Baudžiamoji byla Nr. 1-114-1022/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24581-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.;2.10.1.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. birželio 9 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ( dvi nusikalstamos veikos),

n u s t a t ė :

Š. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2015-04-30 apie 07.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus kumščiu smogė savo žmonai Ž. M. į galvą, padarydamas patinimą kairėje galvos pusėje, po to ne mažiau dviejų kartų kumščiais smogė jai į viršutinę kūno dalį, padarydamas kraujosruvas abiejuose pečiuose, bei rankomis pastūmė, dėl ko Ž. M., atsitrenkusi į lovos galą, susižalojo kairės kojos pėdą, kas nukentėjusiajai Ž. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip smurtaudamas Š. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2016-05-01 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo žmonai Ž. M. trenkė kumščiu du kartus į viršugalvį, tris kartus į kairį petį ir vieną kartą spyrė į kairį šoną, ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinimas kaltinamajam Š. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Š. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2015-04-30 ryte ruošdamasis į darbą susinervino ir susipyko dėl to, kad žmona neįdėjo pietų ir nenupirko cigarečių. Nė pats nesupranta, kodėl taip užsiuto, kad pradėjo žmoną mušti. Prisimena, kad sudavė žmonai kumščiu kelis kartus į galvą, pečius, o po to dar pastūmė ir ši, atsitrenkusi į lovą, susižalojo koją. Iš karto po to jis pasiėmė dviratį ir išvažiavo į darbą. Nei iš vakaro, nei tą rytą alkoholio nevartojo, buvo visiškai blaivus, negali paaiškinti savo pykčio priežasties. Konflikto metu jų dukra buvo kitame kambaryje ir įvykio nematė. Dėl savo poelgio labai gailisi, žmonos atsiprašė. (b. l. 54). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu Š. M. paaiškino, kad 2016-05-01 apie 15.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini), su šeima: žmona ir mažamete dukra. Buvo blaivus. Jis pamiršo nusipirkti cigarečių ir, neradęs jų namuose, labai susinervino. Paklausė, kodėl cigarečių nenupirko žmona, nes jie abu rūko. Dėl buitinių dalykų įvyko žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad mėgsta dažnokai išgerti alkoholio ir paskutiniu metu pastebėjo, kad kai nevartoja alkoholio, tampa nervingas, jaučia įtampą. Tą 2016-05-01 dieną buvo blaivus, bet jautė, kad yra nervingas. Konfliktas įvyko virtuvėje. Konflikto metu jis spontaniškai žmonai sudavė delnais per galvą, po to kumščiu trenkė į petį ir spyrė į šoną. Negali pasakyti, kiek viso smūgių sudavė Ž. M.. Žmona iš karto paskambino pagalbos numeriu. Tai išgirdęs jis išėjo iš namų ir grįžo tik vėlai vakare. Žmonos atsiprašė, jie susitaikė. Konfliktai tarp jo ir žmonos vyksta dažnai, nors ir abu būna blaivūs. Prieš žmoną smurtavo ne pirmą kartą. Negali paaiškinti, kodėl taip elgiasi, tačiau supranta, kad turi problemų ir stengiasi pasikeisti. Dėl savo poelgio labai gailisi ir mano, kad tai daugiau nepasikartos. (b. l. 118-119)

Kad būtent kaltinamasis Š. M. nukentėjusiosios Ž. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji Ž. M., kuri ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-04-30 apie 07.30 val. namuose tarp jos ir vyro Š. M. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyras du kartus kumščiu trenkė jai į galvą, dėl ko kairėje galvos pusėje atsirado patinimas. Po to keletą kartų kumščiu smogė į įvairias kūno vietas, dėl ko ant abiejų pečių atsirado mėlynės. Dar vyras ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į lovos galą ir susižalojo kairės kojos pėdą. Ligoninėje jai suteikė medicininę pagalbą. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. (b. l. 11). Dėl smurto panaudojimo jos atžvilgiu 2016-05-01 - nukentėjusioji Ž. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-05-01 vyras supyko, kad namuose nėra cigarečių ir trenkė jai delnais keletą kartų į galvą, po to kumščiu gal tris kartus į kairį petį ir dar vieną kartą įspyrė į kairį šoną. Tuomet ji neapsikentusi paskambino ir iškvietė policiją, o vyras išsigandęs iš namų pabėgo. (b. l. 91).

Dėl 2015-04-30 Š. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 2015-06-09 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui Š. M. ir nukentėjusiajai Ž. M. susitaikius, kurį 2015-06-17 Akmenės rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino, ir Š. M. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. (b. l. 63-65, 66-67)

2016-05-09 šis tyrimas atnaujintas, nes Š. M., 2015-04-17 būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą. (b. l. 76-77)

Dėl 2015-04-30 smurto nukentėjusiosios Ž. M. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2015-04-30 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2015-04-30 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui sutuoktinis Š. M. naudoja fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę Ž. M., kuri pareiškė, kad  Š. M. du kartus sudavė į pilvą, keletą kartų kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, vieną kartą pastūmė, dėl ko Ž. M. susižalojo koją (b. l. 6-7);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, Ž. M. padaryta žaizda kairėje pėdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Ž. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 34)

Dėl 2016-05-01 smurto nukentėjusiosios Ž. M. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2016-05-01 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad 2016-05-01 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu sutuoktinis Š. M. du kartus trenkė savo žmonai Ž. M. į viršugalvį, tris kartus kumščiu į kairį petį bei kartą koja spyrė jai į galvos sritį, taip smurtaudamas Š. M. sukėlė žmonai Ž. M. fizinį skausmą (b. l. 88-89).

Teismas sprendžia, kad Š. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Š. M., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios Ž. M. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo Š. M. veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia vienu atveju, suduodamas kumščiu smūgius į galvą ir viršutinę kūno dalį bei pastumdamas šeimos narį – sutuoktinę  Ž. M., jai atsitrenkus į lovą, susižalojus koją, sukėlė Ž. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, kitu atveju suduodamas kumščiu smūgius į viršugalvį, petį ir šoną (šeimos nariui) – sutuoktinei Ž. M., sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo sutuoktinės - atžvilgiu, jo veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo Š. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Š. M. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 124-125).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę - neteistas (b. l. 103-104); baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 105-109); nedirbantis (b. l. 110), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b. l. 114), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, Š. M. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam Š. M. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse. 

Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 722 straipsnyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Š. M. smurtavo šeimos nario atžvilgiu, teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu Š. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Š. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57, 120-121) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2015 m. balandžio 30 d. 14.30 val. iki 2015 m. gegužės 1 d. 12.30 val. (b. l. 49-50, 55), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, teismas, -

n u s p r e n d ž i a:

Š. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam

• pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015-04-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui) – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
• pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2016-05-01 fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui) – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų.

              Sutinkamai su BK 641 straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu Š. M. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu Š. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 66 straipsnio pagrindu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 30 d. 14.30 val. iki 2015 m. gegužės 1 d. 12.30 val. (vieną dieną) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Š. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti Š. M., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti Š. M., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti Š. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                              Auksė Balkaitienė