Administracinė byla Nr. I-1436-644/2012
Proceso Nr. 3-62-3-00858-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui N. R. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos, 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-7) bei atsiliepime į atsakovo atsiliepimus (b.l. 114-116) nurodė, kad nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo apribotos jo teisės, kadangi laisvės atėmimo vietos sąlygos, kurioje jis atlikinėjo bausmę neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai viršijo nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose, gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko apie 2,3 kv.m. Būriuose, kur nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais ir 3 pisuarais. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos sudaro apie 10 kv.m., jos nėra pritaikytos patenkinti (išskalbti ir išdžiovinti) tokio didelio nuteistųjų skaičiaus poreikio. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Kamerose nėra įrengta šilto vandens, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir techninio energetinio pasų. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, pastatai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, netinkama vėdinimo sistema, nėra evakuacijos išėjimo, statybai naudojamos uždraustos medžiagos. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos atsirasti bei veistis graužikams ir tarakonams. LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad II-1 vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3 kv.m., II-2 kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi būti nemažesnis kaip 3,6 kv.m. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos augos reikalavimai“ 6 punktas nustato, jog turi būti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka; 27 punktas numato, kad maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų būriuose turi būti įrengta šalto ir šilto vandens sistema; 46 punktas nustato privalomą higienos paso turėjimą; 60 punktas numato, jog neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. LR Konstitucijos 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su jo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18,3 ir 18,4 punktuose nurodoma, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatytos minimalios laikymo sąlygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo. Nuteistiesiems draudžiama lankytis ne tik kituose lokaliniuose sektoriuose, bet ir to paties sektoriaus kitame būryje ar to paties būrio kitoje brigadoje, leidimams patekti pas gydytoją gauti reikia atlikti eilę procedūrų, kas užtraukia administracijos nepasitenkinimą ar persekiojimą. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiškėjo sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant pareiškėjo orumą ir garbę, dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) buvo sutrikdyta ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.
Teismo šaukimas pareiškėjui įteiktas, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 113).
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.12-20) bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką, gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose, gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pataisos įstaigos gyvenamosios bei baudos izoliatorių patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iš Antrosios valdybos būrių patalpų, jie pateikti kiekviename būryje. Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos sveikatos priežiūros tarnyba turi higienos pasą, statinio techninį pasą, todėl paneigtinas pareiškėjo tvirtinimas, kad šių dokumentų atsakovo atstovas neturi. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, remiantis kuria visos gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytą, administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, patalynės ir pataisos įstaigos nuteistiesiems skirti drabužiai skalbiami centralizuotai, 2012 m. kovo 20 Paslaugų skalbimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu. Pataisos įstaigos prausyklų, tualetų patalpos yra įrengtos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higieninė būklė atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2011 m. liepos 12 d. patikros aktas Nr. 36-1052 (7). Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia sąlygų sveikatos būklei. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Prašo taikyti CK 1.125 str. reglamentuotą ieškinio senatį.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
A. M. teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Antrojoje valdyboje (Toliau tekste – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Minėta, kad pareiškėjas, tarp kitų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė, jog buvo laikomas perpildytose patalpose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m2 vienam žmogui.
Kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, Pataisos įstaigos teritorija yra paskirstyta į penkis izoliuotus lokalinius sektorius, kiekviename yra įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai. Pataisos įstaigos 1 – ame lokaliniame sektoriuje yra vienas pastatas, kuriame apgyvendinti 1 – ojo, 2 –ojo, 3 – ojo ir 4 – ojo būrio nuteistieji, 2 – ame lokaliniame sektoriuje – 5-ojo, 6 –ojo, 7 ir 8 – ojo būrio nuteistieji, 3-iame lokaliniame sektoriuje – 9-ojo, 10-ojo, 11-ojo ir 12-ojo būrio nuteistieji, 4- ame lokaliniame sektoriuje – 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo ir 16-ojo būrio nuteistieji (b .l. 13).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius/brigadas: nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. sausio 8 d. į 3 būrio 1 brigadą, nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. į 4 būrio 1 brigadą, nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 3 d. 16 būrio 1 brigadą, nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 20 d į 16 būrio 2 brigadą ir nuo 2011 m. birželio 21 d. į 4 būrio 1 brigadą (b.l. 18, 94).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami (b.l 13,14,155). Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų išdėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole (b.l. 18).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teismui nurodė, kad pareiškėjui vidutiniškai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 18). Šią išvadą atsakovas grindė 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenimis (b.l. 91,92). Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Pataisos įstaigos Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo maždaug nuo 1314 pareiškėjo bausmės atlikimo pradžioje iki 1449 nuteistųjų šių metų rugpjūčio mėnesį. To pasėkoje atsakovo atstovas padarė išvadą, kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius). Teismas pabrėžia, kad toks skaičiavimo būdas nevisiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, (Toliau tekste - Tvarka) 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamąjį plotą neturi būti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi būti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas). Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad Pataisos įstaigos I-ojo lokalinio sektoriaus 3 - iojo būrio 1 brigados miegamasis plotas yra 65,46 kv.m. (b.l. 91,150), 3 - iojo būrio virtuvėlės plotas yra 5,23 kv.m. (b.l. 150), 3 - iojo būrio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 20 (b.l. 137). Kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi trys 3 – iojo būrio brigados, todėl padalinus virtuvėlės plotą trims brigadoms, vienai brigadai tenka 1,74 kv.m. Taigi, pagal Tvarkos 10 p., prie Pataisos įstaigos 1 – ojo lokalinio sektoriaus 3 - ojo būrio 1 brigados miegamojo ploto (t.y. 65,46 kv.m.) pridėjus šiai brigadai tenkantį virtuvėlės plotą (1,74 kv.m.) bei padalinus iš miegamųjų vietų skaičiaus (20), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,36 kv.m. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo tvirtinimas, kad jam atliekant bausmę Pataisos namų I – ojo lokalinio sektoriaus 3 – ojo būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. sausio 18 d. buvo neužtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas, paneigtinas.
Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 4 - ojo būrio 1 brigados miegamasis plotas yra 66,99 kv.m. (b.l.91, 150), 4 - ojo būrio virtuvėlės plotas yra 16,08 kv.m. (b.l. 150), virtuvėle naudojasi keturios brigados, 4 -ojo būrio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 22 (b.l.137). Atlikus aritmetinius skaičiavimus (66,99 kv.m.+ 4,02kv.m./22), gauname, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas yra 3,22 kv.m.
Darytina išvada, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 4- ojo būrio 1 brigadoje laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo suteiktas tinkamas gyvenamasis plotas, todėl jo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.
Pataisos įstaigos IV – ojo lokalinio sektoriaus 16- ojo būrio 1 brigados miegamasis plotas yra 34,01 kv.m. (b.l.92,147), miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 16 (b.l.149), 16 – ojo būrio virtuvėlės plotas yra 16,09 kv.m. (b.l.147). Kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi šešios brigados, todėl padalinus virtuvėlės plotą iš šešių, vienai brigadai tenka 2,68 kv.m. Taigi, vadovaujantis Tvarkos 10 p, Pataisos įstaigos IV - ojo lokalinio sektoriaus 16- ojo būrio 1 brigados gyvenamasis plotas yra 36,69 kv.m. Šį plotą padalinus iš miegamųjų vietų skaičiaus (16), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 2,29 kv.m.
Pataisos įstaigos IV – ojo lokalinio sektoriaus 16 – ojo būrio 2 brigados miegamasis plotas yra 51,91 kv.m. (b.l.92, 147), miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 18, (b.l.149). Kaip jau buvo nustatyta aukščiau 16 - ojo būrio vienai brigadai virtuvėlės tenka 2,68 kv.m. Taigi, pagal Tvarkos 10 p , Pataisos įstaigos 16- ojo būrio 2 brigados gyvenamasis plotas yra 54,59 kv.m. Šį plotą padalinus iš miegamųjų vietų skaičiaus (18), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3,03 kv.m.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. birželio 20 d, praleido patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A. M. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011m. birželio 20 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais. Į bylą pateikti medicininiai pažymėjimai (b. l. 133,134), patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis į gydytojus dėl nugaros skausmų, dėl galvos skausmų, 2011 m. gruodžio mėn. jam atliktos apžiūros dėl bėrimo, lankėsi pas gydytoją odontologą, 2012 m. kovo mėn. jam atliktos apžiūros dėl bado akcijos, kreipėsi dėl peršalimo ir t.t. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti nusiskundimai ir gydytojo nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti būtent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateikti teismui duomenys apie sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad A. M. neįrodė, jog jo gyvenimas Pataisos įstaigos IV - ojo lokalinio sektoriaus 16 - ojo būrio 1 ir 2 brigadų gyvenamosiose patalpose nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011m. birželio 20 d. jam sukėlė skunde nurodytas neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 57 st.). Teismas laikosi nuostatos, kad nežymiai mažesnis patalpos plotas (81 kv.cm. (13 dienų) bei 7 kv.cm. (penkis mėnesius ir septyniolika dienų)) nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, sąlygojusias sveikatos sutrikdymą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto vienam nuteistajam normų pažeidimo, atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
A. M. skunde tvirtina, kad Pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Teismui pateiktoje 2012 m. lapkričio 12 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b.l. 148) patvirtina, kad A. M. 2007 m. rugpjūčio 14 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo uždarytas į baudos izoliatorių penkioms paroms. Kadangi pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių 2007 metais, o skunde teismui prašo priteisti neturtinę žalą, padarytą neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu), laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., be to, į baudos izoliatorių jis buvo uždarytas Kauno tardymo izoliatoriaus, o ne Pataisos įstaigos pareigūnų sprendimu, todėl spręstina, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygų klausimas Kauno tardymo izoliatoriaus baudos izoliatoriuje šiai bylai yra neaktualus ir nevertintinas, kaip nepatenkantis į šios bylos nagrinėjimo ribas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl baudos izoliatoriaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų bei higienos reikalavimų pažeidimų, nenagrinėtini.
