Civilinė byla Nr. e2-558-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00580-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sūduvos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Pasienio kontrolės punktų direkcija) 2024 m. gegužės 7 d. rašte nurodytą sprendimą dėl UAB „Sūduvos statyba“ pasiūlymo atmetimo viešajame pirkime „Statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 717904).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Pasienio kontrolės punktų direkciją sustabdyti viešojo pirkimo „Statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 717904) procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes jis yra grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais, todėl preliminariu vertinimu egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti patenkintas.
4. Pasak ieškovės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Sudarius pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią taptų neįmanomas, ieškovė galutinai prarastų teisę sudaryti pirkimo sutartį, kadangi po pirkimo sutarties sudarymo pirkimas pasibaigia ir nėra įmanoma grįžti į ankstesnę viešojo pirkimo procedūrų stadiją. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
5. Nurodė, kad nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog skubiai neįsigijus pirkimo objekto (statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbų) būtų sukeltas pavojus gyventojų sveikatai ar gyvybei. Taip pat nėra duomenų, kad skubiai neįsigijus pirkimo objekto Lazdijų pasienio kontrolės punktas negalėtų vykdyti teisės aktais jam priskirtų funkcijų. Ieškovės teigimu, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Sūduvos statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdė atsakovės Pasienio kontrolės punktų direkcijos vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo Nr. 717904 „Statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbų pirkimas“ pirkimo procedūras bei įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo pabaigos, o jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti sudarytos pirkimo sutarties vykdymą.
7. Spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ginčo pirkimu susijusius dokumentus bei įrodymus, jog ieškovė laikėsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – 2024 m. gegužės 14 d. pateikė pretenziją atsakovei, kuri 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu buvo atmesta. Nustatęs, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą ir nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, teismas ieškinį vertino kaip tikėtinai pagrįstą.
8. Pasisakydamas dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, kol bus nagrinėjamas šalių ginčas. Tokiu atveju, vėliau patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei klausimus. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu šiuo atveju yra pasiekiamas vienas iš tokių priemonių taikymo tikslų – išsaugoma esama situacija. Tęsiant pirkimo procedūras, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas nusprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo viešajame pirkime perkami statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbai turi būti atlikti per 6 mėn. nuo darbų pradžios ir bendras pratęsimų ir sustabdymų terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėn. Įvertinęs tai, kad Lazdijų pasienio kontrolės punktas nenaudojamas jau ilgą laiką, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra duomenų nuspręsti, jog darbų pirkimas būtų susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti, arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės ir viešasis interesas. Teismas nusprendė, kad pirkimo objektą sudarantys rangos darbai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas ir pan. Todėl laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas nepakenks ginčo pirkimo tikslui, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei.
10. Nustatęs, kad neegzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti ginčo viešojo pirkimo procedūras, teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje suteiktina pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.
11. Teismas priėjo išvadą, kad egzistuoja visos įstatyme nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, užtikrina siekį apsaugoti viešąjį interesą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės, dėl to yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti ginčo pirkimo procedūras.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė Pasienio kontrolės punktų direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes ieškovės ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Ieškinio preliminarų nepagrįstumą patvirtina tai, kad: 1) ieškovė pavėluotai ginčija pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl neturi teisinio suinteresuotumo sutarties sudarymu; 2) ieškovė akivaizdžiai nesilaikė imperatyvių pirkimo sąlygų reikalavimų ir kartu su pasiūlymu nepateikė duomenų apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, todėl neįgyja ir teisės tikslinti duomenis.
12.2. Vien aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų sukelti tam tikras neigiamas pasekmes ieškovei (galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo praradimą), savaime nesudaro pagrindo jas taikyti. Ieškovės privatūs turtiniai interesai ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti apginti, paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos realiai būtų patirta.
12.3. Pirkimo objektas yra tiesiogiai susijęs su kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos tęstinumu, įskaitant ne tik tinkamą valstybės sienos apsaugą, tačiau ir sieną kertančių asmenų kontrolę. Taigi akivaizdu, jog egzistuoja viešasis interesas, susijęs su esminiais valstybės saugumo poreikiais, pirkimo objektą ne tik įsigyti, tačiau įsigyti nedelsiant.
12.4. Pirkimo objekto įsigijimą atidėjus dėl brangstančios statybos tiek tiekėjai, tiek ir perkančioji organizacija turėtų patirti papildomų išlaidų. Darbų kainos padidėjimas pažeistų visuomenės interesą, atsakovės ir ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio interesus.
12.5. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, net ir įvertinus sutrumpintą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo trukmę, yra objektyvi ir reali grėsmė, kad pirkimo objektui skirtos lėšos nebus panaudotos ir pats pirkimo objekto įgyvendinimas iš esmės sutriks.
13. Ieškovė UAB ‚Sūduvos statyba“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie tariamą ieškinio preliminarų nepagrįstumą yra nemotyvuoti.
13.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, skubiai neįsigijus pirkimo objekto, kiltų grėsmė valstybės saugumui. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, skubiai neįsigijus pirkimo objekto, pareigūnai negalėtų vykdyti savo funkcijų ir sieną kertančių asmenų kontrolės.
13.3. Atsakovė nepagrindė, kad nebus galimybės užtikrinti finansavimo po 2024 finansinių metų. Be to, pirkimo objekto finansavimo galimybės ar tokių galimybių nebuvimas nėra priežastis, dėl kurios gali būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
13.4. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, kad egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros nusikeltų tik neilgam laikui.
13.5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovės teisių gynimas, tai užkirstų kelią ieškovei, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Tiek atsakovė (toliau – apeliantė), tiek ieškovė kartu su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį) pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui (2023 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos raštą „Dėl numatomų skirti 2024 m. pažangos lėšų“; informaciją iš tinklalapio; skelbimą apie pirkimą; ataskaitą apie pirkimą Nr. 716414).
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju šalys procesiniuose dokumentuose nepareiškė prašymų apeliacinės instancijos teismui priimti prie jų procesinių dokumentų pridėtus naujus įrodymus, neįrodinėja ir CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl nėra pagrindo priimti kartu su šalių procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
21. Vadovaujantis CPK 4237 straipsnio 1 dalimi, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
22. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
24. Apeliantės manymu, ieškinio preliminarų nepagrįstumą patvirtina tai, kad: 1) ieškovė pavėluotai ginčija pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl neturi teisinio suinteresuotumo sutarties sudarymu; 2) ieškovė neįgijo duomenų tikslinimo teisės pirkime.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
26. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
28. Šiame kontekste aktualu tai, kad teikdama argumentus, apeliantės manymu, pagrindžiančius ieškinio preliminarų nepagrįstumą, apeliantė nurodė aplinkybes, susijusias tuo, ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą pirkimo sutarties sudarymu, ar ieškovės reikalavimas galėtų būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė ieškinio prima facie nepagrįstumą, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jos galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą), nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjimų aplinkybių (kurios galės būti tinkamai įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės) vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie preliminarų ieškinio pagrįstumą pripažįstama pagrįsta.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
30. Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
31. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę pagrindžia tai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių byloje ir apeliantei tęsiant ginčijamo viešojo konkurso procedūras, jas užbaigus, sudarius pirkimo sutartį pagal galimai neteisėtas konkurso sąlygas, būtų iš esmės apsunkinta galimybė ieškovei šioje byloje apginti savo teises ieškinyje nurodytu būdu.
32. Apeliantės manymu, aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų sukelti tam tikras neigiamas pasekmes ieškovei (galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo praradimą), nesudaro pagrindo jas taikyti, nes ieškovės turtiniai interesai ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti apginti paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent ieškovei, kaip civilinį procesą inicijavusiai proceso šaliai, suteikiama teisė pasirinkti jai priimtiniausią pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas). Atsakovo procesiniu teisiniu statusu dalyvaujanti bylos šalis taip pat neturi pasirinkimo teisės nuspręsti, kokiu pažeistų teisių gynimo būdu ieškovė turėtų ginti savo teises ir reikalauti taikyti tokį pažeistų teisių gynimo būdą byloje, kuris parankesnis atsakovui.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones (įpareigoti apeliantę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą) kurios skirtos užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo (pripažinti neteisėtu ir panaikinti apeliantės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo) įgyvendinimą. Alternatyvaus teisių gynimo būdo (pvz. prašant priteisti žalos atlyginimą) ieškovė ieškinyje nenurodė.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir nei teismas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), nei atsakovas neturi teisės jų pakeisti, apeliantės argumentai, jog nustačius ieškinyje nurodytus pirkimo pažeidimus ieškovė galėtų prašyti kito, ieškinyje nenurodyto, teisių gynimo būdo (pvz. reikalauti atlyginti žalą), nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
36. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia, jog panaikinus apeliantės sprendimą, iš naujų būtų atliktas jos pateikto pasiūlymo vertinimas. Būtent ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir apeliantei sudarius pirkimo sutartį su trečiaisiais asmenimis bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
37. Pasak apeliantės, pirkimo objektas yra tiesiogiai susijęs su kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos tęstinumu, todėl, akivaizdu, jog egzistuoja viešasis interesas, susijęs su esminiais valstybės saugumo poreikiais, pirkimo objektą ne tik įsigyti, tačiau įsigyti nedelsiant.
38. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
39. Apeliantė nepagrindė aplinkybių, kad visuomenės intereso dėl pirkimo objekto įsigijimo nepatenkinimas ir anksčiau buvo laikomas kaip sukeliantis realią žalą visuomenei (CPK 178 straipsnis).
40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu apeliantė siekia įsigyti statinių griovimo ir naujos infrastruktūros įrengimo Lazdijų pasienio kontrolės punkte darbus. Byloje nėra duomenų, kad iki kol bus atlikti ginčo pirkimu įsigyjami darbai apeliantės ar kitų institucijų pareigūnai negalėtų tinkamai vykdyti savo funkcijų Lazdijų pasienio poste ar tokių funkcijų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunktinas. Apeliantė nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad, skubiai neįsigijus aptartų darbų, kiltų grėsmė valstybės saugumui ar būtų padaryta kitokios akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.
41. Vien apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie valstybės saugumo poreikių neužtikrinimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokių teiginių apeliantei nepagrindus, pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiais aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones.
42. Apeliantė nurodė ir tai, kad pirkimo objekto įsigijimą atidėjus, dėl brangstančios statybos tiek tiekėjai, tiek ir apeliantė turėtų patirti papildomų išlaidų. Pasak apeliantės, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra objektyvi ir reali grėsmė, kad pirkimo objektui skirtos lėšos nebus panaudotos ir pats pirkimo objekto įgyvendinimas iš esmės sutriks.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pirkimo objekto įsigijimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, savaime neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto finansavimo šaltinį, prieš pradėdama pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui pirkimo procedūros gali užsitęsti bei galėjo pirkimą inicijuoti atitinkamai ankstesniu terminu. Nuo apeliantės valios priklausančios aplinkybės dėl pirkimo procedūrų inicijavimo termino negali būti priežastimi nestabdyti pirkimo procedūrų, esant tam teisiniam pagrindui. Atitinkamai, apeliantė turėjo ir galėjo įvertinti, kad kilus ginčui dėl jos inicijuoto pirkimo, gali padidėti pirkimo objekto įsigijimo kaina.
44. Paminėtina ir tai, kad apeliantė neįrodė, jog neįsigijus pirkimo objekto apeliantės suplanuotu terminu, ji neabejotinai praras galimybę gauti finansavimą pirkimo objektui įsigyti iš valstybės biudžeto (CPK 178 straipsnis).
45. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 1–3 dalys).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje pirkimo stadijoje atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus apeliantė turės galimybę grąžinti pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas ir kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl apeliantės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.
47. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė