Civilinė byla Nr. eB2-407-212/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00113-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.4.3.5; 3.4.3.5.6; 3.4.3.7.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė,
Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,
Dalyvaujant pareiškėjui M. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,
Atsakovės bankrutavusios UAB „Jėgainė 1“ atstovams bankroto administratoriaus UAB Bankroto administratorių biuras įgaliotam asmeniui Mindaugui Staškevičiui, advokatui Rokui Kaireliui,
Suinteresuotam asmeniui G. M. ir jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,
Suinteresuotų asmenų VSDFV Panevėžio skyriaus, VSDFV Alytaus skyriaus, UAB „Daivilta“ atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjusi civilinę bylą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jėgainė 1“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal M. R. pareiškimą atsakovei bankrutavusiai UAB „Jėgainė 1“, suinteresuotiems asmenims G. M., VSDFV Panevėžio skyriui, VSDFV Alytaus skyriui, UAB „Daivilta“,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jėgainė 1“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad 2018 m. birželio 4 d. UAB „Jėgainė 1“ iškelta bankroto byla. Pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, ir kreditorius. Teismui leidus, susipažino su bendrovės direktoriaus G. M. administratoriui perduotais dokumentais. Atlikęs dokumentų patikrinimą, mano, kad yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Teismas, iškeldamas bankroto bylą, nurodė, kad bendrovė jau 2017 metais buvo nemoki. Nurodo, kad nuo 2013 m. rudens iki 2017 m. gruodžio mėn. bendrovė veiklos nevykdė. Bendrovė buvo skolinga biudžetui 2‘200 Eur, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 metų pabaigoje kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes bendrovė padengė įsiskolinimą valstybės biudžetui, o duomenų apie kitus kreditorius teismui pateikta nebuvo. Teigia, kad įsiskolinimą biudžetui sumokėjo bendrovės vadovas G. M. ir tai patvirtina antstolio E. S. patvarkymai, bendrovės banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-01-10 išrašai, 2017-12-28 paskolos sutartis Nr. 1/2017.
Buvęs bendrovės vadovas, nesant pagrindo, savavališkai 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu pasididino sau darbo užmokestį iki 1‘316 Eur. Mano, kad tokie vadovo veiksmai buvo nukreipti į nuoseklų ir kryptingą nemokios bendrovės turtinės padėties bloginimą.
Mano, kad buvęs vadovas G. M., sudarydamas sandorius dėl ąžuolo rąstų pirkimo-pardavimo pagal 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija PA Nr. 2018010, 2018 m. sausio 12 d. sąskaitos – faktūros serija JR Nr. 010, 2018-02-26 pirkimo – pardavimo sutartį su savimi, buvo nesąžiningas, nesiekė naudos ir pelno bendrovei, o siekė pasipelnyti, nes bendrovės sąskaita ąžuolo rąstus iš savęs įgijo didesne kaina nei prieš tai sudarytų ąžuolo rąstų pirkimo – pardavimo sandorių, kurie taip pat nebuvo naudingi bendrovei, kainomis.
Mano, kad bendrovei taip pat nenaudinga 2018 m. sausio 9 d. sudaryta automobilio nuomos sutartis su G. M. sutuoktine R. M., kurios pagrindu buvo išsinuomotas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė šio automobilio degalų įsigijimo sąnaudas įtraukdavo į leidžiamus atskaitymus. Deklaruotas automobilio panaudojimas bendrovės reikmėms ir nurodyta rida per 2018 metų sausio – vasario mėnesius, nesant kelionės lapų ir vertinant, kad bendrovė veiklą daugiausiai vykdė Panevėžio rajone, leidžia daryti prielaidą, kad buvęs vadovas šeimai priklausantį automobilį naudojo ne bendrovės poreikiams.
