Civilinė byla Nr. e2A-315-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00892-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SDG“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, „Gjensidige“, ERGO Insurance SE ir uždaroji akcinė bendrovė „Flameksas“ ir Ko.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė teismo: 1) priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LitCon“ ir UAB „SDG“ 227 980,39 Eur nuostolių ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 2) jeigu teismas nuspręs netaikyti solidariosios atsakomybės, priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 227 980,39 Eur nuostolių ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „LitCon“ (toliau – ir rangovė) 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo per rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti Sporto ir sveikatingumo centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus už 6 261 750 Eur su PVM. Ieškovė su atsakove UAB „SDG“ (toliau – ir techninė prižiūrėtoja) 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarė techninės priežiūros vykdymo sutartį (toliau – techninės priežiūros sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti pirmiau nurodyto pastato statybos techninę priežiūrą. Rangovė laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. sausio 1 d. atliko ir perdavė ieškovei statybos darbų už 5 374 955,55 Eur su PVM, t. y. 86 proc. visų rangos sutartyje numatytų darbų, ir nuo 2020 m. sausio mėn. faktiškai nevykdė rangos sutarties.

3.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. raštu informavo rangovę, kad ji nepateikė rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir vėluoja vykdyti darbus. Rangovė 2020 m. sausio 15 d. raštu informavo, kad jai iškelta restruktūrizavimo byla ir priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įmonės reorganizavimo, todėl ji negali tinkamai vykdyti sutarties, prašė pakeisti rangos sutarties šalį į UAB „Dikota“. Ieškovė 2020 m. sausio 23 d. raštu informavo rangovę, kad negali pakeisti rangos sutarties šalies, nes UAB „Dikota“ neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, informavo, kad rangovė nepateikė darbų atlikimo grafiko, ataskaitos už 2019 metais atliktus darbus ir sutarties įvykdymo užtikrinimo, taip pat neištaisė defektų. Rangovė 2020 m. vasario 28 d. raštu informavo, kad 2020 m. kovo 5 d. perduos darbus. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. raštu informavo atsakoves ir projektuotoją UAB „Simper“, kad 2020 m. kovo 5 d. perims statybvietę. Ieškovė su UAB „Argus“ 2020 m. kovo 4 d. sudarė fizinės apsaugos sutartį dėl pirmiau nurodyto pastato statybvietės apsaugos. 2020 m. kovo 5 d. ieškovė perėmė statybvietę ir pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė su UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ 2020 m. kovo 18 d. sudarė sutartį dėl rangovės atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo. UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertai ekspertinėje išvadoje nurodė, kad rangovė, vykdydama statybos darbus, padarė defektų, kurių pašalinimo kaina – 227 980,39 Eur. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. raštu įspėjo rangovę apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą ir pareikalavo pašalinti defektus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Rangovė nereagavo į pirmiau nurodytą raštą, nepašalino trūkumų ir pažeidė rangos sutarties 11.2 papunktį, todėl ieškovė 2020 m. birželio 11 d. vienašališkai nutraukė rangos sutartį.

4.       Ieškovė rangovės atliktus darbus priimdavo etapais – kiekvieną mėnesį techninė prižiūrėtoja parengdavo tarpinį atliktų darbų aktą, kurį pasirašydavo techninė prižiūrėtoja, ieškovė ir rangovė. Rangos sutarties vykdymo metu parengti ir pasirašyti 46 atliktų darbų aktai. Galutiniai atliktų darbų ir statybos užbaigimo aktai nepasirašyti, nes darbai nebaigti. Nors ieškovė kiekvieną mėnesį priimdavo dalį darbų, iki 2020 m. kovo 5 d. ji neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti statybos objekto ir nustatyti, ar darbai vykdomi tinkamai ir ar nėra defektų. Rangos sutarties galiojimo metu iki 2020 m. kovo 5 d. statybvietę valdė ir ja naudojosi rangovė. Ieškovė neturėjo statybų dokumentacijos, raktų nuo statybvietės, taip pat neturėjo leidimo laisvai pateikti į statybvietės teritoriją. Be to, ieškovė neturi kvalifikuotų statybos specialistų, galinčių įvertinti, ar statybos darbai vykdomi tinkamai.

