Administracinė byla Nr. A-1176-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02458-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 26; 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „AgroSaulė 3“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-138(AG-110/04-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AgroSaulė 3“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašyme Nr. 15R-912 (toliau – ir Prašymas) prašė kompensuoti 1 250 Lt išlaidas už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, 1 250 Lt išlaidas už konsultavimo paslaugą dėl saulės elektrinių verslo finansavimo, 1 250 Lt išlaidas dėl teisinių saulės elektrinių verslo rizikų ir galimybių, 100 Lt už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt išlaidas už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų, 166,19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokesčio, 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidas. VAGK tenkino tik pareiškėjo skundo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo, kitą skundo dalį atmetė. Pažymėjo, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013 m. vasario 1 d.). Nesutiko su VAGK padaryta išvada, kad Apraše nėra įtvirtinta, jog tokios išlaidos turi būti ir patirtos ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d. Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.48 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Atsižvelgiant į šią normą ir į byloje konstatuotą faktą, kad sąskaita faktūra MAN serija Nr. 0001974 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., konstatuotina, kad bendrovė iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 5 000 Lt suma, todėl šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. VAGK veikla turėtų apsiriboti patikrinimu, ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, o taip pat, ar buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės.

Pareiškėjas UAB „AgroSaulė 3“ prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Komisija 2013 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimais nustatė, jog kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., yra pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Skunde atsakovas prieštarauja savo priimtame Sprendime nustatytai aplinkybei ir nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo. Toks Komisijos piktnaudžiavimas savo teise laikytinas nesąžiningu ir neteisėtu bei patvirtina jos pozicijos nenuoseklumą. Bendrovė 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Agrowill Mantviliškis“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuri 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Sutartį pareiškėjas išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone. Šį turtą UAB „AgroSaulė 3“ įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjui suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Be to, remiantis Sutarties nuostatomis, turtas pagal ją išnuomotas iki 2035 m. rugpjūčio 27 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir sudaro 1 000 Lt + pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d., toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą. Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 3“ ir ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., sąskaita faktūra MAN serija Nr. 0001974 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesius išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o 5 000 Lt apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma. Aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 4 punktą kompensuotinomis laikomis išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pareiškėjas kartu su 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymu kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, Komisijai pateikė nuomos išlaidų patyrimą iki 2013 m. vasario 1 d. pagrindžiančius dokumentus, todėl nuomos išlaidos turi būti laikomos kompensuotinomis. Nuomos mokestis Prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi jis atitinka Aprašo 5.4.4 punkto bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Nepaisant to, kad bendrovė pagrindė ir įrodė visas patirtas išlaidas, Komisija, nemotyvavusi savo Sprendimo, nusprendė kompensuoti tik mažą jų dalį. VAGK teisingai nurodė, kad UAB „AgroSaulė 3“ 5 000 Lt ginčo išlaidas už penkis mėnesius (2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio laikotarpiu) patyrė nuomotojui pateikus 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pateikus sąskaitą bendrovė bet kokiu atveju būtų privalėjusi sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva, arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas minėtas išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos, t. y. ar visa sutarties kaina bus apmokėta pasirašymo metu, ar bus mokamas avansinis mokėjimas, ar kaina bus mokama dalimis. Šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas dalimis pagal ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pateiktą sąskaitą faktūrą, kuri buvo pateikta iki Aprašo 4 punkte nustatyto termino. Remiantis Aprašo 2 priedu, nuomos išlaidų kompensavimui nėra nustatytas maksimalus dydis, todėl bendrovei turi būti kompensuojamas 100 procentų nuomos mokesčio. Taip pat pažymėjo, kad iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai lėmė UAB „AgroSaulė 3“ nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėjas nebūtų investavęs lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą. Aprašas parengtas siekiant užtikrinti asmenų, iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipusių į Ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrusių tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, teisėtų lūkesčių principo užtikrinimą. Komisijos teiginiai, kad VAGK, priimdama sprendimą, peržengė jai suteiktą kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, yra visiškai nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 85-90) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Komisijai pateikė 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriame prašė kompensuoti 3 750 Lt išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, konsultavimo paslaugomis, 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt nuomos mokestį už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokestį ir socialinio draudimo išmokas nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. sausio 31 d., 166,19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokestį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. sausio 31 d. ir 51,24 Lt už antspaudo gamybą (b. l. 4–5). Komisija 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 17R-458 nusprendė iš dalies kompensuoti patirtas išlaidas. UAB „AgroSaulė 3“ kompensuota 1 350 Lt (b. l. 66). VAGK 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 3R-437(AG-352/04-2013) minėtą Komisijos Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą UAB „AgroSaulė 3“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą nagrinėti iš naujo bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (b. l. 67–70). Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 3515 taip pat nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, bendrovei kompensuota 1 350 Lt išlaidų suma (b. l. 71). Nesutikdamas su Komisijos priimtu Sprendimu, pareiškėjas su 2014 m. kovo 12 d. skundu kreipėsi į VAGK (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-110/04-2014, l. 1–22), kuri 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-138(AG-110/04-2014) panaikino Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir ją įpareigojo UAB „AgroSaulė 3“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą Nr. 15R-912 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o likusią skundo dalį atmetė (b. l. 46–52). VAGK konstatavo, kad Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 dalis, kurioje bendrovei nekompensuotas 5 000 Lt dydžio mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai bei Aprašo nuostatoms. Komisija su VAGK 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 dalimi, kuria ji buvo įpareigota UAB „AgroSaulė 3“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymo dalį dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomos nekompensavimo išnagrinėti pakartotinai, nesutinka, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013 m. vasario 1 d., kompensavimo. Siekiant įvertinti tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar: 1) ar 5 000 Lt nuomos mokestis yra pagal Sutartį susijęs su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtrai; 2) ar Sutartis iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruota viešame registre; 3) ar sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą yra išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d.; 4) ar išlaidos gali būti nustatytos, ar jos pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Teismas vertino, jog nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. UAB „AgroSaulė 3“ su ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria pareiškėjas išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajono savivaldybėje. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais turtą bendrovė įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, jai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Sutarties 4.1 punktu susitarta, kad nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM per mėnesį. Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka nuomotojui kiekvieną mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 punktas) (b. l. 14–17). Priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „AgroSaulė 3“ su ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 18). PVM sąskaita faktūra MAN serija Nr. 0001974 už 2012 m. rugsėjo–2013 m. sausio mėnesį buvo išrašyta 2013 m. sausio 31 d. (b. l. 13), o apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 12). 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime VEI UAB „AgroSaulė 3“ nurodė, kad įvykdė nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimą iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio dėl susidariusio įsiskolinimo pagal ilgalaikės paskolos teikimo sutartį tarp bendrovės ir AB „Agrowill Group“. Pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį paskolos davėjas UAB „AgroSaulė 3“, paskolos gavėjas – AB „Agrowill Group“. Nuomos mokestis nuomotojui ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“, kuri yra AB „Agrowill Group“ grupės įmonė, buvo sumokėtas atgavus paskolą iš AB „Agrowill Group“. Bendrovė kitų pajamų neturėjo (b. l. 11).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu (Sutarties 2.1 - 2.2 punktai), Sutartis iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruota viešame registre (b. l. 20–23). Mokėjimo atlikimą patvirtina 2013 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0001974 ir sąskaitos išrašas dėl 5 000 Lt 2013 m. rugpjūčio 13 d. įvykdyto pervedimo (b. l. 12-13).

Teismas pažymėjo, jog Aprašo 4 punktas išlaidų kompensavimą sieja su jų patyrimo momentu. Patyrimo momentas teisės akte nėra nustatytas išsamiai, todėl turi būti aiškinamas atsižvelgiant į teisės aktų sistemą bei protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nurodė, jog šioje byloje teismas išlaidų patyrimo momentą vertina atsižvelgiant į tai, ar sutartį sudaręs asmuo iki 2013 m. vasario 1 d. įgyja civilinės teisės nustatytą pareigą apmokėti patirtas išlaidas. Jeigu tokia pareiga įgyta iki 2013 m. vasario 1 d., o kreipimosi į Komisiją metu prievolė įvykdyta, laikoma, kad asmuo išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Turto nuoma pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartį buvo vykdoma iki 2013 m. sausio 31 d., todėl 2013 m. vasario 1 d. terminas nepažeistas. Nuomodamas turtą pareiškėjas įsipareigojo už nuomą apmokėti, o ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio sumokėjimo. Sutarties 5.2.10 punktu pareiškėjas yra įsipareigojęs laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi patalpomis bei kitų paslaugų mokesčius. Tai, kad skubiai priėmus Įgyvendinimo įstatymą pareiškėjas neturėjo pakankamų lėšų ir neapmokėjo 2013 m. sausio 31 d. pateiktos PVM sąskaitos faktūros jo teisinės padėties šios bylos kontekste nekeičia.

Teismas sutiko su VAGK sprendime pateiktais argumentais dėl Komisijos pareigos kompensuoti pareiškėjo patirtas nuomos mokesčio išlaidas bei Komisijos Sprendimo panaikinimu dalyje dėl išlaidų nuomos mokesčiui kompensavimo. Pažymėta, jog Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.2 punktas suteikia VAGK teisę panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (ar jo dalį). VAGK teisė panaikinti individualų administracinį aktą nėra ribojama vien tik procesinių akto trūkumų nustatymu. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu VAGK sprendimu VAGK ne įsiterpė į atsakovo kompetenciją, o nurodė jo padarytas teisės taikymo klaidas. VAGK sprendimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo jį pakeisti ar panaikinti atsakovo nurodomais motyvais.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad pareiškėjas rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo, tad prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Pažymėta, jog tai neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III.

Atsakovas Komisija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93–95), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir VAGK 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 3R-138(AG-110/04-2014) panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Komisija, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, laikėsi nuoseklios praktikos, kad vadovaujantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, išlaidos vertintos patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d. tik tuomet, kai iki šios datos asmuo faktiškai sumoka pinigus už darbus, paslaugas, įrangą, nuomą ir panašiai, kurie tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, nepriklausomai nuo to, kad darbai atlikti, paslaugos suteiktos, įranga perduota ir panašiai iki 2013 m. vasario 1 d. Jokios kitos Aprašo nuostatos nesuteikė Komisijai teisės Aprašo 4 punkto nuostatos traktuoti kaip nors kitaip. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas už nekilnojamojo turto nuomą faktiškai atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 13 d., taigi šiuo atveju išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas išlaidas faktiškai patyrė po 2013 m. vasario 1 d., todėl Komisija pagrįstai šių išlaidų nusprendė nekompensuoti.

2) Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis. Jame nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 4 punktu, nekompensuotinos išlaidos už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Šis Sprendimo argumentas atitinka Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, nes iš mokėjimą patvirtinančio dokumento matyti, kad už nekilnojamojo turto nuomą pareiškėjas faktiškai atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 13 d.

3) Ginčijamas Komisijos Sprendimas priimtas neviršijus jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011 pateiktu aiškinimu dėl teismo veiklos vertinant komisijos atliktus vertinimus.

Pareiškėjas UAB „AgroSaulė 3“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 103–108), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

Taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia argumentus, analogiškus tiems, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atsisakymo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 17R-3515 (b. l. 44) kompensuoti pareiškėjo žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomos išlaidas.

Pareiškėjui UAB „AgroSaulė 3“ apskundus Komisijos Sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, ji 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014) panaikino Komisijos Sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją šią pareiškėjo Prašymo dalį nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Komisijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014), 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu šį skundą atmetė.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. 12-561 redakcija), kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 70-3537 redakcija) ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos. Taigi minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra. Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 p.). Aprašo 5.4 punkte išskirta vieną iš minėtų kategorijų: investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) ir ši kategorija detalizuojama Aprašo 5.4.1 – 5.4.4 punktuose, iš kurių 5.4.4 punkte nurodyta, jog Aprašo 5.4 punkto kategorijai priskiriamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka

Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose.

Taigi patirtų tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo mechanizmas teisės aktuose numatytas nuo 2013 m. vasario 1 d., praktiškai pradėtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinus Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/14).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, jog pareiškėjo patirtos išlaidos už nekilnojamojo turto ir žemės sklypo nuomą pagal 2012 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį yra investicijos į materialiųjų turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu, ir jų nekartoja, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamoje byloje išlaidų už nuomą patyrimo momentas siejamas su iš nuomos sutarties kilusia civilinės teisės nustatyta pareiga apmokėti patirtas išlaidas, ir atsižvelgiant į tai, kad šį pareiga įgyta iki 2013 m. vasario 1 d., o kreipimosi į Komisiją su Prašymu metu ji buvo jau įvykdyta, laikoma, kad asmuo išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d.

Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo minėto 4 punkto formuluotę, išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos bei patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sistemiškai aiškinant aptartas Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (asmenys <...> iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo) ir Aprašo 4 punkto formuluotes, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Išlaidų patyrimo realumą įrodo šių išlaidų apmokėjimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-121-525/2015).

Be to pažymėtina, jog pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo Aprašo 5.4.4 išskirtą kompensuotinų išlaidų rūšį – sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, nepaisant to, jog yra numatyta sąlyga, kad nuomos sutartys turėjo būti įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka iki 2013 m. sausio 31 d., išskirti iš kitų kompensuotinų išlaidų rūšių ir kategorijų, ir daryti išvadą, jog minėto nuomos mokesčio sumokėjimui netaikytina sąlyga, jog faktinis mokėjimas turi būti atliktas iki 2013 m. vasario 1 d. Vadovaujantis tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, pagal Aprašo 6 punktą Aprašo 2 priede nustatytas maksimalus išlaidų – sumokėto nuomos mokesčio už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka – maksimalus kompensuotinas dydis – 100 procentų taip pat taikytinas tik išlaidoms, sumokėtoms iki 2013 m. vasario 1 d.

Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog prašomą kompensuoti mokestį už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą pareiškėjas sumokėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 12), taigi vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais darytina išvada, jog pareiškėjas 5 000 Lt išlaidas patyrė būtent 2013 m. rugpjūčio 13 d., t. y. po 2013 m. vasario 1 d.

Pažymėtina, jog išlaidų patyrimo momento siejimas būtent su konkrečių piniginių sumų faktinio mokėjimo momentu atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu, kompensavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-525/2015 ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Komisija pagrįstai sprendė, jog išlaidos, apmokėtos po 2013 vasario 1 d. nekompensuotinos kaip patirtos po aptartuose teisės aktuose nurodytos datos. Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė Sprendime, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas. Komisija Sprendime nurodė atsisakymo kompensuoti išlaidas už nuomą teisinį pagrindą (Aprašo 4 punktas) bei atsisakymo motyvus (išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.), todėl šis Komisijos atsisakymas kompensuoti aptariamas išlaidas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014) nepagrįstai sprendė panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014) yra pagrįstas ir teisingas bei jo nepanaikindamas, padarė materialinės teisės pažeidimą, neteisingai traktavo nagrinėjamoje byloje taikytinas teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014) dalis, kuria panaikinta Komisijos Sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir Komisija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymo dalį dėl šių išlaidų kompensavimo naikintina kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas atsakovo skundas.

Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas priimamas atsakovo naudai pareiškėjas neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 3R-138 (AG-110/04-2014) dalį, kuria nuspręsta panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3515 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir kuria Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija buvo įpareigota iš naujo nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „AgroSaulė 3“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymo Nr. 15R-912 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės sklypo ir nekilnojamojo turto nuomą kompensavimo, bei šioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas