Administracinė byla Nr. I3-2810-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04785-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.9; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grožio spektras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, patikslintą skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grožio spektras“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK arba Komisija) 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. S – 2024/109 (7-2024/84) (toliau – ir MGK Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 1AE-203 (toliau – ir Departamento Sprendimas); 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2024 m. vasario 12 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM320009M (toliau – ir Ataskaita) skundžiamoje dalyje; 4) nustačius, kad reikalinga ištirti papildomus įrodymus, panaikinti MGK Sprendimą, Departamento Sprendimą ir perduoti ginčą nagrinėti Departamentui iš naujo; 5) nenustačius pagrindo panaikinti MGK Sprendimą ir Departamento Sprendimą bei Ataskaitą skundžiamoje dalyje ir grąžinti nagrinėti iš naujo, panaikinti arba sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.
Nurodo, kad 2024 m. sausio 17 d. pareiškėja gavo Kauno TM pranešimą tikrinamam asmeniui apie galimai nepalankaus teritorinės muitinės sprendimo priėmimą Nr. (10.20E/04)-1BE. Bendrovė 2024 m. vasario 7 d. pateikė nuomonę dėl nurodytos informacijos ir dokumentų, kuriais buvo ketinama pagrįsti nepalankų teritorinės muitinės sprendimą, tačiau Kauno TM 2024 m. vasario 12 d. surašė patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad visi pareiškėjos pateikti argumentai yra nepagrįsti, todėl nusprendė apskaičiuoti bendrą mokesčių nepriemoką. Bendrovė 2024 m. kovo 13 d. pateikė Departamentui skundą dėl Ataskaitos, kuriame nurodė, jog bauda apskaičiuota netinkamai ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. pritaikius negaliojančią įstatymo redakciją. Pareiškėja 2024 m. birželio 19 d. gavo Departamento Sprendimą, kuriuo jos skundas patenkintas iš dalies, t. y. nuspręsta pakeisti Ataskaitoje paskirtą baudą iš 13 454 Eur į 8 268 Eur, o likusioje dalyje Ataskaitą patvirtinti. Pareiškėja dėl Departamento Sprendimo pateikė skundą Komisijai, kuri MGK Sprendimu nusprendė patvirtinti Departamento Sprendimą. Pareiškėja su priimtais sprendimais nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
Dėl iš Šveicarijos tiekėjo „A.G.E. Stop GMBH“ importuotų odos priežiūros priemonių (Ataskaitos 4.1.1 punktas) nurodo, kad MGK Sprendime Komisija iš esmės pritarė Departamento išvadai, jog pareiškėjos pateikta sutartis nepagrindžia 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 pritaikytos 3 354,45 CHF nuolaidos pagrįstumo, tačiau pareiškėja su tokia išvada nesutinka. Visų pirma, Bendrovės pateikta sutartis Kauno teritorinės muitinės apskritai buvo laikoma nepriimtinu įrodymu ir nevertinta, tačiau pateikus skundą buvo nurodyta, kad nuolaidą pagrindžianti sutartis nepateikta, o vėliau sutartis jau buvo įvertinta, nurodant, jog nėra duomenų, kad prekės buvo parduotos į Lenkiją. Pareiškėjai kartu su skundu Komisijai pateikus pardavimą į Lenkiją pagrindžiančius duomenis nurodyta, kad tik nedidelė dalis parduota į Lenkiją, be to, nuolaida suteikta didesniu procentu. Pareiškėjai neaišku, dėl ko Kauno TM sutarties apskritai nevertino, o Departamentas sutartį įvertino, nurodydamas, kad trūksta duomenų dėl prekių pardavimo į Lenkiją, tačiau Komisija, gavusi papildomus duomenis dėl prekių pardavimo į Lenkiją, nurodė, kad nuolaida pritaikyta ne tokia apimtimi. Paaiškina, kad išskirtinio platinimo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir joje numatytas nuolaidos taikymas. Muitinės deklaracijų pateikimo data yra 2022 m. sausio 22 d., taigi, ši nuolaida nebuvo pritaikyta po muitinės deklaracijos priėmimo, priešingai, nuolaida pritaikyta ir galiojo muitinės deklaracijos pateikimo metu bei buvo nurodyta ir šalių aptarta pardavimo sutartyje. Pareiškėja įsitikinusi, kad jos teisė gauti nuolaidą galiojo muitinės deklaracijos priėmimo metu ir buvo numatyta pardavimo sutartyje, todėl šių prekių muitinė vertė turi būti laikoma suma su nuolaida ir apskaičiuojama taikant sandorio vertės metodą pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas arba SMK), 70 straipsnio 1 dalį.
Dėl aplinkybių, jog prekės nebuvo ir / ar tik maža jų dalis parduota į Lenkiją, pažymi, kad SMK nuostatos, nustatant muitinę vertę, nenumato sutartinės teisės galiojimo teritoriniu principu. Priešingai, tokiu atveju privalo būti nustatyta, ar muitinės deklaracijos priėmimo metu sutartinė teisė gauti nuolaidą egzistavo, taigi, muitinė vertė nustatoma atliekant muitinės procedūras ir tam, kad būtų galima apskaičiuoti mokėtinus mokesčius. Muitinės vertės apskaičiavimui aplinkybė, kur prekės parduotos po muitinės procedūrų atlikimo, neturi įtakos, todėl šiuo atveju buvo nustatinėjamos nepagrįstai. Be to, nei Įgyvendinimo reglamente, nei Europos Komisijos Muitinės kodekso komiteto (Muitinio įvertinimo pakomitečio) parengto Europos Komisijos muitinio įvertinimo kompendiumo TAXUD/800/2002-LT (toliau – ir Muitinio įvertinimo kompendiumas) 8 komentare nenurodyta, kad prekės pagal sutartį, kurioje numatyta nuolaida importuojamoms prekėms, privalo būti parduotos tik toje teritorijoje, kuri numatyta sudarytoje sutartyje. Priešingai, minimas reglamentavimas imperatyviai reikalauja tik sutartinės teisės gauti nuolaidą pagrindimo, o ne prekių realizavimo atitinkamoje teritorijoje. Aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartis galioja tik Lenkijoje, nesudaro pagrindo išvadą, jog nustatant importuojamų prekių muitinę vertę neturi būti atsižvelgiama į taikytą nuolaidą. Pareiškėjos teigimu, priešingai, tiek pateikta išskirtinio platinimo sutartis, tiek sąskaita neginčijamai patvirtina nuolaidos taikymo pagrįstumą ir faktinį nuolaidos pritaikymą.
Pareiškėja nesutinka su MGK Sprendime nurodyta aplinkybe, jog 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje nurodyta Bendrovei suteikta nuolaida viršija sutartyje nurodytus 15 proc. (nuolaida siekia 35,25 proc.), nors sutartyje nenumatytas didesnių nuolaidų taikymas. Paaiškina, kad išskirtinio platinimo sutarties IV dalies 10 punkte nurodyta, jog, jeigu pareiškėja kiekvieną mėnesį per ketvirtį užsako prekių už 5 000 Šveicarijos frankų, suteikiama 15 proc. nuolaida. Nuo sutarties sudarymo dienos pareiškėja įsigijo iš tiekėjo prekių už 22 363,00 CHF, 15 proc. nuo šios sumos sudaro būtent 3 354,45 CHF sumą, todėl tiekėjas pritaikė šią nuolaidą sekančioje sąskaitoje Nr. 599. Minėtoje 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 atskira eilute 3 354,45 CHF nuolaida išskirta pagrįstai, todėl muitinė vertė turi būti skaičiuojama nuo sumos su nuolaida, t. y. 6 159,55 CHF.
Dėl iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Sana Jardin (UK) Limited“ importuotų kvepalų (Ataskaitos 4.1.3 punktas) nurodo, kad MGK Sprendime teigiama, jog nėra ginčo, kad minėtos prekės („Tester“) neatitinka 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1186/2009), 86 straipsnio 3 dalyje pateiktos „prekių pavyzdžių“ sąvokos, todėl nelaikytinos pavyzdžiais. Tačiau pareiškėja su tuo nesutinka, kadangi Departamento Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad „šios prekės laikytinos pavyzdžiais, naudojamais prekybos vietose pirkėjams susipažinti bei išbandyti parduodamas prekes. Akivaizdu, kad minėti bandikliai turi būti analogiški prekėms, kurias reprezentuoja“. Nors Departamentas šias pigiau įsigytas Sana Jardin prekes pripažino pavyzdžiais, tačiau muitinę vertę apskaičiavo taikant ne sandorio vertės metodą, o vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, nes šios prekės buvo parduotos. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad muitinė vertė turi būti apskaičiuojama pagal sandorio vertės metodą, kadangi šios prekės neatitinka įstatyme reglamentuotos pavyzdžių sąvokos, t. y. pareiškėja mokėjo už šių prekių siuntimą ir apmokėjo už jas mažesnėmis vertėmis. Aplinkybė, kad sąskaitoje jie įvardinti bandikliais, nesudaro pagrindo juos traktuoti pavyzdžiais Reglamento 89 straipsnyje nurodyta prasme, kadangi šių bandiklių pareiškėja įsigijo tik keletą ir mažesnėmis vertėmis, o ne gavo nemokamai, taip pat nebuvo siųsti nemokamai. Pareiškėja sutinka, kad bandikliai yra analogiški reprezentuojamoms prekėms, tačiau jų kaina nėra identiška parduodamoms įprastinėms prekėms, nes pavyzdžiai būna gaunami nemokamai, o bandikliai buvo įsigyti ir už juos apmokėta sąskaitoje nurodytomis vertėmis.
Teigia, kad MGK Sprendime nurodyta, jog pareiškėja nepagrindė 57 proc. žemesnės, lyginant su tapačiomis iš to paties tiekėjo įsigytų prekių, kainos, apsiribodama abstrakčiais skundo teiginiais, kad šios prekės įsigytos per tiekėjo „vykdytą tam tikrų produktų išpardavimą“. Tačiau pareiškėja pabrėžia, kad nurodė visas jai žinomas aplinkybes, o rašytinių įrodymų, kad prekės įsigytos išpardavimo metu, ji gali neturėti dėl objektyvių priežasčių, t. y. su tiekėju dažnai bendraujama žodžiu ir praėjo daug laiko nuo prekių įsigijimo. Nurodo, kad, nors prekės įsigytos mažesnėmis vertėmis, tačiau už jas ir apmokėta būtent mažesnėmis vertėmis. Be to, pateiktoje informacijoje apie galimai nepalankaus sprendimo priėmimą pati muitinė pripažino, kad už šią dalį prekių buvo sumokėta mažesnėmis vertėmis, tačiau, nepaisant to, muitinė vertė nustatyta remiantis kitų tapačių prekių vertėmis, esančiomis Bendrovės sandėlyje, t. y. pagal SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktą.
Dėl akcizo taikymo Sana Jardin kvepaluose esančiam etilo alkoholiui pareiškėja pažymi, kad Kauno TM nurodė, jog akcizas apskaičiuojamas, kadangi prekės pagamintos Jungtinėje Karalystėje, tačiau pareiškėja pateikė tai paneigiančius rašytinius įrodymus. Nepaisant to, Departamentas darė priešingą išvadą, tokiu būdu pripažindamas Kauno TM išvados neteisėtumą, t. y., kad prekės pagamintos Prancūzijoje, taip pat nurodė kitas priežastis, dėl ko akcizo mokestis turi būti taikomas, o būtent – jas išvežus iš Sąjungos muitų teritorijos Sąjungos prekių statusas buvo prarastas, o teisės aktai nenumato jokių pagrindų Sąjungos prekių statusui atstatyti. Pareiškėjai nurodžius teisinį reguliavimą, kad akcizų lengvatos taikomos ne tik Sąjungos prekėms, Komisija nurodė, jog pareiškėja neva nepagrindė, kad kvepaluose esantis etilo alkoholis buvo denatūruotas pagal Prancūzijos reikalavimus ir nepagrindė kvepalų kilmės, tačiau pareiškėja nesutinka su tokia nenuoseklia pozicija. Pažymi, kad pareiškėja pateikė šių prekių, gautų iš gamintojo, saugos lapus, tačiau jie nebuvo įvertinti. Iš MGK Sprendimo pareiškėja daro išvadą, kad Komisija saugos lapais laiko gamintojo pateiktus raštus, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka, o Komisijos posėdžio metu Departamento atstovas, atsakydamas į klausimą dėl saugos lapų vertinimo, nurodė, kad visi dokumentai buvo įvertinti. Pareiškėja tvirtina, kad būtent saugos lapai, iš kurių matosi prekių atitikimas įstatymo reikalavimams, ne tik nebuvo įvertinti, bet ir nebuvo prijungti prie bylos medžiagos.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme (toliau – ir Akcizų įstatymas) numatytos išimtys, kada alkoholio akcizas nėra taikomas, o būtent – Akcizų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog nuo akcizo atleidžiamas „etilo alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomi akcizai“. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu, akcizai netaikomi „denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamybai arba gamybos įrangos, naudojamos šiam konkrečiam gamybos procesui, techninei priežiūrai ir valymui“. Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusioje šio straipsnio redakcijoje buvo nurodyta, jog akcizai denatūruotam pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų produktų gamybai etilo alkoholiui, kuriam akcizai turi būti netaikomi pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (toliau – ir Direktyva 92/83) 27 straipsnio 1 dalies b punktą.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos muitinės interneto puslapyje pateiktas paaiškinimas dėl akcizų lengvatų denatūruotam etilo alkoholiui, kuriame nurodyta, jog „atsižvelgiant į šių Akcizų įstatymo straipsnių, Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 4 punkto ir Reglamento (EB) Nr. 3199/932 nuostatas, nuo akcizų atleidžiamas: <...> 2. iš trečiųjų šalių importuojamų produktų (kitas KN kodas, nei KN 2207 20) sudėtyje esantis denatūruotas etilo alkoholis, kuris denatūruotas: 2.1. pagal kurią nors Sąraše nurodytą formulę ir panaudotas Sąraše nustatytose panaudojimo srityse; arba 2.2. pagal Reglamento (EB) Nr. 3199/93 priede nurodytą bendrą visiško etilo alkoholio denatūravimo formulę (nėra apribojimų panaudojimo sritims)“. Minėtas Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punktas nustato, kad valstybės narės atleidžia nuo mokesčių produktus, kuriems taikoma ši direktyva, nuo suderintų akcizų tokiomis sąlygomis, kurias jos nustato, siekdamos užtikrinti, kad tais atleidimais būtų galima teisingai ir tiesiogiai pasinaudoti ir išvengti bet kokių išsisukinėjimų, vengimo ar piktnaudžiavimo, kai jie yra denatūruoti pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus ir vartojami bet kokio ne žmonių vartojimui skirto produkto gamybai.
Pareiškėjos nuomone, jei ji šias prekes būtų importavusi iš Prancūzijos, prievolė mokėti akcizo mokestį nebūtų kilusi ir ji būtų nuo akcizo mokesčio atleista, o, kadangi tuos pačius Prancūzijoje pagamintus kvepalus ji importavo iš Jungtinės Karalystės, muitinė ne tik taiko akcizo mokestį, bet ir nurodo, kad įstatyme numatyta lengvata netaikoma. Tačiau vien tai, kad parfumerijos gaminiai nebuvo denatūruoti pagal Lietuvos Respublikos etilo alkoholio denatūravimo formulėms keliamus reikalavimus, nereiškia, kad jie nebuvo denatūruoti pagal kitoje valstybėje narėje, t. y. Prancūzijoje, kur gaminiai gaminami, keliamus reikalavimus. Jeigu produktai denatūruoti pagal bet kurios valstybės narės reikalavimus ir vartojami bet kokio ne žmonių vartojimui skirto produkto gamybai, pareiškėjos teigimu, jie atleidžiami nuo akcizo mokesčio. Be to, pareiškėja savo skunduose nurodė, jog jai nebuvo pateiktas susipažinti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas, tokiu būdu užkertant galimybę jį ginčyti. Pareiškėja pažymi, kad ji turi teisę susipažinti su visa medžiaga, tačiau muitinė, atlikdama tyrimą, turi įstatyme nustatytas ir reglamentuotas pareigas, kurios nebuvo tinkamai atliktos. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 133(1) straipsnio 4 dalį kartu su patikrinimo ataskaitos egzemplioriumi mokesčių mokėtojui pateikiami ir visi priedai, tačiau pareiškėjai pateikti tik klasifikavimo aktai, o laboratorinio tyrimo protokolas nebuvo pateiktas.
Dėl iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Mascolo Group Limited“ importuotų plaukų priežiūros priemonių (Ataskaitos 4.1.6 punktas) pažymi, kad Kauno TM Ataskaitoje šios prekės pripažintos pavyzdžiais, nes neva deklaruotos nulinėmis vertėmis. Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kad šios prekės nebuvo gautos nemokamai, nebuvo deklaruotos nulinėmis vertėmis ir už jas buvo apmokėta sąskaitose faktūrose nurodytomis vertėmis bei apmokėta už jų siuntimą. Departamentas, nors ir pritarė Kauno TM išvadai, tačiau nurodė priešingai, t. y. kad prekės nelaikomos pavyzdžiais, nes buvo parduotos. Taigi, pareiškėjai neaišku, ar prekės laikomos pavyzdžiais, ar ne. Pareiškėjos įsitikinimu, esant situacijai, kai prekės nebuvo gautos nemokamai, deklaruotos ne nulinėmis vertėmis, o vertėmis po 0,20 GBP bei įsigytos ir jų siuntimas apmokėtas, dar vėliau buvo parduotos, nustatant muitinę vertę, turėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, o ne SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktas. Nustatant muitinę vertę taikomas sandorio vertės metodas ir tik tada, kai nėra galimybės nustatyti vertės pagal sandorio vertės metodą, taikomos kitos įstatyme numatytos vertės nustatymo procedūros ir būdai, o šiuo atveju pripažinus, kad nėra apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, neaišku, dėl ko jų nebuvo pareikalauta, tačiau iš karto pritaikyti kiti muitinės vertės apskaičiavimo metodai. Pareiškėja akcentuoja, kad ji bendradarbiauja ir teikia visus prašomus dokumentus, tačiau jų vis nepakanka ir kiekvieną kartą po pateiktų procesinių dokumentų nurodomi papildomi dokumentai, reikalingi teisingam sprendimui priimti. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, jog ginčas neišnagrinėtas tinkamai, todėl skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ir ginčas perduotas nagrinėti iš naujo Departamentui, siekiant nustatyti visas teisingam sprendimui priimti būtinas faktines aplinkybes, paaiškinti sandorio aplinkybes, įvertinti dokumentus ir pan.