Nurodo, kad bendrovė 2018 m. vasario 27 d. už 206 Eur įsigijo akumuliatorių MUTLU, kurio garantiniame talone nurodoma, jog jis skirtas automobiliui – Iveco sunkvežimiui, nors tokio automobilio bendrovė neturėjo ir veikloje nenaudojo. Mano, kad G. M. nepagrįstai grąžino sau 2‘896,20 Eur (10‘000 Lt), kurie buvo sumokėti už bendrovės turto vertinimo ekspertizę, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-7-400/2016 dėl sandorių nuginčijimo tarp privačių fizinių asmenų. Pagal teismo ekspertizės aktą Nr. 15/04-016 buvo nustatytas bendrovės turimos medienos neatitikimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Mano, kad G. M., neturėdamas pagrindo, 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu „Dėl atsargų nurašymo į neleidžiamus atskaitymus“ pagal ekspertizės aktą trūkstamus medienos kiekius 3‘483,27 Eur vertės, priskyrė neleidžiamiems atskaitymams, dėl ko bendrovė patyrė nuostolį. Šios ekspertizės metu buvo nerastas ir ilgalaikis bendrovės turtas, benzininis pjūklas Stihl, 502,66 Eur vertės.
Pareiškėjas daro prielaidą, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra VIT Nr. 1051, kurios pagrindu UAB „Vytėja“ bendrovė sumokėjo 2‘277,89 Eur įsiskolinimą, yra fiktyvi ir sudaryta atgaline data, nes 2013 metų sąskaitose pinigų suma eurais nebuvo nurodama.
Pareiškėjas teigia, kad buvęs vadovas G. M. nėra jam grąžinęs 10‘000 Lt paskolos ir 2‘337,50 Lt už patalpų nuomą, kaip kad nurodoma 2013 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 43 ir 2013 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 44, nes orderiuose jo parašų nėra. Kad už patalpų nuomą nebuvo mokama, patvirtina jo 2017 m. gruodžio 11 d. priminimas bendrovei apie įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, patalpų nuomos išlaidos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą nuo 2014 metų, todėl bendrovės 2014 – 2016 metų balansuose buvo neteisingai atvaizduota finansinė būklė, bendrovės įsipareigojimai buvo didesni, nei nurodyta balansuose. Bendrovės įsiskolinimas už nuomą įtrauktas į buhalterinę apskaitą 2017 metais pagal apyvartos žiniaraštį už 2017 metus ir tariamai M. R. išmokėta 2‘337,50 Lt suma už patalpų nuomą neišskaityta.
Kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. bendrovės buhalterinė apskaita tvarkyta dalinai ir aplaidžiai, bendrovė iki 2017 m. gruodžio veiklos nevykdė, nustatyti akcininkų suteiktų paskolų likučių nėra galimybės. Nors abu akcininkai bendrovei skolino po 50‘000 Lt (14‘481,00 Eur), nesuprantama, kodėl G. M. sau grąžino didesnę paskolos dalį. Sąskaitų likučių išklotinė, sudaryta 2015-01-01 patvirtina, kad M. R. bendrovei paskolos likutis (50‘000 Lt), o G. M. – 10‘136,70 Eur (50‘000 Lt – 5‘000 Lt – 10‘000 Lt). Teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi patikslinto bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtino trečios eilės kreditoriaus M. R. 15‘441,64 Eur reikalavimą, o trečios eilės kreditoriaus G. M. - 8‘136,70 Eur reikalavimą.
Pareiškėjo vertinimu, buvęs vadovas G. M. bendrovės veiklą organizavo taip, kad likusių kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams (pačiam G. M.), žinant, kad likę kreditoriai (pvz. M. R.) faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto.
Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu nesutinka, parašo jį atmesti. Nurodė, kad abu su M. R. yra UAB „Jėgainė 1“ akcininkai ir valdo po 50 proc. šios bendrovės akcijų. M. R. įkalbėtas sutiko tapti UAB „Jėgainė l“ vadovu. Iki 2014 metų, kai susipyko, abiejų santykiai buvo draugiški, ir jam išvykstant dirbti į Švediją, įmonei vadovavo pareiškėjas. Nuo 2013 metų rudens iki 2017 m. gruodžio mėnesio įmonė veiklos nevykdė, todėl jam, kaip įmonės vadovui, buvo mokamas minimalus atlyginimas, nes nemokėti atlyginimo nebuvo galima.
Nors ir nurodoma, kad įmonė buvo nemoki jau 2017 metais, tačiau vertinant tai, kad nuo 2013 metų veiklos nevykdė, jos turtinė padėtis nuo 2013 metų rudens nepasikeitė. Įmonė neturėjo įsiskolinimų kreditoriams, už kuriuos būtų mokamos palūkanos ar baudos, turėjo nemažai turto, todėl įmonės turtinė padėtis per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2017 metų neblogėjo. Teigia, kad M. R. įmonės turtinė padėtis buvo gerai žinoma, todėl būdamas akcininku turėjo pareigą pats kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, to nepadarė. Mano, kad tai įrodo, jog pareiškėjas tikėjo, kad įmonė gali tęsti ūkinę veiklą. Nurodo, kad įmonės veiklą atnaujino 2017 metų pabaigoje ir buvo įsitikinęs, kad įmonė galėjo tęsti savo veiklą, gauti iš jos pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.
Nesutinka, kad atliko tyčinius veiksmus ir taip privedė įmonę prie bankroto. Jo sudaryti sandoriai buvo įmonei naudingi. Taip 2013 metais įmonė įsigijo ąžuolo rąstus, mokėdama vidutiniškai po 100 Lt (29 Eur) už m3, o 2018-02-01 - už įgytus iš UAB „Penki arai“ rąstus, mokėjo po 180 Eur/m3plius PVM. Pareiškėjas nurodo, kad 2018-01-12 tuos pačius rąstus pardavė mažesne kaina, t. y. po 150 Eur/m3, tačiau ši aplinkybė klaidinga, nes po 150 Eur buvo parduoti ąžuolo rąstai, kurie buvo įsigyti dar 2013 metais ir tokia kaina nustatyta atsižvelgiant į tai, kad ąžuolo rąstai buvo sutrūkę, nukritusios žievės, pakliuvo į žemesnę klasę. Todėl ąžuolo rąstų pardavimas po 150 Eur buvo įmonei naudingas, nes jie nupirkti 2013 metais po 29 Eur.
Nesutinka, kad jo ąžuolo rąstų pardavimas įmonei po 200 Eur buvo nesąžiningas sandoris. Jo parduoti rąstai atitiko rinkos vertę, jie buvo nupjauti 2017 metais. Parduoti rąstai buvo išlikę iki bankroto bylos iškėlimo, jie perduoti administratoriui. Po bankroto bylos iškėlimo šie rąstai buvo M. R. iniciatyva apžiūrėti nepriklausomo matuotojo ir nustatyta, kad jų vertė yra vidutiniškai ne mažesnė kaip 300 Eur/m3. Tai patvirtina Lietuvos nepriklausomos medienos matuotojų asociacijos vertinimo ataskaita. Mano, kad nurodydamas neteisingas aplinkybes pareiškėjas sąmoningai siekia suklaidinti teismą.
Automobilio nuomos sutartis taip pat buvo ekonomiškai naudinga įmonei, nes iš to, kiek buvo nuvažiuota matyti, kad automobilis realiai buvo naudojamas įmonės veikloje, nes pati įmonė neturėjo lengvojo automobilio. Nuomojant automobilį rinkos kainomis, nuoma būtų žymiai aukštesnė. Tai, kad nebuvo rašomi kelionės lapai, nekeičia esmės, nes dėl kelionės lapų rašymo (nerašymo) sprendžia pati įmonė ir dėl to jokių teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė.
Nurodo, kad akumuliatorius MUTLU buvo reikalingas automobiliui MAN, kuris priklausė įmonei. Šis akumuliatorius kartu su automobiliu MAN buvo perduotas administratoriui ir parduotas vėliau administratoriaus. Pareiškėjui ši aplinkybė žinoma, tačiau jis tyčia nurodo nesamą automobilį, kuriam tariamai buvo skirtas akumuliatorius.
Mano, kad pinigai už teismo ekspertizės aktą buvo išmokėti pagrįstai, nes šio akto išvadomis įmonė naudojosi savo veikloje, akto išvadų pagrindu buvo nustatytas faktiškas medienos kiekis, priimti atitinkami direktoriaus įsakymai, kurie remiasi būtent ekspertizės aktu. Atsižvelgdama į atliktą ekspertizę, įmonė koregavo apskaitą ir nereikėjo papildomų išlaidų naujai ekspertizei. Mano, kad dėl to žala įmonei nepadaryta, nes ji gavo paslaugą - turto vertinimą ir ja pasinaudojo.
Dėl UAB „Vytėja“ 2013-06-14 išrašytos sąskaitos nurodė, kad sąskaita išrašyta už realiai suteiktas medienos džiovinimo paslaugas. Ši sąskaita yra apskaityta ir UAB „Vytėja“ dar 2013 metais, tačiau UAB „Jėgainė 1“ ji nebuvo apskaityta, nes būtent M. R. nurodymu buhalterė jos neapskaitė. Atnaujinęs įmonės veiklą 2017 metais, šią sąskaitą apskaitė ir apmokėjo.
Patvirtina, kad pareiškėjui 2013-12-31 buvo grynais pinigais išmokėta 10‘000 Lt suma, tačiau už tai, kad orderyje nėra gavėjo parašo, mano, kad atsakinga buhalterė, kurią į darbą priėmė pareiškėjas. Kaip grąžinti paskolas, nurodė pats M. R..
Už patalpų nuomą M. R. buvo mokama grynais pinigais, ir buhalterė turėjo paimti jo parašą, bet galimai dėl aplaidumo parašo nepaėmė. Dėl šios klaidos M. R. pakartotinai pretenduoja į jau išmokėtas sumas. Pažymi, kad tik po to, kai su M. R. prasidėjo konfliktas, jis pateikė pretenziją dėl neva nesumokėto nuomos mokesčio. Mano, kad taip jis daro todėl, kad nėra parašo ant kasos išlaidų orderio, nors realiai pinigai jam sumokėti. Neigia, kad buhalterinė apskaita buvo vesta neteisingai. Apskaita buvo koreguota tik po to, kad pareiškėjas ėmė neigti gavęs pinigus ir nesant jo parašo.
BUAB „Jėgainė 1“ bankroto administratorius UAB Bankroto administratorių biuras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai iš esmės pagrįsti, buvusio įmonės vadovo veiksmai galėjo turėti įtakos įmonės nemokumui.
Nurodo, kad pareiškime išdėstytus argumentus dėl G. M. veiksmų parduodant įmonei priklausantį turtą - medieną už žemesnę nei įsigijimo kainą, sudarant sandorius su savimi kaip fiziniu asmeniu, tarp įmonės ir G. M. sutuoktinės sudarytos automobilio nuomos sutarties, pagal kurią automobilio degalų sąnaudos būdavo įtraukiamos į įmonės leidžiamus atskaitymus, abejones dėl automobiliu įmonės veiklos tikslais nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, vertina kaip pagrįstus.
Vertindamas aplinkybę dėl galimo UAB „Vytėja“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų fiktyvumo, pažymi, kad neturi duomenų, iš kurių galėtų spręsti, jog nurodoma PVM sąskaita faktūra Nr. 1051 galėjo būti sudaryta atgaline data ir mano, kad šiai prielaidai įrodyti nepakanka rašytinių įrodymų.
Patvirtina, kad buvusiam vadovui G. M. perdavus bankroto administratoriui įmonės turtą - medieną, buvo atliktas medienos matavimas bei vertinimas. Gavus nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matavimo rezultatus bei pastaruosius sulyginus su įmonės apskaita, nustatė, kad nebuvo perduota 20,31 m3 įmonei priklausančios medienos. G. M. pažadėjo, kad perduos trūkstamą medieną, tačiau iki šiol perdavė tik apie10 m3 neperduotos medienos. Be to, bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonei priklausantis benzininis pjūklas Stihl, kurio įsigijimo vertė 502,66 Eur. Dėl neperduoto turto bankroto administratoriaus ketina kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Dėl išdėstytų aplinkybių bankroto administratorius nurodo, kad su dalimi pareiškėjo išdėstytų motyvų sutinka ir mano, kad buvusio įmonės vadovo veiksmai galėjo turėti įtakos įmonės nemokumui.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Jėgainė 1“ įregistruota 2012 m. birželio 25 d. Bendrovės direktoriumi nuo 2013 m. vasario 21 d. paskirtas G. M.. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Jėgainė 1“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB Bankroto administravimo biuras. Kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. vasario 6 d. nutartimis. Bendra kreditorių finansinių reikalavimu suma – 32‘704,15 Eur. Teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi BUAB „Jėgainė 1“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pareiškėjas BUAB „Jėgainė 1“ kreditorius M. R. prašo pripažinti UAB „Jėgainė 1“ bankrotą tyčiniu. Jo nuomone, buvęs direktorius G. M. buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai arba netinkamai, sudarė ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, veiklą organizavo taip, kad likusių kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ir tos pačios eilės kreditoriams išieškojimo pirmenybę sąmoningai suteikė sau pačiam, o ne pareiškėjui.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015, kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: „<...> jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia“.
Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. rudens iki 2017 m. gruodžio mėnesio UAB „Jėgainė 1“ veiklos nevykdė. Įmonės vadovo G. M. ir akcininko M. R. santykiai iki 2014 m. pavasario buvo draugiški, M. R., įsteigęs UAB „Jėgainė 1“, 2013 m. vasario 21 d. pardavė G. M. 50 proc. įmonės akcijų ir pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. G. M. 2013-02-20 sprendimu paskirtas UAB „Jėgainė 1“ direktoriumi (pilko segtuvo duomenys). G. M. didžiąją metų dalį dirbdavo Švedijoje, o M. R. jį pavaduodavo ir likdavo vadovauti įmonei, tačiau G. M. pavadavimas įsakymais neįformintas.
Abu akcininkai 2013 m. kovo 1 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 13/03-01, kurios pagrindu paskolino UAB „Jėgainė 1“ po 50‘000 Lt ir už šias lėšas nupirko medienos, kuri buvo laikoma M. R. išnuomotame sandėlyje. Šių aplinkybių dalyvaujantys byloje asmenys neginčija (1 t., b. l. 82, pilko segtuvo duomenys).
Įmonės veiklą G. M. atnaujino 2017 m. gruodžio mėnesį, sužinojęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ketina įmonei kelti bankroto bylą dėl 2‘200 Eur įsiskolinimo biudžetui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė UAB „Jėgainė 1“ kelti bankroto bylą ir VMI pareiškimą atmetė, nustatęs, kad įsiskolinimas biudžetui padengtas (civ. byla Nr. eB2-331-755/2018).
Įmonės veikla nutrūko, kai Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi tenkino M. R. prašymą ir areštavo UAB „Jėgainė 1“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir lėšas (1 t., b. l. 128-129). Tačiau iš įmonės banko sąskaitos išrašų matyti, kad įmonė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio vykdė veiklą, gavo pajamų ir atsiskaitinėjo su kreditoriais. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018-05-21 sudarytas balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita (1 t., b. l. 9-19, 98-99, 3 t., b. l. 46-47). Byloje apklaustos įmonės buhalterės V. Š. vertinimu, įmonė galėjo tęsti veiklą ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais, jeigu nebūtų paskubėta kelti bankroto bylą, nes per 3 mėnesius direktorius veiklą atgaivino, pirko ir pardavė medieną, atsiskaitinėjo su tiekėjais. Ji taip pat patvirtino, kad įmonės buhalterija nebuvo sutvarkyta gerai, tačiau iš jai pateiktų dokumentų, teismo ekspertizės akto nustatė realią įmonės finansinę padėtį.
Teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų argumentus, pateiktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad įmonės direktorius G. M., esant jau nemokiai įmonei, atliko tyčinius veiksmus ir dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kaip nurodyta pirmiau, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
Teismas sutinka, kad buvęs įmonės direktorius G. M. neturėjo sudaryti sandorius tiek su savimi, tiek ir su sutuoktine. Nors neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad medienos pirkimas iš savęs ir automobilio nuomos sutartis buvo nenaudingi įmonei, kad jie padidino įmonės nemokumą, nepateikta, G. M. neturėjo painioti privačių ir įmonės interesų. Bankroto administratorius, nustatęs, kad minėtais sandoriais įmonei padaryta žala, gali ją išreikalauti iš kalto (kaltų) asmens (asmenų).
Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad ąžuolų pirkimo-pardavimo sandoriai su UAB „Penki arai“ ir L. S. įmone buvo įmonei nenaudingi, kad UAB „Vytėja“ 2013-09-16 sąskaita yra fiktyvi. Pareiškėjas M. R., būdamas įmonės akcininku ir vadovaudamas įmonei nesant G. M., žinojo, kad UAB „Vytėja“ atliko medienos džiovinimo paslaugas ir to neginčijo. Jokie duomenys nepatvirtina, kad UAB „Vytėja“ tokių paslaugų nesuteikė. Labiau tikėtina, kad dėl netinkamai 2013 metais sutvarkytos buhalterijos ši sąskaita nebuvo apskaityta.
Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2018 m. spalio 24, 26 dienomis atliko ekspertinį ąžuolo, uosio lentų, ąžuolo rąstų tūrio ir kokybės vertinimą UAB „Jėgainė 1“ gamybinėse teritorijose ir padarė išvadą dėl UAB „Jėgainė 1“ įgytos medienos (ąžuolo rąstų ir lentų) iš G. M., UAB „Penki arai“, L. S. įmonės. Sulyginus įmonės sumokėtą kainą už nupirktą medieną bei ekspertų nustatytą kainą, akivaizdu, kad minėti sandoriai buvo įmonei ekonomiškai naudingi, nes medieną įgijo už žemesnę kainą, nei yra jos vertė (3 t., b. l. 103-108). Teismo vertinimu, įmonės sudaryti sandoriai patvirtina G. M. paaiškinimus, kad jis ketino ir toliau vykdyti veiklą. Nepaneigtos G. M. nurodytos aplinkybės, kad iš nupirktos medienos, ją pavertus gaminiais, įmonė galėjo gauti nemažą pelną.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Jėgainė 1“ buhalterinę apskaitą nuo 2013-02-26 iki 2017-12-19 tvarkė UAB „Jumera“ (buhalterė R. K.), o nuo 2017-12-19 – UAB „Daivilta“ (buhalterė V. Š., pilko segtuvo duomenys).
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pagal 2013 m. gruodžio 30, 31 išrašytus kasos išlaidų orderius Nr. 43, 44 jis negavo pinigų, teismas vertina kritiškai. Minėtuose orderiuose yra įmonės vadovo ir buhalterės parašai, ką patvirtino ir R. K., tačiau tai, kad M. R. nepasirašė, jog pinigus gavo, nepaneigia šių sumų išmokėjimo M. R. (3 t., b. l. 8, 61). Priešingai, įmonės 2015-02-18 VMI pateikta deklaracija „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ patvirtina, kad 2013 metais M. R. buvo grąžinta 10‘000 Lt paskola (3 t., b. l. 11-14). Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t. y. labiau tikėtina, kad pagal nurodytus kasos išlaidų orderius Nr. 43, 44 M. R. nurodytas pinigų sumas gavo. Be to, M. R. šių aplinkybių neneigė tol, kol pamatė, kad orderiuose nėra jo parašo.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 buvo paskirta UAB „Jėgainė 1“ turto vertinimo ekspertizė (3 t., b. l. 57-58). Teismo ekspertizės aktu Nr. 15/04-016 buvo nustatyta UAB „Jėgainė 1“ ilgalaikio turto ir atsargų rinkos vertė turto vertinimo dienai (2015-02 mėn.; 1 t., b. l. 54-70). Už minėtos ekspertizės atlikimą G. M. sumokėjo 10‘000 Lt, o 2018 m. sausio 31 d. UAB „Jėgainė 1“ direktoriaus įsakymu G. M. grąžinta 2‘783 Eur, 2014-12-29 sumokėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, patirtas išlaidas pridedant prie įmonės neleidžiamų atskaitymų (3 t., b. l. 52-56). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. M. ir buhalterė V. Š. patvirtino, kad teismo ekspertizės aktas buvo panaudotas nustatyti įmonės medienos likučius, turtą ir atsargas. Pareiškėjas teigia, kad ekspertizė atlikta fizinio asmens G. M. interesais, ir už šią ekspertizę G. M. įmonės lėšos grąžintos be pagrindo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad buhalterė pagal minėtą teismo ekspertizės aktą nustatė įmonės medienos likučius, įmonės turtą ir atsargas, nesant akcininkų pritarimo, nesudaro pakankamo pagrindo G. M. iš įmonės lėšų sumokėti už 2015 metais atliktą ekspertizę. Kita vertus, šios sumos išmokėjimas, vertinant pirmiau nustatytas aplinkybes, niekaip neįtakojo įmonės privedimo prie bankroto.
Pareiškėjo prielaida, kad akumuliatorių MUTLU G. M. galimai panaudojo ne įmonės veiklai, nepagrįsta, nes bankroto administratorius pretenzijų dėl neperduoto akumuliatoriaus nereiškia. Kaip nurodyta pirmiau, bankroto administratorius, nustatęs, kad įmonei padaryta žala, (sandoriais, neperduotu turtu ir pan.) gali ją išreikalauti iš kaltų asmenų, pareikšdamas ieškinį teisme, nes byloje nustatyta, kad bendrovės veikla rūpinosi ne tik G. M., bet ir M. R., kuomet G. M. būdavo išvykęs į Švediją.
Apibendrinęs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, taip pat ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, nėra. O atskiri tyčinio bankroto požymiai (galimai nenaudingi sandoriai, nepilnai sutvarkyta buhalterinė apskaita ir pan.) gali būti įvertinti kitomis teisės priemonėmis (neteisėtų sandorių ginčijimas, turto išreikalavimas ir kt.). Šie atskiri požymiai nesuteikia pagrindo pripažinti UAB „Jėgainė 1“ bankrotą tyčiniu.
Atmetus pareiškėjo M. R. pareiškimą, iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis neatleistas, t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (19 Eur) ir UAB „Jėgainė 1“ patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurias sudaro 1‘080 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis; 4 t., b. l. 97-103).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
M. R. pareiškimą atsakovei bankrutavusiai UAB „Jėgainė 1“, suinteresuotiems asmenims G. M., VSDFV Panevėžio skyriui, VSDFV Alytaus skyriui, UAB „Daivilta“ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jėgainė 1“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Priteisti iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1‘080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų UAB „Jėgainė 1“, JAK 302808535 ir 19 Eur (devyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nutartį per 7 dienas galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Zina Mickevičiūtė