaiškinimu grindė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl iš atsakovės nusipirktų nekilnojamųjų daiktų trūkumų. Atsakovė su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis nesutiko ir nurodė, kad teismo ekspertas T. M. buvo akivaizdžiai suinteresuotas padėti ieškovei, kurios prašymu ir buvo byloje paskirta bei pavesta teismo ekspertui T. M. atlikti ekspertizė. Atsakovės atstovės teigimu, ekspertizės metu buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis Projektui, neatitikimai buvo laikomi defektais, o tai yra neteisinga. Todėl atsakovė prašė vadovautis jos pateiktomis eksperto N. B. išvadomis.

Atsakydamas į atsakovės atstovės argumentus dėl teismo eksperto T. M. galimo šališkumo, teismas pažymi, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Teismo ekspertų profesinės veiklos etikos kodeksas). Eksperto nušalinimo pagrindai numatyti CPK 67 straipsnio 1, 2 dalyse. Bylos duomenimis, ekspertas T. M. nuo 2010 m. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacijos – statinio dalies ekspertizės vadovo, statinio sritis – konstrukcijų; ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, projekto dalis – konstrukcijų bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo. Teismo ekspertas T. M., atlikdamas ekspertinį tyrimą, analizavo nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktą dokumentaciją, norminę ir/arba specialiąją/metodinę literatūrą, vizualiai apžiūrėjo tyrimo objektą ir jį įvertino, rėmėsi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, jo pateiktame ekspertizės akte išvados yra pakankamai aiškios ir motyvuotos. Byloje nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti eksperto šališkumu (CPK 67 straipsnio 1, 2 dalys). Neabejotinai atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 pateiktomis išvadomis, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo ekspertas T. M. yra šališkas ir jo pateiktą ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu.

Kitas atsakovės argumentas dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų nepatikimumo yra tai, kad atliekant ekspertizę buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis Projektui, kas yra neteisinga. Teismas, išanalizavęs teismo eksperto pateiktas išvadas, teismo eksperto paaiškinimus, sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog ekspertizės akte yra nustatytų Gyvenamojo namo bei žemės sklypo gerbūvio (grindinio) defektų dėl neatitikimo Projekto sprendiniams, tačiau, įvertinus tai, kad teismo ekspertas T. M. nustatytus defektus vertino ir teisės aktų atitikimams (būtent toks klausimas buvo užduotas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi),  teismo posėdyje paaiškino nustatytų defektų keliamas pasekmes, ši atsakovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti visus ekspertizės akte esančius duomenis, todėl teismas eksperto išvadą vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe – ir su kitų ekspertų, specialistų pateiktomis išvadomis, pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 218 straipsniai), toliau pasisakydamas atskirai dėl kiekvieno teismo ekspertizės akte nustatyto ir patikslintame ieškinyje nurodyto ginčo nekilnojamųjų daiktų defekto, kuriuo ieškovė remiasi, prašydama iš atsakovės priteisti nuostolius dėl daiktų trūkumų ištaisymo.

Stogo defektai. Ieškovės pakviesta liudytoja L. M., gyvenanti ginčo Gyvenamajame name, teismo posėdyje paaiškino, jog pradėjus gyventi ieškovės nusipirktame Gyvenamajame name, po kurio laiko ji pastebėjo, kad nuo stogo pro namo sienas bėga vanduo. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 (lydraščio, reg. 2022-03-28 Nr. DOK-10478, priedas, popierinės bylos t. 10, b. l. 82-149) nustatyti šie stogo defektai (teismo ekspertizės akto 17-19 psl.): 

1) faktiškai įrengtas stogo dangos tipas – čerpės – neatitinka Projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda, tokiu būdu netenkinamas Projekto nurodymas bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.

2) faktiškai stogui įrengti panaudoti neantiseptikuoti ir nepadengti antiperenais grebėstai netenkina Projekto reikalavimų – statybinė mediena, ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.2002 „Statybos darbai“ reikalavimų. Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad jis matė, kad Gyvenamojo namo stogo mediena yra neantiseptikuota ir nepadengta antiperenais. Šis defektas nustatytas dėl to, jog buvo pakeisti Projekto sprendiniai, kurie susiję su pastato ilgaamžiškumu. Teismo eksperto nurodytame Gyvenamojo namo statybos metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 30 d. Nr. 211 įsakymu patvirtintame Statybos techninis reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.) išdėstyti Statybos įstatymo nustatyti reikalavimai dėl naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, nugriovimo, taip pat ir atvejai, kai statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio statybos rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei priklausančio Gyvenamojo namo stogo mediniai grebėstai yra netinkami, pažeisti. Nors teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. teigė, kad Gyvenamojo namo stogo mediniai grebėstai jau yra nuo drėgmės pažeisti, tačiau teismo ekspertizės akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta, nepateiktos fotonuotraukos. Šios aplinkybės neįrodo ir 2020 m. gegužės 6 d. priede Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto (ieškinio, reg. 2020-08-20 CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 20-25) užfiksuotas defektas – vienoje vietoje nustatytas medienos pažeidimas nuo drėgmės (akto 3 psl.) – nes iš šio akto neaišku, kuriame gyvenamajame name (apžiūra atlikta dviejuose gyvenamuosiuose namuose) užfiksuotas toks defektas bei kokios medienos. Visgi, Gyvenamojo namo ilgaamžiškumui užtikrinti grebėstai privalo antiseptikuoti ir padengti antiperenais, todėl šis trūkumas laikytinas paslėptu ieškovės nupirkto daikto trūkumu.

3) išmatuotas stogo nuolydis – 9,35 laipsnio – netenkina Projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių bei netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui, tokiu būdu netenkinamas Projekto nurodymas dėl minimalaus stogo nuolydžio (teismo ekspertizės akto 18 psl.). Eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte (prašymo, reg. 2021-03-26 DOK-10708, priedas, popierinės bylos t. 5, b. l. 56-200, t. 6, b. l. 1-30) nurodyta, jog stogo dangos nuolydis yra 9,40 laipsnio, nors pagal sudėtų čerpių gamintojo techninę dokumentaciją čerpių stogo dangai nuolydis turi būti 22 laipsniai, tuo yra pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.1 punktas ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl į stogo konstrukciją ir namo vidų patenka kritulių vanduo (akto 52 psl.). Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šio defekto, neišmatavus stogo nuolydžio, nesusipažinus su Projektine dokumentacija, gamintojo technine dokumentacija, negalėjo matyti, jis pagal teismo eksperto išvadą yra neakivaizdus, darytina išvada, jog tai yra paslėptas stogo defektas.

4) stogo dangos sandūra nesandari – netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra, nesandarus lietvamzdis – netenkina Projekto nurodymų bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punkto reikalavimų. Atsakovo atstovai su šiuo defektu nesutiko, nurodė prielaidą, jog galimai nesandarūs mazgai atsirado ne dėl atsakovo kaltės, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovės pateiktoje eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvadoje (atsiliepimo, reg. 2020-09-22 DOK-33386, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 137-170) nurodyta (išvados 10-13 psl.), kad apžiūros metu name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo matomi 2 aukšto san. mazge ir laiptinės zonoje nežymūs drėgmės požymiai. Vertinant pateiktas stoge esančio lietaus nubėgimo latako nuotraukas matyti, kad vietomis stogo latako nuolydis suformuotas neišlaikant tinkamo nuolydžio, keliose vietose netinkamai užsandarintas. Šį defektą, kaip teigiama išvadoje, UAB „Aistas“ sutinka savo lėšomis ištaisyti ir perdaryti, pertvarkyti stoge esantį nubėgimo kanalą ir pašalinti drėgmės prasiskverbimo žymes minimame name, prieš tai suderinus laiką su namo savininkais. Taip pat šioje išvadoje atkreiptas dėmesys, kad drėgmės žymės galėjo atsirasti ir dėl netinkamos namo eksploatacijos, laiku nevalytos, užsikimšusios lietaus nubėgimo sistemos. Tačiau pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė, o eksperto N. B. pasisakymas šiuo klausimu yra tik samprotavimas, bet ne konkrečiais duomenimis patvirtintas teiginys. Teismo eksperto T. M. nurodytus stogo defektus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: 1) 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas (ieškinio, reg. 2020-08-20 CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 13-15) bei 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto (ieškinio, reg. 2020-08-20 CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 20-25), kuriuose nustatyta, jog stogo ir sienos sandūros mazgas, kamino sandarinimas įrengti netinkamai, kamino konstrukcijos vėdinimas yra pažeistas, karnizo skardinimas įrengtas nekokybiškai, neteisingai suformuota įlaja, per siauras skardos lankstinys; 2) 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita (prašymo, reg. 2021-03-24, DOK-10378, priedas, popierinės bylos t. 5, b. l. 20-48, 5-7), kurioje nurodyta, kad dėl daugybinių garo izoliacijos pažeidimų, neteisingo jos sumontavimo, netinkuoto mūro užfiksuota lauko oro infiltracija iš viršlubio (ataskaitos 19 psl.); 3) 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas (prašymo, reg. 2021-03-26 DOK-10708, priedas, popierinės bylos t. 5, b. l. 56-200, t. 6, b. l. 1-30), kuriame nurodyta, kad ant pastato (duomenys neskelbtini) stogo ties ašimi „4“-„4“ įrangtas lietaus surinkimo latakas yra su 0,50 laipsnių nuolydžiu, namo viduje ties „4“-„4“ ašimi kritulių metu ant sienų pastebimas vandens pratekėjimas, kuris įvyko dėl netinkamai įrengto lietaus surinkimo latako. Tuo, kad į patalpas patenka atmosferiniai krituliai, nėra tenkinamas vienas esminis statinio reikalavimas - STR 2.01.01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10 punktas bei Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 57.5 punktas, nes lietaus vandens nuvedimas nuo stogo išspręstas neteisingai, dėl ko vanduo tekėdamas nuo stogo atsimuša į sienos konstrukciją ir nesugeba nutekėti lataku žemyn, todėl susidaro patvanka, vanduo kyla aukštyn, tame tarpe ir po čerpių danga, vėliau skverbiasi į stogo konstrukciją, o vėliau ir į patalpas; stogo sandūra su kaminėliu įrengta ne pagal STR 2.05.02:2008 reikalavimus, šiose vietose kaupiasi kritulių vanduo (akto 27-30, 32-34 psl.). Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, daro išvadą, jog teismo eksperto T. M. nurodyti stogo defektai dėl nesandarios stogo sandūros ir nesandaraus lietvamzdžio yra pagrįsti, todėl buvo pažeisti statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (toliau – Statybos techninio reglamentas STR 2.05.02:2008) 57.5 punkto, numatančio, jog čerpėms (išskyrus skardinėmis čerpėmis) dengto šlaitinio stogo sandūrų prie sienų ir kitų vertikalių paviršių vietos turi būti padengtos skarda; skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm; prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo; ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm, reikalavimai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 patvirtino Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 10.6 punkto, numatančio, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose, reikalavimai. Ekspertizės akte nurodyta, jog šis defektas yra akivaizdus, tačiau teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad šis defekto matomumas nurodytas statybos dalyviui – statytojui bei užsakovui, tuo tarpu pirkėjui šis defektas nėra matomas, nes jį pamatyti reikia lipti ant stogo. Iš 2023 m. liepos 3 d. vertinimo akto Nr. VA-1007-072023 (prašymo, reg. 2023-07-11 DOK-28608, priedas) matyti, kad tokie defektai yra laikytini paslėptais pirkėjo atžvilgiu (akto 7 psl.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad byloje nebuvo gauta duomenų, jog pirkėjos atstovas, apžiūrėdamas Gyvenamąjį namą, būtų lipęs ant stogo, darytina išvada, kad pirkėjos atstovas tokių trūkumų pamatyti negalėjo, šie defektai laikytini paslėptais.

5) kamino apdailos plytų siūlės nepilnai užpildytos skiediniu – netenkina Projekto nurodymų darbų kokybei bei Statybos taisyklių „Apdailos darbai“ reikalavimų (akto 17, 18 psl.). Teismo ekspertas T. M. teismo posėdyje paaiškino (2023-12-08 teismo posėdžio garso įrašas, pradžia - 00:04:20), kad kamino siūlių netinkamas užpildymas sąlygoja namo nesandarumą. Jo nuomone, siūles reikia užtaisyti. Visgi teismas, įvertinęs teismo ekspertizės akto 17 psl. 12-oje fotonuotraukoje užfiksuotą vaizdą, daro išvadą, kad šis nurodytas trūkumas nėra esminis, dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti ir pagal paskirti naudoti įsigyto Gyvenamojo namo. Todėl šis ieškovės patikslintame ieškinyje ir teismo eksperto T. M. išvadose nurodytas defektas atmestinas kaip nepagrįstas.

6) ant stogo neįrengtas žaibolaidis, kopėčios patekimui ant stogo bei nesumontuotos sniego gaudyklės – netenkina Projekto nurodymų bei Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 10, 20 punktų reikalavimų. Byloje ginčo, jog ant ieškovės Gyvenamojo namo stogo neįrengtas žaibolaidis, kopėčios bei nesumontuotos sniego gaudyklės, nėra, tai patvirtina ir 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas, 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas, eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvada. Atsakovės atstovės teigimu, šie trūkumai yra akivaizdūs, todėl atsakomybė dėl šių trūkumų atsakovei negali būti taikoma. Pagal statybos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 bendrųjų reikalavimų 10 punktą užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais (Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 20 punktas). Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 62.10.1. punkte nustatyta, kad šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad ant ieškovės stogo nesant sniego gaudyklių sniego nuošliaužos atveju kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, nes po stogo šlaitu yra įrengta namo terasa (akto 23, 24, 25 psl.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimą, 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte pateiktą išvadą dėl sniego gaudyklių, žaibolaidžio ir kopėčių (akto 26, 27 psl.), teismas sprendžia, jog žaibolaidis, kopėčios patekimui ant stogo bei nesumontuotos sniego gaudyklės turėjo būti įrengtos ir jų neįrengimas neatitinka gyvenamojo namo stogui nustatytų kokybės reikalavimų. Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog šių įrenginių neįrengimo defektas yra akivaizdus. Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad tuo atveju, jei pirkėjas žino, kad jie numatyti Projekte, tai tokie trūkumai jam yra matomi, jei nežino, kas numatyta projektiniuose reikalavimuose, tai tokie trūkumai jam yra nematomi. 2023 m. liepos 3 d. vertinimo anketoje Nr. VA-1007-072023 nurodyta, kad šie trūkumai nustatyti kaip neatitinkantys projektinių sprendinių ir statybos reglamento reikalavimų, turėjo būti pašalinti statytojo statybos darbų metu, todėl statytojo nepašalinti jam akivaizdūs defektai, negali būti laikomi akivaizdūs pirkėjui ir laikytini pastarojo atžvilgiu paslėptais trūkumais (akto 7 psl.). Teismo nuomone, šiuo atveju vertinti šių defektų akivaizdumą pagal Projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra jokio pagrindo. Tokių įrenginių nebuvimas Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo matomas ir ieškovė galėjo pastebėti, jog šių įrenginių ant namo stogo nėra, todėl šie stogo trūkumai nelaikytini paslėptais defektais ir už juos atsakovas neturi atsakyti (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Taigi, bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad stogo defektai – per sunki stogo čerpių danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra, neantiseptikuoti ir nepadegti antiperenais grebėstai, nesandarūs latakai – yra paslėpti defektai. Parduoto daikto paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė garantavo, kad nėra jokių paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketino naudoti, arba dėl kurių gyvenamojo namo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, apie tuos trūkumus žinodama, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Teismo ekspertas T. M. nurodė, kad dėl nustatytų trūkumų stogas yra nesandarus ir kiaurai bėga vanduo, taip nėra užtikrinama namo energetinė klasė, žala padaroma vidaus apdailai, be to, išeina šiluma, nes bėgdamas vanduo sušlapina vatą, kuri sušlapusi nebetenka savo fizikinių cheminių savybių. Teismo eksperto T. M. teigimu, faktiškai įrengto stogo dangos tipas – čerpės – neužtikrina STR 2.01.01(I):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų, nes dėl per sunkios stogo dangos, esant per didelei apkrovai sienoms ir pamatams, nesant tinkamo nuolydžio bei tinkamą apkrovą atlaikančios paskaičiuotos stogo konstrukcijos, gresia statinio ar jo dalies deformacijos, griūtis. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šias teismo eksperto T. M. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovės atstovo prašymu paskyrus ekspertizę ir jos metu nustačius, kad Gyvenamojo namo statybos metu pakeitus esminį sprendinį dėl stogo dangos ir laikančiųjų konstrukcijų, kyla grėsmė Gyvenamojo namo ar jo dalies (stogo, sienų, pamatų) deformacija ar sugriuvimu, priešingą aplinkybę – kad šio esminio sprendinio pakeitimas tokios grėsmės nekelia, privalėjo įrodyti atsakovė, o tam, teismo nuomone, yra būtina ekspertizė. Ekspertas E. L. nurodė, kad pakeitus stogo dangą į sunkesnę – čerpes, dėl per mažo stogo nuolydžio vanduo prasiskverbia ir užlieja patalpas, aplink kaminą turi būti atliktas papildomas sandarinimas, jo nėra, todėl taip pat nubėga vanduo. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad atliekant Gyvenamojo namo apžiūrą dėl stogo defektų namo viduje yra subėgusios miegamojo sienos ir lubos. Teismo vertinimu, nurodyti paslėpti stogo defektai lemia statinio neatitiktį aukščiau nurodytiems Projekto ir teisės aktų keliamiems reikalavimams, dėl šių defektų vanduo skverbiasi po stogo dangą bei į namų vidų, jie kelia abejones dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų tvirtumo, neužtikrina reikiamos šilumos izoliacijos, dėl ko ne tik mažėja ginčo namo naudingumas, neatitinka ieškovės lūkesčių (nusipirkti tinkamą gyventi namą), bet ir trukdo ieškovei tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamuoju namu (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), o tai sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas nustatytiems trūkumams pašalinti.

Atsakovė į bylą pateikė eksperto (specialisto) N. B. 2023 m. gegužės 15 d. išvadą (prašymo, reg. 2023-05-15 DOK20665, priedas), kurioje nurodyta, kad pagal statybos leidimą ir Projektą matyti, jog Gyvenamojo namo tiesioginė paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Gyvenamasis namas pilnai atitiko Projekte numatytą paskirtį, be to, apžiūros metu buvo matoma, kad jame gyvenama, visi statybos darbai pilnai buvo baigti, namas gali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį (išvados 4 psl.).  Visgi, teismas susipažinęs su šios išvados turiniu, tai, kad nėra aišku, kokiais dokumentais bei nustatytais duomenimis remiantis buvo pateikta išvada, sprendžia, kad pateikta išvada yra neišsami, neinformatyvi, todėl teismas ja nesiremia. Be to, vien išvadoje nurodyta aplinkybė, kad ieškovės darbuotoja gyvena name ir visi statybos darbai buvo baigti, nesudaro pagrindo teigti, kad nustatyti gyvenamojo namo defektai netrukdo ieškovei naudotis gyvenamuoju namu. Priešingas aplinkybes teismo posėdyje nurodė būtent Gyvenamojo namo darbuotoja L. M., gyvenanti nurodytame Gyvenamajame name pakankamai ilgą laiko tarpą.