5.       Atsakovė UAB „SDG“ pagal techninės priežiūros sutartį, be kita ko, įsipareigojo: tikrinti, ar statinys statomas pagal projektą, laikantis įstatymų ir statybos techninių dokumentų; kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose. Atsakovė UAB „SDG“ pasirašė 46 atliktų darbų aktus. Vadovaudamasi pirmiau nurodytais aktais, ieškovė mokėjo rangovei atlyginimą. 2020 m. kovo 5 d. statybvietės perdavimo akte, kurį pasirašė atsakovės UAB „SDG“ atstovai, nurodyta, kad statybvietės perdavimo metu vizualiai nustatyti defektai: nuo sumontuotų metalinių konstrukcijų lupasi ir skilinėja priešgaisriniai dažai; prie pastato sudėtos nekokybiškos klinkerio plytelės, kurios trupa ir skilinėja; keliose fasado vietose įlenkti cokolio apskardinimai. Taigi, techninė prižiūrėtoja pripažino, kad ieškovei perduoti darbai atlikti netinkamai. Be to, defektai nustatyti pirmiau nurodytoje ekspertinėje išvadoje. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „SDG“ atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai vykdė techninės priežiūros sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Reglamentas) 108 punktą.

6.       Priežastinis ryšys tarp techninės prižiūrėtojos neteisėtų veiksmų ir nuostolių pasireiškė tuo, kad jeigu techninė prižiūrėtoja būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, ieškovė nebūtų priėmusi netinkamai atliktų darbų ir nebūtų už juos sumokėjusi. Pagal techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktį atsakovė UAB „SDG“ įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, likviduojant statybos darbų trūkumus. Dėl to yra priežastinis ryšys tarp rangovės netinkamo rangos sutarties vykdymo, techninės prižiūrėtojos netinkamo techninės priežiūros sutarties vykdymo ir trūkumų šalinimo nuostolių.

7.       Pagal rangos sutarties 11.3 papunktį ir techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktį, atsakovės įsipareigojo atlyginti ieškovei statybos darbų defektų šalinimo nuostolius. Ieškovės nuostoliai atsirado dėl rangovės ir techninės prižiūrėtojos veiksmų, nes rangovė netinkamai atliko darbus, o techninė prižiūrėtoja netinkamai juos prižiūrėjo. Ieškovė gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš rangovės, tiek iš techninės prižiūrėtojos, todėl jų atsakomybė solidarioji.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „LitCon“ 227 980,39 Eur nuostolių ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 2) atmetė kitą ieškinio dalį dėl 227 980,39 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovės UAB „SDG“.

9.       Teismas nurodė, kad pagal rangos sutartį atsakovė UAB „LitCon“ įsipareigojo statybos darbus statomame objekte atlikti per 72 mėn., bet atliko 86 proc. visų rangos sutartyje numatytų darbų ir nuo 2020 m. sausio mėn. rangos sutarties faktiškai nevykdė. Rangovė įsipareigojo ištaisyti statybos darbų trūkumus, bet šios pareigos neįvykdė. Ieškovė pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes rangos sutartyje numatyta jos teisė pašalinti trūkumus. Teismas konstatavo, kad įrodyta ekspertinėje išvadoje nurodyta nekokybiškai atliktų statybos darbų defektų šalinimo kaina – 227 980,39 Eur. Atsakovė UAB „LitCon“ neginčijo statybos trūkumų apimties ir jų pašalinimo kainos.

10.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovių atsakomybė yra ne solidarioji, bet dalinė, nes ji kyla skirtingais pagrindais. Tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių yra nevienodas priežastinis ryšys. Ieškovę su atsakovėmis sieja individualus sutartinis ryšys, kylantis iš dvišalių statybos darbų ir techninės priežiūros sutarčių, kurias rangovė ir techninė prižiūrėtoja su ieškove sudarė atskirai. Kiekviename nurodytame sutartiniame santykyje yra tik vienas skolininkas – tos sutarties šalis, nes sutartyse nenumatytas solidariosios civilinės atsakomybės taikymas. Ieškovė neįrodė atsakovių prievolės solidarumo, neįrodė, kad prievolės dalykas nedalus.

11.       Teismas nurodė, kad ekspertizę atlikęs ekspertas teismo posėdyje, be kita ko, paaiškino, jog tarp kolonų ir sienų deformacinės siūlės, taip pat klinkerio plytelių nutrupėjimai ir įtrūkimai bei metalinių laikančių konstrukcijų priešgaisrinio dažymo darbų, vamzdynų šilumos izoliacijos trūkumai galėjo atsirasti po darbų priėmimo. Liudytojai ieškovės darbuotojai R. L., A. K. ir A. R. patvirtino, kad vykstant statybų darbams, kartu su rangove vykdavo pasitarimai, kurių metu buvo sprendžiami projekto sprendinių netikslumai. Be to, R. L. paaiškino, kad ji beveik kasdien lankydavosi statomame objekte. Ieškovė neteikė pretenzijų atsakovei UAB „SDG“ dėl netinkamai atliekamų darbų. Objekto priežiūros darbus vykdęs UAB „SDG“ darbuotojas Z. K. nurodė, kad informuodavo ieškovę ir rangovę apie atliktų darbų trūkumus. UAB „SDG“ Klaipėdos skyriaus vadovas liudytojas S. N. nurodė, kad atsakovė nėra gavusi iš ieškovės pretenzijų dėl netinkamai atliekamos techninės priežiūros. Dėl to teismas padarė išvadą, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė nereiškė atsakovei UAB „SDG“ jokių pretenzijų, nemanė, kad jos teisė pažeista dėl atsakovės UAB „SDG“ veiksmų.

12.       Teismas konstatavo, kad nenustatytos atsakovės UAB „SDG“ atsakomybei kilti būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus atvejo ar priimtų darbų akto, kurie patvirtintų atsakovės UAB „SDG“ neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. kad jos veiksmai ar neveikimas yra ieškovės nuostolių atsiradimo priežastis. Ieškinyje nurodyti priešgaisrinio dažymo darbų defektai atsirado po darbų priėmimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po pirmiau nurodytų darbų perdavimo statinys buvo veikiamas lietaus kritulių. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl atsakovė UAB „SDG“ yra atsakinga už ieškovei perduoto darbų rezultato saugojimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti 227 980,39 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų solidariai iš atsakovės UAB „SDG“, ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

13.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovių prievolės solidarumo. Solidarioji atsakovių atsakomybė numatyta sutartyse, nes pagal rangos sutarties 11.3 papunktį ir techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktį atsakovės įsipareigojo atlyginti apeliantei statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius. Apeliantė gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš rangovės, tiek iš techninės prižiūrėtojos. Teismas nevertino techninės priežiūros sutarties 12.1 papunkčio nuostatų, todėl padarė klaidingą išvadą, kad tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Teismas neįvertino, kad pagal CK 6.6 straipsnio 2 dalį prievolė gali būti solidarioji nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos. Tik tai, kad viena atsakovė yra rangovė, o kita – techninė prižiūrėtoja, nereiškia, jog jų prievolė dėl nuostolių atlyginimo negali būti solidarioji. Nuostoliai atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų. Dėl to atsakovių prievolė solidarioji taip pat ir pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį.

13.2.                      Apeliantė įrodė, kad atsakovė UAB „SDG“ atliko neteisėtus veiksmus – pasirašė 46 atliktų darbų aktus ir patvirtino, kad juose nurodyti darbai atlikti tinkamai. Vadovaudamasi pirmiau nurodytais aktais, apeliantė mokėjo rangovei atlyginimą. Atsakovės UAB „SDG“ neteisėtus veiksmus patvirtina statybvietės perdavimo aktas, ekspertinė išvada ir eksperto parodymai. Teismas akcentavo aplinkybę, kad apeliantė iki ieškinio pareiškimo nereiškė atsakovei UAB „SDG“ pretenzijų, bet neatsižvelgė, jog apeliantė tik 2020 m. kovo 5 d. perėmė statybvietę. Iki pirmiau nurodytos datos apeliantė neturėjo galimybės išsamiai apžiūrėti statybos objekto, nežinojo defektų masto. Be to, teismas padarė faktinę klaidą neteisingai interpretuodamas liudytojų parodymus, nes teismo posėdyje liudytoja R. L. nurodė, kad dalyvaudavo kassavaitiniuose susirinkimuose, bet ne tai, jog kasdien lankydavosi objekte.

13.3.                      Apeliantė įrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės UAB „SDG“ neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Apeliantė nurodė konkrečius priimtų darbų aktus, kurie patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „SDG“ veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Priežastinis ryšys tarp UAB „SDG“ veiksmų ir atsiradusių nuostolių pasireiškė tuo, kad UAB „SDG“ atstovai priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais. Jeigu UAB „SDG“ būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, apeliantė nebūtų priėmusi netinkamai atliktų darbų, nebūtų už juos sumokėjusi ir nebūtų kilusi žala. Atsakovė UAB „SDG“ netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl apeliantė sumokėjo už netinkamai atliktus rangovės darbus. Ekspertas 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad techninė prižiūrėtoja turėjo matyti sienų glaistymo ir dažymo darbų, betoninių grindų dangos įrengimo darbų, laiptinių aikštelių pakopų įrengimo darbų trūkumus. Pirmiau nurodytų trūkumų ištaisymo vertė – 111 136,90 Eur. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad dalies defektų UAB „SDG“ specialistai galėjo nepastebėti, UAB „SDG“ turi prisiimti atsakomybę už 111 136,90 Eur nuostolių atlyginimą solidariai su atsakove UAB „LitCon“. Teismas nurodė, kad apeliantė turi prisiimti atsakomybę dėl darbų rezultato saugojimo nuo oro sąlygų poveikio, bet neįvertino, jog didžioji defektų dalis vidaus patalpose. Teismas taip pat neįvertino, kad statybvietė apeliantei perduota 2020 m. kovo 5 d., o ekspertizė atlikta 2020 m. balandžio 28 d. Per tokį trumpą laikotarpį negalėjo būti reikšmingo oro sąlygų poveikio priešgaisrinio dažymo darbams. Darbų trūkumai atsirado dėl netinkamo UAB „LitCon“ darbo, bet ne dėl oro sąlygų.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „SDG“ prašo netenkinti skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovių atsakomybė solidarioji. Solidarioji atsakomybė galima deliktinės atsakomybės atvejais. Atsakovėms keliami reikalavimai grindžiami sutartinės atsakomybės pagrindu. Dėl to esant konkrečių asmenų skirtingoms ir savarankiškoms prievolėms, kylančioms pagal savarankiškas sutartis, atsakomybė pagal šias prievoles gali būti tik dalinė. Atsakovės veikė pagal skirtingas sutartis, neveikė bendrai, savo prievoles atliko skirtingu metu. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. 

14.2.                      Apeliantė neįrodė atsakovės UAB „SDG“ neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantė neįrodinėjo, kuriuos atliktų darbų aktus atsakovė UAB „SDG“ pasirašė neteisėtai. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad ekspertinėje išvadoje ir statybvietės perdavimo metu nustatyti darbų rezultato trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamos perduoto darbų rezultato saugojimo. Nurodytos aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „SDG“ veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių atsiradimo priežasčių. Apeliantė neįrodinėjo specialisto vykdytos apžiūros metu konstatuotų defektų atsiradimo priežasčių. Apeliantės teiginiai, kad techninė prižiūrėtoja privalėjo pastebėti trūkumus nepagrįsti.

14.3.                      Sprendžiant techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės klausimą dėl atsiradusių statinio defektų, būtina įvertinti, ar techninė prižiūrėtoja turėjo ir galėjo nustatyti darbų defektus. UAB „SDG“ tinkamai vykdė sutartį, be kita ko, pildė statybos darbų žurnalą, teikė apeliantei pastabas dėl darbų terminų, kokybės ir kiekių, laiku nustatė statybos darbų kokybės trūkumus. Netinkamai atlikti statybos darbai nebuvo nurodomi aktuose, pasitikint rangovės įsipareigojimu ištaisyti darbų trūkumus. Apeliantė neteikė atsakovei UAB „SDG“ pretenzijų. Aplinkybė, kad ekspertui atlikus nebaigto statybos objekto apžiūrą nustatyti darbų defektai, nėra pagrindas teigti, kad techninė prižiūrėtoja juos priėmė nepagrįstai ir pažeidė sutartį bei teisės aktus. Nors išvadą parengęs ekspertas įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, jo pateiktos išvados neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti įrodymai.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo netenkinti skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovių atsakomybė solidarioji. Rangovė statybos objekte veikė pagal rangos sutartį, o atsakovė UAB „SDG“ teikė paslaugas pagal techninės priežiūros sutartį. Nurodytose sutartyse nenumatyta atsakovių solidarioji atsakomybė dėl statybos objekte nustatytų trūkumų. Ginčo atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma, nes nuostoliai padaryti rangos, bet ne paslaugų sutarties pagrindu, atsakovės neveikė bendrai, žala nepadaryta bendrais atsakovių veiksmais. Tik aplinkybė, kad rangos ir techninės priežiūros sutartyse yra sąlygos, kuriose numatyta kontrahento atsakomybė dėl defektų taisymo, nėra pagrindas teigti, jog atsakovių atsakomybė solidarioji. Atsakovių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, nes tarp apeliantės ir atsakovių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia nevienodo priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį. Dėl to atsakovių atsakomybė yra ne solidarioji, bet dalinė.

15.2.                      Nustačius statinio defektus, atsakovių atsakomybei kilti būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Dalis statybos objekte atsiradusių defektų išryškėjo po jų priėmimo. Defektai galėjo atsirasti dėl jau pastatytų ir priimtų konstrukcijų netinkamos priežiūros ir aplinkos poveikio. Statinys nebuvo šildomas, metalinės konstrukcijos buvo veikiamos aplinkos veiksnių (lietaus ir kt.), todėl trūkumų atsiradimo priežastis neaiški, taip pat neaiškus trūkumų atsiradimo laikas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad defektai atsirado dėl UAB „SDG“ veiksmų ar neveikimo. Ekspertinės išvados objektas – rangovės UAB „LitCon“ atliktų statybos darbų kokybės įvertinimas. Ekspertai netyrė UAB „SDG“ veiksmų ir jų įtakos defektų atsiradimui. 

15.3.                      Metalinių konstrukcijų dažymo darbai priimti 2017 metais. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 5 d. išvadoje nenustatyta jokių metalinių konstrukcijų trūkumų. Šie trūkumai nustatyti tik 2020 metais. Per laikotarpį nuo konstrukcijos priėmimo iki 2020 metų konstrukcijos buvo veikiamos aplinkos veiksnių. Klinkerio plytelių darbai priimti 2019 metais. Plytelių trūkumai taip pat išaiškėjo tik 2020 metais. Defektų priežasties apeliantė neįrodinėjo. Esant įrodymams, kad 2019 metais klinkerio plytelės neturėjo trūkumų, apeliantė turėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl UAB „SDG“ veiksmų ar neveikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo

16.       Atsakovė UAB „SDG“ 2022 m. gegužės 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo kopiją (civilinė byla Nr. e2A-624-370/2021). Atsakovė nurodė, kad pateiktame teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti reikšmės apeliacinio skundo išnagrinėjimui.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

18.       Nagrinėjamojoje byloje atsakovės UAB „SDG“ pateiktas naujas įrodymas neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą, vertina faktines aplinkybes, buvusias ginčijamojo teismo sprendimo priėmimo metu. Aplinkybė, kad po nagrinėjamojoje byloje ginčijamojo teismo sprendimo priėmimo kitoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo priteisė apeliantei iš rangovės draudikės 227 980,39 Eur draudimo išmokos, gali būti reikšminga vykdymo procese, bet ne apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant šią civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš rangovės ir techninės prižiūrėtojos. Be to, duomenys apie kitas teismuose išnagrinėtas bylas, be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimas yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“. Prireikus, teismas gali vadovautis teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateikto naujo įrodymo (CPK 314 straipsnis). 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

19.       Apeliantė su atsakove (rangove) UAB „LitCon“ 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo per rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti Sporto ir sveikatingumo centro pastato statybos darbus.

