Administracinė byla Nr. A-5072-520/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00217-2018-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui F. A. J.,

pareiškėjams M. N. (M. N.) H. ir M. (M.) H.,

pareiškėjų atstovei advokatei E. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Afganistano Islamo Respublikos piliečių M. (M.) H. ir M. N. (M. N.) H. prašymus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Afganistano Islamo Respublikos piliečiai M. N. H. (toliau – ir pareiškėjas) ir M. H. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. birželio 14 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydami panaikinti M. N. H., M. H. ir jų nepilnamečiams vaikams – H. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir Y. H., gim. (duomenys neskelbtini), taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – jų apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jie yra prieglobsčio prašytojai, į Lietuvą atvyko su nepilnamečiais vaikais, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų šeimos sulaikymo pagrindai išnyko, jie bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis nustatant jų teisinę padėtį ir siekia apsigyventi Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje vietoje Lietuvoje, nes jiems reikalinga saugi ir rami aplinka. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie kartu su savo nepilnamečiais vaikais yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, o šeimos ir pažeidžiami asmenys gali būti sulaikomi tik ypatingais atvejais.
3. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti.
4. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nuo 2014 metų negali priimti sprendimo dėl prieglobsčio šiai šeimai, kadangi šeima nesilaiko įstatymų ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, ilgalaikis teisinio statuso neapibrėžtumas neigiamai veikia ir nepilnamečius šios šeimos narius. Užsieniečių šeima yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, todėl gauna visą būtiną psichologinę, socialinę ir materialinę pagalbą Užsieniečių registracijos centre. Tiek apklausų, tiek teismo posėdžiuose užsieniečiai nurodė, kad jie neturi lėšų gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. birželio 22 d. sprendimu panaikino Afganistano Islamo Respublikos piliečiams M. H., M. N. H. ir jų nepilnamečiams vaikams H. H., S. A. H., M. H. ir Y. H. taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. 
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4050-822/2018 panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą nusprendė apgyvendinti M. H. su vaikais Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2018 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (15/6-13)15PR-36 nutarė užsieniečio M. N. H. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, o  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjui pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nustatyta, kad per šį laikotarpį jokių duomenų apie užsieniečių padarytus Užsieniečių registracijos centro tvarkos pažeidimus nėra.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą, į aplinkybę, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų nenustatyta, į Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, kurioje nurodyta pažeidžiamo asmens sąvoka, į aplinkybę, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas šios šeimos prieglobsčio byloje, įvertinęs byloje surinktus duomenis, tiesiogiai apklausęs proceso dalyvius ir atsižvelgęs į pareiškėjų atstovės argumentą, kad viena iš nevyriausybinių organizacijų turi galimybę padėti apgyvendinti šią šeimą Vilniuje ar kitame didesniame šalies mieste, padarė išvadą, jog Užsieniečių registracijos centre sudarytos sąlygos šios šeimos nepilnamečių vaikų poreikių neatitinka, kelia jiems didelius fizinio ir psichologinio pobūdžio nepatogumus, užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis nustatant jų teisinę padėtį, todėl užsieniečiams paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra adekvati jų padėčiai Lietuvos Respublikoje.

III.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą.
9. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjai teismo posėdyje nepateikė jokių įrodymų, kad jie turėtų galimybę gyventi kitoje vietoje, ir pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjai egzistuoja Įstatymo 113, 114 straipsniuose numatyti sulaikymo pagrindai, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ji yra keturių nepilnamečių vaikų motina, jai pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog netaikant sulaikymo pareiškėjai, nebus įmanoma įvykdyti galutinio sprendimo dėl jos pateikto prieglobsčio prašymo. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad dėl visos šeimos egzistuoja sulaikymo pagrindai, jiems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsniu, galėtų būti pakeista kita alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau pareiškėjai privalo pateikti įrodymus, jog gali apsigyventi kitoje vietoje, t. y. buto savininko sutikimą priimti, nevyriausybinių organizacijų patvirtinimus, kad jie sutinka materialiai išlaikyti šią šeimą ir pan.
10. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjai su vaikais nuo teismo sprendimo panaikinti jiems alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą vis dar gyvena Užsieniečių registracijos centre. Dėl šios šeimos Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos su prašymu įvertinti, ar galėtų būti leista šeimai apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai nesugeba tinkamai rūpintis savo vaikais, t. y. 2 kartus neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, pažeidinėjo savo nepilnamečių vaikų teises – trukdė Migracijos departamentui priimti sprendimus dėl prieglobsčio (ne)suteikimo vaikams nuo 2014 metų. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjų veiksmai neteisėtai vykstant iš Lietuvos Respublikos gali padaryti daug žalos nepilnamečiams asmenims, nes yra nutraukiamas jų ugdymo procesas ir kyla pavojai neteisėtais būdais keliaujant šaltuoju metu.
11. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šeima ir pareiškėjas atskirai yra įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą (pareiškėjas – kaip turintis psichologinių problemų), todėl, apelianto nuomone, ši šeima turi būti nuolat prižiūrima socialinių darbuotojų, psichologų, kas būtų neįmanoma šeimai apsigyvenus jų pasirinktoje vietoje.
12. Apeliantas nurodo, kad Užsieniečių registracijos centro sąlygos atitinka visus keliamus reikalavimus apgyvendinti jame prieglobsčio prašytojus, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neturėdamas jokių įrodymų teigė, kad Užsieniečių registracijos centre sudarytos sąlygos neatitinka normalių gyvenimo ir buities sąlygų šeimoms, o pareiškėjų vaikams šios sąlygos kelia didelius fizinio ir psichologinio pobūdžio nepatogumus.
13. Pareiškėjai M. H. ir M. N. H. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Pareiškėjai nurodo, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju (t. y. kai pažeidžiamas prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pareiškėjai pažymi, kad pagal Įstatymo 79 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojai, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre, arba savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
15. Pareiškėjų teigimu, alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos tik esant sulaikymo pagrindams, todėl ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikytinos tik esant ypatingiems atvejams. Ankstesniuose teismų sprendimuose konstatavus pareiškėjų sulaikymo pagrindus, jie negali egzistuoti neapibrėžtą ar neribotą laiką, nes tai neproporcingai apribotų prieglobsčio prašytojų teisinę padėtį ir judėjimo laisvę. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą įstatymu nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Pareiškėjai pažymi, kad per visą laikotarpį nuo jų apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, jie nepažeidė paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, laikėsi nustatytų prieglobsčio prašytojams pareigų, todėl prielaidos, kad pareiškėjai išvyks, nepasitvirtino.
16. Pareiškėjai teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pareiškėjai vis dar gyvena Užsieniečių registracijos centre, kuris kreipėsi į atitinkamą instituciją, jog pareiškėjai netinkamai rūpinasi vaikais, nelaikytini ypatingomis aplinkybėmis, negali daryti įtakos alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikyti ir nėra reikšmingos sulaikymo pagrindams nustatyti. Pareiškėjai pažymi, kad jie negali išvykti iš Užsieniečių registracijos centro tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo. Pareiškėjai nurodo, kad laisvas judėjimas yra prielaida pasinaudoti galimybėmis apsigyventi Pabėgėlių priėmimo centre, alternatyviose apgyvendinimo patalpose ar laikinuose būstuose.
17. Pareiškėjai nurodo, kad jų gyvenimo Užsieniečių registracijos centre sąlygos neatitinka jų specialiųjų poreikių ir būtent siekis patenkinti šiuos specialiuosius poreikius paskatino kreiptis į teismą su prašymu panaikinti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjai pažymi, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 m. liepos 26 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo, kurių 19 pastraipoje nurodoma, jog komitetas susirūpinęs dėl nepakankamų priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre, įskaitant socialines, psichologines, reabilitacines paslaugas, tarp jų ir prieglobsčio prašytojams su specialiaisiais poreikiais. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Užsieniečių registracijos centre esančios priėmimo sąlygos nėra pakankamos ir pareiškėjams, be to, pareiškėjui yra diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, todėl pareiškėjams reikalinga šiuos poreikius atitinkanti gyvenamoji vieta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar egzistuoja sąlygos alternatyviai sulaikymui priemonei – pareiškėjų Afganistano Islamo Respublikos piliečių M. H. ir M. N. H. kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais apgyvendinimui Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo – panaikinti.
19. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 8 d. į Lietuvą iš Vokietijos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamentas) buvo grąžinti pareiškėjai kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais, gimusiais (duomenys neskelbtini) metais. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 18PR-7 ir 2018 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 18PR-36 atnaujintas pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas iš esmės, jiems išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai (užsieniečių asmens byla, b. l. 53–54).
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4050-822/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 11 d. sprendimą sulaikyti pareiškėją M. H. kartu su nepilnamečiais vaikais ir nusprendė apgyvendinti M. H. su vaikais Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 9 d., t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjui M. N. H. pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, išnagrinėję Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl pareiškėjams taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, 2018 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1200-763/2018 pareiškėjams ir jų keturiems nepilnamečiams vaikams pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų terminą iki 2018 m. rugsėjo 9 d.
21. Pareiškėjai kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais siekia jiems taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimo, motyvuodami tuo, kad jie yra prieglobsčio prašytojai, įtraukti į pažeidžiamų asmenų grupę, jų šeimos sulaikymo pagrindai išnyko ir jie nori apsigyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre nėra jiems (ypač nepilnamečiams vaikams) tinkamos.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą panaikinti alternatyvią sulaikymui priemonę, tenkino šį prašymą (Įstatymo 15 str. 2 d. 5 p.), konstatavęs, kad Užsieniečių registracijos centre sudarytos sąlygos šios šeimos nepilnamečių vaikų poreikių neatitinka, kelia jiems didelius fizinio ir psichologinio pobūdžio nepatogumus, užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis nustatant jų teisinę padėtį, todėl užsieniečiams paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra adekvati jų padėčiai Lietuvos Respublikoje.
23. Apeliantas Užsieniečių registracijos centras su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog gali apsigyventi kitoje vietoje, pareiškėjai nesugeba tinkamai rūpintis savo vaikais, nes du kartus neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, šeimai apsigyvenus jų pasirinktoje vietoje, nebūtų užtikrinta socialinių darbuotojų ir psichologų priežiūra, o Užsieniečių registracijos centro sąlygos atitinka visus keliamus reikalavimus apgyvendinti jame prieglobsčio prašytojus. Apeliantas akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendime nurodytus motyvus, kad dėl pareiškėjos egzistuoja Įstatymo 113 ir 114 straipsniuose nurodyti sulaikymo pagrindai, ir pabrėžia, jog pareiškėjai taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė tik dėl to, kad ji yra keturių nepilnamečių vaikų motina.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
25. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
26. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kitas aplinkybes. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).
27. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjai ir jų vaikai (prieglobsčio prašytojai) nuo 2018 m. balandžio 5 d. yra įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą (užsieniečių asmens byla, b. l. 69). Šiuo atveju pareiškėjai patenka į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategoriją, t. y. užsieniečiai yra ne tik šeima, kuri turi keturis nepilnamečius vaikus, bet ir pareiškėjas atskirai priskirtinas pažeidžiamiems asmenims – jam yra diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas ir sunkios depresijos epizodas (bylos Nr. A-1331-405/2018, b. l. 14).
28. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.
29. Primintina, kad Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.
30. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.), o tai reiškia, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).
33. Kaip minėta, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų užsienietis(-čiai) atitinka ir sulaikymui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjams suteiktas prieglobsčio prašytojų statusas, abejonių dėl pareiškėjų tapatybės nekyla, nėra duomenų, kad keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai nuo 2018 m. balandžio 5 d. yra įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą, duomenų, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pirmą kartą jiems paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės iki prašymo panaikinti alternatyvią sulaikymui priemonę padavimo pareiškėjai būtų pažeidę Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, nėra, pareiškėjai, siekdami geresnių gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiams vaikams, pageidauja gyventi Pabėgėlių priėmimo centre arba kitoje apgyvendinimo vietoje, kurią jiems suteiktų nevyriausybinės organizacijos.
34. Akcentuotina, kad apelianto nurodomu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjai ir nepilnamečiams vaikams alternatyvi sulaikymui priemonė taikyta ne ilgiau kaip iki 2018 m. birželio 9 d. Apeliantas byloje nepateikė įtikinamų įrodymų, kad jis turi duomenų, jog nevyriausybinės organizacijos nesuteiktų pareiškėjams pagalbos ar nėra galimybių pareiškėjų apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre.
35. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 171 patvirtinto Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba kuriems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Migracijos departamento sprendimu gali būti apgyvendinami apgyvendinimo patalpose ar laikinajame būste, atsižvelgiant į Aprašo III skyriuje nustatytus apgyvendinimo reikalavimus. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjai gali būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, laikinajame būste arba kitose prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpose Aprašo prasme tik, jeigu nėra jiems taikomas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl šiuo atveju tik panaikinus alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėjai gali pateikti prašymą dėl apgyvendinimo nurodytose patalpose ar laikinajame būste.
36. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytos aplinkybės sulaikyti pareiškėjų šeimą ir (ar) riboti jų judėjimo laisvę.
37. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto „Dėl Afganistano Islamo Respublikos piliečių šeimos“ Nr. 3SD-221 (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas) nustatyta, kad daugiausiai laiko vaikai praleidžia kambaryje, kuriame jie gyvena šešiese, kieme veikla nėra patraukli, nes teritoriją juosia spygliuotas apsauginis tinklas, kuris sukelia neigiamas emocijas, dėl nuolatinės įtampos vyresnioji mergaitė buvo konsultuota vaikų psichiatro Vilniaus centro poliklinikoje, jai paskirti vaistai, kurie šiek tiek sumažino nerimą; kiti vaikai taip pat patiria įvairaus sunkumo negalavimus. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas serga depresija.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiai pažeidžiamai šešių asmenų pareiškėjų šeimai suteiktos gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre šiuo metu neatitinka jų individualių poreikių, tinkamos aplinkos kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pareiškėjų ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas (t. y. apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre) šiems pareiškėjams ir ypač jų vaikams kelia daug streso ir nepatogumų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netoleruotina situacija, kai dėl pareiškėjų šeimai sudarytų gyvenimo sąlygų nepilnametis vaikas patiria tokio pobūdžio neigiamas emocijas, kad turi vartoti nerimą slopinančius vaistus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų jauną amžių, jų laikymo trukmę centre, jų sveikatos būklę, pripažįsta, kad dėl netinkamų vaikų laikymo sąlygų yra pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (žr., pvz., 2010 m. sausio 19 d. sprendimo byloje Muskhadzhiyeva ir kt. prieš Belgiją, 63 p.).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad pareiškėjai negeba rūpintis savo vaikais, todėl jiems turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėjai pagal savo galimybes (kurios yra apribotos) netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas patvirtina, kad pareiškėjai rūpestingai atlieka savo pareigą rūpintis vaikais, užtikrina jų sveikatos priežiūrą, ugdymą, jiems svarbu, kad vaikai gautų kokybišką ugdymą, visavertį, vaiko poreikius atitinkantį bendravimą; šeimos tarpusavio santykiai artimi, vaikai gerbia tėvus. 
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas (t. y. apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre) pareiškėjų šeimai šiuo metu nėra tikslingas ir proporcingas šeimos elgesiui, neatitinkantis šios pažeidžiamos šeimos ir nepilnamečių vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad poveikio priemonės pareiškėjų šeimai gali būti visiškai panaikintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės panaikinimas neužkirs galimybės pareiškėjams likti Lietuvos Respublikoje iki pradėtos procedūros dėl prieglobsčio (ne)suteikimo pabaigos.
41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir faktines jos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nagrinėjimu atveju yra pagrindas panaikinti taikytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi suformuotos Įstatymo 115 straipsnio nuostatų taikymo praktikos – teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, tinkamai vertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
42. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                 Audrius Bakaveckas

                                                                                         Dalia Višinskienė