Dėl baudos pareiškėja pažymi, kad Kauno TM ją pritaikė netinkamai, taikydama negaliojančią įstatymo redakciją, todėl pritaikyta ne 10 proc., o 20 proc. bauda. Nors ši klaida Departamento ištaisyta, tačiau tai kelia pagrįstų abejonių atlikto tyrimo teisingumu, papildomai įvertinus ir tai, kad prie bylos medžiagos neprijungti pareiškėjos pateikti saugos lapai, kurie yra ypatingai svarbūs nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. MGK Sprendime nurodoma, kad nėra teisinės galimybės spręsti dėl pareiškėjos atleidimo nuo 8 268 Eur baudos, nes atleidimą nuo baudos galima nagrinėti tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas arba išdėstytas, tačiau pareiškėja su tokia pozicija nesutinka. Šiuo atveju priverstinis išieškojimas sustabdytas MAĮ 110 straipsnio pagrindu iki kol bus išnagrinėtas kilęs ginčas, todėl akivaizdu, jog mokėtino mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas iki ginčo išnagrinėjimo ir yra visos sąlygos spręsti atleidimo nuo paskirtos baudos klausimą. Priešingu atveju, jei muitinė nebūtų sustabdžiusi priverstinio išieškojimo ir mokėtiną mokestį priverstinai išieškojusi, tai būtų pagrindas spręsti atleidimo nuo baudos klausimą, tačiau pareiškėja nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių ne dėl to, kad vengia juos mokėti, o dėl to, jog kilęs ginčas ir mokėtino mokesčio sumokėjimas / išieškojimas atidėtas pačios muitinės iniciatyva iki ginčo išnagrinėjimo. Aplinkybė, kad pati muitinė sustabdė priverstinį išieškojimą, niekaip negali užkirsti kelio spręsti pareiškėjos atleidimo nuo baudos klausimą, remiantis ta aplinkybe, kad mokestis nesumokėtas. Pareiškėja akcentuoja, kad ji pati sąmoningai nepadarė jokių deklaravimo taisyklių pažeidimų, o, priešingai, muitinės procedūrų teisingam ir tinkamam įforminimui pasamdė muitinės tarpininkus, kuriems keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai bei kurie savo pareigas gali eiti tik išlaikę atitinkamus egzaminus. Minimi skirtingo pobūdžio pažeidimai buvo nulemti būtent muitinės tarpininkų, o ne pareiškėjos veiksmų, kadangi pareiškėja patikrinimo metu teikė visus prašomus dokumentus ir paaiškinimus bei geranoriškai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais pareigūnais. Akcentuoja, kad pareiškėja iki šiol nėra bausta už analogiškus nusižengimus. Pareiškėja akcentuoja, kad ji nesiekia išvengti atsakomybės, tačiau baudos taikymas už kitų asmenų (specialistų) veiksmus yra perteklinis ir neatitinkantis teisingumo ir proporcingumo reikalavimų, todėl pareiškėja turėtų būti atleista ne nuo mokesčių sumokėjimo, o būtent nuo pritaikytos baudos ar bent jau jos dalies. Taip pat pabrėžia, kad Ataskaita paskirtos baudos ir muitinės tarpininkams, pripažįstant ir šių asmenų kaltę, todėl pareiškėja nėra tiesiogiai atsakinga dėl padaryto pažeidimo, nes kitu atveju tarpininkams nebūtų skirta bauda. Ataskaitoje nurodyta, jog apskaičiuojama solidari mokesčių nepriemoka ir solidari bauda UAB „Grožio spektras“ bei UAB „Skubios siuntos“, tačiau nepateikta argumentų, kurie pagrįstų tokios solidarios atsakomybės taikymą. Be to, nepateikta argumentų, dėl kokių priežasčių solidari atsakomybė netaikoma ir kitiems muitinės tarpininkams, pateikusiems klaidingas muitinės deklaracijas.
Dėl neištirtų aplinkybių, turinčių reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, pareiškėja pažymi, kad skunde Komisijai nurodė, jog neištirta dalis reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių būtinumą pripažino ir pati muitinė. Vienas iš skundo reikalavimų buvo „nustačius, kad reikalinga ištirti papildomus įrodymus, panaikinti 2024-06-19 Muitinės departamento sprendimą dėl UAB „Grožio spektras“ skundo ir Pareiškėjos skundą perduoti Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo“. Pareiškėjos teigimu, MGK Sprendime šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas ir dėl jo nepasisakyta. Be to, pareiškėja tiek patikrinimo metu, tiek ir Departamentui nagrinėjant skundą geranoriškai bendradarbiavo su muitinės pareigūnais ir vykdė visus pateiktus prašymus, įskaitant ir konkrečių dokumentų ar jų vertimo pateikimą, tačiau, nepaisant to, tyrimo metu nebuvo ištirta daug itin svarbių dokumentų.
Atsakovas Departamentas atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl iš Šveicarijos tiekėjo „A.G.E. Stop GMBH“ importuotų odos priežiūros priemonių nurodo, kad Kauno TM patikrino Bendrovės iš Šveicarijos bendrovės „A.G.E. Stop GMBH“ įsigytų odos priežiūros priemonių, deklaruotų importo muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 2 priede, išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūrai, muitinės vertės deklaravimo teisingumą. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 pareiškėjos įsigytoms prekėms suteikta 3 354,45 Šveicarijos frankų (CHF) nuolaida. Pareiškėja pateikė muitinei išskirtinio platinimo sutartį Lenkijoje (angl. „Exclusive Distribution Agreement in Poland“), pasirašytą 2021 m. rugpjūčio 17 d., ir paaiškino, kad ,,vadovaujantis sutarties VI dalies 10 punktu, jeigu pirkėjas užsako prekių už sutartą sumą, pardavėjas suteikia 15 proc. nuolaidą. Pagal sutartį su tiekėju „A.G.E. Stop GMBH“ nuolaida yra skaičiuojama nuo bendros sumos už metų pirkimus“. Kauno TM, pasisakydama dėl pirmiau minėtos aplinkybės, pažymėjo, jog, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 130 straipsnio nuostatomis, siekiant pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį nustatyti nuolaidas atsižvelgiama, jeigu tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija, pardavimo sutartyje numatytas jų taikymas ir jų suma. Pirmiau minėtą Įgyvendinimo reglamento normą papildo Muitinio įvertinimo kompendiumo 8 komentaro dėl nuolaidų vertinimo nuostata, numatanti, jog atliekant muitinį įvertinimą ši nuolaida turi būti susijusi su importuojamomis prekėmis, be to, muitinės deklaracijos priėmimo metu turi galioti sutartinė teisė gauti tokią nuolaidą. Tokiu būdu, atsižvelgęs į minėtas normas, taip pat įvertinęs faktines aplinkybes, vietos mokesčių administratorius padarė išvadą, jog 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 atskira eilute išskirta 3354,45 CHF nuolaida muitinės vertės mažinimo požiūriu yra nepriimtina, nes sutartinė teisė gauti tokią nuolaidą negaliojo, tokiu būdu prekių, deklaruotų 2022 m. vasario 8 d. muitinės deklaracijomis Nr. 22LTVC0100IM02A444, Nr. 22LTVC0100IM02A5F1, Nr. 22LTVC0100IM02A650, Nr. 22LTVC0100IM02A618, Nr. 22LTLC0100IM03EFC7 ir Nr. 22LTVC0100IM02A626, nurodytomis Ataskaitos 2 priedo 2–7 eilutėse, muitine verte laikytina 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 nurodyta nesumažinta 9 514 CHF prekių vertė. Departamentas nesutinka su skunde išdėstytais motyvais dėl nuolaidos taikymo ginčo prekėms, kadangi dokumentinių įrodymų, t. y. pardavimo sutarties, kurioje ir būtų numatytas nuolaidos įsigytoms prekėms taikymas, nebuvo pateikta, nepaisant to, kad toks dokumentas tiesiogiai įvardytas Įgyvendinimo reglamento 130 straipsnyje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad išskirtinio platinimo sutartis Lenkijoje kaip įrodymas nėra priimtinas, nes, kaip matyti iš paties sutarties pavadinimo, ji skirta reglamentuoti pareiškėjos įsigytų prekių platinimą Lenkijos Respublikoje, tačiau Bendrovė nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, jog ginčo deklaracijomis deklaruotos prekės buvo skirtos minėtos valstybės rinkai. Taigi, vien nuolaidos taikymo faktas nėra pakankamas tam, kad į nuolaidą būtų atsižvelgta muitinio įvertinimo tikslais. Taip pat atsakovas nesutinka su teiginiais, kad sutartiniai santykiai, kiek tai susiję su nuolaidų taikymu, turi būti aiškinami plačiai, geografinis aspektas jokios įtakos neturi, muitiniam įvertinimui pakanka konkliudentinių veiksmų tarp šalių, o dokumentiniai įrodymai nėra būtini. Atsakovės nuomone, Departamento Sprendime ir MGK Sprendime teisingai nuspręsta, kad jokio pagrindo pripažinti nuolaidą ir atitinkamai koreguoti muitinę vertę nebuvo.
Dėl iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Sana Jardin (UK) Limited“ importuotų kvepalų atsakovė pabrėžia, kad, nusprendus taikyti sandorio vertės metodą, turi būti aiškios visos su prekių pirkimu susijusios sąlygos ir visos kitos sandorio sudarymo aplinkybės. Departamentas sutinka su MGK Sprendime išdėstytais teisiniais ir faktiniais pagrindais, kuriais remdamasi muitinė nusprendė ginčo prekių muitinę vertę apskaičiuoti vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktu, t. y. tapačių prekių muitinio įvertinimo metodu, taikant Bendrovės patikrinimo metu pateiktas tapačių prekių kainas, nurodytas Ataskaitos 4 priede. Pažymi, kad dalis muitinės deklaracijomis deklaruotų prekių, įsigytų pagal sąskaitas Nr. 4302 (2022 m. rugsėjo 1 d.), Nr. 4367 (2022 m. spalio 19 d.), Nr. 4522 (2023 m. balandžio 25 d.) ir Nr. 4596 (2023 m. liepos 11 d.), buvo įvardytos „bandikliais“ (angl. „Tester“). Šios prekės laikytinos pavyzdžiais, naudojamais prekybos vietose pirkėjams susipažinti ir išbandyti parduodamas prekes, todėl akivaizdu, kad minėti bandikliai turi būti analogiški prekėms, kurias reprezentuoja. Atkreipia dėmesį, kad jokių dokumentinių įrodymų apie priežastis, lėmusias kur kas žemesnę šių prekių kainą, pareiškėja nepateikė, apsiribodama skunde nurodytu teiginiu, jog galimai prekių pardavėjas vykdė prekių išpardavimą. Pareiškėja nesutinka su ta Ataskaitos dalimi, kuria muitinės deklaracijomis deklaruotiems parfumerijos gaminiams nuspręsta apskaičiuoti akcizo mokesčius, nepaisant to, kad, jos teigimu, minėtos prekės pagamintos Prancūzijoje ir denatūruotos pagal minėtos valstybės reikalavimus. Atsakovė pažymi, kad pagal SMK 5 straipsnio 24 punktą, ne Sąjungos prekėmis vadinamos laikomos 23 punkte nenurodytos prekės arba Sąjungos prekių muitinį statusą praradusios prekės. Vadovaujantis teisės aktais, net ir pripažinus, jog minėtos prekės buvo pagamintos Prancūzijoje ir kartu įgijusios Sąjungos prekių statusą, jas išvežus iš Sąjungos muitų teritorijos Sąjungos prekių statusas vis tiek buvo prarastas. Teisės aktai nenumato jokių pagrindų Sąjungos prekių statusui atstatyti, todėl prekių tiekėjo ar prekių importuotojo patvirtinimai, kaip ir ant prekių pakuočių esantys užrašai, neįrodo ir negali įrodyti nei prekių kilmės, nei prekių statuso. Atitinkamai prekių pagaminimo vieta taip pat nėra įrodymas, jog prekės buvo pagamintos laikantis toje valstybėje nustatytų reikalavimų. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja muitinės deklaracijų Nr. 22LTLC0100IM1A7AD9 (2022 m. spalio 5 d.), Nr. 22LTLC0100IM1D1048 (2022 m. lapkričio 3 d.), Nr. 23LTLC0100IM099F41 (2023 m. gegužės 2 d.) bei Nr. 23LTKC0100IM112670 (2023 m. liepos 29 d.) 34-ame langelyje kaip prekių kilmės šalį deklaravo Jungtinę Karalystę. Taigi, pareiškėjos teiginiai dėl minėtomis deklaracijomis deklaruotos parfumerijos pagaminimo vietos, t. y. Prancūzijos, dėl ko šioms prekėms turėtų pripažįstama Sąjungos prekių kilmė, atmestini kaip nepagrįsti.
Departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad parfumerijos gaminiams ,,Sana Jardin“ akcizo mokesčiai negalėjo būti taikomi, kadangi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir SMK įgyvendinimo taisyklės), 15 punktas nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – KN), Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Muitinės laboratorijos 2023 m. lapkričio 27 d. tyrimo protokolu Nr. 23MLT1904 ištirta prekė – parfumuotas vanduo „Sana Jardin“, ir nustatyta, kad minėtos prekės sudėtyje esančio etilo alkoholio denatūravimas neatitinka Lietuvos Respublikos etilo alkoholio denatūravimo formulėms keliamų reikalavimų, o joms rekomenduotinas KN kodas – 3305 00 90, nacionalinis papildomas kodas – X107. Pareiškėja, siekdama nuginčyti šią Muitinės laboratorijos išvadą, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą, tačiau tokių išvadų nepateikė. Byloje ginčo dėl to, kad Muitinės laboratorijoje tirtos prekės yra tapačios kitoms ginčo deklaracijomis deklaruotoms prekėms, nėra. Kaip matyti iš importo deklaracijų turinio, sutampa prekių aprašymas, deklaruotas TARIC kodas bei prekių siuntėjas, taigi, daryti prielaidas dėl galimo tirtų ir kitomis ginčo deklaracijomis deklaruotų prekių skirtumo, turinčio įtakos tarifiniam klasifikavimui, nėra. Atsakovo nuomone, vietos mokesčių administratorius pagrįstai taikė ištirtų prekių rezultatų ekstrapoliaciją kitoms tapačioms pareiškėjos importuotoms prekėms. Pažymi, kad atleisti pareiškėją nuo akcizo mokesčių, vadovaujantis Akcizų įstatymo 28 straipsnio 1 punktu, nėra pagrindo. Remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu, matyti, kad pirmiau minėti parfumerijos gaminiai nebuvo denatūruoti pagal Lietuvos Respublikos etilo alkoholio denatūravimo formulėms keliamus reikalavimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog parfumuotas vanduo „Sana Jardin“ atitiko ir kitą Akcizų įstatymo 28 straipsnio 1 punkte nustatytą sąlygą, t. y. kad minėta prekė buvo panaudota ne maistui skirtų produktų gamybai arba gamybos įrangos, naudojamos šiam konkrečiam gamybos procesui, techninei priežiūrai.
Dėl iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Mascolo Group Limited“ importuotų plaukų priežiūros priemonių Departamentas laikosi pozicijos, kad šių prekių laikyti pavyzdžiais, kaip tai numato Reglamento Nr. 1186/2009 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, negalima, nes „prekių pavyzdžiai“ – tai bet kuris prekių rūšį pristatantis daiktas, kuris savo pateikimo būdu ir kiekiu negali būti naudojamas jokiais kitais tikslais, išskyrus pastangas gauti tos rūšies ir kokybės prekių užsakymus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos importuoti pavyzdžiai neatitinka tokių reikalavimų, t. y. už įsigytus prekių pavyzdžius tiekėjui „Mascolo Group Limited“ nemokėjo, tačiau juos pardavė pilna kaina, be to, už tapačias prekes vėlesnėse siuntose, kai buvo importuojami dideli minėtų prekių kiekiai, pareiškėja įsigijo daug kartų (10 kartų ir daugiau) didesnėmis vertėmis, sprendimas netaikyti sandorio vertės metodo minėtų prekių muitinei vertei nustatyti pagrįstas. Taigi prekių, deklaruotų Ataskaitos 7 priede išvardytomis muitinės deklaracijomis, muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktu, taikant tapačių prekių muitinio įvertinimo metodą ir remiantis pareiškėjos importuotų tapačių prekių (pagamintų to paties gamintojo, analogiško aprašymo, vienodų visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją) kainomis, kurios nurodytos Ataskaitos 7 priede. Pareiškėja teigė, kad ginčo prekės įsigytos mokant už prekės vienetą po 0,20 GBP, tačiau, nors Bendrovė patikrinimo metu pateikė paaiškinimus, kad prekės įsigytos mažesnėmis vertėmis, nes jos buvo pavyzdžiai, bet tai tik jos subjektyvus vertinimas. Atsakovas pastebi, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog šios prekės neatitinka įstatyme reglamentuotos pavyzdžio sąvokos, todėl jų muitinė vertė turėtų būti nustatoma remiantis deklaruota muitine verte. Tačiau Departamentas laikosi pozicijos, jog ginčo prekės nelaikytinos prekių pavyzdžiais, o tai pripažino ir pati pareiškėja mokestinio patikrinimo metu, taip pat skunde Departamentui. Nepaisant tos aplinkybės, kad, vietos mokesčių administratoriaus teigimu, už prekes mokėta nebuvo, nors pareiškėja tvirtino, jog prekių pardavėjui sumokėjo sumą, nurodytą muitinės deklaracijoje, ši aplinkybė neapsprendžia ginčo prekių kaip prekių pavyzdžių fakto, nes prekių pavyzdžiai gali būti tiek gauti nemokamai, tiek įsigyti už nedidelę vertę. Ginčo, kad šios prekės parduotos ta pačia kaina, kaip ir kitos pareiškėjos importuotos analogiškos prekės, nėra, todėl tai yra dar vienas pagrindas šių prekių nelaikyti pavyzdžiais.
Pasisakydamas dėl baudos Departamentas cituoja Muitinės ir reeksporto deklaracijų?, pateikiamu? elektroninėmis duomenų? apdorojimo priemonėmis raštu, surašymo taisyklių?, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. Nr. 1B-810 įsakymu (toliau – ir Deklaracijų surašymo taisyklės), 16.3.8.1 papunktį, kuriame nurodyta, jog skaičius „2“ reiškia kodą, kai prekes deklaranto vardu deklaruoja tiesioginis atstovas. Iš ginčo muitinės deklaracijų 14 langelio matyti, kad pareiškėja minėtoje deklaracijoje įrašė skaičių „2“, t. y. veikė savo vardu. Nepaisant to, kad Bendrovės vardu deklaracijas teikė muitinės tarpininkas, veikęs kaip tiesioginis atstovas, atsakomybė už visų dokumentų, susijusių su deklaruojama preke, pateikimą, taip pat už prievolių, susijusių su ginčo muitinės deklaracijos įforminimu, įvykdymą tenka pareiškėjai. Pažymi, kad nesurinkta jokių įrodymų apie galimą mokesčio įstatymo pažeidimą, padarytą dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti.
Dėl pareiškėjos ir UAB „Skubios siuntos“ solidarios atsakomybės atsakovas pažymi, kad šioje dalyje vietos mokesčių administratoriaus konstatuoto mokestinio pažeidimo pareiškėja ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu neskundė. Deklaracijų surašymo taisyklių 18.3.9.3 papunktyje nurodyta, jog skaičius „3“ reiškia kodą, kai prekes deklaruoja netiesioginis atstovas. Iš importo deklaracijos Nr. 22LTVC0100IM0E3364 (2022 m. liepos 19 d.) 14-ojo langelio matyti, kad minėtoje deklaracijoje įrašytas skaičius „3“, t. y. UAB „Skubios siuntos“ deklaravo, jog veikia kaip netiesioginis pareiškėjos atstovas. Remiantis SMK nuostatomis, bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje, o toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais. Taigi, UAB „Skubios siuntos“, pateikusi ginčo deklaraciją savo vardu, veikė kaip deklarantas, netiesiogiai atstovavo pareiškėjai ir veikė jos interesais. Pagal SMK 77 straipsnio 3 dalį skolininku laikomas deklarantas, o netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku. Kadangi asmuo, deklaruojantis prekes muitinėje, yra atsakingas ne tik už atitinkamų formalumų įvykdymą muitinės deklaracijos pateikimo metu, tačiau ir už kitų prievolių bei pareigų, kylančių po muitinės deklaracijos įforminimo vykdant muitinės procedūrą, tinkamą atlikimą, todėl solidariai atsakingi už šį mokestinį pažeidimą, susijusį su importo deklaracijos Nr. 22LTVC0100IM0E3364 (2022 m. liepos 19 d.) pateikimu, laikytini tiek UAB „Skubios siuntos“, tiek pareiškėja.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl Ataskaitos 4.1.1 punkto nurodo, kad Bendrovės įgaliotas asmuo D. P. pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytą sutartį ,,Išskirtinio platinimo sutartis Lenkijoje“ (Exclusive Distribution Agreement in Poland), kuri negalioja Lietuvoje, todėl visiškai nesvarbu, kam vėliau parduotos iš tiekėjo įsigytos prekės. Minėtoje sutartyje aptartos nuolaidos ir jų taikymas yra skirti Lenkijos bendrovėms, o ne Lietuvos, todėl nurodyti sutarties punktai neturi įtakos Bendrovės į Lietuvos Respubliką importuotų prekių muitinei vertei nustatyti. Akcentuoja, kad ginčo prekės importuotos į Lietuvos Respubliką, todėl sutartis turi galioti Lietuvoje, o aplinkybė, kam jos buvo ar bus parduotos, neturi reikšmės nustatant ginčo prekėms muitinę vertę.
Kauno TM vertinimu, Ataskaitoje pagrįstai padaryta išvada, kad 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 atskira eilute išskirta 3 354,45 CHF nuolaida muitinės vertės mažinimo požiūriu yra nepriimtina, kadangi sutartinė teisė gauti tokią nuolaidą negaliojo. Atsižvelgiant į tai, prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Ataskaitos 2 priede (Eil. Nr. 2–7), muitine verte pagrįstai laikytina 2022 m. sausio 22 d. sąskaitoje Nr. 599 nurodyta nesumažinta prekių vertė 9 514 CHF.
Dėl Ataskaitos 4.1.3 punkto, t. y. dėl Bendrovės mažesnėmis vertėmis gautų prekių pavyzdžių, paaiškina, kad Kauno TM atlikto patikrinimo metu, išanalizavus Bendrovės buhalterinės apskaitos registrą ,,Prekės judėjimo kortelė“, nustatyta, jog iš tiekėjo „Sana Jardin (UK) Limited“ importuoti kvepalų pavyzdžiai buvo parduoti, todėl jie neatitinka teisės aktuose išdėstytų pavyzdžiams keliamų reikalavimų. Kadangi pareiškėja importuotus kvepalų pavyzdžius panaudojo komerciniais tikslais, t. y. pardavė, tačiau tiekėjui „Sana Jardin (UK) Limited“ sumokėjo mažiau nei už tapačias prekes, kurias importavo dideliais kiekiais, kvepalų pavyzdžių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodas nebuvo taikomas. Importuojamų prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktu, tapačių prekių muitinio įvertinimo metodu, taikant Bendrovės patikrinimo metu pateiktas tapačių prekių (pagamintų to paties gamintojo, apskaitytų pareiškėjos sandėlio apskaitoje taikant tą patį prekės numerį ir aprašymą, vienodų visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją) kainas.
Pasisakydama dėl akcizo taikymo tiekėjo ,,Sana Jardin“ kvepaluose esančio etilo alkoholiui, pažymi, kad pagal SMK įgyvendinimo taisyklių 15 punkto nuostatas, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Remiantis Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatais (2023 m. lapkričio 27 d. Tyrimo protokolas Nr. 23MLT1904), Kauno TM buvo surašytas 2023 m. lapkričio 29 d. prekių klasifikavimo aktas Nr. 23K0242, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjos importuotų kvepalų ,,Sana Jardin“ sudėtyje esančio etilo alkoholio denatūravimas neatitinka Lietuvos Respublikos etilo alkoholio denatūravimo formulėms keliamų reikalavimų.
Dėl kilmės šalies, kurioje pagaminti tiekėjo ,,Sana Jardin“ kvepalai, pažymi, kad tiekėjo ,,Sana Jardin (UK) Limited“ išrašytose sąskaitose nurodyta, jog kvepalai pagaminti Didžiojoje Britanijoje, o tai neginčijamai įrodo minėtų prekių kilmę. Patikrinimo metu 2023 m. spalio 19 d. Bendrovės įgalioto asmens D. P. elektroniniu paštu paprašius pateikti informaciją apie kvepalų sudėtį, iš gamintojo gauti saugos lapai nebuvo pateikti. Kauno TM pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę pateikti minėtus dokumentus, atsakydama į 2024 m. spalio 17 d. raštą Nr. (10.20/04)-1BE-494 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“, tačiau dokumentų nepateikė.
Dėl Ataskaitos 4.1.6 punkto, t. y. dėl Bendrovės iš tiekėjo „Mascolo Group Limited“ mažesnėmis vertėmis gautų prekių pavyzdžių, pažymi, kad Kauno TM atlikto patikrinimo metu, išanalizavus Bendrovės buhalterinės apskaitos registrą ,,Prekės judėjimo kortelė“, pareiškėjos 2023 m. spalio 23 d. paaiškinimą nustatyta, kad iš tiekėjo „Mascolo Group Limited“ importuoti plaukų priežiūros priemonių pavyzdžiai buvo parduoti, todėl jie neatitinka teisės aktuose išdėstytų pavyzdžiams keliamų reikalavimų. Kadangi pareiškėja importuotus plaukų priežiūros priemonių pavyzdžius panaudojo komerciniais tikslais, t. y. pardavė, tačiau tiekėjui „Mascolo Group Limited“ sumokėjo mažiau nei už tapačias prekes, kurias importavo dideliais kiekiais, plaukų priežiūros priemonių pavyzdžių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodas nebuvo taikomas. Importuojamų prekių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktu, tapačių prekių muitinio įvertinimo metodu, taikant Bendrovės patikrinimo metu pateiktas tapačių prekių (pagamintų to paties gamintojo, apskaitytų Bendrovės sandėlio apskaitoje taikant tą patį prekės numerį ir aprašymą, vienodų visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją) kainas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. S – 2024/109 (7-2024/84), Departamento 2024 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 1AE-203 ir Kauno TM 2024 m. vasario 12 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 4KM320009M skundžiamos dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė atliko Bendrovės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, apimančios 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir susijusios su prekių išleidimu į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu muitinės procedūromis, taip pat patikrino prekių, įformintų elektroninėmis importo deklaracijomis Nr. 23LTKC0100IM0BECB0 (2023 m. gegužės 29 d.) ir Nr. 23LTKC0100IM0F48E8 (2023 m. liepos 5 d.), muitinio deklaravimo teisingumą.
Pagal žodinį tikrintojo nurodymą Bendrovė Kauno teritorinei muitinei pateikė paaiškinamuosius raštus 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. lapkričio 6 d.
Prieš priimdama sprendimą Kauno teritorinė muitinė 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. (10.20/04)-1BE-494 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“ informavo Bendrovę apie galimą nepalankų sprendimą ir nurodė priežastis, kuriomis ketina jį pagrįsti. Atsakydamas į šį pranešimą Bendrovės direktorius I. K. Kauno teritorinei muitinei 2024 m. vasario 7 d. raštu pateikė paaiškinimus.
Kauno teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu nustatė pažeidimus, susijusius su prekių muitinės vertės bei kilmės deklaravimu, taip pat pažeidimus dėl tarifinio prekių klasifikavimo, todėl priėmė Ataskaitą, kuria nusprendė įregistruoti 10 054 Eur muito, 24 733 Eur akcizo bei 206 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) skolą muitinei, taip pat dėl laiku nesumokėto muito, akcizo bei PVM apskaičiavo atitinkamai 343 Eur, 3 585 Eur ir 34 Eur delspinigių. Už padarytą mokestinį pažeidimą, atsižvelgus į nustatytas atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, pareiškėjai paskirta 20 proc. dydžio bauda – 13 620 Eur.
Pareiškėja iš dalies nesutiko su Ataskaita, todėl apskundė ją Departamentui. Skundą motyvavo tuo, jog nesutiko su muitinės sprendimu prekių, deklaruotų 2022 m. vasario 8 d. muitinės deklaracijomis Nr. 22LTVC0100IM02A444, Nr. 22LTVC0100IM02A5F1, Nr. 22LTVC0100IM02A650, Nr. 22LTVC0100IM02A618, Nr. 22LTLC0100IM03EFC7 ir Nr. 22LTVC0100IM02A626, muitinę vertę skaičiuoti be prekių pardavėjo pritaikytos nuolaidos. Teigė, kad muitinė nepagrįstai nepripažino prekių, įsigytų iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Sana Jardin Limited“ ir įformintų muitinės deklaracijomis Nr. 22LTLC0100IM1A7AD9 (2022 m. spalio 5 d.), Nr. 22LTLC0100IM1D1048 (2022 m. lapkričio 3 d.), Nr. 23LTLC0100IM099F41 (2023 m. gegužės 2 d.) ir Nr. 23LTKC0100IM112670 (2023 m. liepos 27 d.), deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiavo šių prekių muitinę vertę tapačių prekių muitinio įvertinimo metodu, pakeitė TARIC kodus, be to, neatsižvelgė į tai, kad šios prekės yra ne Jungtinės Karalystės, o Prancūzijos kilmės. Pareiškėja nesutiko su muitinės sprendimu perskaičiuoti prekių, įsigytų iš Didžiosios Britanijos tiekėjo „Mascolo Group Limited“ ir įformintų muitinės deklaracijomis Nr. 21LTVC0100IM0135E2 (2021 m. sausio 20 d.), Nr. 21LTKC0100IM0CF416 (2021 m. balandžio 27 d.), Nr. 21LTVC0100IM0F7FD1 (2021 m. liepos 15 d.), Nr. 21LTLC0100IM215771 (2021 m. lapkričio 25 d.), Nr. 21LTKC0100IM269868 (2021 m. gruodžio 8 d.), Nr. 22LTKC0100IM0114A6 (2022 m. sausio 13 d.), Nr. 22LTVC0100IM0A7D40 (2022 m. gegužės 25 d.), Nr. 22LTVC0100IM0C9988 (2022 m. birželio 27 d.), Nr. 22LTVC0100IM0F4901 (2022 m. rugpjūčio 3 d.), Nr. 22LTLC0100IM19C525 (2022 m. rugsėjo 28 d.) ir Nr. 22LTKC0100IM209500 (2022 m. gruodžio 22 d.), deklaruotos muitinės vertės. Pareiškėja skunde Departamentui laikėsi pozicijos, jog bauda skirta neturint tam teisinio bei faktinio pagrindo, be to, vietos mokesčių administratorius, skirdamas minimalią baudą, turėjo skirti ne 20 proc., o 10 proc. dydžio baudą. Skundu prašė panaikinti mokestinę nepriemoką, apskaičiuotą skundžiamos Ataskaitos 4.1.1. punkto 1 dalyje, 4.1.3. punkto 1, 2, 3 ir 4 dalyse, 4.1.6. punkto 1, 2, 3 dalyse bei 4.1.9 punkte, taip pat atitinkamai perskaičiuoti delspinigius.
Departamentas Sprendimu tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir pakeitė Ataskaita paskirtą baudą iš 13 454 Eur į 8 268 Eur bei patvirtino Ataskaitą likusioje dalyje.
Pareiškėja apskundė Departamento Sprendimą Komisijai, kuri MGK Sprendimu patvirtino Departamento Sprendimą.
Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaitos dalimi, kurios Departamentas nepanaikino, taip pat su Departamento Sprendimu ir MGK Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.
Šioje byloje ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir kiti susiję aktai.
Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: i) įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus; ii) geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus; iii) prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti; c) jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.
Įgyvendinimo reglamento 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta SMK 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog, siekdama paneigti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Taigi, įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, kuri turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių vertei neįmanoma nustatyti. Deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2722-442/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021).
Nagrinėjamu atveju muitinė, pareiškėjos importuotoms prekėms netaikydama sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, vadovavosi tuo, kad muitinei išdėsčius abejones ir kilusius klausimus dėl sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumo ginčo prekių muitinės vertės nustatymui, pareiškėja nepagrindė, kas galėjo turėti įtakos labai žemai prekių vertei, nepateikė visos informacijos, galinčios pagrįsti deklaruotą prekių vertę. Muitinė vadovavosi SMK Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsniu ir sprendė, jog pareiškėjai nepašalinus abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės, SMK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas sandorio vertės metodas netaikytinas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje Nr. C-291/15 pateikiamas iki SMK ir SMK Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas normų aiškinimas, tačiau pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime Nr. C-291/15 Euro 2004. Hungary pažymėjo, jog Įgyvendinimo reglamento 181a straipsnyje (atitinkančiame SMK Įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnį) numatyta, kad, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, kad deklaruojama importuojamų prekių vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą, tokių prekių muitinės vertės ji neprivalo nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu. Todėl ji gali nepatvirtinti deklaruotos vertės, jeigu šių abejonių išlieka po to, kai ji galbūt paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir atitinkam asmeniui suteikė priimtiną galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės (31 punktas). Tais atvejais, kai paaiškėja, jog deklaruota kaina daugiau nei 50 proc. mažesnė už vidutinę statistinę kainą, reikia pripažinti, kad tokio kainos skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos atitinkamų prekių muitinės vertės (39 punktas). Importuotų prekių sandorio vertę patvirtinančių dokumentų autentiškumas nėra lemiamas elementas; tai tik vienas iš veiksnių, į kuriuos gali atsižvelgti muitinė. Nepaisant šių dokumentų autentiškumo, muitinė gali abejoti importuotų prekių muitinės vertės teisingumu (41 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, nustatant prekių muitinę vertę, pirmenybė teikiama sandorio vertės muitinio įvertinimo metodui ir šis metodas yra pagrindinis bei dažniausiai taikomas muitinio įvertinimo metodas. Bet <..> deklaruota itin maža prekių vertė suteikė pagrindo <...> muitinei, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 1 dalimi, kreiptis <...> dėl papildomos informacijos pateikimo (LVAT 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-96-575/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (LVAT 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-290-09).
Teismas, pasisakydamas dėl Ataskaitos 4.1.1 punkto, akcentuoja, jog Įgyvendinimo reglamento 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad siekiant pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį nustatyti muitinę vertę, į nuolaidas atsižvelgiama, jeigu tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija, pardavimo sutartyje numatytas jų taikymas ir jų suma. Šia Įgyvendinimo reglamento normą papildo Muitinio įvertinimo kompendiumo 8 komentaro dėl nuolaidų vertinimo nuostata, kurioje numatyta, jog atliekant muitinį įvertinimą ši nuolaida turi būti susijusi su importuojamomis prekėmis ir muitinės deklaracijos priėmimo metu turi galioti sutartinė teisė gauti tokią nuolaidą.
Pareiškėjos teigimu, Išskirtinio platinimo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 17 d., o muitinės deklaracijų pateikimo data yra 2022 m. sausio 22 d., todėl toks nuolaidos galiojimas, pasak pareiškėjos, atitinka prieš tai nurodytą sąlygą. Tačiau teismas pažymi, kad, įvertinus į bylą pateiktus dokumentus, matyti, jog pareiškėja nepateikė į bylą sutarties, kuri galiotų Lietuvoje ir būtų teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 17 d. Išskirtinio platinimo sutarties, jos nuostatos susijusios su gaminiais ir jų platinimu bei pardavimu Lenkijoje, o kitų dokumentų, kurie leistų manyti, jog pareiškėja turėjo teisę taikyti nuolaidą prekėms ir Lietuvoje, byloje nėra. Pareiškėja pati pripažįsta, jog esminė aplinkybė yra tai, ar muitinės deklaracijos priėmimo metu egzistavo sutartinė teisė gauti nuolaidą, tačiau šiuo atveju į bylą nepateikus duomenų apie tokius susitarimus, egzistavusius muitinės deklaracijos pateikimo metu, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, jog deklaracijos teikimo metu buvo susitarimas dėl nuolaidos taikymo prekėms Lietuvoje, todėl mokesčių administratorius pagrįstai laikė, jog nebuvo pagrindo pripažinti nuolaidą ir koreguoti muitinę vertę.
Reglamento Nr. 1186/2009 86 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant 90 straipsnio 1 dalies a punkto, nedidelės vertės prekių pavyzdžius, tinkamus tik ieškant užsakymų tų prekių, kurias jie reklamuoja ir kurias ketinama importuoti į Bendrijos muitų teritoriją, leidžiama įvežti be importo muitų. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad, prašant atleisti tam tikrus prekių pavyzdžius nuo importo muitų, jie būtų perplėšti, subadyti, aiškiai ir neištrinamai pažymėti ar kitaip visiškai sugadinti ir netinkami vartoti su sąlyga, kad išlaikytų savo kaip tam tikrų prekių pavyzdžių pobūdį (2 dalis). 1 dalyje „prekių pavyzdžiai“ – tai bet kuris prekių rūšį pristatantis daiktas, kuris savo pateikimo būdu ir kiekiu negali būti naudojamas jokiais kitais tikslais, išskyrus pastangas gauti tos rūšies ir kokybės prekių užsakymus (3 dalis).
Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio „antriniai muitinio įvertinimo metodai“ 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį [Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas], ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis“. Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“.
Byloje muitinė „Sana Jardin“ prekes pripažino pavyzdžiais, dėl to muitinę vertę apskaičiavo taikant ne sandorio vertės metodą, o vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalimi, nes šios prekės buvo parduotos ne kaip pavyzdžiai, tačiau pareiškėja laikosi pozicijos, kad tai nebuvo prekių pavyzdžiai, kadangi ji apmokėjo už šių prekių siuntimą ir apmokėjo už jas mažesnėmis vertėmis.
Pažymėtina, kad muitinė gali paprašyti papildomos informacijos, pavyzdžiui, ji gali paprašyti pateikti pardavimo sutartis, kurios gali būti naudojamos įvairiems sąskaitos faktūros aspektams patvirtinti (pvz., bet kokiam apribojimui, sąlygai ar aplinkybei); sutartis dėl autorinių atlyginimų; tarpininkavimo sutartis, pagal kurias gali būti nustatytas priedas už komisinius; gabenimo ir draudimo dokumentus, siekiant nustatyti pristatymo sąlygas ar gabenimo po atvykimo į įvežimo vietą išlaidas; apskaitos registrus, kuriais remiantis galima patikrinti, ar lėšos buvo faktiškai pervestos pardavėjui ir pan. Tokių dokumentų pagrindinė paskirtis yra parodyti prekybinę prekių istoriją ir kartu nurodyti sandorių, su kuriais jie yra susiję, duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Muitinės kodekso 14 straipsnį, įgyvendinant muitų teisės aktus, kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su atitinkamomis prekybos prekėmis operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą (LVAT 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).
Kaip matyti, pareiškėja teikė muitinei sąskaitas, išrašus iš elektroninio pašto apie susirašinėjimą su tiekėjais ir kitus dokumentus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindė duomenų apie parduodamų prekių kainas, todėl negalėjo būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais deklaruotą prekių muitinę vertę, o tikrinamo deklaruoto sandorio vertė žymiai mažesnė, lyginant su kitų importuotojų deklaruotomis panašių prekių sandorių vertėmis, sukauptomis Muitinės departamento informacinėje sistemoje, taigi teismas sutinka, kad dėl šių aplinkybių muitinei kilo pagrįstų abejonių dėl sandorio vertės metodo pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatas taikymo. Nagrinėjamu atveju muitinei kilo pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės už visą sumokėtą prekės kainą, nes pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindė deklaruotos sandorio vertės, kadangi juose buvo nurodyta neišsami informacija, nepateikti duomenys apie parduodamų prekių kainas. Be to, pati pareiškėja skunde nurodo, kad ji pateikė visus turėtus įrodymus, o rašytinių įrodymų, kad prekės įsigytos išpardavimo metu, ji neturi, nes su tiekėju dažnai bendrauja žodžiu ir praėjo daug laiko nuo prekių įsigijimo. Teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi būtent pareiškėja, siekdama paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal SMK 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad tokių dokumentų nepateikta, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nagrinėjamoje situacijoje taikyti negalima. Pažymėtina, kad importuotų prekių muitinė vertė buvo nustatinėjama pagal 74 straipsnio 2 dalies a punktą, t. y. tapačių prekių muitinio įvertinimo metodu.
Pagal SMK 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą.
Pažymėtina, kad pareiškėja laikosi pozicijos, jog Sana Jardin (UK) Limited kvepalai yra pagaminti Prancūzijoje, o juose esantis etilo alkoholis denatūruotas pagal Prancūzijoje galiojančius reikalavimus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja muitinės deklaracijų Nr. 22LTLC0100IM1A7AD9 (2022 m. spalio 5 d.), Nr. 22LTLC0100IM1D1048 (2022 m. lapkričio 3 d.), Nr. 23LTLC0100IM099F41 (2023 m. gegužės 2 d.) bei Nr. 23LTKC0100IM112670 (2023 m. liepos 29 d.) 34-ame langelyje kaip prekių kilmės šalį deklaravo Jungtinę Karalystę. Pareiškėja įrodinėja prekių kilmę iš gamintojo gautais saugos lapais, kuriuose neva nurodoma, kad tiekėjo ,,Sana Jardin“ kvepalai (UK) Limited išrašytose sąskaitose pagaminti Prancūzijoje. Bylos duomenimis, teritorinė muitinė patikrinimo metu 2023 m. spalio 19 d. paprašė Bendrovės atstovo D. P. elektroniniu paštu pateikti informaciją apie kvepalų sudėtį, tačiau šie iš gamintojo gauti saugos lapai nebuvo pateikti. Teritorinė muitinė nurodė, kad pareiškėja šiuos dokumentus turėjo galimybę pateikti ir atsakydama į 2024 m. spalio 17 d. raštą Nr. (10.20/04)-1BE-494 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“, tačiau dokumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, leidžiančių manyti priešingai, t. y. kad ji pateikė tokius dokumentus (nepateikė elektroninio pašto susirašinėjimo ar pan.), o, kaip matyti, saugos lapus pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, todėl jos argumentai, kad saugos lapai nebuvo įvertinti, taip pat ir teiginiai dėl parfumerijos pagaminimo vietos, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjos įsigytų „Mascolo Group Limited“ plaukų priežiūros priemonių nustatyta, kad pareiškėja, deklaruodama šias prekes, muitinės deklaracijų 22 langelyje nurodė prekių bendrąją faktūrinę vertę, deklaruotą pagal muitinio įforminimo metu pateiktas „Mascolo Group Limited“ išrašytas sąskaitas, kuriose dalies prekių kaina – 0,20 GBP. Pareiškėja, siekdama patvirtinti tokią žemą vertę, 2023 m. spalio 23 d. raštu paaiškino, kad dalis prekių gautos nemokamai marketingo rėmimo tikslais, tačiau parduotos pilna kaina. Tačiau teritorinė muitinė nelaikė šių ginčo prekių pavyzdžiais, kadangi jos neatitinka Reglamento Nr. 1186/2009 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų prekių pavyzdžiams keliamų reikalavimų – už minėtus prekių pavyzdžius pareiškėja nemokėjo tiekėjui „Mascolo Group Limited“, pardavė juos pilna kaina, o už tapačias prekes vėlesnėse siuntose, kai buvo importuojami dideli prekių kiekiai, pareiškėja įsigijo daug kartų (10 kartų ir daugiau) didesnėmis vertėmis. Dėl šių priežasčių teritorinė muitinė netaikė sandorio vertės metodo šių ginčo prekių muitinei vertei nustatyti, taikydama SMK 74 straipsnio 2 dalies a punkto metodą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek teritorinė muitinė, tiek Departamentas „Mascolo Group Limited“ plaukų priežiūros priemonių nelaikė pavyzdžiais, kadangi šios prekės neatitinka prekių pavyzdžio sąvokos, t. y. buvo parduotos ta pačia kaina, kaip ir kitos Bendrovės importuotos analogiškos prekės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kad prekės nebuvo gautos nemokamai, deklaruotos ne nulinėmis vertėmis, o vertėmis po 0,20 GBP bei įsigytos ir jų siuntimas apmokėtas, dar vėliau buvo parduotos, todėl nustatant muitinę vertę turėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, o ne SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja jokiais duomenimis nepagrindė itin žemos šių prekių kainos, o vėliau tapačias prekes, importuojant dideliais kiekiais, iš to paties tiekėjo įsigijo 10 kartų ir daugiau kartų didesnėmis vertėmis. Akcentuotina, kad šios išvados pareiškėja niekaip nepaneigė nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, be to, nepateikė įrodymų, jog apskritai už šias prekes sumokėjo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti sandorio vertės metodą tokių prekių muitinei vertei nustatyti, o muitinė pagrįstai prekių muitinę vertę nustatė importuotų tapačių prekių, pagamintų to paties gamintojo, analogiško aprašymo, vienodų visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją, muitinėmis vertėmis, vadovaudamasi SMK 74 straipsnio 2 dalies a punktu.
Pareiškėjos teigimu, pripažinus, kad nėra apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, muitinės įstaigos turėjo iš jos šių duomenų pareikalauti, o ne iš karto pritaikyti kitus muitinės vertės apskaičiavimo metodus. Be to, pareiškėjai neaišku, kokius dokumentus ji turi teikti, kadangi, nors ir bendradarbiauja, tačiau teikiamų dokumentų vis nepakanka ir kiekvieną kartą nurodomi papildomi dokumentai, reikalingi teisingam sprendimui priimti. Pareiškėja mano, kad ginčas neišnagrinėtas tinkamai, todėl skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti ir ginčas perduotas nagrinėti iš naujo Departamentui, siekiant nustatyti visas teisingam sprendimui priimti būtinas faktines aplinkybes.
Šiame kontekste pažymėtina, kad MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčas neišnagrinėtas tinkamai, kadangi Bendrovė, vykdant jos ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, Kauno teritorinei muitinei teikė paaiškinamuosius raštus 2023 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Taip pat, prieš priimdama sprendimą, Kauno TM 2024 m. sausio 17 d. raštu Nr. (10.20/04)-1BE-494 „Pranešimas tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą“ informavo Bendrovę apie galimą nepalankų sprendimą, o pareiškėja, atsakydama į šį pranešimą, 2024 m. vasario 7 d. raštu pateikė paaiškinimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad siekiant objektyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo tokie vėliau pateikti įrodymai turi būti atidžiai įvertinti ir turi būti išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių jie buvo pateikti ne iš karto, o po tam tikro laiko. Be abejonės, tokį įrodymų pateikimo uždelsimą gali nulemti objektyvios priežastys, tačiau taip pat toks vėlesnis įrodymų pateikimas gali reikšti ir mokesčių mokėtojo bandymą, žinant nustatytus jo mokesčių nesumokėjimo faktus, sudaryti jo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių vykdymo (LVAT 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-1067-06).
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai ne kartą buvo suteikta galimybė teikti dokumentus, pagrindžiančius jos poziciją, ji šia galimybe pasinaudojo, o byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios galėjo lemti vėlesnį įrodymų pateikimą. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad kai kuriuos dokumentus, pavyzdžiui, saugos lapus, pareiškėja pateikė tik vėliau, o ne patikrinimo metu, galimai siekdama patvirtinti ne iš tikrųjų buvusius faktus, o siekdama sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti atsakomybės. Be to, ESTT yra nurodęs, kad sandorio vertė turi atsispindėti realią importuojamų prekių ekonominę vertę ir kad muitinė gali nepatvirtinti deklaruotos vertės, jeigu išlieka abejonės po to, kai ji paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir suteikė asmeniui galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės (2013 m. gruodžio 12 d. C-116/12; 2016 m. birželio 16 d. C-291/15). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos argumentai, jog muitinės įstaigos neįvertino visų dokumentų, o ji nežinojo, ką teikti, vertinami kritiškai, nes yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys aukščiau išdėstytiems argumentams, todėl atmestini.
Baudos skiriamos asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus (MAĮ 140 straipsnio 1 dalis). Bauda skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą; kaltę (kaltės formą ir rūšį); dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (MAĮ 140 straipsnio 2 dalis). Iš šių ir kitų MAĮ nuostatų, įskaitant 141 straipsnio 1 dalyje numatytus atleidimo nuo baudos pagrindus, išplaukia, kad ši ekonominė sankcija yra siejama su konkrečiu mokesčių mokėtoju, padariusiu mokesčių įstatymų pažeidimus.
Šiuo atveju nustatyta, kad Departamento sprendimu bauda pareiškėjai buvo sumažinta nuo 20 proc. iki 10 proc., t. y. bauda perskaičiuota iš 13 454 Eur į 8 268 Eur.
Atleidimo nuo pagal MAĮ 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (MAĮ 141 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašymą atleisti ją nuo baudos arba sumažinti baudą grindžia dviem įstatyme numatytais pagrindais, t. y. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, motyvuodama tuo, jog ji pati sąmoningai nepadarė jokių deklaravimo taisyklių pažeidimų, o muitinės procedūrų teisingam ir tinkamam įforminimui pasamdė muitinės tarpininkus. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių išvadą, jog būtent jos mokestinis elgesys nulėmė tai, kad susidarė mokestinė prievolė. Pareiškėjos bendradarbiavimas ir tai, kad ji samdė muitinės tarpininkus, savaime nepaneigia pareiškėjos kaltės dėl jos mokestinio elgesio, todėl darytina išvada, kad pareiškėja, prašydama atleisti nuo baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodė, kad ji mokesčių įstatymus pažeidė nesant jos kaltės.
LVAT, aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, jog šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios; minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis; tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., 2005 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-141/2005; 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-941/2013). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie LVAT praktikoje aptartų aplinkybių buvimą ginčo atveju, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėją ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atleisti nuo baudos mokėjimo.
Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas (ginčui aktualios redakcijos MAĮ 141 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju MGK Sprendime nurodė, kad nėra teisinės galimybės spręsti dėl Bendrovės atleidimo nuo 8 268 Eur baudos, nes nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėja būtų sumokėjusi apskaičiuotus mokesčius, susijusius su paskirta bauda, ar jų mokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas. Priešingai, nustatyta, kad Bendrovės atstovas 2024 m. rugpjūčio 7 d. el. paštu informavo Komisiją, jog mokesčiai nėra sumokėti, tačiau jų priverstinis išieškojimas sustabdytas MAĮ 110 straipsnio pagrindu iki kol bus išnagrinėtas kilęs ginčas. Taigi, pareiškėja ir teismui nepateikė tokių duomenų, kurie leistų ją atleisti nuo baudos, todėl atleidimas nuo paskirtos baudos negalimas. Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirta minimali bauda, atsižvelgiant į sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, todėl, nustačius jos neteisėtus veiksmus, baudos mažinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos nuomone, nepateikta argumentų, kurie pagrįstų solidarios atsakomybės taikymą, taip pat nėra argumentų, dėl kokių priežasčių solidari atsakomybė netaikoma ir kitiems muitinės tarpininkams, pateikusiems klaidingas muitinės deklaracijas. Teismas pažymi, kad pareiškėja, veikdama savo vardu, deklaracijų teikimo metu deklaracijos 14 langelyje įrašė skaičių „2“ (jei veikia kaip tiesioginis atstovas), kitu atveju, jei veikė kaip netiesioginis atstovas, turėjo įrašyti skaičių „3“. Pareiškėjai pagal teisinį reguliavimą kyla atsakomybė dėl ginčo deklaracijose pateiktų duomenų tikslumo ir su deklaracijomis susijusių mokestinių prievolių vykdymo, todėl Bendrovė, neatsižvelgiant į tai, kokių pareigų neatliko ar netinkamai atliko jos pasamdyti muitinės tarpininkai, pagrįstai ginčo situacijoje pripažinta skolininke muitinei. Pažymėtina, kad pareiškėja savo iniciatyva gali civilinio proceso tvarka teikti atgręžtinį reikalavimą UAB „Skubios siuntos“, jeigu mano, kad jos teisėti interesai buvo pažeisti.
Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas daro išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kauno TM ir Departamentas šioje byloje skundžiamus sprendimus priėmė įvertinę visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių muitinę imtis visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek Kauno TM Ataskaitoje, tiek Departamento ir MGK sprendimuose aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pareiškėja pažeidė. Konstatuotina, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl jų naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atmetus pagrindinius skundo reikalavimus pareiškėjos išvestinis reikalavimas perduoti ginčą nagrinėti Departamentui iš naujo arba panaikinti / sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grožio spektras“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“, patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė