Civilinė byla Nr. e2A-1071-823/2018

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00451-2017-5

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2; 3.3.1.18                 

 (S)                                                                                          

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservų fabrikas“ ieškinį atsakovams L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilęs dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2.       Ieškovė UAB „Gerovės konservų fabrikas“ nurodė, kad yra nuo 1948 metų Lietuvoje veikianti bendrovė, kurios pagrindinė veikla – vaisių, uogų, daržovių paruošimas, perdirbimas ir konservavimas, kitų maisto produktų gamyba, daržovių, sodininkystės ir medelynų produktų auginimas, vaisių, uogų, riešutų, prieskonių ir gėrimams gaminti vartojamų augalų auginimas. Ieškovė yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „GEROVĖ 1948“ (reg. Nr. 66690), pareikšto registruoti 2012 m. balandžio 5 d., įregistruoto 2013 m. gegužės 27 d., savininkė. Ženklas registruotas 29, 30 ir 32 kategorijų prekėms pagal Nicos klasifikaciją.

3.       Atsakovas L. J. 2015 m. kovo 31 d. pareiškė registruoti nacionalinį figūrinį prekių ženklą „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703). Ženklas įregistruotas 2016 m. vasario 25 d. 29 ir 30 kategorijų prekėms pagal Nicos klasifikaciją.

4.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovo L. J. vardu registruotą prekių ženklą „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) savo komercinėje veikloje naudoja tiek atsakovė UAB „Gerovės konservai“, gamindama atitinkamas prekes, pažymėtas atsakovo L. J. vardu registruotu prekių ženklu, tiek ir atsakovė UAB „Gerovės prekyba“, tokiomis prekėmis prekiaudama.

5.       Ieškovės teigimu, ginčijamas atsakovo L. J. prekių ženklas „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) yra klaidinamai panašus į ankstesnį ieškovės prekių ženklą „GEROVĖ 1948“ (reg. Nr. 66690), įregistruotą tapačioms prekėms, ir dėl to yra tikimybė suklaidinti visuomenę, todėl atsakovo prekių ženklo registracija turi būti panaikinta. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti visus atsakovus nutraukti žymens „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) naudojimą jų komercinėje veikloje ir uždrausti atsakovams šį žymenį savo komercinėje veikloje naudoti ateityje be ieškovės sutikimo.

6.       Atsakovai L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčijamas prekių ženklas „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) yra klaidinamai panašus į ankstesnį ieškovės prekių ženklą „GEROVĖ 1948“ (reg. Nr. 66690). Atsakovų teigimu, galimybė suklaidinti visuomenę turi būti įrodyta rinkos nuomonės tyrimais, vartotojų apklausomis, ar kitais panašiais įrodymais, kurių ieškovė nepateikė. Nesant tokių įrodymų, ieškovės teiginiai dėl visuomenės suklaidinimo galimybės yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, o ne patikimai įrodyti faktai. Be to, ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėnesio nevykdo veiklos ir neketina jos vykdyti, rinkoje nėra jokios produkcijos, pažymėtos prekių ženklu „GEROVĖ 1948“ (reg. Nr. 66690), todėl nėra jokios galimybės vartotojams būti suklaidintiems. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad atsakovas L. J. nenaudoja ginčijamo prekių ženklo savo komercinėje veikloje, nes licencinėmis sutartimis perdavė šio prekių ženklo naudojimo teisę atsakovėms UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino prekių ženklo „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) registraciją L. J. vardu Lietuvos Respublikoje 29 ir 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją žymėti; uždraudė atsakovams L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ naudoti žymenį „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) be ieškovės UAB „Gerovės konservų fabrikas“ sutikimo savo komercinėje veikloje (įskaitant, bet neapsiribojant uždraudimu žymėti prekės ir pakuotes, siūlyti ginčo žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, eksportuoti ar importuoti taip pažymėtas prekes, naudoti ginčo žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis ar laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus); priteisė ieškovei iš atsakovų L. J., UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ lygiomis dalimis 199,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra ankstesnio prekių ženklo savininkė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies prasme, nes jos prekių ženklas GEROVĖ 1948“ (reg. Nr. 66690) registruotas 2013 m. gegužės 27 d., o ginčijamo atsakovo L. J. prekių ženklo „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) paraiška paduota 2015 m. kovo 31 d., taip pat pažymėjo, kad atsakovai neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, jog ginčo prekių ženklai yra registruoti tapačioms prekėms žymėti ir bus vertinami tapačioje visuomenėje (tapačių vartotojų).

9.       Teismas pažymėjo, kad žymenų panašumas vertinamas lyginant juos vizualiu, garsiniu ir konceptualiu lygmenimis. Toks palyginimas, teismo teigimu, yra ne tik (ir ne tiek) fakto, bet ir teisės klausimas, todėl teismas tokį vertinimą atlieka ex officio (lot. pagal pareigas), atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus (rinkos nuomonės tyrimus, vartotojų apklausas ir pan.) arba spręsdamas palyginimo klausimą nesant tokių šalių pateiktų įrodymų.

10.       Teismas nurodė, kad lyginami prekių ženklai sudaryti iš vaizdinių ir žodinių elementų. Žodiniai lyginamų ženklų elementai sudaryti iš vienodu šriftu užrašyto žodžio „GEROVĖ“, kuriame raidę O stilizuotai žymi obuolio su dviem lapeliais viršuje vaizdas. Po žodžiu „GEROVĖ“ ieškovės ženkle žodinis žymuo turi įrašą 1948. Šis įrašas užima nedidelį ženklo plotą, žymenys užrašyti neryškiais skaitmenimis, todėl, teismo vertinimu, lyginant žodinius žymenis neturi reikšmės. Teismas sprendė, kad, nepaisant skirtingos žymens „GEROVĖ“ raidžių spalvos, žodiniai elementai lyginamuose šalių ženkluose yra vizualiai tapatūs. Žodis „GEROVĖ“ ieškovės ir atsakovo ženkluose yra dominuojantis ir turi stiprų skiriamąjį požymį.

11.       Vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas yra nedidelį radialinį išlinkimą į viršų turinti raudona juosta su išlinkimą atkartojančiu įrašu baltomis raidėmis ir su nedideliu į priešingą pusę išlenktu mėlynos spalvos pagrindu, kurio fone įrašyti skaičiai. Nors obuolys savaime prekės ženklui, registruotam žymėti 29, 30 ir 32 klasės prekes, neturi skiriamojo požymio, pavaizduotas stilizuotu būdu toks grafinis žymuo vizualiai įgyja reikšmę turintį skiriamąjį požymį. Atsakovo ženklas neturi jokių kitų skiriamąjį požymį turinčių vaizdinių elementų, išskyrus tapačiai kaip ieškovės ženkle naudojamą obuolio su dvigubu lapeliu viršuje pavidalo stilizuotą O raidę, kuri tapačiai pakartojama didesnio obuolio pavaizdavimu ženklo fone, ir žodinio elemento užrašymo stilių, žodį rašant į viršų išlenktu puslankiu, todėl vaizdiniai elementai lyginamuose šalių ženkluose yra vizualiai panašūs.

12.       Bendrai atlikęs vaizdinį žymenų palyginimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žymenys, tapatūs žodiniais elementais ir panašūs vaizdiniais, yra panašūs. Įvertinęs, kad abiejų ženklų žodinių elementų lyginamieji žodžiai ir rašomi, ir tariami visiškai vienodai, teismas konstatavo, kad lyginami ženklai fonetiškai yra tapatūs. Būdami sudaryti iš tokio paties tą pačią reikšmę turinčio (semantiškai tapataus) ir vienodai tariamo (fonetiškai tapataus) žodžio, nesant svarbių prasminiam palyginimui vaizdinių ar kitų žodinių elementų, lyginami žymenys, teismo vertinimu, yra neabejotinai tapatūs konceptualiai.

13.       Teismas sprendė, kad iš fonetiškai ir konceptualiai tapačių, vizualiai panašių žymenų sudaryti šalių prekių ženklai yra klaidinamai panašūs ir kad šioje byloje tokia išvada yra ypač aiški, atsižvelgiant į tai, kad žodinis abiejų lyginamų ženklų žymuo „GEROVĖ“ yra dominuojantis ir turi stiprų skiriamąjį požymį.

14.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju pakanka nustatyti ne faktinį visuomenės suklaidinimą, o tokio suklaidinimo galimybę. Atsižvelgdamas į tai, kad abu ženklai skirti žymėti tos pačios klasės prekes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė visuomenės suklaidinimo galimybė, todėl ieškovės reikalavimą dėl prekių ženklo „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu tenkino.

15.       Teismas pripažino, kad atsakovas L. J. ginčo prekių ženklą naudoja komercinėje veikloje, kadangi, kaip jis pats nurodė ir patvirtino savo pateikiamais įrodymais, savo vardu registruotą prekių ženklą licencinėmis sutartimis perdavė komerciniam naudojimui kitoms atsakovėms, taip gaudamas iš ginčo prekių ženklų pajamas kitų asmenų pelno dalies pavidalu. Atsakovės UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, kad jos ginčijamą atsakovo L. J. prekių ženklą naudoja savo komercinėje veikloje – atsakovė UAB „Gerovės konservai“ savo gaminamoms prekėms žymėti, o atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ – tokių prekių reklamai ir platinimui (prekybai). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu, teismas atsakovams uždraudė atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus (naudoti žymenį „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703) be ieškovės UAB „Gerovės konservų fabrikas“ sutikimo savo komercinėje veikloje).

16.       Teismas nurodė, kad atsakovai neginčija ieškovės prekių ženklo registracijos dėl nenaudojimo, todėl ta aplinkybė, jog ieškovė dabartiniu metu nevykdo komercinės veiklos ir nėra į rinką išleistų prekių, pažymėtų ieškovės prekių ženklu su žymeniu „GEROVĖ“, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kad dalis advokato pagalbos išlaidų ir žyminis mokestis jau buvo priteisti ieškovei iš atsakovų 2018 m. sausio 2 d. sprendimu šioje byloje, teismas tenkino ieškovės prašymą ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovės po 2017 m. gruodžio 12 d. (teismo posėdžio, po kurio paskelbtas 2018 m. sausio 2 d. sprendimas) turėtas 199,66 Eur advokato pagalbos išlaidas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.        Atsakovės UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teigdama, kad atsakovo L. J. vardu įregistruotas prekių ženklas „GEROVĖ“ (reg. Nr. 72703), sukuria vidutiniam vartotojui klaidingą asociaciją su ieškovės prekių ženklu, ieškovė turėjo įrodyti ne tik tai, kad šie ženklai vidutiniam vartotojui yra panašūs, bet ir tai, kad jie vidutinį vartotoją klaidina, nes jam atsakovo prekių ženklas klaidingai asocijuojasi su ieškovės prekių ženklu. Pirmosios instancijos teismas pripažino ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia, nors byloje nebuvo jokių įrodymų apie galimybę suklaidinti visuomenę – ieškovės reikalavimas buvo neįrodytas.

18.2.                      Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000) galimybė suklaidinti visuomenę turi būti įrodyta rinkos nuomonės tyrimais, vartotojų apklausomis ir kitais panašiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad rinkos nuomonės tyrimo, vartotojų apklausos dėl ginčo prekių ženklo nagrinėjamu atveju nereikia, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad teisinės reikšmės neturi ta aplinkybė, jog nuo 2016 metų gegužės mėnesio ieškovė nevykdo jokios veiklos ir neketina jos vykdyti ir kad rinkoje nėra jokios produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu. Atsakovės nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi ši aplinkybė patvirtina, jog nėra jokios visuomenės suklaidinimo galimybės.

19.       Ieškovė UAB „Gerovės konservų fabrikas“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai pagrindė prekių ženklų klaidinamą panašumą bei visuomenės suklaidinimo galimybę. Prekių ženklų klaidinamam panašumui pagrįsti šiuo atveju nereikia jokių papildomų įrodymų. Ne tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, bet ir Lietuvos Respublikos teismai yra ne kartą pažymėję, kad vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas prekių ženklų bylose. Net ir pateikus vartotojų apklausas, teismai ne visada vadovaujasi jomis bei jų rezultatais, nes socialinės apklausos dažnai būna atliekamos netinkamai, o jose atsispindintys rezultatai – nevienareikšmiai. Be to, atsakovai turėjo tokią pačią procesinę teisę teikti vartotojų apklausą, siekdami įrodyti savo poziciją byloje, tačiau jos neteikė.

19.2.                      Ieškovės prekių ženklas šiuo metu yra saugomas visa apimtimi, nes jis yra įregistruotas anksčiau, nei atsakovo L. J. prekių ženklas, prekių ženklą buvo nustota naudoti tik nuo 2016 m. gegužės mėnesio ir dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Ieškovės prekių ženklas šiuo metu yra nenaudojamas bei produkcija nėra žymima tuo ženklu, nes atsakovai šiuo metu parduoda produkciją, kuri žymima atsakovo L. J. prekių ženklu ir kurios receptūrą bei visą produkcijos „know-how“ atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai pasisavino iš ieškovės. Šiuo metu Lietuvos teismuose vyksta eilė teisminių procesų, viename iš jų atsakovams yra pateiktas ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-713-803/2018). Kol vyksta teisminiai procesai, ieškovė nemato ekonominės ir konkurencinės prasmės naudoti savo prekių ženklą ir žymėti tą pačią produkciją, kurios „know-how“ yra neteisėtai pasisavinta, bei kuri parduodama su klaidinamai panašiais prekių ženklais.

19.3.                      Atsakovės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas šioje byloje jau buvo priėmęs sprendimą už akių, kuriuo ieškinys buvo visiškai patenkintas, tačiau atsakovės pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigdamos, kad sprendimo už akių priėmimas pažeidė jų teises turėti kvalifikuotą atstovą byloje bei savo teises ginti kvalifikuoto atstovo pagalba. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino atsakovių pareiškimą dėl dalinio sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. dalinį sprendimą už akių panaikino; bylos dalies, dėl kurios buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 14 d. dalinis sprendimas už akių, nagrinėjimą iš esmės atnaujino bei perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau į posėdį pirmosios instancijos teisme pakartotinai neatvyko nei atsakovai, nei jų atstovė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo prekių ženklo registracija pripažinta negaliojančia dėl klaidinamo panašumo į anksčiau įregistruotą prekių ženklą tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnis).

21.       Teismų praktika, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklo panašumo ir galimybės, kad dėl to bus suklaidinta visuomenė, vertinimo, suformuota tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Pagal šią praktiką globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytą praktiką).

22.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas, todėl suklaidinimo galimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016, 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1239/13). Tai, ar konkrečiu atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, teismas vertina remdamasis tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Atitinkamų suklaidinimo galimybės veiksnių ir jų buvimo nustatymas priskiriamas teisei, t. y. šie veiksniai nustatomi remiantis atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika (Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairės. C dalies 2 skirsnio 3 skyrius Suklaidinimo galimybės sąvoka).

23.       Apeliantės apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto teisinio suklaidinimo galimybės įvertinimo, tačiau įrodinėja, kad suklaidinimo galimybė teismo negalėjo būti nustatyta ieškovei nepateikus rinkos nuomonės tyrimo ar vartotojų apklausos, patvirtinančios, kad vartotojams ginčo prekių ženklai yra klaidinamai panašūs. Šią savo poziciją apeliantės grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000, nuo kurioje suformuotos praktikos, apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nukrypo.

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos apeliančių argumentus, pažymi, kad, taikant teismo precedentą kaip teisės šaltinį, būtina atsižvelgti, be kita ko, į precedento sukūrimo laiką. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, teismų praktikoje, suformuotoje vėliau, nei priimta apeliančių nurodoma kasacinio teismo nutartis, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nors vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti gali būti reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausa, tačiau šios apklausos duomenys teismo turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas, o dėl suklaidinimo galimybės teismas gali nuspręsti ir remdamasis vien analitinio pobūdžio kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-491-823/2016). 

25.       Kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis suklaidinimo galimybės įvertinimas apeliaciniu skundu neginčijamas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai šio vertinimo neatlieka, pripažindama nepaneigtomis, t. y. pagrįstomis, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo prekių ženklų klaidinamo panašumo (CPK 320 straipsnis).

26.       Kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentu, kad ta aplinkybė, jog nuo 2016 metų gegužės mėnesio rinkoje nėra jokios produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu, yra reikšminga vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę. Taip teigdamos apeliantės nepagrįstai tapatina suklaidinimo galimybę, kaip teisinę kategoriją, su faktiniu vartotojų klaidinimu, kuris, kaip jau minėta, tokios kategorijos bylose neturi būti nustatytas.

27.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prarasti prekių ženklui teikiamą apsaugą dėl to, jog atitinkamas prekių ženklas yra realiai nenaudojamas, prekių ženklo savininkas gali tik tuo atveju, jei tenkinamas suinteresuoto asmens pareikštas reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo, esant PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms (jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės). Kadangi tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamoje byloje nepareikštas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai aplinkybę, jog rinkoje šiuo metu nėra produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu, pripažino teisiškai nereikšminga sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

28.       Kolegija detaliau neanalizuoja ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su galimu atsakovių piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi šių argumentų analizė nėra reikšminga nagrinėjamos bylos rezultatui.

29.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovių apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

      Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                        Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Aldona Tilindienė