Langų ir lauko durų defektai. Teismo ekspertizės akte Nr. e2-25-418/2022 (reg. 2022-03-28 DOK-10478) (teismo ekspertizės akto 19-28 psl.) nustatyti šie langų ir lauko durų defektai:

1)       visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamojo vitrininio lango sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai – netenkina Projekto reikalavimų b

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, pripažintina, jog teismo eksperto T. M. išvada dėl langų defektų – visi namo langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, kaip tai numatyta Projekto sprendiniuose, antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai, yra pagrįsta ir šie defektai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nėra statybų specialistė ir pastebėti, kad langai sumontuoti ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje be specialaus tyrimo neturėjo galimybės, taip pat pamatyti, jog langai yra nesandarūs, kuomet name nebuvo gyvenama ir šildoma, neturėjo galimybės. Atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadą bei vertinimo aktą Nr. VA-1007-072023, šie trūkumai laikytini paslėptais trūkumais. Atsakovo atstovės teigimu, aplinkybė, jog langai sumontuoti mūro angose, t. y. ne pagal Projektą, negali būti vertinama, jog langai neatitinka jiems nustatytų kokybės reikalavimų. Tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes Gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė yra B, tuo tarpu šiuo metu faktiškai ji atitinka D klasę. Teismo ekspertas T. M. bei ekspertas E. L. nurodė, kad langų sumontavimas mūro angose yra vienas iš langų defektų priežasčių, dėl kurių nepasiekiama reikiama Gyvenamojo namo B energinė klasė. Akivaizdu, jog ieškovė Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo B energinės klasės Gyvenamąjį namą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. D1-131 Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008) 8 punkte nurodyta, kad statinys, jo šildymo, kondensavimo, vėdinimo ir kitos inžinierinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines savybes ir pastato naudotojų reikmes. Šiuo atveju dėl langų sumontavimo mūro angose ir jų nesandarumo pažeidžiamas ne tik minėtas esminis statinio reikalavimas, bet ir Sutarties sąlygos, pagal kurias ieškovei buvo parduotas B energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas.

2)       pirmo aukšto vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina Projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008

3)       antro aukšto vitrininių langų zonoje nėra įrengti apsauginiai ekranai – netenkina Projekto nurodymų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 9, 10.1 punktų reikalavimų, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės lauko durys“ 27 punkto reikalavimų. Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad apsauginiai ekranai yra būtini, nes tai yra apsauga.

4)       faktiškai sumontuoti langai neturi orlaidžių – netenkina Projekto reikalavimų

5)       lauko durys sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, be to lauko durys yra netinkamos kokybės – netenkina Projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 8 punkto reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo reikalavimų kokybės kontrolei. Teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad lauko durys neatitinka kokybės kontrolės reikalavimų, jos yra nesertifikuotos, be to, aplink duris yra susiformavę šalčio tiltai, jos praleidžia šaltį, patys rėmai labai šalti ir tokių durų dėti kaip lauko durų negalima. Durys sumontuotos mūro angose, nors turėjo būti montuojamos apšiltinimo sluoksnyje, tai turi įtakos šilumos nuostoliams ir neatitinka esminio statinio reikalavimo – energetinis pastato naudingumas. Vienas iš teismo eksperto nustatytų defektų yra tai, kad lauko durys yra sumontuotos mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje ir šis defektas nustatytas tuo pagrindu, kad toks sprendinys buvo numatytas Projekte, tačiau kaip matyti iš ekspertizės akte esančio paveikslo Nr. 12 Projekte buvo numatytas, kad sienos termoizoliacijos sluoksnyje turėjo būti sumontuoti tik langai, pačiame Projekte tokio reikalavimo nėra (teismo ekspertizės akto 14 psl.), todėl, kokiu pagrindu teismo ekspertas padarė šią išvadą, neaišku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad joks teisės aktas nenumato, jog lauko durys privalo būti sumontuotos sienų termoizoliacijos sluoksnyje, šis teismo eksperto defektas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovai bei trečiasis asmuo K. J. K. nesutinka ir su kitomis teismo eksperto pateiktomis išvadomis ir teigia, kad name sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaraciją, lauko durys, o šalčio tiltai pastatuose yra neišvengiami ir tai nėra defektas bei šias aplinkybes atsakovas grindė eksperto N. B. išvada. Eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus lauko duris defektų nebuvo matoma (išvados 6 psl.), pateikta deklaracija patvirtina, kad durys atitinka lauko durims keliamus reikalavimus ir energetinę klasę, nurodytą Projekte tačiau su tokia eksperto N. B. išvada, o taip pat ir su atsakovės atstovės bei trečiojo asmens argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, nes ši išvada bei atsakovės ir trečiojo asmens argumentai prieštarauja ne tik ieškovės paaiškinimams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte užfiksuota, kad pastato durų angokraščiai yra blogai apšiltinti, visas rėmas atviras ir peršąla (akto 2 psl.). Iš 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitos matyti, kad atliekant termovizijos tyrimą buvo pateikta išvada, jog dėl garo izoliacinio sluoksnio nebuvimo, garo izoliacinio sluoksnio pažeidimo, nepakankamo dydžio sumontuotos garo izoliacinės medžiagos užfiksuota lauko oro infiltracija per durų sandūrą su angokraščiu (ataskaitos 19 psl.). Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, teismo eksperto T. M. išvada, jog lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai, yra pagrįsta. Įvertinus tai, kad pro šalčio tiltus iš namo vidaus išeina šiluma, o iš lauko skverbiasi šaltis, dėl ko yra pažeidžiamas esminis statinio reikalavimas, numatytas Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008) 8 punkte, priešingai nei teigia atsakovė, yra pagrindas nustatytus šalčio tiltus laikyti durų defektu. Teismo ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, kad lauko durys yra netinkamos kokybės, nes jos yra nesertifikuotos, pateikta durų deklaracija yra netinkama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lauko durų tinkamai kokybei patvirtinti pateikta K. G. parengta 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaracija (teismo ekspertizės akto 26 psl.). 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021-02-22-1 pateikta išvada, jog tyrimui pateikta gyvenamajame name įrengtų šarvuotų lauko durų atitikties deklaracija neatitiko jos išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo (toliau – ir Sąrašas), pagal kurį lauko durys turėjo būti deklaruojamos pagal eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo 1 arba 3 sistemas. Pagal šio Sąrašo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d.) pastabų ir paaiškinimų 7 punktą eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos nustatytos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas) V (penktame) priede ir STR 1.01.04:2013 (atkreiptinas dėmesys, kad STR 1.01.04:2013 parengtos deklaracijos metu negaliojo, tačiau galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-901 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ (redakcija galiojusi nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d., toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 6 punktą statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas ir tikrinimas turi būti atliekamas pagal vieną iš Reglamento V skyriuje nurodytų sistemų. Gamintojas, remdamasis pagal Reglamento V skyriuje nurodytas sistemas atliktais eksploatacinių savybių pastovumo vertinimais ir tikrinimais, nustato produkto tipą ir parengia Lietuvos Respublikos valstybine kalba statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją (Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 7 punktas). Eksploatacinių savybių deklaracijos turinys reglamentuotas Reglamento 6 straipsnyje, gamintojo statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos 1 ir 3 apibrėžtos Reglamento V priedo 1.2. ir 1.4. punktuose bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 11 ir 13 punktuose, eksploatacinių savybių deklaracijos pavyzdys, pagal kurį privalo būti rengiama eksploatacinių savybių deklaracija, pateikta Reglamento III priede (Reglamento 6 straipsnio 4 dalis). Įrodinėdama, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaracija neatitinka jai keliamų reikalavimų, ieškovė pateikė statybos eksperto V. R. specialisto išvadą Nr. 4/20 (prašymo, reg. 2020-10-27 DOK-38058, priedas, popierinės bylos t. 3, b. l. 77-80), kurioje, atlikus K. G. išduotos 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaracijos tyrimą, pateikta išvada, jog K. G. išduotas atitikties deklaravimo dokumentas lauko durims – 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaracija – neatitinka Reglamento reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nuostatų, ji išduota pažeidžiant darniojo standarto LST EN 14351-1:2006+A2:2016 nuostatas dėl eksploatacinių savybių nustatymo ir deklaravimo, joje nurodytų eksploatacinių savybių apimtis nepakankama pagal išorės durų numatytą paskirtį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – Statybos technini reglamentas Nr. STR 2.04.01:2018), šioje deklaracijoje nurodytų lauko durų tiekimas į rinką pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą statybos produktų eksploatacinėms savybių deklaracijoms keliamų reikalavimų teisinį reglamentavimą, taip pat statybos eksperto V. R. pateiktą specialisto išvadą Nr. 4/20, pripažintina, kad K. G. išduota 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaracija neatitinka eksploatacinių savybių deklaracijoms teisės aktų keliamų reikalavimų. Nors statybos ekspertas V. R., pateikdamas specialisto išvadą Nr. 4/20, 2016 m. rugsėjo 30 d. atitikties deklaraciją vertino naudodamasis šios deklaracijos išdavimo metu dar dviem nepatvirtintais teisės aktais – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ bei Statybos techninis reglamentas Nr. STR 2.04.01:2018, tačiau visi eksperto atlikti vertinimai susiję su išorės durimis buvo numatyti ir atitikties deklaracijos išdavimo metu galiojusiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąraše bei Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 10 punkte, todėl vien ši aplinkybė nekelia abejonių minėtos išvados patikimumu ir nesudaro pagrindo jos atmesti, juolab, kad pagrindiniai eksploatacinėms savybių deklaracijoms keliami reikalavimai yra numatyti Reglamente, kuriuo minėtas ekspertas rėmėsi. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog durys yra nekokybiškos, o vien aplinkybė, kad deklaracija yra netinkama, nereiškia, kad pats gaminys yra blogas, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pagal Reglamento 4 straipsnį lauko duris, kaip statybos produktą, pateikiant į rinką privalo būti parengta jų eksploatacinių savybių deklaracija, kuri ir patvirtina, jog šio statybos produkto savybės atitinka deklaruotas eksploatacines savybes. Šiuo atveju lauko durų atitikties deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas leidžia preziumuoti, jog lauko durys neatitinka kokybės ir saugumo reikalavimų bei neužtikrina statinio esminio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimo (Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 8 punktas, Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 9 punktas). Aplinkybę, kad lauko durys atitinka kokybės ir saugumo reikalavimus bei užtikrina statinio esminio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju privalo įrodyti atsakovė. Tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Nustatyti lauko durų defektai, atsižvelgiant į teismo ekspertizės bei vertinimo akto Nr. VA-1006-072023 išvadas, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, taip pat tai, kad ieškovei lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta nei Gyvenamojo namo apžiūrų metu, nei sandorio sudarymo metu, šalčio tiltai išryškėjo tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi, laikytini paslėptais trūkumais.

        Byloje nustatyta, kad dėl langų ir lauko durų defektų iš Gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, kas neabejotinai sukelia nepatogumus ieškovei ir neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

Komunikacijų šachtos ir akmens skaldos nuogrindos defektai. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad Gyvenamojo namo komunikacijų šachtoje inžinierinių tinklų šachtos siena nenutinkuota, komunikacijų šachtoje per nesandarias vietas vyksta oro infiltracija – netenkina Projekto nurodymų bei STR 2.01.01 (6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 8 punkto bei STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas 23 punkto reikalavimų, nuogrinda aplink pastatą (trinkelių zonoje) nėra įrengta – netenkina projekto nurodymų bei STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 26 punkto reikalavimų (teismo ekspertizės akto 28-30 psl.). Teismo ekspertas T. M. teismo posėdyje paaiškino, kad komunikacijos šachta įrengta nesandariai, nes siena netinkuota ir sienų tarpai neužglaistyti, kas didina oro infiltraciją ir dėl to neužtikrinamas pastato sandarumas, energinis naudingumas, sveikata ir higiena, nuogrindos neįrengimas neatitinka Projekto, jo nesant lyjant cokolis gali nueiti pūslėmis. Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog šie defektai yra akivaizdūs, teismo posėdyje teismo ekspertas paaiškino, kad, atsidarius šachtos dureles matosi vamzdis, netinkuota siena, taip pat matosi sienų neužglaistyti tarpai, akmens skaldos nuogrindos defektą pirkėjas galėjo žinoti, jei būtų susipažinęs su Projektu. 2023 m. liepos 3 d. vertinimo akte Nr. VA-1007-072023 (prašymo, reg. 2023-07-11 DOK-28608, priedas) nurodyta, kad akmens skaldos nuogrindos nebuvimas laikomas paslėptu trūkumu pirkėjui, nes pastatas buvo parduotas naudotojams be projektinės dokumentacijos ir projektiniai sprendiniai jiems nebuvo žinomi, apie komunikacijų šachtos defektą nepasisakyta. Atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktą išvadą, ekspertizės akte esančias nuotraukas, fiksuojančias šiuos defektus, pripažintina, kad šie defektai ieškovei namo apžiūros metu buvo aiškiai matomi, nes Gyvenamąjį namą ieškovė pirko su daline apdaila, todėl šie defektai laikytini akivaizdžiais ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo. Kaip jau minėta, ieškovė namą pirko ne pagal Projektą, o atsižvelgdama į faktines jo charakteristikas, todėl vertinti šių defektų akivaizdumą pagal Projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra jokio pagrindo.

Lauko laiptų defektai. Teismo ekspertizės akte (29, 30 psl.) nurodyta, kad faktiškai įrengtų lauko laiptų pakopų skaičius yra penki, o aukštis nuo 5 iki 14 cm, gylis – nuo 29 iki 30 cm – netenkina Projekto nurodymų – dvi laiptų pakopos, o matmenys – gylis 40 cm, bei STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“. Teismo ekspertas T. M. teismo posėdyje nurodė, kad pastačius penkis laiptus, pakopų aukštis pažeidė Projektą, kas sąlygojo esminio statinio reikalavimo namų sauga pažeidimą. Eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvadoje (9 psl.) nurodyta, kad laiptų pakopos gylis yra siauresnis nei numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005) 47.5 papunktyje – 30 cm. Atsakovės atstovė baigiamosios kalbose nurodė, kad ekspertas N. B. nepagrįstai vadovavosi jo nurodytu Statybos techniniu reglamentu ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintu Statybos techniniu Reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004), kuriame numatyti visiškai kitokie gyvenamųjų pastatų išorinių namo laiptų dydžiai, tačiau teismas su tokiu atsakovo atstovės argumentu sutikti neturi pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei buvo parduotas sublokuotas gyvenamasis vieno buto pastatas. Atsakovės nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų), išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus, projektiniams sprendiniams (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 1 punktas), tuo tarpu mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato ar sublokuotų gyvenamųjų pastatų nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 (Statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 1 punktas), todėl ekspertas N. B., vertindamas laiptų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pagrįstai rėmėsi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 47.5 punktą paslydimo, kritimo, susidūrimo rizikai išvengti namo pėsčiųjų judėjimo keliuose išorės laiptatakio, vedančio į namą arbą įėjimo į pastatą, laipto pakopos aukštis turi būti didesnis kaip 0,15 m, o laipto pakopos gylis – ne mažesnis kaip 0,30 m. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad įrengtų lauko laiptų aukštis yra nuo 0,5 iki 0,14 m, gylis – nuo 0,29 iki 0,30 m, eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvadoje nurodyta, kad laiptų pakopos gylis neatitinka mažiausio 0,30 m gylio, tuo pagrindu spręstina, kad lauko laiptai yra su trūkumais, nes įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atskirai pažymėtina, kad laiptų pakopų gylio reikalavimais buvo pažeistas arba 1 cm arba iš viso nepažeistas. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad šis defektas yra akivaizdus. Eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvadoje nurodyta, kad šis defektas nėra paslėptas ir buvo akivaizdus Pirkimo - pardavimo sutarties metu, pirkėja šį akivaizdų defektą turėjo pastebėti pirkimo - pardavimo metu. Atsižvelgiant į šias išvadas, ieškovės paaiškinimus, pripažintina, jog nustatyti lauko laiptų defektai buvo akivaizdūs ir už juos atsakovė atsakyti neprivalo. Nors teismo posėdyje teismo ekspertas teigė, kad pirkėja, neturėdama Projekto, negalėjo matyti, jog laiptai netinkami, kas taip pat nurodyta ir 2023 m. liepos 3 d. Vertinimo akte Nr. VA-1007-072023, tačiau minėta, kad ieškovė namą pirko ne pagal Projektą, todėl vertinti šių defektų akivaizdumą pagal Projekte numatytų sprendinių žinomumą pirkėjui, nėra jokio pagrindo.

