Civilinė byla Nr. 2S-2838-661/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24057-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

 (S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus

Teismas,

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė nutraukti vykdomąją bylą, kadangi pareiškėjas sumokėjo išieškomą sumą. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad iš jo būtų išieškomos vykdymo išlaidos, kadangi, kaip teigia pareiškėjas, nėra nurodytos kokios konkrečios vykdymo išlaidos išieškomos, šias išlaidas pagal įstatymus turi apmokėti ne skolininkas, išieškotojas. Pareiškėjas pažymi, kad vykdymo išlaidoms išieškoti reikalingas atskiras teismo sprendimas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad antstoliai informaciją gauną neatlygintinai, todėl nėra pagrindo susidaryti vykdymo išlaidoms.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą 

3.       Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nurodyta, kad būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. Nagrinėjamu atveju išieškomos skolos suma yra 6,61 EUR, todėl vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentele, kai skolos suma yra ne mažesnė kaip 2,9 EUR, bet nedidesnė kaip 14,48 EUR, būtinos vykdymo išlaidos sudaro 16 EUR. Minėtame antstolio patvarkyme nustatyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos šioje vykdomojoje byloje sudaro 16 EUR, kaip ir nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui visų vykdomosios bylos vykdymo išlaidų susidarymą ir apskaičiavimo tvarką. Nurodė, kad visos antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai konkretizuotos, nurodomos išlaidų rūšys, atliktų veiksmų skaičius.

4.       Apeliantas A. J. atskiruoju skundu prašo apginti jo pažeistas teises. Prašo priimti teisingą įstatymo pagrįstą sprendimą.

5.       Nurodo, kad nėra tokių įrodymų, yra tik pateikti antstolio nepagrįsti įrodymais (čekiais) skaičiai, kad jis neva tai patyrė vykdymo išlaidas, nėra įrodymų, kad vykdymo išlaidas apmokėjo išieškotojas, kad būtų galima reikalauti išieškojimo išlaidų iš skolininko prieš laiką, neįvykdžius sprendimo.

6.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdomoji byla negali būti užbaigta, kol skolininkas nesumoka visų vykdymo išlaidų.

7.       Antstolis Mindaugas Dabkus atsiliepimo į pareikštą skundą nepatiekė.

Atskirasis skundas atmestinas.

8.       Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-10/2013).

10.       Apeliantas iš esmės nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo motyvų, vieninteliai skundo argumentai, kad antstolis realiai nepatyrė jo nurodytų vykdymo išlaidų, bei kad šios išlaidos nėra apmokėtos išieškotojo.

11.       Kaip jau pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkte nurodyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į: vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nurodyta, kad būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą. 50 punkte ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje yra nurodyti šių išlaidų dydžiai. Tai reiškia, kad antstolis pagal šiuos sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus darbų ir išlaidų įkainius apskaičiuoja atliktų darbų vertę pinigais, kurios atliko dėl to, kad skolininkas laiku neatsiskaitė su išieškotoju. Apeliantas nepatiekė jokių motyvų, kad šios išlaidos buvo apskaičiuotos pritaikant kitokius, nei sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius.

12.       Apeliantas taip pat mano, kad išieškotojas būtinųjų vykdymo išlaidų šioje byloje yra nesumokėjęs, dėl ko iš skolininko nėra pagrindo jų ir priteisti. Tačiau apeliantas tokių savo teiginių nepagrindžia visiškai jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.).

13.       Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

14.       Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

15.       Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                             Alvydas Barkauskas