Civilinė byla Nr. e3K-3-19-695/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00018-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3.9; 2.6.10.5.2.8; 3.2.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Devega“, Palangos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktus priėmimą ir nagrinėjimą teisme bei teisinį įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė D. P. ieškiniu Plungės apylinkės teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170615-00048 ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170619-00049.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus, nes tai, kas aktuose įvardyta kaip statoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo, buvo pastatyta dar prieš parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose. Savavališkos statybos aktas surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė buvo UAB „Devega“, o ne ieškovė, kuri nėra nei pastatyto kelio savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, nes kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta visuomenės poreikiams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti esminiai motyvai nurodomi toliau.

5.       2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170619-00049 konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama 2015 m. parengtą techninį projektą Nr. TP-15/10-S ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naujus statinius Nr. LNS-33-160418-00055, statė II grupės nesudėtingą statinį (duomenys neskelbtini) nuo gatvės į vakarus, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į vakarus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vietoj 6 m pločio statė 4,6 m pločio betoninių trinkelių dangos gatvę.

6.       2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-170615-00048 konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama jau minėtus techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, statė II grupės nesudėtingą statinį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į šiaurę, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į šiaurę pailginta gatvė 58 metrus su 0,8 m pločio šaligatviu ir vietoj 6 m pastatyta 5 m pločio gatvė.

7.       Savavališkos statybos aktuose fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobūdžio pareigų ieškovei nenustatyta. Aktų pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai bei sprendimai taikyti ieškovei administracinę atsakomybę.

8.       Teismas atsižvelgė į administracinių teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad savavališkos statybos akte fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010; 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013).

9.       Savavališkos statybos aktai savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalykas, nes nedaro tiesioginio poveikio asmenų, dėl kurių jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10.       Ieškovė turėjo ginčyti privalomuosius nurodymus, tai ji ir siekia padaryti, prašydama atnaujinti terminą privalomiesiems nurodymams apskųsti (byla priimta nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos Nr. eA-2485-556/2019). Tačiau tai, kad dar nėra aišku, ar ieškovei bus atnaujinta teisė skųsti privalomuosius nurodymus, nereiškia, kad ji teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti tik ginčydama faktines aplinkybes, o ne pačius pasekmes sukeliančius aktus.

11.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą, 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti esminiai motyvai nurodomi toliau.

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       Savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, nes neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai visiškai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, šiuo atveju civilinių teisinių pasekmių. Ieškovė siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą aktą, kurio pagrindu ieškovei kilo tiek administracinės (ieškovei paskirta bauda už savavališką statybą), tiek civilinės (ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalis privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, privalėjo analizuoti savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimus, ne kartą išaiškino, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018). Taigi savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas ginčas dėl jo panaikinimo teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, neatskleidė bylos esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos procedūrų tarpinio veiksmo įforminimas, kuriuo nenustatoma jokių privalomųjų įpareigojimų asmeniui, kuriam šie aktai surašomi. Savavališkos statybos akte konstatuojamos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas nustatytų aplinkybių vertinimas, jokie privalomieji įpareigojimai asmenims savavališkos statybos aktuose nėra nurodomi. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad savavališkos statybos aktai, surašyti ieškovei D. P., sukelia civilines teisines pasekmes, pažeidė CPK 293 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą nagrinėti civilinę bylą, kurioje priimtas sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl tokia byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir pripažindamas, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyti savavališkos statybos aktai yra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisinės praktikos, kurioje aiškiai nurodyta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16.2.                      Ieškovei buvo surašyti 2017 m. liepos 4 d. privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir juos ieškovė galėjo skųsti. Ieškovė nepasinaudojo jai suteikta teise ir per Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą nesikreipė į teismą dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3560-583/2018 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo (byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, administracinės bylos Nr. eA-2485-556/2019, Nr. eA-308-556/2020). Taip pat ieškovė inicijavo kitus teisminius procesus dėl galimai pažeistų teisių gynimo: Plungės apylinkės teismo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-588/2018 pagal ieškovės skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. VTPSIANN-127323458-17; Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėta byla Nr. eI-3466-342/2018 pagal ieškovės skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. Palangos miesto savivaldybės rašto Nr. D3-0-2152r-4263, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti statybos leidimą, panaikinimo.

16.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

16.4.                      Savavališkos statybos aktai negali būti savarankiškas ginčo dalykas, nes nesukelia jokių juridinių pasekmių asmeniui, kuriam jie surašyti, taip pat nėra susiję su jo teisėmis ar įstatymo saugomais interesais, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad savavališkos statybos aktai sukelia ieškovei civilines teisines pasekmes. Net ir patenkinus ieškinio reikalavimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyti privalomieji nurodymai lieka galioti, be to, ir teisminis procesas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo taip pat bus tęsiamas.

16.5.                      Tiek teismingumo kolegijos, tiek bendrosios kompetencijos teismai, tiek administraciniai teismai klausimą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo sprendžia kompleksiškai, t. y. pareiškus reikalavimus tiek dėl savavališkos statybos akto, tiek dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas cituoja Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu. Pažymėtina, kad visose apeliacinio teismo cituojamose nutartyse pareikšti reikalavimai buvo tiek dėl savavališkos statybos akto, tiek dėl privalomojo nurodymo (reikalavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, administraciniuose teismuose negali būti ginčijamas, nes toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-325/2011).

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. P. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

17.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Ik-25-19-815/2012 išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra valinio pobūdžio patvarkymų, nelaikomas individualiu administraciniu aktu, todėl negali būti ginčijamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

17.2.                      Šioje byloje ginčytuose savavališkos statybos aktuose nėra valinio pobūdžio patvarkymų, todėl jie nelaikomi individualiais administraciniais aktais. Jei jie būtų laikomi individualiais administraciniais aktais, tai jie galėtų būti ginčijami ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Savavališkos statybos aktai, kurie nėra laikomi individualiais administraciniais aktais, patys savaime nesukelia tik viešojo administravimo pasekmių, bet gali sukelti kitokias teisines pasekmes, pvz.: civilines, administracinių nusižengimų ar baudžiamąsias, nes jie yra naudojami kaip pagrindas ir įrodymas priimant kitus sprendimus, kurie gali sukelti civilines, viešojo administravimo ir (ar) kitokias pasekmes. Ginčytų savavališkos statybos aktų pagrindu buvo taikyta administracinių nusižengimų atsakomybė (ieškovė patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kur atsakovės nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ginčijamų savavališkos statybos aktų pagrindu, atsakovės nutarimas buvo apskųstas teismui ir Palangos miesto rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. 11-12-288/2018, kurios nagrinėjimas yra atidėtas, iki įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje) ir priimti kiti individualūs administraciniai aktai (privalomieji nurodymai), o tai reiškia, kad ir patys ginčyti savavališkos statybos aktai, o ne tik jų pagrindu priimti kiti sprendimai sukėlė teisines pasekmes ieškovei.

17.3.                      Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 ir 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 išaiškinimai šioje byloje negali būti tiesiogiai taikomi, nes abiejų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi.

17.4.                      CK 1.138 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad teismas gina civilines teises ir nutraukdamas teisinius santykius. Fakto egzistavimas ar neegzistavimas yra teisinis santykis, kuris gali būti nutrauktas, pripažįstant, kad toks faktas neegzistuoja, o tai padaroma nuginčijant dokumentą, kuriame toks faktas yra įtvirtintas. Vien aplinkybių konstatavimas oficialiame rašytiniame įrodyme, ką atitinka savavališkos statybos aktas, jau sukelia civilines teisines pasekmes, nes tokiomis aplinkybėmis privalu remtis, jas galima paneigti. Aplinkybių paneigimas taip pat sukelia teisines pasekmes, nes jomis nebegalima remtis.

17.5.                      Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. birželio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-57/2018 išaiškino, kad savavališkos statybos aktas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Toks aiškinimas akivaizdžiai parodo, kad savavališkos statybos aktai sukelia teisines pasekmes, nes riboja asmens teises. Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-3466-342/2018 panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. D3-0-2152r-4263, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti statybos leidimą, išduotą ieškovės vardu, Palangos miesto savivaldybės administracija panaikino minėtą statybos leidimą, todėl dėl objektų, dėl kurių surašyti savavališkos statybos aktai, statybos niekam nėra išduota statybos leidimo, o jo išduoti negalima, kol nenuginčyti savavališkos statybos aktai, nes kol yra galiojantis savavališkos statybos aktas, statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas tik tam asmeniui, kuris nurodytas savavališkos statybos akte, ir tik sumokėjus nustatyto dydžio rinkliavą už savavališkos statybos įteisinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas, 18 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas nustato, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Todėl kol yra nenuginčyti savavališkos statybos aktai, Palangos miesto savivaldybės administracija, kuri ir yra faktinė gatvės statytoja, negali išrašyti savo vardu statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbų pagal projektą. Ginčijami savavališkos statybos aktai sukelia teisines pasekmes ne tik ieškovei, bet ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, o tam, kad nesukeltų teisinių pasekmių, jie privalo būti panaikinti, to ieškiniu ir buvo prašoma.

17.6.                      Atsakovė pripažįsta, kad savavališkos statybos aktas yra pagrindas jai priimti privalomojo pobūdžio individualius administracinius aktus. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas dar ir sukelia administracines pasekmes pačiai atsakovei, t. y. suteikia jai teisę taikyti kitiems asmenims privalomai vykdytinus nurodymus, t. y. jais atsakovė sukelia tik sau pačiai reikalingas ir naudingas teisines pasekmes, o siekdama, kad savavališkos statybos akto negalima būtų nuginčyti, kartu siekia užsitikrinti nenuginčijamą, kad ir koks jis būtų nepagrįstas, teisinį pagrindą priimti sprendimus.

17.7.                      Plungės apylinkės teismas šioje byloje 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi Nr. e2-2159-995/2019 nusprendė bylos nagrinėjimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Nr. e2S-1293-796/2019 panaikino minėtą nutartį ir nurodė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą pagal ieškovės ieškinį. Šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties atsakovė nėra apskundusi, ji yra galiojanti ir privaloma vykdyti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktus

18.       Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

19.       Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kitoks reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip procesinio pobūdžio prašymas. Tokio reikalavimo, nors ir nurodyto ieškinyje prie prašymų teismui, neišsprendimas nevertinamas kaip ieškinio reikalavimo neišsprendimas.

20.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

21.       Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, kaip ne kartą nurodyta kasacinio teismo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas neturi teisės keisti faktinio ieškinio pagrindo.

22.       Kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Kartu, atsižvelgiant į skirtingus ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus), tai reiškia, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ar palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

23.       Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).

24.       Kasaciniu skundu skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme, todėl grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodęs, kad iš ginčijamų savavališkos statybos aktų ieškovei kilo tiek administracinės (ieškovei paskirta bauda už savavališką statybą), tiek civilinės (ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius) teisinės pasekmės.

25.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta sąvoka „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas savavališkos statybos akte, kuris, priklausomai nuo to, ar yra priimami ir kokio turinio privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sukelia nevienodas teisines pasekmes.

26.       Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimus, išaiškino, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK bei specialiame Statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2018; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-22/2019).

27.       Vienas iš nuosavybės teisių ribojimų, nustačius savavališkos statybos faktą, reglamentuojamas Statybos įstatyme – pagal šio įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. Pagal to paties straipsnio 18 dalį savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, privalo statybos techniniame reglamente nustatyta tvarka patikrinti, ar nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatęs tokius požymius, jis privalo sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras ir informuoti apie tai Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašymą pateikusį asmenį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atnaujinamos praėjus 20 darbo dienų nuo jų sustabdymo arba anksčiau, kai yra gaunamas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gaunama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir yra nustatoma, kad nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą šio įstatymo 1 priede sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, statybą leidžiantis dokumentas yra neišduodamas.

28.       Apibendrinęs nurodytą teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos akto surašymas, nesant atitinkamų duomenų apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas) arba įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), eliminuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybę. Tai reiškia, kad savavališkos statybos aktas gali turėti įtakos asmens, kuriam jis surašytas, teisėms – t. y. jis gali riboti galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 45 punktas).

29.       Pažymėtina tai, kad savavališkos statybos aktas sukelia ir kitokio pobūdžio civilines teisines pasekmes: CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

30.       Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).

31.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybės visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę, kaip ji suprantama pagal CK 4.37 straipsnį, į statinį egzistavimas siejamas su statinio statybos teisėtumu – tik teisėtai pastatytas statinys (ar statomo statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas (CK 4.103 straipsnis). Todėl savavališkos statybos aktas, nustatantis statybos neteisėtumo faktą, suvaržo sudarančias nuosavybės teisių turinį asmens teises.

32.       Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pastarojo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, pagal kurią pareiga inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nustatyta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Teisė kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nustatyta ir prokuratūrai, kitoms viešojo administravimo institucijoms. Be to, remiantis nurodyto straipsnio 11 dalimi, į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

33.       Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtinti Savavališkos statybos akto rekvizitai. Rekvizituose išdėstyta savavališkos statybos akto forma ir turinys: akte įrašoma, kad šiuo dokumentu konstatuojama savavališka statyba, įvardijamas asmuo, kuriam surašomas aktas (statytojas, statinio savininkas, statinio valdytojas, statinio naudotojas, žemės sklypo savininkas, žemės sklypo valdytojas ar žemės sklypo naudotojas), duomenys apie statinį, dėl kurio konstatuota savavališka statyba, ir atskirų statinio (-ių) patalpų, kuriose atliekami (atlikti) statybos darbai, duomenys, taip pat įrašomi nustatyti pažeidimai: pažeidimų esmė, pažeistos teisės aktų normos, nustatytų pažeidimų padarymo laikas, nurodoma, ar taikyti administracinę atsakomybę, ir jei taip, tai pagal kurią administracinės atsakomybės teisės normą, arba administracinės atsakomybės netaikymo priežastys. Prie užpildyto savavališkos statybos akto būtina pridėti įrodymus: nuotraukas, situacijos planą, taip pat gali būti pridedami kiti įrodymai. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju surašytame savavališkos statybos akte nurodomos skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės.

34.       Savavališkos statybos akte, viena vertus, nurodomi faktiniai duomenys apie statybos darbus ir jų rezultatus, atliktų darbų pobūdis, kiekiai ir apimtys, bet greta to atliekamas teisinis jų įvertinimas: atskleidžiami pažeidimai, jų pobūdis, administracinės atsakomybės taikymas. Šių faktinių duomenų suradimas, užfiksavimas, jų egzistavimo fakto, jų apimčių (laiko, erdvės ir kitais požiūriais) nustatymas ir sulyginimas su tuo, ar faktiniai duomenys atitinka a priori (iš anksto) nustatytus teisės aktų reikalavimus, yra faktų teisinis vertinimas. Tokio turinio išvados yra ne vien faktinio, bet ir teisinio turinio. Jeigu su faktu ir jo teisiniu įvertinimu asmeniui atsiranda tam tikri įpareigojimai, suvaržymai, ribojimai, netekimai ar panašios teisinės pasekmės, tai akivaizdu, kad tokių faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymas turi reikšmę jo teisėms ar pareigoms.

35.       Esant pagrindui surašyti savavališkos statybos aktą, jame konstatuojami asmens veiksmų padariniai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Dėl teisei priešingų veiksmų ir jų padarinių konstatavimo asmuo apskritai gali patirti neigiamus padarinius vien įstatymo pagrindu, net ir nepriėmus individualaus sprendimo konkrečiu atveju, pvz., jam gali tekti įpareigojimai (pateikti dokumentus, paaiškinimus, atlikti deklaravimus ir kt.) ar gali būti suvaržoma naudotis teisėmis (neturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neatitinka sąlygų pasinaudoti specialia teise, uždrausta gauti statybą leidžiantį dokumentą ar kt.). Jeigu asmuo kreipiasi į teismą, ginčydamas tokį dokumentą, kuriuo konstatuoti tam tikri reikšmingi jo teisinei padėčiai faktai, jis turi įrodyti, kad vien dėl paties fakto konstatavimo jo teisės yra pažeistos, t. y. kad vien nuo tokio fakto konstatavimo teisės aktų pagrindu atsiranda jo teises pažeidžiantys padariniai. Atitinkamai, jei faktas nebūtų nustatytas, tai tie neigiami padariniai asmeniui neatsirastų. Minėta, kad savavališkos statybos konstatavimas dėl Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo reikalavimų (nutarties 28, 29 punktai) daro tiesioginį poveikį asmens (statytojo) teisėms.

36.       Pažymėtina, kad vien savavališkos statybos akto priėmimu fiksuojamas asmens atliktos statybos neteisėtumas. Kartu tai reiškia, kad šis asmuo įvertinamas kaip atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, taigi, jis pateikiamas kaip pažeidėjas. Tokio turinio duomenys apie asmenį, be kita ko, turi neigiamą įtaką jo reputacijai visuomenėje. Iš to taip pat kyla asmens poreikis ginčyti savavališkos statybos aktą, siekiant reputacijos gynimo ir gero vardo atkūrimo.

37.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atitinkamai teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad savavališkos statybos aktai patys savaime nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, neva jų nuginčijimas nesukelia teisinių pasekmių asmeniui.

38.       Kasaciniame skunde atsakovė teigė, kad savavališkos statybos aktų pagrindu buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl jų vykdymo terminų pratęsimo ieškovė kreipėsi į administracinį teismą. Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3560-583/2018 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, bet byla pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, administracinės bylos Nr. eA-308-556/2020, dar neišnagrinėta. Ieškovės pareiškimais taip pat pradėti procesai bylose dėl statybos leidimo panaikinimo, dėl administracinio nusižengimo akto panaikinimo (Regionų apygardos administraciniame teisme, bylos Nr. eI-3466-342/2018, Plungės apylinkės teisme, bylos Nr. II-12-588/2018). Nagrinėjamoje byloje ir nurodytuose procesuose yra reikšminga ta pati faktinė aplinkybė, ar pagrįsti ir teisėti yra savavališkos statybos aktai.

39.       Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai gali reikšti galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Kartu, atsižvelgiant į skirtingus ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus), tai reikštų, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo.

40.       Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu tai, kad dalis asmens teisių ir pareigų (ar jų suvaržymų) atsirado vien dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo savavališkos statybos aktais (nutarties 35–37 punktai), o dalis – dėl jų pagrindu vėliau priimtų privalomųjų nurodymų ir kitų teisinių pasekmių taikymo (nutarties 38 punktas). Šiuo atveju svarbu, kad su savavališkos statybos aktų priėmimu yra susijusi ne tik ši, bet ir keletas kitų bylų (Regionų apygardos administraciniame teisme, bylos Nr. eI-3466-342/2018, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos Nr. eA-308-556/2020, Plungės apylinkės teisme, bylos Nr. II-12-588/2018), o joms išspręsti yra svarbus tas pats faktas – ar yra pagrįsti savavališkos statybos aktai, kurių teisėtumas ginčijamas šioje nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, kad bylose gali būti teisiškai reikšmingas tas pats faktas, bet tai yra vien tik pagrindas daryti išvadą dėl galimos faktų prejudicijos, o ne dėl proceso nutraukimo kitose bylose, kai jų procesas vyksta dėl netapataus ginčo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose ar prašymuose teismui, kai ieškinių (prašymų) reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti šią bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ar palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

41.       Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui siekiant įvertinti pareikšto ieškinio reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktus pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai, kad nebuvo pagrindo šios bylos nagrinėti dėl tokių pačių aplinkybių tyrimo kituose procesuose, teisiškai nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis procesas pradėtas pagal paduotą atsakovės kasacinį skundą, kuris yra netenkintas, iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

43.       Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44.       Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1400 Eur, šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės, prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėta pinigų priėmimo kopija patvirtina turėtas išlaidas. Jos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punkto, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

45.       Kasacinis teismas turėjo 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės, kurios kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 5,74 Eur (penkis Eur 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė 

                                        Virgilijus Grabinskas 

                                        Algis Norkūnas