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, baudos izoliatoriuose nesuteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo bei džiovinimo paslaugos ir pan. Taip sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, gyvenamieji pastatai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pastatų statybai naudojamos uždraustos medžiagos (asbestas). Pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b.l.69-72). Patalynė ir rankšluosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 221 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintą Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašo nuostatas (b.l.73-75). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam išduodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius. Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintą tvarką (b.l.66-68 ). Iš Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pataisos įstaigos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l.30-64). Sistemingam patalpų stovio, dezinfekcijos atlikimui tikrinti Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais yra sudaromos komisijos (b.l. 65), su specializuota įmone pasirašyta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l.26-29), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l. 21-25).
Teismui nepateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių šalys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iš vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, jog neskalbiama ar nekeičiama patalynė ir pan. Be to, visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (b.l.76-89).
Visa tai įrodo, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas būtinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina švarą bei higieną gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose.
Akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. p., 73.6. p. 73.8. p., 255 p., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara.
Paneigtini pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2- osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam būriui (b.l. 16, 90), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b.l. 102-110).
Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus, be to, dalis statinių dengti šiferio lakštais, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTĮ nustatyta tvarka iš esmės nepaneigė šių pareiškėjo argumentų. Tačiau, teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia. A. M. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimą, statinio neatitikimą priešgaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimą, uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimą, šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei šilto vandens sistemos baudos izoliatorių patalpose nebuvimą, per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamą skaičių, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, statinio neatitikimas priešgaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimas, uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimas, šilto ir šalto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei šilto vandens nebuvimas baudos izoliatorių patalpose, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, A. M. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sąlygoti didesnis nei įprasta, išskirtinai neigiamas poveikis.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Be to, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad nuteistieji, pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Byloje nepateikta įrodymų, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme. Byloje esantys Pataisos įstaigos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 68-2092 bei 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 68-291 (b.l. 135,136) patvirtina, kad A. M. buvo skirtos drausminės nuobaudos už tai, kad jis buvo rastas miegantis kitame (ne jo gyvenamajame) būryje bei 0.38 val. nebuvo rastas miegantis jam skirtoje vietoje (taip pat nebuvo prausykloje ir tualete). Taigi, akivaizdu, kad minėtais atsakovo nutarimais A. M. nebuvo skirtos nuobaudos už judėjimą jo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku, todėl A. M. argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės atmetami.
Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę specialiosios paskirties įstaigoje, kurioje tiek nuteistųjų, tiek darbuotojų veiksmai yra griežtai reglamentuoti, todėl, norėdamas patekti į sveikatos priežiūros tarnybą, jis privalo laikytis tam tikrų teisės aktais nustatytų procedūrų (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 252 p.). Įrodymų apie Pataisos įstaigos administracijos persekiojimą nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai, dėl administracijos nepasitenkinimo bei persekiojimo dėl prašomų leidimų patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, atmestini kaip nepagrįsti.
Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo, atsiliepimo į atsakovo atstovo atsiliepimą pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mąstą, galima teigti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. birželio 20 d. galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po lokalinio sektoriaus jo gyvenamąsias patalpas bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme nėra apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą ar kitas galimas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pataisos įstaigą nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nustatyta nebuvo.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos Pataisos įstaigoje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl ir likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.). Nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, ieškinio senaties taikymo CK 1.126 str. 2 d.). klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis