Civilinė byla Nr. e2A-1325-656/2019

Proceso Nr. 2-68-3-12842-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                                   N U T A R T I S

  2019 m. lapkričio 12 d.

                                                           Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės uždarajai UAB „Profine Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Languvita“  ieškinį atsakovei UAB „Profine Baltic“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

I.                         Ginčo esmė

Ieškinio  reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė, remdamasi CK 6.66 str. ir CK 6.930 1 str., prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės sudarytus sandorius: 2017 m. vasario 7 d. Mokėjimo pavedimą 4 500,00 Eur sumos atsakovei bei 2017 m. vasario 14 d. Mokėjimo pavedimą 2 859,76 Eur sumos atsakovei UAB „Profine Baltic“, viso 7 359,76 Eur sumos; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 7 359,76 Eur ieškovės naudai, o atsakovei suteikti teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei, priteisti 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad pagal 2016 metų ieškovės balansą, ieškovė 2016 m. gruodžio 31d. viso turto turėjo už 289 775 Eur sumą, iš kurio 107 244 Eur suma per vienus metus gautinos sumos. Pagal 2016 metų ieškovo balansą, ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 219 366 Eur sumą, iš kurios per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196 146 Eur sumą. Pagal pradelstų skolų suvestinę ieškovės pradelstos skolos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 163 421,79 Eur sumą. Ieškovas per 2016 metus patyrė 134 839 Eur nuostolį. Ieškovė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

3.       2017 m. vasario 8 d. atsakovė ieškovei pardavė prekių už 7359,76 Eur sumą (sąskaita- faktūra administratoriui neperduota). 2017 metais už prekes ieškovė atsakovei sumokėjo dviem bankiniais mokėjimo pavedimais (ginčijami vienašaliai sandoriai): 2017 m. vasario 7 d. - 4500 Eur, 2017 m. vasario 14 d. - 2859,76 Eur, viso 7359,76 Eur.

4.       2016 m. gruodžio 31d. ieškovės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 24 209,45 Eur sumą. 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o taip pat patvirtino ieškovės kreditorių 220 460,75 Eur sumos finansinius reikalavimus, tarp kurių 58 542,42 Eur pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų, 22 896,96 Eur antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus ir 139 021,37 Eur trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus.

Atsakovės argumentai

5.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pagal ieškovės užsakymus atsakovas tiekė ieškovei PVC profilius bei kitus reikmenis plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui. 2017 m. pradžioje ieškovas užsakė iš atsakovės produkcijos bendrai 7 359,76 Eur sumai (su PVM). Šalys susitarė, kad produkcija bus pristatyta ieškovei po to, kai bus apmokėta dalis produkcijos kainos – 4 500 Eur, o likusios dalis produkcijos kainos mokėjimas atidėtas po produkcijos pristatymo. Vykdydama minėtą šalių susitarimą, dalį produkcijos kainos (t. y. 4 500 Eur) ieškovė sumokėjo atsakovei 2017 m. vasario 7 d. pavedimu, o likusią produkcijos kainos dalį (t. y. 2 859,76 Eur) sumokėjo 2017 m. vasario 14 d. pavedimu, gavusi produkciją bei ieškovės 2017 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą.

6.       Nesant minėtų actio Pauliana taikymo sąlygų, bankroto administratoriaus ginčijami mokėjimo pavedimai negali būti pripažinti negaliojančiais. Taip pat teigė, kad nėra įrodyta, jog bankroto administratoriaus ginčijami mokėjimo pavedimai galėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 6.9301 straipsnių pagrindu.

II.                      Teismo spredimo išvados ir motyvai

7.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės BUAB „Languvita“ sudarytus vienašalius sandorius: 2017 m. vasario 7 d. Mokėjimo pavedimą 4 500,00 Eur sumos atsakovei UAB „Profine Baltic“ ir 2017 m. vasario 14 d. Mokėjimo pavedimą 2 859,76 Eur sumos atsakovui UAB „Profine Baltic“, iš viso 7 359,76 Eur sumai. Teismas taip pat nusprendė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 7 359,76 Eur, 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 359,76 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nusprendė atsakovei UAB „Profine Baltic“ suteikti teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei BUAB „Languvita“.

8.       Teismas padarė išvadą, kad buvo nustatytas CK 6.66 str. taikymui būtinų sąlygų visetas. Faktiškai ieškovė 2016 metų gruodžio 31 d. buvo nemoki. Tai patvirtina ieškovės 2016 m. balansas, pagal kurio duomenis ieškovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo iš viso yra 289 775,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 196 146,00 Eur. Atitinkamai jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str.). UAB „Languvita“ direktorius V.Š. į Vilniaus apygardos teismą dėl ieškovei bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2017 m. gegužės 24 d. , nors pats nurodo, kad didžiausi ieškovės debitoriai , t. y. UAB „Languva Plastikas“ (29 416,56 Eur skola), UAB „Vilniaus statybos grupė“, UAB „Airema“ bankrutavo.

9.       Teismas nustatė , kad ginčijamų sandorių (mokėjimo nurodymų) sudarymo metu ieškovė turėjo šiuos įsiskolinimus 2017-02-07 dienai: 20 132,79 Eur mokėtinas darbo užmokestis, 2 486,85 Eur mokėtinas GPM, 4 631,05 Eur mokėtinos socialinio draudimo įmokos, 35,26 Eur mokėtinos garantinio fondo įmokos; skolos tiekėjams sudarė -55 978,62 Eur. 2017-02-14 dienai ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 212 392,19 Eur .

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė (bankrutuojanti įmonė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui (atsakovei), nes ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro iš viso 220 460,75 Eur, kai ieškovės buvęs vadovas V. Š. ieškovės administratoriui perdavė medžiagų ir prekių iš viso 4 605,27 Eur sumai. Atsižvelgiant į turimų įsipareigojimų ir turimo turto santykį atlikti mokėjimai akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises. Skolininkas (ieškovė) neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (vienašalių mokėjimų), nes buvo kiti kreditoriai kuriems turėjo būti pirmiau atlikti mokėjimai bei buvo nesąžiningas, nes skolininkas (ieškovo vadovas) žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises, nes buvo kitų pradelstų įsipareigojimų. Taip pat teismas konstatavo, kad ir atsakovė buvo nesąžininga. Nes duomenys apie tai, kad jau 2015 metais ieškovė dirbo nuostolingai yra vieši, taip pat yra vieši duomenis apie neįvykdytus įsipareigojimus valstybės biudžetui.

11.       Teismas nurodė, kad ginčyti mokėjimus CK 6.9301 str. pagrindu, turi teisę tie kreditoriai, kurie turėjo ankstesnius reikalavimus ieškovei nei atsakovė, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti atliktus mokėjimus pažeidžiant CK 6.9301 str. nuostatas netenkinamas (CPK 178 str.).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijami mokėjimai nepažeidė ieškovės kreditorių teisių. Byloje neįrodyta, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Iš ieškovės balanso 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, jog ieškovės turto vertė sudarė 289 775 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 196 366 EUR. Priešingai nei skundžiamame sprendime sprendė pirmosios instancijos teismas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tolygūs pradelstiems įsipareigojimams. Kiek ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų tiek 2016 m. gruodžio 31 d., tiek ginčo mokėjimų atlikimo metu į bylą duomenų iš viso nepateikta. Pagal banko sąskaitų duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. ieškovė gavo 117 950,32 EUR lėšų ir iš jų dengė įsipareigojimus kreditoriams, t. y. vykdė trumpalaikius įsipareigojimus.

13.       Ginčijamais mokėjimais atsiskaityta už žaliavas, kurios buvo reikalingos ieškovės veiklai vykdyti ir pajamoms generuoti. Ieškovė atsiskaitė su atsakove už ieškovės užsakytą ir jam pristatytą atsakovo produkciją - PVC profilius bei kitus reikmenis langų ir durų gamybai bei montavimui, kuri buvo naudojama kaip žaliava ieškovės vykdytoje gamybinėje veikloje.

14.       Atsakovė 2017 m. vasario mėn. ginčijamus mokėjimus atliko ne išskirtinai tik atsakovui, bet iki pat bankroto bylos iškėlimo atsiskaitinėjo ir su kitais savo kreditoriais – darbuotojais ir kreditoriais už prekes ir paslaugas. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė neįvykdė visų savo finansinių įsipareigojimų atsakovei, dėl ko ieškovo bankroto byloje yra patvirtintas 16 908,93 EUR dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas, t. y. net 2 kartus didesnis už šioje byloje bankroto administratoriaus ginčijamus atsakovo naudai Ieškovo atliktus mokėjimus.

15.       Nėra pateikta įrodymų, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė būtų turėjusi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės į bylą pateiktos iš buhalterinės apskaitos sąvadų ištrauktos kreditorių suvestinės 2017 m. vasario 7 d. ir 14 d. datoms patvirtina tik faktą, kad apskritai ieškovas kreditorių turėjo, bet neįrodo, kad įsipareigojimai šiems kreditoriams minėtu laikotarpiu buvo pradelsti

16.       Prekybos santykiuose yra įprasta, kad už prekes yra atsikaitoma iš anksto, t. y. prieš pardavėjui pristatant prekes pirkėjui, arba prekių perdavimo metu. Ieškovė su atsakove buvo susitarę dėl ieškovei palankesnių atsiskaitymo sąlygų, t. y. dėl dalies kainos sumokėjimo iki produkcijos pristatymo, o likusios dalies - po produkcijos pristatymo. Atsakovės pristatyta produkcija buvo reikalinga ieškovo veiklai vykdyti ir pajamoms generuoti. Susiklosčiusioje situacijoje ieškovas privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus. Ieškovei neatlikus mokėjimo už produkciją, atsakovė nebūtų pristatęs produkcijos ieškovui, atitinkamai ieškovas nebūtų galėjęs vykdyti veiklos, gauti pajamų ir atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.

17.       Ieškovės 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentai atsakovei negalėjo būti žinomi, nes jie buvo parengti tik 2017 m. kovo 31 d., t. y. jau po ginčijamų mokėjimų atlikimo. Atsakovė neturėjo pagrindo įtarimams apie galimą ieškovės nemokumą, nes tiek prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą, tiek po jų atlikimo, ieškovė vykdė veiklą ir atsiskaitinėjo su kitais savo kreditoriais.

18.       Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės kartu su UAB „Languva LT" vykdomus objekto (duomenys neskelbiami) įrengimo darbus. Atsakovas neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad produkcijos įsigijimas galėtų kokiu tai būdu pažeisti kitų Ieškovo kreditorių interesus. Aplinkybės, kad iš atsakovės įsigyjama produkcija yra naudojama ieškovės veikloje sudarė pagrindą spręsti, jog toks sandoris atitinka ieškovės kreditorių interesus, nes sudaro sąlygas ieškovei vykdyti veiklą ir gauti pajamas.

19.       Teismui taikius restituciją ieškovo prašytu būdu, t. y. priteisiant iš atsakovo 7 359,76 EUR produkcijos kainą, o atsakovei suteikiant teisę šiai sumai pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, tačiau negrąžinant produkcijos, kuri jau sunaudota ieškovės veikloje nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinta atsakovės padėtis bei pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

20.       Atsakovei atgauti lėšas (t. y. produkcijos kainą) bankroto procese realių galimybių nėra. Sąžiningos atsakovės, t. y. nepažeidusio jokių savo, kaip produkcijos pardavėjo, pareigų, atžvilgiu negali būti taikomos neproporcingos ir teisėtų lūkesčių principą pažeidžiančios priemonės, kaip kad reikalavimas grąžinti už ieškovei pateiktą produkciją gautą atlyginimą ir stoti į bendrą kreditorių eilę Ieškovo bankroto procese, be realių galimybių gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.

21.       Reikalavimai dėl lėšų už parduotą produkciją grąžinimo bankroto administratoriaus yra reiškiami tik vienam kreditoriui - atsakovei, nes, kaip nurodė bankroto administratoriaus atstovas teismo posėdyje, „administratorius ginčija jam, sakykim, ekonomiškai naudingus sandorius". Bankroto administratorius pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą ir elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai didesnių ieškovės kreditorių, kaip kad atsakovė, atžvilgiu.

22.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad jokio bendradarbiavimo tarp šalių nebuvo. Sutartį dėl produkcijos teikimo atsakovė buvo sudariusi ne su ieškove, bet su ieškovės vadovais susijusia įmone UAB “Languva Lt”, už kurios skolas ieškovė laidavo laidavimo raštu ir apmokėjo 2017 m. vasario 7 d. pavedimu.

23.       Ieškovė pagal 2016 metų balansą buvo nemoki, nes žymią dalį turto sudarė reikalavimo teisės į nemokias įmones. Balanse apskaityto materialaus turto vertė neatitiko realios kainos. Pagal apeliantės ignoruojamą pradelstų skolų suvestinę ieškovės pradelstos skolos 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 163421,79 Eur. Pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

24.       PVM sąskaitos faktūros pagrindu sudarytas produkcijos pirkimo-pardavimo sandoris nėra ginčijamas teisme ir neturi reikšmės, vertinant ieškovės kreditorių teisių pažeidimą. Nors ieškovė, būdama nemokia, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau ginčijamais sandoriais buvo sutrukdyta patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus iš ieškovės turto, todėl ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises.

25.       Aplinkybė, kad ieškovė buvo skolinga apeliantei dar nepradelstą skolą, nepripažintina tuo imperatyvu, kuris lėmė ieškovei neišvengiamą pareigą vykdyti ginčijamus mokėjimus. Priešingai, imperatyvas reikalavo mokėti ne apeliantei, o su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atsiskaityti su biudžetu, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog susiklosčiusioje situacijoje ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėijimus.

26.       Apeliantė yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, todėl turėjo būti apdairus ir iš viešai prieinamos informacijos galėjo nustatyti nemokumo situaciją.

27.       Teismas tinkamai taikė restituciją, nes ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorių teises ir atsakovė buvo nesąžininga.

28.       Administratoriaus veiklą kontroliuoja kreditorių susirinkimas, todėl su bylos nagrinėjimu nesusijusiais argumentais grįsti apeliacinio skundo išvis negalima. Ginčijamų sandorių teisėtumui neturi jokios reikšmės kitos administratoriaus iškeltos ar neiškeltos bylos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai                                         argumentai ir išvados.

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

30.        Apeliantė teigia, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu UAB „Languvita“ nemokumas ir negalėjimas vykdyti einamuosius mokėjimus neįrodytas. Teismų prakitka vertinant tokias situacijas yra aiški. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Taigi, kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, esant ginčui dėl tokių sandorių, svarbu, jog sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tokį sandorį sudaryti tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai, taip pat susiklosčiusių tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

32.       Apeliantė nurodė esminį argumentą, kad ginčijamais mokėjimais atsiskaityta už žaliavas, kurios buvo reikalingos ieškovės veiklai vykdyti ir pajamoms generuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas neatitinka faktinės situacijos. Ieškovės nurodytame 2017 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių civ. byloje Nr. e2-23610-155/2017 pagal ieškovo UAB „Profine Baltic“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams UAB „Languva LT“ ir UAB „Languvita“, kurio pagrindu atsakovas ieškovo bankroto byloje yra pasitvirtinęs 16 908,93 Eur kreditorinį reikalavimą, konstatuota, kad „Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-05 ieškovas UAB „Profine Baltic“ ir atsakovas UAB „Languva Lt“ sudarė tiekimo sutartį Nr. 1L016-050115, kuria ieškovas įsipareigojo pagal šalių suderintą asortimentą parduoti UAB „Languva Lt“ PVC profilius bei kitus reikmenis plastikinių langų ir durų gamybai bei montavimui, taip pat vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis prekes priimti bei sumokėti pardavėjui prekių kainą ir vykdyti kitus įsipareigojimus numatytus sutartyje. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog gavo užsakymą iš atsakovo UAB „Languva Lt“ dėl prekių tiekimo, skirtas objektui „Poilsio namai“. Ieškovas teikė atsakovui sutartas prekes šiam objektui, tačiau atsakovas UAB „ Languva Lt “ tinkamai iki galo su ieškovu neatsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 19669, 19670, 19682, 19737 bendrai 16048,79 EUR sumai. 2017-01-19 rašytiniu įsipareigojimu už gautas medžiagas skirtas objektui „Poilsio namai“ taip pat laidavo UAB „Languvita“, kurios vadovas rašte nurodė, jog UAB „Languvita“ skolą ieškovui sumokės lygiomis dalimis, t.y. pirmą dalį iki 2017-04-15, o antrą dalį iki 2017-05-19.“

33.       Taigi, prejudiciniame sprendime konstatuota, kad sutartį dėl produkcijos tiekimo atsakovė UAB „Profine Baltic“ buvo sudariusi ne su ieškove UAB „Languva“, o su ieškovės akcininkais ir vadovais susijusia, jau bankrutavusia kita bendrove UAB „Languva Lt“, už kurios 16048,79 Eur skolos grąžinimą 2017-01-19 ir laidavo ieškovė UAB „Languva“. Ieškovė UAB „Languva“iš atsakovės UAB „Profine Baltic“ produkcijos nebuvo pirkusi ir atsakovei nebuvo skolinga. Atsakovės produkcija naudojama UAB „Languva Lt“ objekto „Poilsio namai“ užbaigimui. Kaip nurodė ieškovės atstovas, šiai bendrovei produkcijos atsakovas nenorėjo parduoti dėl jos nemokumo, todėl 2017-02-08 PVM sąskaitos faktūros Serija RE Nr. 19718 pagrindu produkcijos pardavimas buvo įformintas ieškovės vardu, nors atsakovės produkcija perduota į objektą „Poilsio namai“. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė žinojo apie sunkią ne tik UAB „Languva Lt“, bet ir ieškovės finansinę padėtį, patvirtina faktinė bylos aplinkybė, jog atsakovė ieškovei produkcijos nepardavė, kol negavo 4500 Eur avanso, nors pačioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė, jog mokėjimo terminas 60 dienų, t.y. iki 2017 m. balandžio 9 d. Atsakovės atsiliepime į ieškinį tvirtinama, kad atsakovas su ieškovo akcininkais ir vadovais nuolat bendravo, todėl apie ieškovo turtinę padėtį atsakovui turėjo būti žinoma. Taigi, nėra įrodymų, kad ginčijamais pavedimais atsiskaityta už produkciją, kuri buvo panaudota ieškovės veikloje uždirbant pajamas.

34.       Teismo vertinimu, ginčijami mokėjimai ne tik prieštaravo ieškovės kreditorių interesams, nes buvo atsiskaityta už kitos įmonės įgytą produkciją, bet ir neatitinka įprastos verslo praktikos kriterijaus. Be to, šie sandoriai neatitinka privalomumo kriterijaus ir dėl to, kad  mokėjimo terminas 60 dienų, t.y. iki 2017 m. balandžio 9 d., o ieškovė mokėjimą įvykdė  nedelsiant - 2017 m. vasario 14 d.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nemokumas ginčo mokėjimų atlikimo metu įrodytas. 2017 m. vasario 7 d. ieškovo Didžioji knyga įrodo, kad tuo metu ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 202 038,30 Eur sumą (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4), iš kurios ieškovo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 27 285,95 Eur sumą (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 446). Su darbo santykiais susijusius ieškovės įsipareigojimus sudarė: 20 132,79 Eur mokėtinas darbo užmokestis (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4461); 2486,85 Eur mokėtinas GPM (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4462); 4631,50 Eur mokėtinos socialinio draudimo įmokos (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4463); 35,26 Eur mokėtinos garantinio fondo įmokos (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 4464). Tuo metu ieškovo skolos tiekėjams sudarė 55 978,62 Eur sumą (Didžiosios knygos sąskaitos Nr. 443). Pagal pradelstų skolų suvestinę ieškovės pradelstos skolos 2017 m. vasario 7 d. sudarė 143 931,58 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovė pagal kasos knygos išrašo duomenis kasoje pinigų neturėjo. O 2017 m. vasario 7 d. pradžioje atsiskaitomoje sąskaitoje ieškovė turėjo 4300,38 Eur likutį, tą dieną gavo 2413,95 Eur įplaukų ir 4500 Eur ginčijamu sandoriu pervedė atsakovei, nors atsakovei jokios skolos neturėjo. Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovė 2017 m. vasario 7 d. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis įstatyme nustatyto eiliškumo, o ne ginčijamu sandoriu pervesti pinigines lėšas atsakovei.

36.       Ieškovui bankroto bylą buvo iškelta ieškovo vadovo V. S. iniciatyva 2017 m. gegužės 15 d. ieškovo balanso pagrindu. Pagal šį balansą ieškovė ilgalaikio turto turėjo už 36 234 Eur sumą ir šis turtas 2017 m. rugpjūčio 17 d. Turto perdavimo aktu (ilgalaikis turtas) Nr. 2 buvo perduotas ieškovės administratoriui. Kaip nurodė ieškovės atstovas, balanse nurodytos atsargos už 83 490 Eur sumą visos nebuvo perduotos bankroto administratoriui. Pagal pridedamą 2017 m. rugpjūčio 17 d. Turto perdavimo aktą (medžiagos, prekės) Nr. 1 medžiagų ir prekių likutis pagal balansą sudarė 79 124,42 Eur sumą, tuo tarpu ieškovo buvęs vadovas V. Š. ieškovo administratoriui medžiagų ir prekių perdavė tik už 4605,27 Eur sumą. Dalis ieškovės debitorių bankrutavo. Tai įrodo, kad ieškovo realiai turėto turto vertė neatitiko ieškovo į balansą įrašyto turto vertei, ką ir konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-4417-866/2017 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Languvita“, todėl ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais ieškovės kreditoriais ir buvo nemoki.

37.       Nors ieškovės administratorius neginčija kitų ieškovės mokėjimų, atliktų tuo pačiu laikotarpiu, ir selektyviai ginčija tik mokėjimus atsakovei, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimui. Ieškovės kreditorė yra pati atsakovė, todėl turi galimybę kontroliuoti ieškovės administravimo eigą LR Įmonių bankroto įstatymo 21 – 23 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                                              n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas

Jelena Šiškina

 Alvydas Barkauskas