Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1616-484/2010
Procesinis bylos Nr. 4-61-3-01285-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 47.11
(S)
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Linai Ivinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. J., jo atstovui V. A., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Alvydai Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Viešųjų pirkimų tarnybos Administravimo skyriaus vedėja K. J. 2010-08-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-36 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. J., būdamas viešojo pirkimo komisijos pirmininkas ir balsuodamas už tai, kad viešasis pirkimas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbai“ (toliau - 1 Pirkimas) būtų vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šio straipsnio 4 dalies nuostatas, ir už tai, kad būdamas viešojo pirkimo komisijos nariu ir balsuodamas už tai, kad viešasis pirkimas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimas“ (toliau - 2 Pirkimas) būtų vykdomas apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus.
Viešųjų pirkimų tarnybos l.e. direktoriaus pareigas 2010-08-26 nutarimu Nr.2P-36-36 K. J. pagal LR ATPK 1713 straipsnio 1 dalį paskirta 800 litų bauda.
K. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo Viešųjų pirkimų tarnybos l 2010-08-26 nutarimą Nr.2P-36-36 panaikinti ir bylą nutraukti (b. l. 1-7). Paaiškino, kad 2009-05-22 Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisija buvo įpareigota nupirkti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos I etapo darbus. Pirkimų iniciatorius Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrius komisijai pateikė informaciją, jog objekto bendra vertė yra 8 000 000 Lt, I etapo kaina - iki 4 500 000 – 5 000 000 Lt. Susipažinus su trimečiais, strateginiais planais ir kitais dokumentais, nustatyta, kad botanikos parko renovacijai suplanuoti 5 000 000 Lt. Pateikta Komunalinio ūkio informacija ir kiti duomenys atitiko, todėl komisijai nekilo abejonių dėl duomenų tikrumo. Komisija nutarė I etapo darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, nes perkamų darbų vertė neviršijo Viešųjų pirkimų įstatymo 11 str. nustatytos ribos. Sprendimo priėmimo metu, t.y. 2009-05-27, nebuvo žinoma, kad darbų vertė siekia 32 280 530 Lt Ši aplinkybė tapo žinoma vėliau. Teigia, kad 2009-05-27 sprendimas priimtas vadovaujantis žinomais faktais ir duomenimis, todėl mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir atsakomybė jam negali kilti.
Dėl antrojo pirkimo nurodė, kad Viešojo pirkimo komisija buvo įpareigota organizuoti ir vykdyti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovaciją pirmo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbus. Komisijos posėdyje nagrinėjant šį klausimą, paaiškėjo, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Teigia, kad šios aplinkybės perkančioji organizacija negalėjo numatyti, nes ji nėra techninio projekto rengimo specialistė. Tik sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad tinkamai neįrengus elektros apšvietimo tinklų, darbai negalės būti tinkamai užbaigti ir nebus pasiektas viešojo pirkimo tikslas - įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d.), todėl buvo pasirinkta Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 7 d. 1 p. numatyta pirkimo procedūra. Mano, kad sprendimas kviesti rangovą deryboms dėl papildomų darbų pirkimo buvo teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl už teisėtai priimtą sprendimą atsakomybė pagal LR ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jam kilti negali.
Skunde taip pat teigiama, kad skiriant administracines nuobaudas, buvo pažeisti LR ATPK 33 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nustatantys, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
Teismo posėdyje K. J. skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jokio tyčinio veiksmo nepadarė. Informaciją apie Palangos botanikos parko renovacijos projekto vertę gavo iš Palangos botanikos parko skyriaus vedėjo žodžiu, ja abejoti neturėjo pagrindo, todėl ją patvirtinančių dokumentų nereikalavo, techninio projekto bei sąmatinės bendrų darbų vertės asmeniškai nematė.
K. J. atstovas teismo posėdyje skundą prašė paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje vykdant viešuosius pirkimus, susiklostė praktika keistis informacija žodžiu. Nagrinėjamu atveju komisijos nariai rėmėsi rašytine informacija, t.y. Palangos miesto tarybos strateginiu planu, iš kurio matėsi pirmojo pirkimo etapo vertė – 5 mln.Lt, ir iniciatoriaus - Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo žodine informacija. Komisijos nariai pagal pateiktą informaciją priėmė sprendimą pirkti darbus supaprastintu būdu, nes 8 mln. Lt, t.y. objekto vertė, neviršijo tarptautinio pirkimo vertės ribos.
Institucijos atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko. Paaiškino, kad perkančioji organizacija neįvertino to fakto, jog Pirkimai ir kiti planuojami statybos darbų pirkimai yra susiję su tuo pačiu objektu ir vykdomi pagal tą patį Palangos botanikos parko kompleksinės renovacijos techninį ir darbo projektą, kurio bendra sąmatinė darbų vertė yra 32 280 530,00 Lt, todėl šio projekto įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų sutarčių vertės turėjo būti sumuojamos ir pirkimo būdai pasirinkti pagal bendrą jų vertę. Dėl antrojo pirkimo nurodė, kad perkančiosios organizacijos komisija turėjo išsiaiškinti visą projekto vertę, kadangi iš paties pavadinimo „pirmo etapo darbai“ buvo galima suprasti, kad bus ir antras etapas, o gal ir daugiau. Atkreipė dėmesį, kad buvo numatytas užsakovo rezervas, iš kurio buvo galima atlikti papildomus darbus. Taip pat pažymėjo, kad Viešųjų pirkimo įstatymo 92 str. 7 d. 1 punkte perkančiajai organizacijai suteikta teisė neskelbiant apie pirkimą pirkti darbus tuomet, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti paaiškėja, kad reikia papildomų darbų ar paslaugų, neįrašytų į sudarytą sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tai patvirtina, kad šiame įstatyme nustatytos neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos gali būti taikomos tik kaip išimtinės nuostatos. Tuo tarpu perkančioji organizacija raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai sprendimą pirkti papildomus darbus grindė dideliais nepatogumais, perkančiosios organizacijos siekiu išvengti nuostolių, nes vykdant antrąjį renovacijos etapą reikėtų ardyti naujai rekonstruotas dangas, jas atstatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, priimdamas nutarimą šią aplinkybę vertino kaip lengvinančią.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad K. J. administracinė nuobauda 800 litų bauda paskirta už tai, kad jis būdamas viešojo pirkimo komisijos pirmininku ir balsuodamas už tai, kad I Pirkimas būtų vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, ir už tai, kad būdamas viešojo pirkimo komisijos nariu ir balsuodamas už tai, kad 2 Pirkimas būtų vykdomas apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, pažeidė VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus (b.l. 12-13).
K. J. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal LR ATPK 1713 str. 1 d., kuri užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.
Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas K. J., yra blanketinė, t. y. taikant šią teisės normą būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymo tvarką.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 3 str. 1 ir 2 d., perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas - vadovaujantis šio Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Minimo Įstatymo 85 str. 3 d. reglamentuojama, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio Įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei, savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. Priimant sprendimus dėl pirkimo dokumentų sąlygų, vadovaujamasi racionalumo principu.
Dėl 1 Pirkimo vykdymo būdo
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. J., būdamas komisijos pirmininku ir 2009-05-27 balsuodamas už tai, kad 1 Pirkimas būtų vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 3 ir 4 d. nuostatas (b.l. 30-31, 34-35).
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 1 d. numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Įstatymo 9 str. 2 d. perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.
Įstatymo 9 str. 3 d. nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.
Įstatymo 9 str. 4 d. nustatyta, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 23 p. (2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1S-7 redakcija) numatyta, kad darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.
Pagal VPĮ 11 str., tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Remiantis Tarnybos skelbiama informacija, tarptautinio pirkimo vertės riba, perkant darbus, galiojusios iki 2010-01-01, siekė 17 781 920 Lt. Pagal VPĮ 84 str.1 p., supaprastinti pirkimai gali būti vykdomi, kai jų vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas.
Tai, kad K. J. balsuodamas už 1 Pirkimo vykdymą supaprastinto pirkimo būdu pažeidė Įstatymo 9 str. 3 ir 4 d. reikalavimus, byloje patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 34-35), jo paaiškinimo (b.l. 32-33), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paaiškinimų tarnybai (b.l. 46, 49) duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai.
Bylos dokumentais nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-20 įsakymu Nr. A1-375 viešojo pirkimo komisija buvo įpareigota nupirkti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbus.
Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, vykusiame 2009-05-27, svarstytas klausimas dėl Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbų pirkimo konkurso sąlygų tvirtinimo ir buvo nuspręsta darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, kadangi darbų suma neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribos. Šį sprendimą Komisija priėmė vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. Al-1007 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 96.1 punktu (b.l. 34-35).
2009-08-03 sudaryta Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbų rangos sutartis (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta bendra darbų pirkimo suma – 3 456 780,94 Lt (b. l. 50-51).
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-23 Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2005 m. buvo parengtas Palangos botanikos parko kompleksinės renovacijos techninis projektas, kurio sąmatinė bendra vertė – 32 280 530 Lt. Ūkio ministro 2008-10-27 įsakymu Nr. 4-505 projektas „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešoms reikmėms“ įtrauktas į Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos lėšų pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, kur numatytas finansavimas 4 500 000 Lt. Pagal 2009-04-22 papildomą susitarimą su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ iš techninio projekto atskirtas darbų pirmas etapas. Pagal techninį projektą planuojami darbai bus atliekami tik žinant finansavimo galimybes (b. l. 46).
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-10 Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad 2005 m. parengto techninio projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmas etapas“ kaina – 8 021 260 Lt, o viso projekto sąmatinė bendra darbų vertė – 32 280 530,00 Lt (b. l. 49).
K. J. 2010-08-16 paaiškinime Tarnybai nurodė, kad prieš pirmąjį komisijos posėdį buvo renkama informacija apie objektą, jo bendrą vertę, remiantis pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad parko renovacijos bendra vertė yra 8 000 000 Lt. Apie tai, kad parko renovacijos bendra vertė yra 32 280 530 Lt, sužinojo kai Komunalinio ūkio skyrius pateikė 2010-03-10 rašto Nr. (11.4)-D3-683 projektą susipažinimui ir derinimui (b. l. 32-33).
Remiantis Komisijos 2010-08-11 paaiškinimu Tarnybai, Komisija 2009-05-27 posėdyje nusprendė parko renovacijos darbus pirkti supaprastinto atviro konkurso būdu, nes perkamų darbų vertė neviršijo Viešųjų pirkimų įstatymo 11 str. įtvirtintos tarptautinio pirkimo vertės ribos. Pažymėjo, kad nors Tarnyba 2010-05-26 rašte Nr. 4S-1943 teisingai nurodo, kad darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių verčių suma, tačiau skaičiuojant darbų pirkimo vertę turi būti įvertintas ir keleriems metams numatytas finansavimas. Šiuo atveju techninis projektas parengtas neturint jokio finansavimo šaltinio (b. l. 38-40).
Byloje pateiktas buvusio Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo I. R. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad svarstant klausimą dėl parko renovacijos darbų vertės, buvo žinoma, jog finansavimui yra gauti 4,5 mln. Lt, o planuojama vertė 8 mln. Lt. Tai, kad bendra vertė yra 32 mln. Lt, I. R. V. nurodė žinojęs, tačiau, būdamas įsitikinęs, kad ši suma nebus gauta, Komisijai nurodė, kad bendra darbų vertė yra 8 mln. Lt (b. l.16).
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 1 pirkimas „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmas etapas“ buvo vykdomas pagal 2005 m. parengtą projektą. Numatyta, kad kiti planuojami darbų etapai taip pat bus atliekami pagal šį projektą. Jo sąmatinė bendra vertė sudaro 32 280 530 Lt. Vadovaujantis Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 23 p., suskirstant planuojamus darbus, šiuo atveju susijusius su tuo pačiu objektu - Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacija, etapais, neatsižvelgiant į tai, kokie yra jų vykdymo laikotarpiai, turėjo būti atsižvelgta į bendrą projekte numatytą darbų pirkimo vertę ir pasirinkti atitinkami pirkimo būdai.
Teismo vertinimu, skundo argumentai dėl nežinojimo apie bendrą projekto vertę yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo, turi būti įvertinti visi reikalingi dokumentai, asmenys sprendžiantys klausimą turi būti susipažinę su tokiais dokumentais, tuo tarpu K. J. teismui paaiškino, kad projektinės dokumentacijos nematė, vadovavosi žodiniu specialisto paaiškinimu dėl projekto vertės. Neišsamus susipažinimas su nagrinėjamu klausimu neatleidžia nuo atsakomybės už viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą ir laikytina aplinkybe, apibūdinančia teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. Nors ginčijamame nutarime pareiškėjo kaltės forma nenurodyta, tačiau bylos medžiaga rodo, kad K. J. nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Taigi, teismas daro išvadą, kad pažeidė Įstatymo 9 str. 3 ir 4 dalių reikalavimus ir šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo.
Dėl 2 Pirkimo vykdymo būdo
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. J., būdamas viešojo pirkimo komisijos nariu ir balsuodamas už tai, kad 2 Pirkimas būtų vykdomas apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus (b.l. 30-31).
Pagal Įstatymo 92 str. 7 d. 1 p. neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.
Remiantis byloje pateikta medžiaga, nustatyta, kad po 2009-08-03 įvykusio supaprastinto atviro konkurso pastebėta, jog parko takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Parko apšvietimo rekonstrukcija numatyta antrame renovacijos etape, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-09-28 įsakymu Nr. A1-757 įpareigojo Komisiją organizuoti ir vykdyti Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimą (b. l. 52).
Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo K. J., 2009-10-06 posėdyje (protokolo Nr. 95), vadovaudamasi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A1-690 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 102.5.1 ir 124 punktais nusprendė 2 Pirkimą vykdyti apklausos būdu, t.y. papildomus darbus pirkti iš UAB „Adakris“, su kuriuo 2009-08-03 buvo sudaryta 1 Pirkimo Sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios vertė 3 456 780,94 Lt su PVM. Pirkimo sutarties trukmė - iki 2011 m. gegužės 1 d. Papildomų darbų sutartis sudaryta 2009 m. spalio 22 d., kurios vertė - 545 000,00 Lt, o sutarties trukmė - iki 2011 m. gegužės 1 d. (b.l. 53, 56-59).
Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010-08-11 paaiškinimo Tarnybai bei paties K. J. paaiškinimo matyti, kad kaip nenumatyta aplinkybė, sąlygojusi papildomų darbų, kurie nebuvo įrašyti į pradinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo ir kurių neįmanoma techniškai atskirti nuo pradinės sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, poreikį yra tai, kad tik atliekant Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbus pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengtą techninį projektą, pastebėta, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga. Parko apšvietimo rekonstrukcija buvo numatyta antrame renovacijos etape, todėl elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbai nebuvo įtraukti į 1 darbų etapą. Kad nereikėtų ardyti naujai rekonstruotų dangų bei dar kartą mokėti už tuos pačius darbus, Komisijos, kurios nariu buvo K. J., sprendimu nutarta pirkti papildomus elektros apšvietimo tinklų paklojimo takais darbus apklausos būdu iš UAB „Adakris“ (b.l. 32-33, 38-40) .
Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sisteminė analizė rodo, kad Įstatyme nustatytos neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos gali būti taikomos tik kaip išimtinės nuostatos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija sprendimą 2 Pirkimą vykdyti apklausos būdu, t.y. papildomus darbus pirkti iš UAB „Adakris“, su kuria buvo sudaryta pirminė sutartis iš esmės grindžia siekiu išvengti galimų nuostolių ateityje.
Kaip jau minėta, Viešojo pirkimo komisijos pareiga prieš priimant sprendimą dėl pirkimo būdo įvertinti visą medžiagą, būtiną sprendimui priimti. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, vykdant viešąjį pirkimą, yra perkamas visas objektas ir pirkimo dokumentuose yra galimybė numatyti darbų etapus. Nagrinėjamu atveju, Komisija, kurios nariu buvo K. J., privalėjo vertinti tai, kad perkančiosios organizacijos parengtas Palangos botanikos sodo renovacijos projektas buvo padalintas etapais, todėl priimdama sprendimą dėl pirkimo būdo, turėjo (arba turėjo galimybę) žinoti apie numatomus darbus, jų atlikimą etapais, bendrą projekto vertę. Todėl aplinkybė, kad tik 1 pirkimo metu paaiškėjo būtinybė pirkti papildomus darbus, numatytus I etape, negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme. Pažymėtina, kad Įstatymas numato galimybę papildomus darbus atlikti iš užsakovo rezervo
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad K. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1713 str. 1 d., už Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą.
K. J. veika vertinama kaip trunkamojo pobūdžio. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeisti LR ATPK 33 straipsnio 1 dalies reikalavimai, yra nepagrįsti.
Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nėra (LR ATPK 250 straipsnis). K. J. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas.
Už LR ATPK 1713 str. 1 d. dispozicijoje numatytą pažeidimą numatyta sankcija - nuo 500 iki 2500 litų.
K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – bauda neviršija įstatymo sankcijoje nustatyto baudos vidurkio.
Nuobaudos sąvoką ir jos taikymo bendruosius tikslus apibrėžia LR ATPK, kurio 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, LR ATPK 30 str. 2 d. įpareigoja bylą nagrinėjantį subjektą atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, K. J. paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 128 straipsniu,
n u t a r ė:
K. J. skundą tenkinti iš dalies.
Viešųjų pirkimų tarnybos l.e. direktoriaus pareigas 2010-08-26 nutarimą Nr.2P-36-36 pakeisti.
K. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalį paskirti 500 litų baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Ina Kirkutienė