Terasos defektai. Teismo ekspertizės akte (36-37 psl.) nurodyta, kad objekte apžiūrėjus terasos įrengimo darbus ir medžiagas nustatyta, kad viršutinės terasos lentos išsigaubusios, todėl ant jų laikosi vanduo, 10 procentų defektuotų kompozicinių lentų. Atidengus dalį terasos užfiksuota, kad įrengtų lagių paviršiaus sandūra su terasos lentomis supuvusi dėl neįrengto vėdinimo tarpo bei pagrindo drenažo. Teismo ekspertas konstatavo, kad terasa įrengta nesivadovaujant terasų įrengimo technologija ir gerąja praktika. Teismo eksperto pateiktą išvadą dėl terasos defektų patvirtina 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas bei 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, kuriuose nurodyta, kad terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi, atšokę terasinių lentų apdailiniai galai, eksperto N. B. 2020 m. birželio 15 d. išvada (20-24 psl.), jog vietomis kelios (3-4) terasos lentos atšokusios, nuo saulės kaitros pasibangavę (išsikraipę) terasos lentų galų uždangalai ir pasikraipiusios vertikalios terasos lentos, esančios terasos šone, taip pat pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-03-24-1, kuriame pateikta išvada, jog apžiūros metu nustatytos iš WPC dangos įrengtos terasos deformacijos ir įtrūkimai (41 psl.). Ieškovės į bylą pateiktame 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte, 2020 m. gegužės 6 d. priede Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, taip pat Pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021-03-24-1 nustatyti terasos defektai: po terasa kaupiasi vanduo, terasa įrengta ant medinio karkaso, kuris yra pažeistas ir pradėjęs pūti, tai patvirtina teismo ekspertizės akte nustatytus terasos defektus. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės terasos trūkumų šalinimui reikalingas pinigines lėšas, nes terasa nebuvo numatyta Projekto sprendiniuose, už ją ieškovė nemokėjo ir terasa buvo įrengta kaip priedas prie gyvenamojo namo, faktiškai kaip dovana, be to, nustatyti terasos defektai atsirado dėl netinkamo terasos eksploatacijos bėgant laikui, bet ne dėl netinkamai atliktų darbų. Šie atsakovės atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog nustatyti defektai atsirado dėl netinkamo terasos eksploatavimo, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybę, jog terasa buvo ieškovei padovanota, paneigia byloje esantys įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gyvenamąjį namą pirko kartu su terasa. Akivaizdu, jog šalys tarėsi ir ieškovė pirko Gyvenamąjį namą kartu su terasa, kurios kaina įėjo į bendrą perkamo objekto sumą. Vien ta aplinkybė, kad terasa nebuvo numatyta Projekte, nesudaro pagrindo teigti, jog už ją ieškovė nemokėjo, kadangi byloje yra nustatyta, jog ieškovė pirko Gyvenamąjį namą ne pagal Projektą, o pagal jo faktinę būklę. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti terasos defektai yra nematomi, teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. nurodė, kad terasos defektų akivaizdumas priklauso nuo to, kada defektai atsirado ir ar jie buvo objekto pirkimo metu. Vertinimo akte Nr. VA-1007-072023 nurodyta, kad sudarant Pirkimo-pardavimo sutartį defektai nebuvo matomi, jie buvo fiksuoti teismo ekspertizės aktu. Statybos darbams, nepriklausomai nuo to, ar jie atlikti pagal projektą, ar pagal atskirą pavedimą, galioja tie patys statybos darbų garantiniai terminai, terasa turėjo būti naudojama be akivaizdžių trūkumų 5 metus, be paslėptų trūkumų – 10 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, terasos nustatytų defektų pobūdį, tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po Sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti.

Trinkelėmis iškloto kiemo defektai. Ieškovės darbuotoja liudytoja L. M. paaiškino, kad kieme po lietaus susidaro balos. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad reikalavimą priteisti nuostolius už žemės sklypo gerbūvio  (grindinio) darbus, taisant defektus, ji reiškia tik dėl ieškovei pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (ieškinio, reg. 2020-08-20 CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 1, b. l. 155-168) ir pagal 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (ieškinio, reg. 2020-12-31 CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 4, b. l. 50-54) nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui atitekusioje žemės sklypo dalyje, kuri pagal individualios įmonės „Žemata“ parengtą 2018 m. sausio 30 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą pažymėta ženklu „E“ ir kurios plotas yra 0,0192 ha ploto. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai įrengta trinkelių danga yra nelygi – duobėta, išmatuoti nuolydžiai įvairiose kiemo vietose – skirtingi, todėl susidaro įdubimai, kuriuose laikosi lietaus vanduo, susidaro ledas, pastebėta, kad įdubimai labiausiai paplitę inžinierinių tinklų zonoje bei automobilių parkavimo zonose. Šiems defektams atsirasti sąlygojo netinkama trinkelių klojimo kokybė atliekant trinkelių klojimo darbus – išlaikant trinkelių projektinę altitudę ir/arba dėl netinkamai įrengtų skaldos pagrindų, t. y. vietoje Projekte („A“ laida) numatytos 200 mm skaldos storio sluoksnio, faktiškai skaldos sluoksnis nebuvo įrengtas (2020-05-05 techninės priežiūros vadovo A. P. pateikta informacija ir fotonuotraukos) – tai netenkina Projekto nurodymų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 26 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 2.01.0194):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 8, 15 bei 16.1 punktų reikalavimų. Eksperto N. B. 2020-06-15 išvadoje (atsiliepimo, reg. 2020-09-22 DOK-33386, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 137-170) nurodyta, kad, siekiant įvertinti įrengtos trinkelių dangos storį bei nustatyti pagrindų storius po danga, apžiūros metu gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų ir jų atstovų nurodytoje vietoje trinkelių aikštelėje buvo demontuota dalis trinkelių dangos ir iškastas šurfas (kasinys). Demontavus trinkeles nustatyta, kad sumontuotos trinkelės yra 6 cm storio, o po jomis įrengta apie 3-4 cm atsijų sluoksnis ir apie 20 cm skaldos sluoksnis. Patikrinimo metu rasti sluoksniai ir trinkelių dangos storis atitinka sprendinius, numatytus Projekte. Pažymėjo, kad 6 cm trinkelės yra tinkamos pėsčiųjų takams, lengviesiems automobiliams važinėti. Išvadoje taip pat nurodyta, kad naudojantis aukščio matavimo prietaisu (nivelyru) buvo atlikti trinkelių aikštelės aukščių matavimai., jų metu nustatyti apie 3-5 milimetrų kalniukai (nelygumai) nedideliame aikštelės plote (apie 5 m2) ties namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinant aukštį pagal nubėgimo šulinių aukštį. Fiksuoti nelygumai trinkelių aikštelėje gali trukdyti lietaus vandeniui nutekėti į šulinį ir to pasėkoje atsirasti trumpalaikių, nežymių balų aikštelėje (išvados 3-5 psl.). Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas, susijęs su trinkelių (grindinio) trūkumų šalinimo kaštais, yra nepagrįstas, nes iš bylos duomenų neaišku, kurioje vietoje – bendro ar asmeninio naudojimo žemėje – nustatyti trinkelių defektai. Atsakovės teigimu, teismo ekspertas trinkelių pagrindų nematavo, netyrė, nevertino kitų byloje duomenų, o vadovavosi greta esančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės N. P., kuri yra ieškovė kitoje civilinėje byloje dėl jos įsigyto namo trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tėvo A. P., kuris buvo suinteresuotas savo dukters bylos baigtimi, neva vykdyto trinkelių atkasimo foto nuotraukomis, kurios negali būti laikomos patikimu ir objektyviu įrodymu bei prašė remtis eksperto N. B. duota išvada. Teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad nustatant defektus liniuote bei gulsčiuku ties ieškovės gyvenamuoju namu matavo nuolydžius bei nustatė, kad trinkelės yra išsikraipiusios su duobėmis, kuriose renkasi vanduo. Ar nurodyta vieta priklauso asmeniniam, ar bendram naudojimui pagal 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (ieškinio, reg. 2020-12-31 CBP-7302, priedas, popierinės bylos t. 4, b. l. 50-54), detalizuoti negalėjo. Iš teismo ekspertizės akte esančių 45-54 nuotraukų matyti užfiksuotos balos, tačiau, ar šios balos įeina į ieškovės asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo plotą, neaišku. Į bylą pateiktame A. P. vizualinės apžiūros akte Nr. 2-2020 (ieškinio, reg. 2020-08-20 CBP-4403, priedas, popierinės bylos t. 2, b. l. 2-11) nustatyti šie trūkumai: 1) trinkelės sudėtos nesilaikant Projekto sprendinių, nes nėra skaldos, atsijų sluoksnis apie 20 mm, virš atsijų 20-30 mm karjerinis žvyras, betoninių trinkelių storis 60 mm, 2) trinkelės suklotos netolygiai, po lietaus telkšo balos, 3) vietomis nesuvesta borto aukštis su betoninėmis trinkelėmis, kreivai nupjautos ir suklotos trinkelės, 4) vietomis trūksta atsijų. Teismui nekyla abejonių, kad A. P. vizualinės apžiūros akte esančiuose nuotraukose užfiksuoti duomenys, jų aprašymai (išskyrus tai, kad pagal Projektą turėjo būti sudėtos 8 mm trinkelės, nes tai prieštarauja Projekto sprendiniams) apžiūros metu buvo teisingi, tačiau atkreipia dėmesį, kad iš šiame akte esančių nuotraukų bei jų aprašymų, tiksliai nustatyti, kur kieme yra užfiksuotos balos bei trinkelės be atsijų, nėra galimybės. Šių aplinkybių negalima nustatyti sugretinus nuotraukas su teismo ekspertizės akte esančiomis nuotraukomis, jų nepatvirtina ir bendro pobūdžio duomenys 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akte bei prie jo pridėtos nuotraukos, bei 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jai pagal Pirkimo pardavimo sutartį ir 2018-02-15 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nupirktoje asmeninėn nuosavybėn ir asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje yra duobės, įdubimai, kuriuose laikosi balos (CPK 178, 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius žemės sklypo gerbūvio  (grindinio) defektams taisyti atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti ir palūkanų priteisimo

Byloje nustatyta, kad ieškovės nupirktas Gyvenamasis namas dėl paslėptų stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų, buvusių Gyvenamojo namo pardavimo metu, neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų. Ieškovė dalį gyvenamojo namo defektų (stogo) ištaisė savo lėšomis, kitų defektų iki šiol netaisė, išlaidų nepatyrė, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovei nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė ir dar patirs ateityje, taisydama nusipirkto Gyvenamojo namo trūkumus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.249 straipsnio 3 dalis).

Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti jau patirtos ir būsimos žalos dydį, jos realią atsiradimo tikimybę. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizės akte teismo ekspertas T. M. pateikė lokalines sąmatas su 2021 m. spalio mėn. stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų šalinimo, apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo kainų paskaičiavimais. Teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad jo lokalinių sąmatų struktūra sudaryta vadovaujantis Aplinkos ministerijos aprobuota „Sistela“ programa, kurioje yra numatyti vidutiniai įkainiai. Bet kurio rangovo, vertinančio tuos pačius darbus sąmata gali būti kitokia, nes pagal teisės aktus rangovas turi įsivertinti visas rizikas, medžiagas, darbus, pabrangimus, kiekviena įmonė vertina ne tik tai, ką reikia atlikti, bet ir kokią technologiją ji taiko (2023-12-08 teismo posėdžio garso įrašas, pradžia – 00:04:20). Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė į bylą pateiktas sąmatas (prašymo, reg. 2024-01-19 DOK-2957, priedai) sudariusi R. V. (2024-01-12 teismo posėdžio garso įrašas, pradžia - 00:23:38). UAB „Sistela“ generalinio direktoriaus A. V. 2024 m. sausio 16 d. rašte (prašymo, reg. 2024-01-19 DOK-2957, priedas) nurodyta, kad „Sistela“ kainynai yra parengti rinkos duomenų pagrindu, apibendrinus rinkos duomenis iš šalyje dirbančių gamintojų, paslaugų tiekėjų, produktų tiekėjų, todėl galima teigti, kad kainynuose pateikta informacija atspindi tam tikro laikotarpio kainų lygį rinkoje. Sustambinti statybos darbų bei statinių kainynai sudaromi atitinkamai parengtų sąmatų skaičiavimus bei individualias kalkuliacijas, tokiuose skaičiavimuose įvertintos maksimaliai galimos patirti išlaidos darbų vykdymo procese. „Sistela“ rekomendacijos skirtos skaičiuojamajai kainai nustatyti, o darbų vykdymui bei atsiskaitymams sudaromos sutartys ir šalių įsipareigojimai. Nustatyta sutartinė kaina gali skirtis nuo skaičiuojamųjų ir tokius skirtumus lemia įvairios aplinkybės. Kiekvienas rangovas pasiūlymus rengia tokiomis kainomis, kurios kompensuoja jo išlaidas ir garantuoja tam tikrą siekiamą pelną. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, kad teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose yra nurodyta defektų šalinimo vidutinė rinkos kaina.

Ieškovė nesutinka su teismo eksperto T. M. pateiktomis lokalinėmis sąmatomis. Todėl, siekiant nustatyti, ar teismo eksperto T. M. parengtame ekspertizės akte nurodytos Gyvenamojo namo trūkumų šalinimo, statybos darbų ir reikiamų statybinių medžiagų/įrenginių kainos atitinka šiandienos rinkoje vyraujančias šių darbų, medžiagų ir įrenginių kainas, ieškovė kreipėsi į statybines bendroves, galinčias ištaisyti nustatytus Gyvenamojo namo trūkumus. Ieškovės įsitikinimu, ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai atspindi realią šiuo metu rinkoje esančią nustatytų nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų, t. y. Gyvenamojo namo trūkumų, šalinimo darbų ir medžiagų kainą. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovės gauti komerciniai pasiūlymai parengti remiantis Gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais defektais, jų šalinimui reikalingomis darbų apimtimis.

Ieškovė reikalavimą dėl Gyvenamojo namo stogo trūkumų šalinimo grindžia į bylą pateikta ieškovės ir UAB „Baltijos darbas“ 2021-12-03 sudaryta darbų atlikimo sutartimi, sąmata, mokėjimo dokumentais (prašymo, reg. 2022-03-28 DOK-10309, priedas, t. 10, b. l. 66-73). Ieškovė 2022-03-28 popierinės bylos t. 10, b. l. 71) ir 2022-07-15 (popierinės bylos t. 11, b. l. 65) į bylą pateikė apmokėjimus UAB „Baltijos darbas“ už stogo remonto darbus. Ieškovė teigia, jog ji yra pilnai atsiskaičiusi, t. y. sumokėjusi 17 570 Eur UAB „Baltijos darbas“ pagal 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį dėl Gyvenamajame name atliktų stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbų. 

Ieškovė būsimų nuostolių dydį taip pat grindė ieškovės su mažąją bendrija (toliau – MB) „Artfiksa“ sudaryta 2021 m. balandžio 23 d. preliminaria statybos rangos sutartimi Nr. 2020/04-2 (patikslinto ieškinio, reg. 2021-04-27 DOK-14911, priedas, popierinės bylos t. 6, b. l. 133-140), pagal kurią ieškovei išreiškus raštu sutikimą/patvirtinimą bus pradėti darbai, kurių visų kaina sudarys 61 146,75 Eur su PVM bei MB „Artfiksa“ nurodytai kainai 2021 m. balandžio 26 d. sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią stogo sutvarkymo darbai kainuotų 11 400,00 Eur plius PVM, lauko durų pakeitimas – 1 890,00 Eur plius PVM, langų pakeitimas – 10 606,50 Eur plius PVM, terasos keitimas – 2 375,00 Eur plius PVM, apdailos darbai – 16 850,00 Eur plius PVM, kiti darbai – 3 450,00 Eur plius PVM. 

Ieškovė taip pat būsimų nuostolių dydį grindė 2022-04-04 UAB „MT trans“ komerciniu pasiūlymu Nr. 2022-013 ir sąmatomis su nurodytomis kainomis, už kurias ši įmonė atliktų reikiamus statybos darbus Gyvenamajame name, taip pat detalizuotomis sąmatomis (prašymo, reg. 2022-04-11 DOK-12338, priedas, popierinės bylos t. 10, b. l. 159, prašymo, reg. 2024-01-19, DOK-2957, priedai). Ieškovės teigimu, 2022-04-04 UAB „MT trans“ komercinis pasiūlymas Nr. 2022-013 buvo sudarytas remiantis Gyvenamojo namo apžiūra bei 2022-02-08 teismo eksperto T. M. parengtame teismo ekspertizės akte užfiksuotais statybos darbų defektais. Pagal UAB „MT trans“ 2022-04-04 komercinį pasiūlymą Nr. 2022-013 darbų kainos yra šios: lauko durų defektų šalinimas – 2 176,00 Eur plius PVM; terasos defektų šalinimas – 13 875,00 Eur plius PVM; kitos išlaidos (transporto išlaidos, technikos nuoma, šiukšlių išvežimas) – 1 240,00 Eur plius PVM. 

Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į statybines bendroves, langų ir durų gamintojus dėl statybos darbų atlikimo, langų ir durų pagaminimo ir montavimo Gyvenamajame name. Iš šių įmonių buvo gauti pasiūlymai, sąmatos su nurodytomis kainomis, už kurias šios įmonės atliktų reikiamus statybos darbus, pagamintų naujus langus, duris (prašymo, reg. 2022-03-28 DOK-10309, priedai, popierinės bylos t. 10, b. l. 74-80). UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035-01 bendra kaina su PVM sudaro 21 125,11 Eur, UAB „Nordfenster“ komercinio pasiūlymo Nr. 22-035 bendra kaina su PVM sudaro 22 886,94 Eur, UAB „RANLangai“ pasiūlymo Nr. R22-142 bendra kaina su PVM sudaro 17 850,00 Eur. Pigiausias pasiūlymas dėl langų defektų šalinimo yra UAB „RANLangai“ pasiūlymas Nr. R22-142, kurio bendra kaina su PVM sudaro 17 850,00 Eur.

Įvertinus 2021 m. MB „Artfiksa“ lokalinėje sąmatoje (popierinės bylos t. 6, b. l. 139), UAB „Baltijos darbas“ sąmatoje (popierinės bylos t. 10, b. l. 72), UAB „Nordfenster“ komerciniuose pasiūlymuose (popierinės bylos t. 10, b. l. 74-75), UAB „RANlangai“ pasiūlyme (popierinės bylos t. 10, b. l. 78-80), UAB „MT trans“ komerciniame pasiūlyme (popierinės bylos t. 10, b. l. 159) ir sąmatose (prašymo, reg. 2024-01-19 DOK-2957, priedai) nurodytus duomenis, liudytojos R. V. parodymus, kad išplėstines lokalines sąmatas ji sudarė savo nuožiūra parinkdama reikalingus atlikti darbus, parinkdama tarpines kainas, ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis sulyginus su teismo eksperto T. M. lokalinėse sąmatose nurodytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos defektų šalinimo medžiagos, darbai, jų kiekiai neatitinka teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akto lokalinėse sąmatose nurodytų medžiagų, darbų bei kiekių. Nustatyti, ar visi ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos yra būtinos šalinant nustatytus defektus, ar tinkamai įvardintos medžiagų ir darbų vidutinės rinkos kainos, galimybės nėra, šie duomenys prieštarauja teismo eksperto T. M. sudarytose lokalinėse sąmatose ir teismo ekspertizės akte nurodytiems duomenims dėl trūkumų šalinimo darbų reikalingumo ir kainų, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktų aukščiau nurodytų dokumentų duomenys neatspindi realios kainos, būtinos nustatytiems defektams ištaisyti, dėl ko tikėtina viršytų tikruosius nuostolius. Todėl teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną sumą defektams ištaisyti, šiais ieškovės pateiktais dokumentais nesivadovauja.

Atsakovė, nesutikdama su teismo eksperto kainų paskaičiavimais ir ieškovės pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, komerciniais pasiūlymais, prašė remtis eksperto N. B. 2020-06-15 išvada ir lokaline sąmata (popierinės bylos t. 2, b. l. 137-170), pagal kurią stogo defektų šalinimo kaina sudarytų 1 231,57 Eur plius PVM, gyvenamojo namo vitrininio lango defektų šalinimo darbai – 932,44 Eur plius PVM, durų sandarinimo darbai – 12,22 Eur plius PVM, drėgmės žymių šalinimo vidaus paviršiuje – 82,14 Eur plius PVM, kiti smulkūs darbai 121,97 Eur plius PVM, terasos defektų šalinimo darbai – 110,10 Eur plius PVM. Taip pat įrodinėdama ieškovės pateiktų statybos darbų kainų nepagrįstumą atsakovė į bylą pateikė: UAB „Tikri langai“ komercinį pasiūlymą Nr. 150716-01, pagal kurį gyvenamojo namo vitrininių langų pakeitimas bei kitų langų sureguliavimas kainuotų 8 995,12 Eur plius PVM, UAB „Ragista“ atsakymą į prašymą/komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad įmonė atliktų stogo įrengimo darbus 1 k. m. po 22,00 Eur plius PVM, papildomos kelionės išlaidos apie 300,00 Eur bei čerpių nuardymo ir naujos skardos uždėjimo darbai kainuotų 1 k. m. – 17,00 Eur plius PVM, skelbimus iš paslaugų portalo „Paslaugos LT“, kuriuose nurodytos įvairaus dydžio įvairių stogo darbų kainos (prašymo, reg. 2023-12-27 DOK-52349, priedai).

Pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateikta eksperto N. B. lokalinė sąmata yra sudaryta nurodant defektų šalinimo kainas dviem gyvenamiesiems namams, t. y. (duomenys neskelbtini) (ieškovės) ir (duomenys neskelbtini) (kaimyninio) (popierinės bylos t. 2, b. l. 167-168), iš šios lokalinės sąmatos nėra aišku, kurie darbai, kuriame gyvenamajame name turi būti atlikti, kokie kiekvieno gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų kiekiai, mato vienetai. UAB „Tikri langai“ komerciniame pasiūlyme nurodyti langai, jų išmatavimai, tačiau nėra aišku, ar kaina paskaičiuota su jų atvežimu, įstatymo darbais, prieš tai buvusių langų išėmimu ir išvežimu. Atsakovės pateiktas UAB „Ragista“ atsakymas į prašymą/komercinį pasiūlymą, skelbimai iš paslaugų portalo „Paslaugos LT“ yra neinformatyvūs, iš jų neaišku, kas tiksliai sudaro nurodomas kainas. Nurodytų motyvu pagrindu, įvertinus tai, kad aukščiau nurodyti atsakovės pateikti įrodymai yra neinformatyvūs, neišsamūs, kelia abejonių pateiktų pasiūlymų patikimumu, teismas jais nesiremia (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš šalių teikiamų įrodymų, kiekviena iš šalių, siekdamos pagrįsti jai palankiausią poziciją, teikia jai tinkamiausius rangovų komercinius pasiūlymus, t. y. ieškovė savaime suprantama teikia rangovų sąmatas kuo didesnėmis kainomis, o atsakovė – kuo mažesnėmis. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-286-313/2017). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas ieškovės Gyvenamojo namo nustatytų defektų šalinimo išlaidų dydžius nustatinės pagal teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose paskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išminusuodamas kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl stogo defektų šalinimo išlaidų. Byloje nustatyta, kad stogo defektai yra: netinkama stogo danga, per mažas stogo nuolydis, neantiseptikuoti ir nepadengti antipirenais grebėstai bei nesandarios sandūros. Šių stogo defektų pašalinimo darbai pagal teismo ekspertizės aktą (19 psl.): keičiama čerpių danga į Projekte numatytą stogo dangą – profiliuotą skardą, antiseptikuojami ir nutepami antipirenais stogo grebėstai, suformuojamas Projektinis (10 laipsnių) stogo nuolydis, naujai įrengiamos stogo dangos, kamino, buto Nr. 1B sienų bei lietaus latakų sandūros, naujai įrengiama lietaus nuvedimo sistema (lietvamzdžiai). Teismo eksperto T. M. pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Stogo defektų šalinimo darbai“ (popierinės bylos t. 10, b. l. 134-137, teismo ekspertizės akto 53-56 psl.) stogo defektų pašalinimo kainą be PVM sudaro 5160,00 Eur, į kurią įtraukti su akivaizdžiais defektais susiję darbai – 105,05 Eur be PVM sniego užtvaros įrengimas (sąmatos 16 eilutė), 199,40 Eur be PVM pristatomų kopėčių montavimas (sąmatos 18 eilutė) ir 407,31 Eur be PVM žaibosaugos įrengimas (sąmatos 19, 20, 21, 22 eilutės), todėl šiomis sumomis teismas mažina stogo defektų šalinimo darbų kainą ir sprendžia, jog pagrįsta ieškovės stogo defektų šalinimo darbų kaina yra 5 371,79 Eur be PVM ((5 160,00 Eur – 105,05 Eur – 199,40 Eur – 407,31 Eur) + 449 Eur papildomos išlaidos + 475 Eur netiesioginės išlaidos). Minėta, kad ieškovė į bylą pateikė 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Baltijos darbas“ dėl Gyvenamajame name atliktų būtinų/neatidėliotinų stogo rekonstrukcijos bei hidroizoliacijos įrengimo bei apdailos darbų, mokėjimus UAB „Baltijos darbas“ už stogo remonto darbus 17 570,00 Eur sumai UAB „Baltijos darbas“ pagal 2021-12-03 darbų atlikimo sutartį. Visgi, teismo nuomone, rangovo nurodytiems darbams atlikti už atitinkamą kainą šiuo konkrečiu atveju buvo ieškovės pasirinkimas, todėl atsakovė negali būti atsakinga už visos sumos – 17 570,00 Eur nuostolių už Gyvenamojo namo stogo defektų taisymą atlyginimą ieškovei. Minėta, teismo eksperto T. M. teismo ekspertizės akte lokalinėje sąmatoje nurodyta ženkliai mažesnė suma, reikalinga Gyvenamojo namo stogo defektams ištaisyti. Todėl teismas vadovaujasi būtent teismo eksperto T. M. sąmatoje nurodyta Gyvenamojo namo stogo defektų ištaisymui reikalinga nurodyta suma. Tai, kad ieškovė pasirinko rangovą šiems darbams atlikti už ženkliai didesnę, nei nurodyta teismo eksperto, sumą, nepagrindžia aplinkybės, jog stogo defektų taisymo kaina yra būtent tokia, kokią nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė 5 371,79 Eur Gyvenamojo namo stogo defektų taisymo kainą, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip daikto trūkumų šalinimo nuostolių atlyginimas.

Dėl langų defektų šalinimo išlaidų. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad nustatytiems langų defektams pašalinti reikalinga visus langus išmontuoti ir sumontuoti sienos termoizoliaciniame sluoksnyje, taip pat visus langus reikia pakeisti naujais, atitinkančiais kokybės reikalavimus (teismo ekspertizės akto 28 psl.). Teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad išskyrus vitrininį langą, kuris yra nekokybiškas, visi kiti name esantys langai yra kokybiški, tik negerai padarytos jų sandūros, tačiau visi langai yra sumontuoti mūro angose ir siekiant pasiekti tinkamą pastato energinę klasę būtina visus langus išmontuoti ir juos sudėti į pašiltinimo sluoksnį. Išmontavus langus juos sumontuoti antrą kartą yra sudėtinga ir yra didelė rizika, kad jie bus netinkami naudoti, be to, jokia įmonė, atlikusi senų langų permontavimo darbus, neduos garantijos atliktiems darbams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad siekiant ištaisyti langų defektus visus namo langus reikia permontuoti į apšiltinimo sluoksnį, o išardžius langus yra didelė rizika, jog jų panaudoti nebus galimybės, be to, tokie langai neteks garantijos, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, siekiant tinkamai ištaisyti esamus defektus bei užtikrinti pastato atitikimą B energinio naudingumo klasei, būtina į apšiltinimo sluoksnį sumontuoti naujus langus. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Langų defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 48-50 psl.) langų defektų šalinimo kainą be papildomų, netiesioginių išlaidų bei be PVM sudaro 6 851,00 Eur, į kurią įtrauktas nustatytas akivaizdus trūkumas – 525,00 Eur be PVM orlaidės langams (sąmatos eilutė 9), todėl šia suma teismas mažina langų defektų šalinimo darbų kainą ir sprendžia, jog pagrįsta ieškovės būsimų langų defektų šalinimo darbų kaina yra 7 271,12 Eur be PVM ((6 851,00 Eur – 525,00 Eur) + 588,16 Eur papildomos išlaidos + 356,96 Eur netiesioginės išlaidos).

Dėl lauko durų defektų šalinimo išlaidų. Byloje nustatyta, kad lauko durys yra nekokybiškos, todėl jos turi būti pakeistos naujomis (teismo ekspertizės akto 28 psl.). Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Lauko durų defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 51-52 psl.) lauko durų defektų šalinimo kainą be PVM sudaro 547,00 Eur. Teismo vertinimu šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi darbai yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

Dėl apdailos darbų. Teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. paaiškino, jog name pakeitus duris bei langus turi būti sutvarkyta apdaila, todėl sudarė atskirą lokalinę sąmatą, į kurią taip pat įtraukė vidaus defektų – pro stogą nubėgusių sienų ir lubų (teismo ekspertizės akto 34-35 psl.) – taisymo darbus. Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ (teismo ekspertizės akto 57-61 psl.) apdailos darbų kainą sudaro 4622,00 Eur be PVM. Šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi būtini darbai, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

Dėl terasos defektų šalinimo išlaidų. Teismo eksperto išvadoje nurodyti terasos darbai – terasos išardymas, drenažo įrengimas, naujo medinio karkaso įrengimas, 10 proc. defektuotų terasos kompozicinių lentų pakeitimas naujomis (teismo ekspertizės akto 37 psl.). Teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Terasos defektų šalinimo darbai“ (teismo ekspertizės akto 68 psl.) terasos defektų šalinimo kainą be PVM sudaro 1071,00 Eur. Teismo vertinimu šioje lokalinėje sąmatoje numatyti visi darbai yra būtini, todėl nurodyta kaina yra pagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės realius, būtinus ir protingus nuostolius Gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 18 882,91 Eur be PVM (5 371,79 Eur + 7 271,12 Eur + 547,00 Eur + 4 622,00 Eur + 1071,00 Eur), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 18 882,91 Eur be PVM nuostolių Gyvenamojo namo defektams ištaisyti. 

Kai sužalotas turtas nesuremontuotas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Be to, santykyje tarp ieškovės ir UAB „Baltijos darbas“ pagal rangos sutartį taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to ieškovė už atliktus stogo remonto darbus neturi teisės didinti reikalavimų PVM dydžio suma. Atsižvengiant į šias nurodytas aplinkybes, ieškovei priteisiama Gyvenamojo namo defektų ištaisymo nuostolių suma be PVM.

Atskirai teismas pažymi, kad teismo ekspertizė buvo atlikta ir teismo ekspertizės aktas buvo surašytas 2022-01-24 – 2022-02-08 laikotarpiu. Taigi, akivaizdu, kad Gyvenamojo namo defektų ištaisymo kaštai teismo ekspertizės akte nurodyti 2022 metų I-ojo ketvirčio kainomis. Teismo sprendimas šioje byloje priimamas praėjus daugiau nei dviem metams po teismo ekspertizės atlikimo. Teismo ekspertas T. M. teismo posėdyje nurodė, kad statybos darbų ir medžiagų kainos kiekvienais metais didėja. Todėl atrodytų, kad Gyvenamojo namo defektų ištaisymo kaštai turėtų būti priteisiami pagal Sistelos programoje nurodytas kainas sprendimo priėmimo laikotarpiu. Visgi, teismo nuomone, ieškovei, kuri yra juridinis asmuo, kurios atstovė D. V. gausybėje į bylą pateiktų el. laiškų nuolat akcentavo, kad, sprendžiant Gyvenamojo namo defektų šalinimo klausimus, dalyvauja ir dalyvaus ieškovės statybos specialistas, turėjo būti akivaizdu, kad Gyvenamojo namo defektų šalinimo darbai ir medžiagos kiekvienais metais brangs. Nors iš nurodytų el. laiškų matyti, kad D. V. yra UAB „RNDV Holding“ Teisės ir konsultavimo skyriaus direktorė, tačiau būtent ji bendravo su atsakovės atstovais Gyvenamojo namo defektų šalinimo klausimais ir nurodė, kad šiame procese dalyvauja jų statybos specialistas. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „RNDV Holding“ nuo 2018 m. balandžio 3 d. yra vienintelis UAB „RNDV logistics“ akcininkas. Darytina išvada, kad ieškovei šiais klausimais konsultuojantis su vienintelės ieškovės akcininkės statybos specialistais, turėjo būti akivaizdu, kad Gyvenamojo namo defektų šalinimo darbai ir medžiagos kiekvienais metais brangsta, todėl laukti, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas dėl šio ginčo, buvo neprotinga, kaip ir neprotinga ir neteisinga reikalauti iš atsakovės atlyginti Gyvenamojo namo trūkumų (defektų) šalinimo nuostolius būtent sprendimo priėmimo dieną darbų ir medžiagų kainomis. Pažymėtina, kad ieškovė neleido atsakovės darbuotojams ar kitiems rangovams ištaisyti Gyvenamojo namo trūkumus, reikalavo suderinti defektų taisymo sprendinius su jų statybos specialistais, nors atsakovė to daryti neprivalėjo, defektų taisymo būdai ir priemonės buvo atsakovės pasirinkimas, nes svarbu buvo galutinis rezultatas – ištaisyti defektai (šiuo atveju ieškovė, o juo labiau UAB „RNDV Holding“  nebuvo užsakovė pagal rangos sutartį atsakovės atžvilgiu). Tuo pačiu pati ieškovė nesistengė kuo greičiau, atlikus teismo ekspertizę, ištaisyti Gyvenamojo namo trūkumus, surasti už protingą kainą darbus atliksiančius rangovus. Viso bylinėjimosi laikotarpiu ieškovės pasamdytas rangovas pašalino tik Gyvenamojo namo defektus, susijusius su stogu, ir tai už kainą, žymiai besiskiriančią nuo nurodytos teismo ekspertizės akte. Visi kiti defektų šalinimo darbai ir medžiagos neabejotinai pabrango. Teismo nuomone, atsakovė negali būti atsakinga už šiuos padidėjusius nuostolius (lyginant su nustatytais teismo ekspertizės metu), nes tik ieškovė turėjo galimybę laiku, atlikus teismo ekspertizę, organizuoti Gyvenamojo namo defektų pašalinimo darbus, atsakovei to daryti ji neleido. 

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1204,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus, 22 636,42 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat 6 913,60 Eur kitos išlaidos (5 340,60 Eur (prašymas, reg. 2022-07-19 DOK-26588) + 1 573,00 Eur (prašymas, reg. 2024-01-31, DOK-4729), iš viso 30 754,02 Eur, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 651,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 15 089,00 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 15 740,00 Eur (CPK 80, 85 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

Ieškovės ir atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimais, atitinkamai 1204,00 Eur ir 651,00 Eur, yra įrodytos rašytiniais bylos duomenimis.

Prašyme, reg. 2022-07-19 DOK-26588, ir prašyme, reg. 2024-01-31 DOK-4729, taip pat prieduose ieškovė išdėstė aplinkybes, kad ieškovė, siekdama įrodyti svarbias aplinkybes, susijusias su Gyvenamojo namo ir grindinio trūkumais, savarankiškai patyrė 6 913,60 Eur išlaidų (5 340,60 Eur + 1 573,00 Eur), kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2023 m. gruodžio 1 d. teismo posėdis, į kurį atvyko teismo ekspertas T. M., buvo atidėtas dėl tos priežasties, kad ieškovės atstovas prieš šį posėdį prijungimui prie bylos pateikė didelės apimties įrodymus, su kuriais buvo būtina susipažinti prieš atliekant eksperto apklausą, daro išvadą, kad pagrindo 363,00 Eur, kurie buvo sumokėti teismo ekspertui už atvykimą į posėdį, pripažinti ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad įrodyta ieškovės patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų suma yra 6 550,60 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovės atstovas prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. 2022-07-19 DOK-26588, reg. 2023-02-27 DOK-5496, reg. 2024-01-31 DOK-4729) nurodė, kad ieškovė patyrė 12 328,86 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-25-418/2022 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, 3 798,20 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2A-275-587/2023 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme ir 6 509, 36 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-110-810/2024 nagrinėjimu pirmos instancijos teisme, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22 636,42 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovės atstovė prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. 2022-07-13 DOK-26050, reg. 2024-01-12 DOK-1883) nurodė, kad ieškovė patyrė 7 103,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-25-418/2022 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, 4 840,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2A-275-587/2023 nagrinėjimu Kauno apygardos teisme ir 3 146,00 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su bylos Nr. e2-110-810/2024 nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė prašo priteisti iš atsakovės 15 089,00 Eur atstovavimo išlaidų.

 Teismas įvertinęs bylos medžiagą, jos sudėtingumą, ieškovės reikalavimo dydį finansine išraiška, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, jų turinį (daugelyje procesinių dokumentų atkartojamos jau anksčiau dokumentuose nurodytos tapačios aplinkybės) bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdžiu, atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose tuo pačiu metu buvo nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. 2-111-970/2024 dėl ginčo tarp ieškovės N. P. ir atsakovės UAB „Aistas“ dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), defektų ir jų šalinimo nuostolių atlyginimo, nurodytoje byloje šalis atstovavo tie patys atstovai, sprendžia, kad šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra aiškiai per didelės, neatitinkančios suteiktų paslaugų pobūdžio, turinio ir apimties, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų. Todėl šios išlaidos mažinamos iki 15 000,00 Eur kiekvienai šaliai.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovė iš viso patyrė 22 754,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (1204,00 Eur žyminis mokestis + 15 000,00 Eur atstovavimo išlaidos + 6 550,60 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos), o atsakovė iš viso patyrė 15 651,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (651,00 Eur žyminis mokestis + 15 000,00 Eur atstovavimo išlaidos).

Ieškovės ieškinys tenkintinas 28,94 proc. ((18 882,91 Eur x 100 proc. / 65 241,31 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 6 585,18 Eur (22 754,60 Eur x 28,94 / 100) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 11 121,60 Eur (15 651,00 Eur x 71,06 / 100) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 4 536,42 Eur (11 121,60 Eur – 6 585,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 154,51 Eur, atitinkamai iš ieškovės priteistina 109,80 Eur (154,51 Eur x 71,06 proc.), iš atsakovės 44,72 Eur (154,51 Eur x 28,94 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, naudai 18 882,91 Eur be PVM (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 91 ct) nuostolių už gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), defektų taisymo darbus, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 882,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, 4 536,42 Eur Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt šešių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV logistics“, juridinio asmens kodas 302561405, valstybei 109,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, valstybei 44,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                          Edita Dambrauskienė