Administracinė byla Nr. I-5872-629/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05564-2014-0)

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui R. S. ir jo atstovei Ievai Rutavičiūtei, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Živilei Gasiulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD) direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. VR-P-173 „Dėl R. S. tarnybinio nusižengimo“.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda – pastaba – skundžiamu įsakymu jam paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinius reikalavimus, taip pat netiksliai, neišsamiai išnagrinėjus ir įvertinus faktines aplinkybes, neįvertinus visų tarnybinės nuobaudos paskyrimui būtinų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. lapkričio 10 d. motyvuotoje išvadoje Nr. VR-123-129 (toliau – ir Išvada) nevertintas kaltės klausimas, nenurodyta, kokia forma buvo padaryti tariami pažeidimai, nenagrinėta, ar pagal užimamas pareigas ir pažeidimo padarymo metu egzistavusias aplinkybes pareiškėjas turėjo pareigą ir objektyvią galimybę elgtis atitinkamu reikalaujamu būdu.

Pareiškėjas nesutinka ir Išvadoje pateikiamu kai kurių teisės aktų, kurių pažeidimu jis yra kaltinamas, vertinimu. Pažymėjo, kad Išvadoje nurodoma, jog UAB „Poraistė“ raštas, kuriame nurodyti UAB ,,Umoss“ galimai neteisėti veiksmai, atitinka VAĮ 2 str. 16 d. įtvirtintą pranešimo sąvoką, taigi pareiškėjas turėjo pradėti administracinę procedūrą. Tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad UAB „Umoss“ nėra viešojo administravimo subjektas, be to, aptariamu raštu Vilniaus RAAD nebuvo prašoma įvertinti UAB „Umoss“ veiksmų teisėtumą ar kokiu nors kitu būdu apginti galimai pažeistas UAB „Poraistė“ teises, pareiškėjo manymu, pagrindo pradėti administracinę procedūrą ir priimti administracinės procedūros sprendimą nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis UAB „Poraistė“  atsakė tinkamai.

Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis nesiėmė visų priemonių UAB „Poraistė“ rašte nurodytiems pažeidimams išaiškinti, neinformavo apie minėtame rašte nurodytus pažeidimus kompetentingos institucijos – Lietuvos geologijos tarnybos. Paaiškino, kad UAB „Poraistė“ rašto priede minėta bendrovė nurodė galimus pažeidimus Degutinės durpyne, iš kurių vienintelis – netvarka pakrovimo aikštelėje ir teritorijoje prie dirbtuvių – priskirtinas Vilniaus RAAD kompetencijai, o kiti nurodyti pažeidimai buvo Lietuvos geologijos tarnybos kompetencija. UAB „Poraistė“ atsiųstame pranešime kaip priedas buvo pateiktas lygiai tokio paties turinio pranešimas, adresuotas Lietuvos geologijos tarnybai, ant kurio buvo minėtos tarnybos gavimo žyma, taigi institucija, kompetentinga nagrinėti pranešime nurodytas aplinkybes buvo informuota pačios UAB „Poraistė“. Pareiškėjo nuomone, kadangi Lietuvos geologijos tarnyba buvo gavusi minėtą pranešimą, siųsti jį pakartotinai buvo netikslinga, nes tokiu būdu būtų neefektyviai naudojami tiek Vilniaus RAAD, tiek Lietuvos geologijos tarnybos žmogiškieji bei materialiniai ištekliai.

Be to, pareiškėjo teigimu, Vilniaus RAAD argumentai, jog tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2014 m. lapkričio 17 d., yra nepagrįsti, todėl sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą, kuris buvo priimtas gerokai anksčiau teisės aktuose nustatyto tarnybinės nuobaudos paskyrimo termino, nesulaukus Profesinės sąjungos sprendimo dėl sutikimo ar nesutikimo, priimtas pažeidžiant procedūrinius tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimus ir tai yra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti tarnybinę nuobaudą.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).

Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūroje buvo gautas UAB „Poraistė“ pranešimas apie jungtinės veiklos sutarties pabaigą, prie kurio kaip vienas iš priedų pridėtas UAB „Poraistė“ Degutinės durpyno eksploatavimo ir atitikimo naudojimo projektui patikrinti patikrinimo aktas, kurio pirmame punkte nurodyta: „Netvarka pakrovimo aikštelės teritorijoje prie dirbtuvių<...>“, todėl pareiškėjas UAB „Poraistė“ pranešime ir jo prieduose išdėstytus faktus turėjo suprasti kaip pranešimą apie UAB „Umoss“ galimai neteisėtą veiklą (daromus pažeidimus, eksploatuojant Degutinės durpyną), tačiau priėmė administracinės procedūros sprendimą, nesilaikydamas VAĮ 34 str. reikalavimų. Nors Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2014 m. gegužės 29 d. raštais UAB „Poraistė“ teikiant informaciją apie planuojamą atlikti patikrinimą buvo nurodyta, jog Degutinės durpyno planinis specifinis patikrinimas numatytas 2014 m. birželio 10/11 d., tačiau nenurodyta, kaip ir kas tirs UAB „Poraistė“ pranešime išdėstytus faktus, susijusius su Degutinės durpyno galimai netinkama eksploatacija, arba, atsisakant tirti pastaruosius faktus, nenurodytos atsisakymo priežastys, nepranešta, į kokį viešojo administravimo subjektą turėtų kreiptis UAB „Poraistė“ dėl pastarųjų faktų ištyrimo. Be to, Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2014 m. gegužės 29 d. raštas Nr. VR-10.6-175 UAB „Poraistė“ buvo išsiųstas per klaidą, nes turėjo būti adresuotas UAB „Umoss“. Taigi minėtu raštu UAB „Poraistė“ buvo įpareigota atlikti veiksmus, kuriems Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra neturėjo jokio pagrindo, todėl pareiškėjo teiginys, jog tai buvo tinkamas ir išsamus atsakymas yra nepagrįsti.

Pabrėžė, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 15 p. reikalavimus, nes gavęs UAB „Poraistė“ pranešimą pagal kompetenciją nesiėmė visų priemonių (neatliko neplaninio patikrinimo, nors tam buvo pagrindas), kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei to padaryti negalėjo, neinformavo kompetentingos valstybės institucijos. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog planuojamas atlikti patikrinimas turėtų būti vykdomas ne vien atliekų tvarkymo srityje. Pažymėjo, kad negalima toleruoti tokio pareiškėjo neveikimo. Be to, nors UAB „Poraistė“ apie galimai netinkamą Degutinės durpyno eksploatavimą buvo analogišku raštu informavusi Lietuvos geologijos tarnybą, šiuo atveju pareiškėjas, žinodamas, jog bus atliekamas durpyno planinis patikrinimas atliekų tvarkymo srityje, privalėjo vadovautis VAĮ 362 str. 1 d. 1 p. įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūrą principu bei VAĮ 364 str. 10 d.

Dėl procedūrinių pažeidimų Vilniaus RAAD paaiškino, kad iki pat paskutinės dienos, kuomet turėjo būti baigta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra (2014 m. lapkričio 17 d.), profesinė sąjunga nepateikė jokio atsakymo ar pretenzijų dėl tariamai per trumpo termino, per kurį turėjo būti pateiktas sprendimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Atkreipė dėmesį, jog Valstybės tarnybos departamentas nurodė, jog profesinės sąjungos renkamam organui raštu nepateikus atsakymo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, darbdavys turi teisę priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taip pat pažymėjo, kad profesinė sąjunga 2014 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 52-68(14) aiškiai nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad tarnybinis tyrimas ar siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su pareigūno veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, todėl negali prieštarauti, kad būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Pasak atsakovo, pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, įvertinus jo padaryto pažeidimo sunkumą, kaltės formą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių visumą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas tenkintinas.

Ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. VR-P-173, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. S. eina Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros vedėjo pareigas.

Vilniaus RAAD 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 18 d. pavedimas dėl patikrinimo rezultatų Nr. (16-4)-D8-6940 (b. l. 39–40) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kanclerio sudarytos komisijos 2014 m. rugsėjo 9 d. pažyma (b. l. 41–55), kurioje nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, atliekant Degutinės durpyno patikrinimą bei nagrinėjant UAB „Poraistė“ prašymus, susijusius su UAB „Umoss“ veiklos patikrinimu. Atsižvelgiant į gautą informaciją, buvo pradėta pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra (b. l. 39).

2014 m. spalio 1 d. pareiškėjas informuotas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą bei paprašytas per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus (b. l. 25–26). 2014 m. spalio 8 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų (b. l. 15–17).

2014 m. lapkričio 10 d. surašyta motyvuota išvada dėl R. S. tarnybinio nusižengimo Nr. VR-123-129 (b. l. 63–66), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, gavęs UAB „Poraistė“ 2014 m. gegužės 14 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyti galimi UAB „Umoss“ pažeidimai, susiję su žemės gelmių išteklių naudojimu Degutinės durpyne, pažeidė Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145, 213 p. nuostatas, kadangi privalėjo inicijuoti atlikti neplaninį UAB „Umoss“ veiklos Degutinės durpyne patikrinimą, t. y. inicijuoti Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2014 m. metinio patikrinimų plano pakeitimą taip, kad galima būtų  Degutinės durpyne atliekamą veiklą patikrinti ne tik atliekų tvarkymo srityje, tačiau vietoj planinio specifinio atliekų patikrinimo atlikti neplaninį kasybos patikrinimą pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų naudingųjų iškasenų telkinių (kasybos sklypų) naudotojams kontrolinį klausimyną. Be to, išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VAĮ 362 str. 1 d. 1 p. bei 364 str. 10 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 15 p. reikalavimus, kadangi gavęs UAB „Poraistė“ 2014 m. gegužės 14 d. raštu pateiktą informaciją apie galimai netinkamai eksploatuojamą Degutinės durpyną ir žinodamas, jog 2014 m. birželio 10/11 d. buvo planuojama atlikti Degutinės durpyno planinį–specifinį patikrinimą tik atliekų tvarkymo srityje, nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei to padaryti negalėjo – neinformavo kompetentingos valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. VR-10.6-176 atsakydamas į UAB „Poraistė“ 2014 m. gegužės 14 d. pranešimą nesilaikė VAĮ 34 str. reikalavimų, kadangi nepriėmė administracinės procedūros sprendimo, kuriame būtų nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas bei sprendimo apskundimo tvarka, be to, Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros 2014 m. gegužės 29 d. raštais Nr. VR-10.6-176 bei Nr. VR-10.6-175 pateikdamas UAB „Poraistė“ atsakymus apie planuojamą Degutinės durpyno patikrinimą pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 1 ir 2 p. bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 6 p. reikalavimus, kadangi atsakymai buvo parengti paviršutiniškai, neišsamiai, nutylint atsakymus į UAB „Poraistė“ keliamus klausimus. Už padarytus tarnybinius nusižengimus išvadoje siūloma pareiškėjui skirti nuobaudą – pastabą.

Vilniaus RAAD direktorius, atsižvelgdamas minėtą išvadą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, už išvadoje nurodytus pažeidimus skundžiamu 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. VR-P-173 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 29–30).

Pažymėtina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ).

Pagal Taisyklių 13 p. ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip per 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Teismas pažymi, kad Taisyklių 13 p. nustatantis tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada turi būti motyvuota, joje turi būti nustatyti konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552–578/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal VTĮ 2 str. 12 d. tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Kadangi  tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę, taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi atsispindėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

LVAT praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1836/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-399/2012).

Kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 10 d. išvados, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, nors joje ir buvo nurodyti pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai, tačiau išvadoje visiškai netirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė.

Teismas pažymi, kad nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda pripažintina neteisėta ir nepagrįsta (LVAT 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1366/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2967/2011).

Nustačius, jog tarnybinė nuobauda naikintina, nes nebuvo nustatytas valstybės tarnautojo kaltės klausimas, teismas kitų skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus RAAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. VR-P-173, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), taigi pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. VR-P-173 „Dėl R. S. tarnybinio nusižengimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                           Milda Vainienė