Administracinė byla Nr. eAS-186-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 49.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau ir MB) „Litrestas“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Litrestas“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. A1-2029 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Litrestas“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Sprendimo galiojimo sustabdymą.
Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas Sprendimu dvejiems metams sustabdė MB „Litrestas“ ūkinę komercinę prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą viešojo maitinimo įstaigoje. Pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo bus priverstas uždaryti prekybos vietą, kadangi ji nebus konkurencinga, nuostolių atlyginimas bus neįmanomas. Pareiškėjas paaiškino, kad įmonės valdomoje viešojo maitinimo vietoje šiltuoju sezonu dirbo apie 15-25 darbuotojų, su kuriais pareiškėjas negalės tęsti darbo santykių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendimas užkerta kelią tolimesnėms verslo investicijoms, paaiškino, kad yra pradėjęs patalpų pagerinimo darbus. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo pareiškėjas patirs nuostolius, susijusius su patalpų subnuomos sutarties vykdymu.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala. Teismas nurodė, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Įvertinęs ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad vien remiantis aptariama aplinkybe reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymu yra tik apribota pareiškėjo prekyba alkoholiniais gėrimais.
Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, priimti naujai teikiamus įrodymus.
Pareiškėjo vertinimu, teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais teisės aktais vadovaudamasis padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Nurodęs, kad Sprendimu yra tik apribota pareiškėjo prekyba alkoholiniais gėrimais teismas išreiškė pritarimą atsakovo veiksmams.
Pareiškėjas teigia prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aiškiai nurodęs, kad toks nepagrįstas ir neproporcingas prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas daro tiesioginę įtaką ne tik pareiškėjo interesams, bet ir turi įtakos pareiškėjo darbuotojų darbo santykių ir įmonės verslumo situacijai: šio atskirojo skundo pateikimo dieną pareiškėjas yra atleidęs visus darbuotojus iki paaiškės konkretesnė situacija dėl pateikto skundo nagrinėjimo, nes pareiškėjo ūkinė komercinė veikla iš esmės yra nulemta prekybos alkoholiniais gėrimais ir su jais susijusiomis kitomis maisto prekėmis (pvz. užkandžiai, vaisvandeniai). Tokiame mieste-kurorte kaip Palanga vykdyti konkurencijos sąlygomis mažmeninės prekybos verslą yra sudėtinga. Tai investicijų, infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių kompleksiniai klausimai, kurie neišsisprendžia kelių dienų laikotarpiu, be to atitinkamai veiklai būtini leidimai, licencijos, o galiojant Sprendimui uždrausti pareiškėjo ūkinę komercinę veiklą (2 metams) neigiamų pasekmių atsiradimas ir jų pašalinimas iš esmės yra ne tik sudėtingas, bet ir neįmanomas dėl įsteigtų darbo vietų neišsaugojimo, surenkamų pajamų paskirstymo mokesčiams atžvilgiu, kas iš esmės užprogramuoja sukurtos mažosios bendrijos verslo modelio sunaikinimą. Pareiškėjas mano, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino visų prašyme nurodytų argumentų dėl neigiamų pasekmių, kurios iš esmės nulems pareiškėjo veiklos paralyžiavimą, tačiau visiškai neturės įtakos atsakovo priimto sprendimo užtikrinimui. Teismui netaikius laikinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių, ginčo baigtis iš esmės net neturės įtakos pareiškėjo verslo perspektyvai, nes įmonės veikla yra nutraukta ir teisėti lūkesčiai yra pažeisti iš esmės. Pareiškėjas abejoja, kad jo ūkinės komercinės veiklos uždraudimas konkurencinėje aplinkoje pagrindinėje reprezentacinėje kurorto gatvėje užtikrins viešąją tvarką, sumažins alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą, nes šioje gatvėje veikia kitos prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, kurioms neapribotas nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei jų visapusiška prekyba visą parą.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimis administracinėse bylose Nr. AS-444-244/2008, AS-525-182/2014.
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. T2-244 pareiškėjui buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą pareiškėjas taip pat ginčija teisme, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti minėto sprendimo galiojimą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. eI2-2862-609/2023 atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovas nurodo, kad uždraudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nėra prilyginamas visiškam veiklos uždraudimui. Turėdamas maisto tvarkymo pažymėjimą, pareiškėjas teikia viešojo maitinimo paslaugas, iš ko turi (gali surinkti) pajamų. Atsakovo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju pažeis viešąjį interesą, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus.
Atsakovas remiasi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 30-S-1202, kuriame nurodoma, kad vien 2022 m. (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 23 d.) užregistruotas 261 pranešimas apie įvykius, iš jų 221 pranešimas, susijęs su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 211, dėl nusikaltimų asmeniui – 2, dėl turtinės veikos – 8.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, motyvuodamas tuo, kad vien prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to teismas atkreipė dėmesį į būtinybę šiuo atveju apsaugoti viešąjį interesą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo, nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas bus priverstas nutraukti veiklą ir ginčo baigtis jam nebeturės prasmės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.
Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė „sustabdyti MB „Litrestas (juridinio asmens kodas 306041900): 1. Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare 1, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotos 2022-05-12 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-12 įsakymo Nr. Al-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“ 3 punkto pagrindu, galiojimą nuo 2023-01-02 iki 2025-01-02. 2. Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 2, esančiame (duomenys neskelbtini), išduotos 2022-05-12 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-05-12 įsakymo Nr. Al-730 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo MB „Litrestas“ 4 punkto pagrindu, galiojimą nuo 2023-01-02 iki 2025-01-02“.
Kaip jau minėta, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo, be kita ko, nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju ir nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau savo pozicijos, jog būtent šioje proceso stadijoje ginčijamas Sprendimas sukels tokią didelę žalą, kurios atitaisymas būtų labai sudėtingas, iš esmės įrodymais nepagrindė. Pareiškėjo pateikta pridėtinės vertės mokesčio apyskaita ir deklaracija, negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, remonto-apdailos darbų sąmata ir statybos rangos sutartis savaime nepatvirtina, kad Sprendimo galiojimas turės reikšmingos įtakos pareiškėjo gaunamoms pajamoms, kas lemtų visos pareiškėjo veiklos nutraukimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokią pareiškėjo gaunamų pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo veikla yra susijusi išimtinai tik su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kad minėtose patalpose jis negalėtų vykdyti jokios kitos veiklos. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje nesant įrodymų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tokios priemonės taikymas yra negalimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad šiuo atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti laikomi svaresniais už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Atsakovo pateikti argumentai, taip pat byloje esanti kita medžiaga, susijusi su pareiškėjo veikla, leidžia abejoti dėl saugios aplinkos nebuvimo pareiškėjo prekybos vietoje ir šalia jos. Pareiškėjo turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat suformuota pozicija, kad pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑951-822/2017). Taigi ir dėl nurodytos priežasties pripažintina, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje negali būti taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismui sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytose LVAT nutartyse, kuriose buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl jomis remtis nėra pagrindo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Litrestas“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai: Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys