Byla Nr. 1S-9/2010
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,
gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. M. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria įtariamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. gruodžio 16 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė:
D. M. įtariamas tuo, kad nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. birželio 16 d., (duomenys neskelbtini), užrakindamas buto duris ir paslėpdamas raktus bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K. , t.y. suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į įvairias kūno vietas, laikę ją nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas ir tokiu būdu neteisėtai atėmė R. K. laisvę, t.y. tokiais savo tyčiniais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d.
Be to, D. M. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 31 d. iki 2009 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) prieš tai neteisėtai atėmęs nukentėjusiajai R. K. laisvę ir panaudamas fizinį smurtą prieš R. K. , t.y. suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į įvairias kūno vietas ir taip atimdamas galimybę priešintis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo su R. K. prieš jos valią, t.y. tokiais savo tyčiniais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d.
D. M. 2009 m. birželio 16 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. To paties teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. M. pratęstas trims mėnesiams.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi įtariamajam D. M. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog T. G. įtariamas padaręs sunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, D. M. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, įtariamasis nevedęs, nedirba, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje D. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad D. M. charakterizuojantys duomenys – jis linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, girtaujantis, linkęs daryti administracinės teisės pažeidimus, anksčiau teistas – leidžia manyti, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Taip pat Šiaulių apygardos teismo nutartyje pažymima, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė dėl būtinybės atlikti ambulatorines psichiatrines ekspertizes įtariamajam ir nukentėjusiajai, šiuo metu byloje dar negautos nukentėjusiosios psichiatrinės ekspertizės išvados.
Įtariamasis D. M. skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Įtariamasis skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino objektyvias bylos aplinkybes ir be jokio pagrindo jam pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams. D. M. teigimu, byloje nėra jokių rodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad jis darys naujus nusikaltimus, taip pat niekuo nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo,kadangi taip niekada nesielgė ir nesiruošia to daryti. Įtariamasis pažymi, kad jam psichiatrinė ekspertizės jau atlikta, o nukentėjusiajai atliekama ekspertizė užsitęsė ne dėl jo kaltės. Visos šios aplinkybės, anot D. M. , leidžia daryti išvadą, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti, įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Įtariamojo D. M. skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. M. suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialistų išvados, daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, apžiūros protokolai, kratos protokolai ir kiti duomenys leidžia pagrįstai įtarti D. M. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu.
Šiaulių apygardos teismas pratęsė D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – įtariamasis darys naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. D. M. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai, už D. M. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. D. M. praeityje teistas, įtariamasis nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas kaip girtaujantis asmuo, linkęs daryti administracinės teisės pažeidimus bei nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, D. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Pagrindo laikyti bylą didelės apimties nėra, tačiau pripažįstama, jog byla yra ypatingai sudėtinga. Tokią išvadą pagrindžia sudėtingų ekspertizių atlikimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė dėl ambulatorinių psichiatrinių ekspertizių atlikimo įtariamajam ir nukentėjusiajai. Įtariamajam D. M. ekspertizė jau atlikta, o nukentėjusiajai ekspertizė atlikinėjama ir išvados bus pateiktos artimiausiu metu. Psichiatrinės ekspertizės sudėtingumą kiekvienu atveju apsprendžia subjektyvūs kriterijai, t. y. tiriamojo asmens individualios psichinės savybės. Todėl atskirais atvejais vien tik sudėtingas psichiatrinis asmenų tyrimas gali nulemti bylos sudėtingumą. Šiuo atveju laikytina, kad byla yra sudėtinga dėl to, kad būtina atlikti sudėtingus psichiatrinius tyrimus, be šių tyrimų išvadų ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas.
Pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 str.,
n u t a r i a:
įtariamojo D. M. skundą atmesti.
Teisėjas Viktoras Kažys