20.       Apeliant

21.       Apeliantė rangovės atliktus darbus priimdavo etapais – kiekvieną mėnesį techninė prižiūrėtoja parengdavo tarpinį atliktų darbų aktą, kurį pasirašydavo techninė prižiūrėtoja, apeliantė ir rangovė. Rangos sutarties vykdymo metu parengti ir pasirašyti 46 atliktų darbų aktai.

22.       Apeliantė 2020 m. kovo 5 d. perėmė statybvietę ir pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Apeliantė su UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ 2020 m. kovo 18 d. sudarė sutartį dėl rangovės atliktų statybos darbų kokybės įvertinimo. UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertai atliko ekspertizę ir 2020 m. balandžio 28 d. ekspertinėje išvadoje nurodė, kad rangovė, vykdydama statybos darbus, padarė defektų, kurių pašalinimo kaina – 227 980,39 Eur.

23.       Apeliantė 2020 m. gegužės 21 d. raštu įspėjo rangovę apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą ir pareikalavo pašalinti darbų trūkumus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Rangovė nereagavo į pirmiau nurodytą raštą ir nepašalino trūkumų, todėl apeliantė 2020 m. birželio 11 d. vienašališkai nutraukė rangos sutartį. 

24.       Apeliantė ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių rangovės ir techninės prižiūrėtojos 227 980,39 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė apeliantei iš rangovės 227 980,39 Eur nuostolių ir atmetė kitą ieškinio dalį dėl 227 980,39 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš techninės prižiūrėtojos.

Dėl atsakovių civilinės atsakomybės rūšies ir nuostolių atlyginimo prievolės rūšies

25.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė atsakovių prievolės solidarumo, konstatavo, kad atsakovių atsakomybė yra ne solidarioji, bet dalinė. Apeliantė su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad solidarioji atsakovių atsakomybė numatyta sutartyse, nes pagal rangos sutarties 11.3 papunktį ir techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktį atsakovės įsipareigojo atlyginti apeliantei statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius. Anot apeliantės, atsakovių solidarioji atsakomybė numatyta taip pat ir CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, nes žala padaryta abiejų atsakovių veiksmais. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

26.       Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.

27.       Deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

28.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). 

29.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis).

30.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

31.       Nagrinėjamojoje byloje nenustatytas deliktinės atsakomybės sąlygų buvimas. Tarp šalių, t. y. apeliantės (užsakovės), rangovės UAB „LitCon“ ir statybos techninės prižiūrėtojos UAB „SDG“, susiklostė statybos rangos ir techninės priežiūros teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, o techninė prižiūrėtoja įsipareigojo atlikti statybos techninę priežiūrą. Byloje nėra ginčo, kad rangovė, vykdydama statybos darbus, padarė defektų, kurių pašalinimo kaina – 227 980,39 Eur. Pirmiau nurodytą sumą apeliantė prašo priteisti iš atsakovių. Taigi, apeliantės prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

32.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, nes ginčo atveju dėl rangovės ir techninės prižiūrėtojos prievolės atlyginti užsakovės dėl darbų trūkumų patirtus nuostolius taikytinos ne deliktinės, bet sutartinės atsakomybės taisyklės. Dėl to nagrinėjamojoje byloje CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija netaikoma.

33.       SĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė neįtvirtinta įstatyme – nei SĮ, nei CK.

34.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantę ir rangovę bei apeliantę ir techninę prižiūrėtoją siejo dvi skirtingos savarankiškos sutartys, kurias apeliantė sudarė atskirai su rangove ir technine prižiūrėtoja. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai. Rangovė pagal statybos rangos sutartį įsipareigojo per rangos sutartyje nustatytą terminą atlikti Sporto ir sveikatingumo centro pastato statybos darbus (rangos sutarties 2.1 papunktis). Techninė prižiūrėtoja pagal techninės priežiūros sutartį įsipareigojo atlikti pirmiau nurodyto pastato statybos techninę priežiūrą (techninės priežiūros sutarties 1 punktas). Taigi, atsakovių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, jos veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo jokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą.

35.       Sutiktina su apeliante, kad ji gali reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš rangovės, tiek iš techninės prižiūrėtojos, nes pagal rangos sutarties 11.2–11.3 papunkčius rangovė įsipareigojo atlyginti apeliantei statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius, o pagal techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktį techninė prižiūrėtoja įsipareigojo atlyginti apeliantei statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius, jeigu paaiškėjo, kad trūkumai atsirado dėl techninės prižiūrėtojos kaltės. Vis dėlto šios aplinkybės nėra pagrindas teigti, kad atsakovių prievolė nedali. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmiau nurodytų sutarčių sąlygose nenumatyta solidarioji atsakovių atsakomybė.

36.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovių atsakomybė yra dalinė, apeliantė neįrodė atsakovių solidariosios atsakomybės. 

Dėl statybos techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės sąlygų

37.       Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – sutartinės prievolės pažeidimą (neteisėtus veiksmus) (CK 6.246 straipsnis), padarytus nuostolius ir jų dydį (CK 6.249 straipsnis), atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovės UAB „SDG“ neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Apeliantė su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad ji įrodė visas atsakovės UAB „SDG“ atsakomybei kilti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, jos neteisėtus veiksmus ir šių veiksmų bei prašomų priteisti nuostolių priežastinį ryšį. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

39.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už statybos darbų trūkumus nustatyta SĮ 41 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.697 straipsnio 3 dalyje. 

40.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

41.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų, be kita ko, statybos techninio prižiūrėtojo. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). 

42.       Taigi, rangovė ir statybos techninė prižiūrėtoja yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su apeliante pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas. Dėl to skiriasi rangovės ir techninės prižiūrėtojos civilinės atsakomybės už netinkamai įvykdytas pareigas teisiniai pagrindai ir sąlygos. Tik aplinkybė, kad techninės priežiūros sutarties 12.1 papunktyje nustatyta, jog techninė prižiūrėtoja turi atlyginti apeliantei statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius, nereiškia, kad techninė prižiūrėtoja besąlygiškai turi atlyginti apeliantei visus statybos darbų trūkumų šalinimo nuostolius. Pažymėtina, kad techninės prižiūrėtojos atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu ji netinkamai atliko techninę priežiūrą. Skirtingai negu rangovės, statybos techninės prižiūrėtojos atsakomybei taikyti nepakanka įrodyti tik darbų trūkumo fakto. Apeliantė taip pat turi pareigą įrodyti techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei darbų trūkumų, jų pašalinimo nuostolių.

43.       Nagrinėjamojoje byloje nustatytas atliktų statybos darbų trūkumų faktas ir dėl to ginčo nėra. Apeliantė, teigdama, kad už statybos darbų trūkumus yra atsakinga ne tik rangovė, bet taip pat ir statybos techninė prižiūrėtoja, turėjo pareigą įrodyti, jog konkreti atsakomybės dalis tenka statybose dalyvavusiai techninei prižiūrėtojai. Tokiu atveju, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliantė turėjo pareigą įrodyti statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. 

44.       Apeliantės teigimu, ji įrodė techninės prižiūrėtojos neteisėtus veiksmus ir atliktų neteisėtų veiksmų bei prašomų priteisti nuostolių priežastinį ryšį, nes techninė prižiūrėtoja pasirašė 46 atliktų darbų aktus ir priėmė darbus, kurie buvo su trūkumais. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kurie ekspertinėje išvadoje nustatyti netinkamai atlikti darbai nurodyti kartu su ieškiniu pateiktuose atliktų darbų aktuose. Anot apeliantės, jeigu UAB „SDG“ būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, apeliantė nebūtų priėmusi netinkamai atliktų darbų, nebūtų už juos sumokėjusi ir nebūtų kilusi žala. Vis dėlto apeliantės pirmiau nurodytų aplinkybių nepakanka, kad būtų konstatuota, jog ginčo atveju darbų trūkumai atsirado būtent dėl techninės prižiūrėtojos netinkamai atliktos techninės priežiūros. Tik statybos darbų trūkumų fakto ir aplinkybės, kad statybos techninė prižiūrėtoja pasirašė visus atliktų darbų aktus, nepakanka, kad iš jos būtų priteisti statybos darbų trūkumų šalinimo nuostoliai.

45.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad apeliantė, teigdama, kad už statybos darbų trūkumus yra atsakinga ne tik rangovė, bet taip pat ir statybos techninė prižiūrėtoja, turėjo pareigą įrodyti statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastis. Apeliantė šios savo pareigos neįvykdė, byloje neįrodinėjo darbų trūkumų atsiradimo priežasčių, nepasinaudojo savo teise prašyti teismo skirti ekspertizę statybos darbų defektų atsiradimo priežastims nustatyti. Neįvykdžius šios pareigos, jai tenka iš to kylantys padariniai.

46.       Nagrinėjamojoje byloje pateiktoje 2020 m. balandžio 8 d. ekspertinėje išvadoje patikrinta statybos išpildomoji dokumentacija, o 2020 m. balandžio 28 d. ekspertinėje išvadoje įvertinta rangovės atliktų statybos darbų kokybė, nustatyti darbų trūkumai ir jų pašalinimo kaina. Pirmiau nurodytose ekspertinėse išvadose nenustatytos darbų trūkumų atsiradimo priežastys. Byloje nenustačius statybos darbų trūkumų atsiradimo priežasčių, atitinkamai šie darbai negali būti susieti su techninės prižiūrėtojos UAB „SDG“ neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Taigi, negali būti nustatytas priežastinis ryšys tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų.

47.       Apeliantė priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „SDG“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių taip pat grindė aplinkybe, kad ekspertas 2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje paaiškino, jog techninė prižiūrėtoja turėjo matyti sienų glaistymo ir dažymo darbų, betoninių grindų dangos įrengimo darbų, laiptinių aikštelių pakopų įrengimo darbų trūkumus. Vis dėlto tik teismo posėdžio metu apklausto eksperto paaiškinimų, kad techninė prižiūrėtoja turėjo matyti dalies statybos darbų trūkumus, nepakanka priežastiniam ryšiui tarp trūkumų atsiradimo ir statybos techninės prižiūrėtojos veiksmų konstatuoti. Be to, tas pats ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai kurie ekspertinėje išvadoje nurodyti darbų trūkumai galėjo atsirasti po darbų priėmimo. 2020 m. balandžio 28 d. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad, be kita ko, nustatyti metalinių konstrukcijų priešgaisrinio dažymo darbų trūkumai, nors iš byloje esančios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 5 d. išvados matyti, kad 2017 metais nebuvo nustatyta jokių metalinių konstrukcijų darbų trūkumų. Apeliantė neįrodė, kad statybos darbų trūkumai buvo statybos techninės prižiūrėtojos darbo rezultatas, jos netinkamos techninės kontrolės vykdymo padarinys. 

48.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti.

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog statybos darbų trūkumai atsirado dėl netinkamos statybos techninės priežiūros ir yra priežastinis ryšys tarp techninės prižiūrėtojos veiksmų ar neveikimo bei darbų trūkumų atsiradimo. 

50.       Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės UAB „SDG“ sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, todėl pagrįstai atmetė ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „SDG“.

51.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). 

Dėl bylos procesinės baigties

52.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atmesdamas ieškinio dalį dėl 227 980,39 Eur nuostolių priteisimo solidariai iš techninės prižiūrėtojos, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos ir jos subjektų teisinius santykius, prievolės rūšį, esant skolininkų daugetui, ir civilinės atsakomybės sąlygas. 

53.       Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės. Atsakovė UAB „SDG“ ir trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas. 

56.       Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                                    Marius Bajoras

                                                                                                    Gintaras Pečiulis

                                                                                            Tomas Venckus