Civilinė byla Nr. e2A-144-881/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00366-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;
3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko dėl neteisėto žymens naudojimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Flameksas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovei UAB „Flameksas“ ir Ko (toliau – ir atsakovė) komercinėje ir bet kurioje kitoje vykdomoje veikloje bet kokiu būdu ir forma naudoti žymenį „Flameksas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitą naudojimą; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Flameksas“ ir Ko pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebūtų naudojamas žymuo „flameksas“, ir šiuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, nurodant, kad atsakovei per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalimi, bus skirta 100 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, kurią atsakovė turės sumokėti ieškovei.
2. Nurodė, kad ieškovė užsiima prekyba priešgaisrine įranga ir teikia priešgaisrinės įrangos techninio aptarnavimo paslaugas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2023 m. vasario 13 d. įregistruotas grafinis prekių ženklas „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ (paraiškos padavimo data 2022 m. rugsėjo 27 d., Nr. 20221516, prekių ženklo registracijos Nr. 88386). Ieškovė UAB „Flameksas“ nuo įsteigimo (2022 m. lapkričio 25 d.) iki 2022 m. gruodžio 27 d. priklausė atsakovei kaip dukterinė bendrovė. Iki ieškovės įsteigimo, atsakovė buvo viena bendrovė, kuri teikė pirminių gaisro gesinimo priemonių pardavimo ir priežiūros paslaugas, taip pat atliko priešgaisrinio dažymo ir sandarinimo darbus statybiniuose objektuose.
3. UAB „Dovana namams“ nuo 2022 metų gegužės mėn. pradėjo derybas su atsakove dėl pirminių gaisro gesinimo priemonių pardavimo ir priežiūros paslaugų verslo perleidimo. Deryboms nepasibaigus, atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. įsteigė naują bendrovę UAB „Flameksas LT“, kurios pavadinimas 2023 m. vasario 3 d. buvo pakeistas į dabartinį ieškovės pavadinimą UAB „Flameksas“ ir tą veiklos (verslo) sritį, dėl kurios perleidimo derėjosi su UAB „Dovana namams“, 2022 m. gruodžio mėn. perkėlė į UAB „Flameksas LT“ (šiuo metu UAB „Flameksas“). Perkeliant pirminių gaisro gesinimo priemonių pardavimo ir jų priežiūros paslaugų veiklą iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko į UAB „Flameksas LT“ buvo perkelti darbuotojai, įranga, automobiliai, klientų, kurie už paslaugas atsiskaitydavo su atsakove, sąrašas. Įvykus verslo perkėlimui, nuo 2022 m. gruodžio 22 d. nurodytas paslaugas teikė tik ieškovė. Po verslo dalies perkėlimo, atsakovė derybose su UAB „Dovana namams“ pastarajai pasiūlė įsigyti ieškovę ir vykdyti pirminių gaisro gesinimo priemonių pardavimo ir priežiūros paslaugų veiklą. Šalys suderino esmines sutarties sąlygas, iš kurių viena, kad atsakovė dar iki ieškovės akcijų perleidimo sandorio perleis UAB „Dovana namams“ prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ ir jo domeną bei savo veikloje ir pavadinime nebenaudos šio prekių ženklo ir žymenų „flameksas“.
4. Pagal 2022 m. gruodžio 23 d. prekių ženklo ir domeno pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Dovana namams“ už 30 000 Eur iš atsakovės įgijo prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ ir domeną https://flameksas.lt. Pagal 2022 m. gruodžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Dovana namams“ už 40 000 Eur iš atsakovės įsigijo 100 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijų ir tapo ieškovės akcininke bei savininke. 2022 m. gruodžio 28 d. UAB „Dovana namams“ ir atsakovė pasirašė nekonkuravimo sutartį. 2023 m. vasario 3 d. ieškovės pavadinimas „Flameksas LT“ pakeistas į „Flameksas“. 2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) UAB „Dovana namams“ išdavė prekių ženklo registracijos liudijimą Nr. 88386. 2023 m. birželio 1 d. UAB „Dovana namams“ pagal teisių į registruotą prekių ženklą perdavimo sutartį perleido ieškovei teises į prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ bei į visus šio prekių ženklo žymenis. 2024 m. sausio 30 d. prekių ženklo savininke VPB registre įregistruota ieškovė.
5. Nepaisydama anksčiau nurodytų susitarimų ir jų pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų, atsakovė bendrovės pavadinime „Flameksas“ ir Ko naudoja ieškovei priklausančio prekių ženklo „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ žymenį „flameksas“ ir atsisako pakeisti bendrovės pavadinimą, taip pažeisdama ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisėtus interesus. Ieškovės interesų pažeidimas taip pat pasireiškia esamų bei potencialių klientų ir visuomenės klaidinimu, nes dalis ieškovės klientų iki UAB „Flameksas LT“ pardavimo UAB „Dovana namams“ naudojosi atsakovės paslaugomis toje verslo dalyje, kuri buvo perkelta į ieškovę ir mokėjimus vykdė į atsakovės bankines sąskaitas. UAB „Dovana namams“, įsigydama UAB „Flameksas LT“ (UAB „Flameksas“), suprato, kad perkėlus veiklą iš atsakovės į ieškovę esami ir potencialūs klientai gali suklysti užsakydami paslaugas bei mokėdami už jas, todėl buvo sudaryta prekių ženklo perleidimo sutartis, kad atsakovė nebenaudotų žymens „flameksas“. Iki veiklos perkėlimo, atsakovė naudojosi domenu www.flameksas.lt ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nepakeitus juridinio asmens pavadinimo, ieškovės klientai klaidingai mano, kad jei atsakovės pavadinime yra žymuo „flameksas“ tai ir bet kuris elektroninio pašto adresas, kuriame yra žymuo „flameksas“, priklauso atsakovei ir juo galima susisiekti būtent su atsakove. Todėl dalis atsakovei adresuotų raginimų grąžinti per klaidą pervestus pinigus, siunčiami ieškovei priklausančiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – uždraudė atsakovei UAB „Flameksas“ ir Ko vykdant komercinę veiklą naudoti žodinį žymenį „flameksas“, taip pat naudoti žymenį „flameksas“ komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje. Kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei priklausantį prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ sudaro žodinis žymuo „flameksas“, kuris turi skiriamąjį požymį. Žymuo „flameksas“ taip pat yra dominuojantis žymuo, nes užrašytas didžiosiomis raidėmis, apibrėžtas siaura grafine linija. Teismas nurodė, kad kiti grafiniai elementai, t. y. dviejų spalvų stilizuotas trikampis ir esminiai besiskiriančiu mažesniu šriftu užrašyti žodžiai „priešgaisrinė įranga“ turi mažiau dominuojantį pobūdį. Kadangi žodinis žymuo „flameksas“ tiesiogiai neaprašo prekių, kuriomis prekiauja ieškovė, t. y. gesintuvų ir (ar) kitos priešgaisrinės įrangos, teismas padarė išvadą, kad žymuo „flameksas“ turi stiprų skiriamąjį požymį.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė užsiima priešgaisrinės įrangos prekyba ir jos priežiūra, o atsakovė – priešgaisrinės apsaugos rangos darbais, įskaitant dažų gamybą, teismas nusprendė, jog ginčo šalių prekės ir paslaugos nėra tapačios, tačiau yra panašios, todėl ieškovės prekių ženklo skiriamojo požymio, t. y. žymens „flameksas“, naudojimas atsakovės komercinėje veikloje gali klaidinti visuomenę. Teismas iš viešai skelbiamo interneto portalo rekvizitai.vz.lt duomenų nustatė, kad prie atsakovės juridinio asmens aprašymo portale yra ir nuotrauka, kurioje naudojamas ne tik žodinis žymuo „flameksas“, bet ir ieškovei priklausantis prekių ženklas. Teismo vertinimu, toks ieškovės prekių ženklo naudojimas, kuomet tiek ieškovės, tiek atsakovės veikla yra susijusi su priešgaisrine sauga, yra klaidinantis, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti žodinį žymenį „flameksas“. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama uždrausti atsakovei vykdant komercinę veiklą naudoti žodinį žymenį „flameksas“ prekėms ar paslaugoms žymėti, taip pat komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, yra pagrįsti.
9. Dėl ieškovės reikalavimo dalies uždrausti bet kokioje kitoje veikloje, taip pat bet kokį kitą naudojimą, teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju teisių gynybos būdai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnyje, kuriame nėra numatytas teisių gynybos būdas uždrausti bet kokį kitą naudojimą bet kokioje kitoje veikloje. Dėl reikalavimo dalies uždrausti naudoti žodinį žymenį „flameksas“ interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. sutartimi atsakovė perleido domeną ir su šiuo domenu susietą interneto svetainę, taip pat susijusius elektroninio pašto adresus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė toliau naudotų domeną ir elektroninio pašto adresus po jų perleidimo ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai uždrausti naudoti žymenį „flameksas“ bet kokioje kitoje veikloje ir (ar) uždrausti naudoti žymenį „flameksas“ interneto tinklalapiuose ir domenų pavadinimuose nėra suderinami nei su teisiniu reguliavimu, nei su ieškinio faktiniu pagrindu.
10. Teismas nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra grindžiamas tuo, jog atsakovė, įsteigusi naują juridinį asmenį, į kurį buvo perkelta dalis verslo, bei šią verslo dalį perleidusi kartu su prekių ženklu, domenu ir elektroninio pašto adresais, turi pakeisti juridinio asmens pavadinimą, tokiu būdu užtikrinant ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių apsaugą. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys sulygo ar apskritai derėjosi dėl to, jog perleidus naujai įsteigtą juridinį asmenį UAB „Flameksas LT“, atsakovė pakeis juridinio asmens pavadinimą UAB „Flameksas“ ir Ko taip, kad jame nebeliktų žymens „flameksas“. Teismas nesutiko su ieškove, kad įrodymas, jog atsakovė viešai šalia savo pavadinimo skelbė ir UAB „Megastatus“ pavadinimą, pagrindžia tokį susitarimą.
11. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsnio 3 dalis dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinimo nagrinėjamu atveju netaikytina. Šiuo atveju yra aktualūs juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo registracijos momentai. Nagrinėjamu atveju ieškovės prekių ženklas registruotas vėliau nei atsakovės juridinio asmens pavadinimas, todėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Teismas akcentavo, kad ieškinys grindžiamas ne juridinių asmenų pavadinimų tapatumu ar panašumu, bet prekių ženklo, kuris įregistruotas vėliau nei juridinio asmens pavadinimas, skiriamojo žymens panašumu. Teisinės reikšmės, anot teismo, neturi ieškovės pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimai su klientais, kurie patvirtina, kad klientai painioja ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimus. Teismas nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas paremtas ne tuo, jog ieškovės juridinio asmens pavadinimas yra tapatus ar panašus į atsakovės juridinio asmens pavadinimą, bet tuo, kad ieškovė įregistravo prekių ženklą ir kaip jo savininkė turi teisę reikalauti, jog atsakovė pakeistų juridinio asmens pavadinimą.
12. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog ieškovė vėliau įregistravo prekių ženklą su žodiniu žymeniu „flameksas“, kurį atsakovė ir perleido, kartu su naujai įsteigta bendrove, todėl tuo pagrindu atsakovė turi pakeisti juridinio asmens pavadinimą. Teismo vertinimu, perleidžiant bendrovę su verslo dalimi, prekių ženklu, domenu ir elektroninio pašto adresais, susitarimas dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo nebuvo sudarytas. Toks susitarimas taip pat savaime neišplaukia iš šalių sudarytų susitarimų ir (ar) vykusių derybų. Tuo atveju, jeigu esminė sandorių sąlyga buvo atsakovės juridinio asmens pavadinimo pakeitimas, teismo nuomone, tokios esminės sąlygos neįtraukimas į susitarimus, kai juos sudaro ilgametę patirtį turintys verslo subjektai, atrodo neįtikinimai. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad perleidžiant teises į prekių ženklą, turi būti perleidžiamos ir teisės į pardavėjo (akcininko) juridinio asmens pavadinimą, kuriame naudojamas prekių ženklą sudarantis žymuo.
13. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovė įsteigė ieškovę kaip juridinį asmenį, taip pat atsakovė teikė paraišką įregistruoti prekių ženklą, kurį vėliau perleido kartu su juridiniu asmeniu. Nagrinėjamu atveju nesudaryti jokie materialiąsias teisines pasekmes sukeliantys susitarimai dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo pakeitimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai nekeisti juridinio asmens pavadinimo, nesant duomenų, jog atsakovė juridinio asmens pavadinimą UAB „Flameksas“ ir Ko naudoja prekėms ir paslaugoms žymėti, negali būti laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė uždrausti atsakovei naudoti vieną žodinį elementą „flameksas“. Teismas nepagrįstai iš viso prekių ženklo „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ išskyrė dominuojantį žymenį „flameksas“. Bet kokie skiriamieji žodžiai, frazės, raidės, skaitmenys, brėžiniai, piešiniai, formos, spalvos, logotipai, etiketės ar šių išvardytų komponentų kombinacijos, skirtos atskirti prekes ar paslaugas, gali sudaryti prekių ženklus, t. y. prekių ženklas yra tų žymenų visuma (o ne prekių ženklo atskiri žymenys). 2022 m. gruodžio 23 d. prekių ženklo ir domeno pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 papunktyje numatyta, jog atsakovė perleidžia prekių ženklą pagal paraišką Nr. 20221516, kuri VPB buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 27 d. Prekių ženklo aprašyme pateiktas prašymas įregistruoti žodinį prekės ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“. Pagal įregistruoto prekių ženklo Nr. 88386 išrašą iš VPB matyti, kad: 1) įregistruota prekių ženklo reprodukcija: „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“; 2) apsaugotų spalvų nuoroda: tamsiai mėlyna, raudona, geltona; 3) Nicos klasifikacija: 9 gesintuvai; 4) apsauga apima tik gesintuvų sritį, ir neapima kitos atsakovei likusios veiklos (paslaugų) srities: priešgaisrinio ir apdailinio dažymo, priešgaisrinių dažų prekybos, taip pat kitų su priešgaisriniu dažymu susijusių darbų – įvairių paviršių paruošimo, gruntavimo, apdailinio dažymo.
14.2. Kai prekių ženklas yra įregistruotas kaip žodinis prekių ženklas, rašymas didžiosiomis ir (ar) mažosiomis raidėmis, didesniu ar mažesniu šriftu, jo apibrėžimas siaura grafine linija ar kitaip išryškinant atskirus prekių ženkle esančius žodžius, neturi faktinės ar teisinės reikšmės, kadangi didžiųjų ar mažųjų raidžių, didesnio ar mažesnio šrifto vartojimo skirtumai yra nereikšmingi. Žodiniai prekių ženklai gali būti pripažįstami tapatūs tik tuomet, jeigu visiškai sutampa jų raidžių, skaičių ar kitų tipografinių simbolių seka. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą uždrausti naudoti prekių ženklo dalį, nepagrįstai išskyrė vieną žodį (sudėtinį elementą) „flameksas“, kuris atskirai neįregistruotas.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žodinis žymuo neaprašo prekių, kuriomis prekiauja ieškovė. Priešingai, įregistruoto prekių ženklo reprodukcija aiškiai aprašo prekių ženklo dalį „flameksas“, prie jo pridedant žodžių junginį „priešgaisrinė įranga“, o Nicos klasifikacija nurodo „gesintuvai“. Tiek žodis „flameksas“, tiek „priešgaisrinė įranga“ prekių ženkle užrašyti didžiosiomis raidėmis, todėl apskųsto sprendimo motyvai, kad tik žymuo „flameksas“ dominuoja prekių ženkle, yra nepagrįsti. Žodiniai elementai „priešgaisrinė įranga“ reikšmingesni nei „flameksas“, kuris neturi konkrečios reikšmės, ir būtent „priešgaisrinė įranga“ sukuria prekių ženklui reikšmę, nes aprašo prekes, kuriomis prekiauja ieškovė.
14.4. Teismas, uždraudęs atsakovei naudoti tik vieną prekių ženklo elementą „flameksas“, neįvertino, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti ne bet kokį tapataus žymens naudojimą, o tik tokio žymens naudojimą trečiųjų šalių komercinėje veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti, t. y. žymens naudojimą kaip prekių ženklo (angl. use as a trademark). Prekių ženklo savininkui naudotis šia teisių gynybos priemone galima tik tuo atveju, jei trečiajam asmeniui naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms. Teismas netinkamai taikė visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo kriterijus, neteisingai aiškino prekių ženklo savininko teises reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad naudojant vieną prekių ženklo elementą „flameksas“ nebus užtikrintos visos prekių ženklo funkcijos.
14.5. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismo sprendime aptartoje portalo rekvizitai.vz.lt nuorodoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, pristatydama savo bendrovę, ir toliau naudotų ieškovei perleistą prekių ženklą. Byloje pateiktoje portalo rekvizitai.vz.lt nuorodoje nenurodyta šios nuorodos data, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė reklamavo veiklą, kurią perleido ieškovei. Teismas nepagrįstai ieškovės 2024 m. liepos 3 d. rašytinius paaiškinimus ir į jų tekstą įkeltas nuotraukas pripažino patikimu įrodymu, pagrindžiančiu, kad atsakovė tęsia naudojimąsi ieškovei perleistu prekių ženklu. Pirmoje rašytiniuose paaiškinimuose esančioje nuotraukoje nėra informacijos apie tai, kad atsakovė ieškinio padavimo dieną ar vėliau, pristatydama savo veiklą, naudotų prekių ženklą su apsaugotomis spalvų nuorodomis: tamsiai mėlyna, raudona, geltona. Antroje rašytiniuose paaiškinimuose esančioje nuotraukoje matyti tik tai, kad nuotraukos data „©2009 Flameksas.lt Sprendimas: BT-Group: Svetainių kūrimas. 2013/09“. Taigi nuotrauka įkelta 2009 metais. Ieškovės rašytinius paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, nes ieškovė turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
14.6. Įrodymų vertinimo kontekste atsakovė akcentuoja, kad: 1) ieškovė nepateikė įrodymų, jog po 2022 m. gruodžio 23 d. prekių ženklo perleidimo sutarties sudarymo atsakovė komercinėje veikloje, veiklos dokumentuose ir (ar) reklamoje naudotų prekių ženklą, taip pat, jog atsakovė reklamuotų, kad užsiima ieškovei perleista priešgaisrinės įrangos pardavimo ir serviso veikla; 2) ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė po prekių ženklo ir verslo dalies perleidimo teikė prašymus ir (ar) mokėjo internetiniam portalui rekvizitai.vz.lt už prekių ženklo viešinimą; 3) turi būti įvertinta ir tai, kad tam tikruose informaciniuose šaltiniuose už informacijos tikslumą nėra atsakingos bendrovės, apie kurias yra skelbiama informacija. Atsakovė nei užsakė, nei mokėjo portalui rekvizitai.vz.lt už prekių ženklo viešinimą. Portalo rekvizitai.vz.lt taisyklėse nurodyta, kad portalas negarantuoja informacijos tikslumo, o pasitikslinti informaciją apie bendroves galima oficialiuose šaltiniuose t. y. Juridinių asmenų registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodytuose šaltiniuose atsakovė nereklamavo nei perleistos verslo veiklos, nei prekių ženklo; 4) „geltonuosiuose puslapiuose“, kuriuo vadinamas ir portalas rekvizitai.vz.lt, pateikiamuose trečiųjų asmenų išleistuose kataloguose, talpinančiuose komercinių bendrovių sąrašus su jų adresais, telefonais, sugrupuotais pagal prekių, paslaugų, veiklos pobūdį ir kitą informaciją, tokia informacija gali išlikti neribotą laikotarpį ir jos objektyviai negalima sukontroliuoti. Šiuo atveju atsakovei atsakomybė už prekių ženklo naudojimą neturėtų būti taikoma, nes tuo metu, kai tokia informacija buvo išviešinta, tai buvo daroma teisėtai; 5) būtina įvertinti, ar atsakovei tikslinga toliau naudoti perleistą prekių ženklą, kuomet atsakovė nebevykdo priešgaisrinės įrangos pardavimo ir aptarnavimo veiklos; 6) ieškovė neįrodė, kad prekių ženklų naudojimas, net jeigu jis ir būtų nustatytas, daro žalą prekių ženklo funkcijoms.
14.7. Teismas nevertino atsakovės 2023 m. sausio 27 d. elektroninio laiško, kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie portale rekvizitai.vz.lt atliktus pakeitimus, 2024 m. liepos 15 d. portalo rekvizitai.vz.lt momentinės ekrano nuotraukos, kurioje užfiksuota, kad atsakovės, kaip įmonės, aprašyme, nebenaudojamas ieškovei perleistas prekių ženklas. Teismas reikalavo atsakovės įrodinėti, kad ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir taip netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas uždraudė atsakovei naudoti prekių ženklą ir šį sprendimą motyvavo remdamasis ne byloje esančiais įrodymais, tačiau prielaidomis.
15. Ieškovė UAB „Flameksas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė neginčija teismo išvados dėl visuomenės klaidinimo aplinkybės atsakovei naudojant ieškovės prekių ženklo žymenį „flameksas“. Atsakovė ginčija tik teismo motyvus dėl to, kad žymuo „flameksas“ dominuoja prekių ženkle ir teismo motyvus, kuriais šiam žymeniui buvo pritaikyta prekių ženklo savininko teisių apsauga. Atsakovė pirmosios instancijos teisme privalėjo įrodyti, kad žymuo „flameksas“ negalėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas) ženklas. Tačiau atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių žymuo „flameksas“ negalėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas) prekių ženklas.
15.2. Ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti žymenį „flameksas“ PŽĮ 6 straipsnio pagrindu (nesaugomi elementai) atsakovė pradėjo ginčyti tik apeliaciniame skunde. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Nors atsakovė teigė, kad žymuo „flameksas“ negalėtų būti registruojamas kaip savarankiškas prekių ženklas, tačiau šio teiginio nemotyvavo ir nepagrindė įrodymais.
15.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė esminių aplinkybių, reikšmingų įrodymų tyrimui ir vertinimui. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė dėjo pastangas, kad atsakovė nutrauktų neteisėtus veiksmus. Atsakovė gavo ieškovės 2024 m. vasario 12 d. raginimą nutraukti veiksmus, tačiau į jį nereagavo. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovei buvo priminta apie jos neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovė jų savanoriškai nenutraukė. 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovė toliau atlieka neteisėtus veiksmus. Ieškovės atstovas posėdžio metu parodė interneto portale rekvizitai.vz.lt atsakovės pateikiamą tinklapio nuorodą, šią nuorodą atidarė ir teismas galėjo įsitikinti, kad atsakovė neapibrėžtą laiką internetiniame portale talpina nuotrauką, kurioje prie savo veiklos aprašymo naudoja ne tik žodinį žymenį „flameksas“, bet ir visą ieškovės prekių ženklą, reklamuoja save kaip priešgaisrinės įrangos pardavėją.
15.4. Ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, o atsakovė šių įrodymų nepaneigė. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad teismas negali remtis bylos šalies paaiškinimais dėl tos priežasties, jog šalis yra suinteresuota bylos baigtimi. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėjo tik rašytiniais paaiškinimais ir juose įkelta nuotrauka (kurios metaduomenys yra ©2009 Flameksas.lt Sprendimas: BT-Group: Svetainių kūrimas. 2013/09), tačiau byloje buvo vertinami ne minėtos nuotraukos metaduomenys, nes jie nebuvo teisiškai reikšmingi, bet vertinama, ar nuotraukos vaizdinis turinys patvirtina, kad atsakovė naudoja ieškovės prekių ženklą ir (ar) jį sudarantį žymenį „flameksas“. Atsakovė nepaneigė, kad ji naudojosi minėtoje nuotraukoje užfiksuota informacija ir kad ši nuotrauka buvo talpinama internetiniame portale „rekvizitai.vz.lt“ atsakovės iniciatyva. Net ir 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovė rėmėsi momentine ekrano nuotrauka iš portalo rekvizitai.vz.lt. Todėl atsakovės teiginiai apie tai, kad ji po prekių ženklo perleidimo juo nesinaudojo ir atliko veiksmus, kuriais siekė atsiriboti nuo sąsajų su ieškovei perleistu prekių ženklu, atmestini kaip nepagrįsti.
15.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė reikalavimą grindė ne tik paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais (portalo rekvizitai.vz.lt duomenimis, suklaidintų ieškovės ir atsakovės klientų elektroniniais laiškais, raštais ir kita). Savo ruožtu atsakovė visumą ieškovės pateiktų įrodymų bandė paneigti tik paaiškinimais. Vien tai, kad teismas nesirėmė atsakovės paaiškinimais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovei buvo sudarytos pakankamos procesinės galimybės įrodyti atsikirtimus ne tik paaiškinimais, bet kitais įrodymais, tačiau atsakovė ja nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei vykdant komercinę veiklą naudoti žodinį žymenį „flameksas“, taip pat naudoti žymenį „flameksas“ komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
18. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus – lydraštį ir pašto kvitą apie laikmenos su vaizdo įrašu išsiuntimą atsakovės atstovui ir Lietuvos apeliaciniam teismui, 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įrašą, kuriame kompiuterio ekrane užfiksuota nurodyta data (2024 m. liepos 3 d.) ir laiku (10:15 val.) atsakovė veiklos aprašyme, esančiame internetiniame portale rekvizitai.vz.lt, naudojo ieškovės prekių ženklą sudarantį žymenį „flameksas“, naudojo ieškovės prekių ženklą ir prisistatė kaip priešgaisrinės įrangos, paženklintos ieškovės prekių ženklu, pardavėja. Poreikį apeliacinės instancijos teisme paduoti naujus įrodymus ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes tiesioginio fiksavimo metu nustatė pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu. Ieškovės teigimu, Lietuvos apeliaciniam teismui teikiamas vaizdo įrašas nėra naujas įrodymas, o yra tik kita to paties įrodymo forma t. y. pirmosios instancijos teismo ištirtas įrodymas (internetinio portalo rekvizitai.vz.lt nuoroda), pateiktas vaizdo įraše.
19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodytos pirmiau nurodytos taisyklės taikumo išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašomas priimti įrodymas savo esme nėra visiškai naujas įrodymas. Aptariamas įrodymas buvo pademonstruotas pirmosios instancijos teismui 2024 m. spalio 1 d. posėdžio metu, kadangi iš posėdžio garso įrašo galima spręsti, kad ieškovės atstovas kompiuteryje (ar kitame įrenginyje) teismui parodė portale rekvizitai.vz.lt esantį atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko bendrovės aprašymą, kuriame buvo panaudotas ieškovės grafinis prekių ženklas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2024 m. liepos 3 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pirmiau aptarta situacija.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teikiamas įrodymas leidžia geriau įvertinti bylos išnagrinėjimui svarbią faktinę aplinkybę, susijusią su ieškovei priklausančio prekių ženklo (ne)panaudojimu atsakovės veikloje. Įrodymo priėmimas reikšmingas ir tuo aspektu, kad atsakovė apeliaciniame skunde pakankamai daug dėmesio skiria argumentams, susijusiems su atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko profiliu portale rekvizitai.vz.lt. Ieškovės pateikto vaizdo įrašo pridėjimas prie bylos medžiagos nepažeis proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7, 8 straipsniai), neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl vaizdo įrašas pridedamas prie bylos ir bus įvertintas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Flameksas“ vardu įregistruotas grafinis prekių ženklas „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“, registracijos Nr. 88386, paraiškos Nr. 20221516, paraiškos padavimo data – 2022 m. rugsėjo 27 d., įregistravimo data – 2023 m. vasario 13 d. Prekių ženklas įregistruotas Nicos klasifikacijos 9 klasės (gesintuvai) prekėms. Prekių ženklo vaizdas:
24. Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko įregistruota 2001 m. gruodžio 22 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė 2022 m. lapkričio 25 d. įsteigė UAB „Flameksas LT“, kurios pavadinimas 2023 m. vasario 3 d. buvo pakeistas į UAB „Flameksas“. Į naujai įsteigtą juridinį asmenį atsakovė perkėlė pirminių gaisro gesinimo priemonių pardavimo ir priežiūros paslaugų veiklą.
25. Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko ir UAB „Dovana namams“ 2022 m. gruodžio 23 d. sudarė prekių ženklo ir domeno pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 30 000 Eur perleido: (i) prekių ženklą, kurio paraiškos Nr. 20221516; (ii) domeną https://flameksas.lt/ ir su šiuo domenu susietą interneto svetainę; (iii) elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko ir UAB „Dovana namams“ 2022 m. gruodžio 28 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido 100 vienetų nematerialiųjų paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės UAB „Flameksas LT“ akcijų už 40 000 Eur. 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko ir bei jos vadovas B. P. bei UAB „Dovana namams“ sudarė nekonkuravimo sutartį, kuria B. P. ir UAB „Flameksas“ ir Ko įsipareigojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekonkuruoti su UAB „Flameksas LT“ (UAB „Flameksas“) ir nedalyvauti konkuruojančiame versle. UAB „Flameksas LT“ akcininkė UAB „Dovana namams“ įsipareigojo nekonkuruoti su UAB „Flameksas“ ir Ko užsiimant rangos verslu ir nedalyvauti konkuruojančiame rangos versle.
26. UAB „Dovana namams“ ir ieškovė UAB „Flameksas“ 2023 m. birželio 1 d. sudarė teisių į registruotą prekių ženklą perdavimo sutartį, kuria UAB „Dovana namams“ atlygintinai perdavė ieškovei UAB „Flameksas“ įregistruotą prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“. Teisių perleidimo faktas VPB prekių ženklų registre buvo įregistruotas 2024 m. sausio 30 d.
27. Ieškovė, sužinojusi, kad įvykus prekių ženklo perleidimui, atsakovė, vykdydama veiklą, naudoja žymenį „flameksas“, kreipėsi į atsakovę 2024 m. vasario 12 d. pretenzija ir pareikalavo atsakovės nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. žymens „flameksas“ naudojimą, įskaitant naudojimą atsakovės juridinio asmens pavadinime. Atsakovei neįvykdžius ieškovės reikalavimų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies – uždraudė atsakovei vykdant komercinę veiklą naudoti žodinį žymenį „flameksas“, taip pat naudoti žymenį „flameksas“ komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Dėl ieškovės reikalavimo uždrausti atsakovei naudoti žymenį „flameksas“
28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei priklausantį grafinį prekių ženklą sudarantis žodinis žymuo „flameksas“ turi stiprų skiriamąjį požymį bei yra dominuojantis. Teismas, įvertinęs ginčo šalių veiklos pobūdį, t. y. kad ieškovė užsiima priešgaisrinės įrangos prekyba ir jos priežiūra, o atsakovė – priešgaisrinės apsaugos rangos darbais, įskaitant dažų gamybą, nusprendė, jog ginčo šalių prekės ir paslaugos nėra tapačios, tačiau yra panašios, todėl žymens „flameksas“ naudojimas atsakovės komercinėje veikloje gali klaidinti visuomenę. Teismas iš interneto portalo rekvizitai.vz.lt duomenų nustatė, kad prie atsakovės bendrovės veiklos aprašymo portale yra ir nuotrauka, kurioje naudojamas ne tik žodinis žymuo „flameksas“, bet ir ieškovei priklausantis grafinis prekių ženklas. Teismo vertinimu, toks ieškovės prekių ženklo naudojimas, kuomet tiek ieškovės, tiek atsakovės veikla yra susijusi su priešgaisrine sauga, yra klaidinantis, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti skiriamąjį požymį turintį žodinį žymenį „flameksas“.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde su nurodytomis apskųsto sprendimo išvadomis nesutinka ir teigia, kad: 1) teismas nepagrįstai uždraudė atsakovei naudoti tik žodinį elementą „flameksas“, o ne visą prekių ženklą „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“; 2) teismas neįvertino, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti ne bet kokį tapataus žymens naudojimą, o tik žymens naudojimą kaip prekių ženklo (angl. use as a trademark); 3) tiek žymuo „flameksas“, tiek „priešgaisrinė įranga“ prekių ženkle užrašyti didžiosiomis raidėmis, pastarieji žodiniai prekių ženklo elementai tiek vizualiai, tiek fonetiškai nurodo žymens skirtumą vien nuo vieno žodžio „flameksas“, be to, žodiniai elementai „priešgaisrinė įranga“ reikšmingesni nei „flameksas“, kuris neturi konkrečios reikšmės, ir būtent „priešgaisrinė įranga“ sukuria prekių ženklui reikšmę, nes aprašo prekes, kuriomis prekiauja ieškovė.
30. Iš pirmiau aptartų argumentų matyti, kad atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl prekių ženklo skiriamojo požymio. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad prekių ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis, be kita ko, neturi jokio skiriamojo ženklo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prekių ženklų ir kitų komercinių žymenų savininkų teisės gali būti ginamos tik jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Skiriamojo požymio neturintys žymenys nėra saugomi nei prekių ženklų, nei konkurencijos teisės nuostatomis, be kita ko, nuo suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023).
31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad registruotiems prekių ženklams (tiek nacionaliniams, tiek Europos Sąjungos) taikytina galiojimo prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik pritaikius atitinkamam prekių ženklui taikomą registracijos pripažinimo negaliojančia (panaikinimo) procedūrą. Konstatavimas, kad ankstesnis registruotas žymuo neturi jokio skiriamojo požymio, prilygsta jo registracijos galiojimo ginčijimui, todėl (be atitinkamos procedūros) yra negalimas; nurodymas, jog žymuo yra apibūdinamasis arba bendrinis, prilygsta jo skiriamojo požymio paneigimui (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Formula One Licensing BV prieš VRDT ir Global Sports Media Ltd, C-196/11 P).
32. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nepareiškė priešieškinio dėl prekių ženklo, kuriuo grindžiamas ieškovės teisių pažeidimas, registracijos pripažinimo negaliojančia, todėl šiuo atveju prekių ženklas turi būti laikomas turinčiu bent minimalų skiriamąjį požymį, kurio ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl prekių ženklo elementų ir jų reikšmės prekių ženklo skiriamajam požymiui.
33. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė žodinį prekių ženklo žymenį „flameksas“ kaip dominuojantį, kadangi prekių ženklo elementai „priešgaisrinė įranga“ suteikia prekių ženklui reikšmę, nes aprašo prekes, kuriomis prekiauja ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas prekių ženklą sudarančių elementų traktavimas neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl prekių ženklo skiriamojo požymio.
34. Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pavyzdžiui, dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kita), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje T-54/12 24 paragrafas; 2002 m. spalio 22 d. sprendimo byloje T-6/01 35 paragrafas; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje T-341/13 67 paragrafas).
35. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žodinio žymens „flameksas“ dominavimo prekių ženkle įspūdį, visų pirma, sudaro tai, kad šis elementas pavaizduotas didžiosiomis raidėmis. Pažymėtina, kad prekių ženklo elementas „flameksas“ užrašytas tamsiai mėlynomis raidėmis ir padidintu bei pastorintu šriftu, apibrėžtas siaura grafine linija, šalia žymens „flameksas“ pavaizduotos geltonos ir raudonos spalvos grafinės detalės, primanančios ugnį. Nors žymuo „flameksas“ neturi jokios kalbinės reikšmės, tačiau darytina prielaida, kad šis elementas gali būti susijęs su anglų kalbos žodžiu „flame“ (liepsna). Likę prekių ženklo žodiniai elementai „priešgaisrinė įranga“ užrašyti juodu, plonu šriftu ir yra ženkliai mažiau pastebimi nei pirmiau aptartas žodinis žymuo „flameksas“.
36. Žymens skiriamojo požymio stiprumas vertintinas atsižvelgiant į prekes ar paslaugas, kurioms registruotas prekių ženklas. Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
37. Kaip jau buvo minėta, ieškovė užsiima priešgaisrinės įrangos prekyba ir jos priežiūra, todėl prekių ženklo žodiniai elementai „priešgaisrinė įranga“ tiesiogiai aprašo ieškovės parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apibūdinamieji, neturintys skiriamojo požymio ar turintys tik silpną skiriamąjį požymį sudėtinio prekių ženklo elementai paprastai turi mažesnę reikšmę analizuojant žymenų panašumą nei elementai, turintys stipresnį skiriamąjį požymį. Tiesiogiai prekių (paslaugų) savybes aprašantys žymenys laikytini aprašomaisiais, t. y. neturinčiais jokio skiriamojo požymio. Silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstami žymenys, kurie užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
38. Dar daugiau, tarptautinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad nors vidutinis vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo skirtingų detalių, tačiau, suprasdamas žodinį žymenį, gali jį suskaidyti į žodinius elementus, jam turinčius konkrečią reikšmę ar primenančius jam žinomus žodžius (Pirmosios instancijos teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Mundipharma AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą, T-256/04, 57 paragrafas).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės ir teismų praktika patvirtina, kad žodinis žymuo „flameksas“ prekių ženkle yra dominuojantis bei suteikiantis prekių ženklui skiriamąjį požymį. Teisėjų kolegija reikšminga laiko ir tą faktinę aplinkybę, kad prekių ženklas yra įregistruotas 2023 metais, t. y. gerokai vėliau nei įkurta atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko (2001 metais), kuri tarp verslo klientų ir išpopuliarino žymenį „flameksas“. Taigi, dar iki grafinio prekių ženklo „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ registracijos skiriamąjį požymį turintis elementas „flameksas“ tapo žinomu atitinkamoje rinkoje.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog prekių ženklo savininkas gali uždrausti ne bet kokį tapataus žymens naudojimą, o tik žymens naudojimą kaip prekių ženklo (angl. use as a trademark).
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis apeliantės argumentas kildinamas iš 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas 2017/1001) 9 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas gali uždrausti ne bet kokį tapataus žymens naudojimą, o tik tokio žymens naudojimą trečiųjų šalių komercinėje veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti, t. y. žymens naudojimą kaip prekių ženklo (angl. use as a trademark).
42. Teisingumo Teismo praktikoje pirmiau nurodyta sąvoka yra išaiškinta, nurodant, kad norint nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, turi būti nustatyta, jog pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t. y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Teisingumo Teismo 1999 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-63/97).
43. Pažymėtina, kad nacionalinis PŽĮ reguliavimas numato, jog nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai, be kita ko, žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu (PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia atsakovė, prekių ženklą sudarančio žymens su skiriamuoju požymiu naudojimas taip pat gali būti pripažįstamas prekių ženklo savininko teisių pažeidimu ir sudaro prielaidas apginti prekių ženklo savininko teises, uždraudžiant kitam subjektui naudoti žymenį komercinėje veikloje.
44. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas netinkamai taikė visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo kriterijus, neteisingai aiškino prekių ženklo savininko teises reglamentuojančias teisės normas.
45. Pagal Teisingumo Teismo praktiką visuomenės suklaidinimo galimybė egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios iš tos pačios įmonės arba iš ekonomiškai susijusių įmonių (Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc, bylos Nr. C-39/97). Visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Toks visapusiškas vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos yra atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir prekių bei paslaugų, kuriems jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Sabel BV prieš Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimas byloje Canon Kabushiki Kaisha prieš Metro-Goldwyn Mayer Inc., C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH prieš Klijsen Handel BV, C-342/97).
46. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi, suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, jog ieškovė užsiima priešgaisrinės įrangos prekyba ir jos priežiūra, o atsakovė – priešgaisrinės apsaugos rangos darbais, įskaitant dažų gamybą, spręstina, jog ginčo šalių prekės ir paslaugos nėra tapačios, tačiau yra panašios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuomenės suklaidinimui reikšminga tai, kad atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko iki 2023 metais įvykusio dalies veiklos perkėlimo į ieškovę UAB „Flameksas“, faktiškai užsiėmė priešgaisrinės įrangos prekybos ir jos priežiūros veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, iki dalies veiklos perkėlimo, atsakovė įgijo klientų ratą, kurie atpažįsta skiriamąjį požymį turintį žymenį „flameksas“ ir gali šį žymenį susieti su atsakove.
48. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017). Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017). Vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, pakankamas vieno iš trijų kriterijų, t. y. vizualinio, fonetinio ar semantinio panašumo nustatymas ir ženklų panašumas pakankamu laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovės prekių ženklo „FLAMEKSAS PRIEŠGAISRINĖ ĮRANGA“ ir atsakovės naudojamo žymens „flameksas“ vizualinis, fonetinis ir semantinis panašumas yra aukšto laipsnio. Todėl vidutinis vartotojas, kuris paprastai neatlieka žymenų atskirų elementų vertinimo, matydamas arba perskaitydamas ginčo žymenį „flameksas“, gali jį susieti su ieškovės prekių ženklu žymimomis paslaugomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vartotojai (klientai) žymenį „flameksas“ siejo (sieja) su atsakovės vykdyta ilgamete veikla, kuri tik 2023 metais perleista ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija sudaro pagrindą išvadai, kad tolesnis žymens „flameksas“ naudojimas atsakovės veikloje (įskaitant ir profesionalius vartotojus, kurie paslaugas įsigyja atitinkamos rinkos dalyje) neleidžia aiškiai atskirti iš esmės toje pačioje rinkoje veikiančių verslo subjektų – ieškovės nuo atsakovės. Be to, nors minėta, kad aplinkybė, ar faktiškai visuomenė yra klaidinama, neturi teisinės reikšmės (svarbu tik visuomenės suklaidinimo galimybė), tačiau aplinkybę dėl ieškovės ir atsakovės, kaip verslo subjektų, painiavos, papildomai pagrindžia tai, kad tam tikra dalis atsakovės klientų įvairias užklausas dėl prekių ir paslaugų siunčia ieškovei, manydami, kad kreipiasi į atsakovę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl visuomenės suklaidinimo galimybės yra pagrįsta, savo ruožtu atsakovė šios apskųsto sprendimo išvados argumentuotai nepaneigė.
50. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tyrimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo, teigdama, kad: 1) apskųstame sprendime aptartoje portalo rekvizitai.vz.lt nuorodoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, pristatydama savo bendrovę, ir toliau naudotų ieškovės prekių ženklą; 2) teismas nepagrįstai ieškovės 2024 m. liepos 3 d. rašytinius paaiškinimus ir į jų tekstą įkeltas nuotraukas pripažino patikimu įrodymu, pagrindžiančiu, kad atsakovė tęsia naudojimąsi ieškovei perleistu prekių ženklu; 3) ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė po prekių ženklo ir verslo dalies perleidimo teikė prašymus ir (ar) mokėjo internetiniam portalui rekvizitai.vz.lt už prekių ženklo viešinimą; 4) atsakovė nei užsakė, nei mokėjo portalui rekvizitai.vz.lt už prekių ženklo viešinimą.
51. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota kasacinio teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022; ir kitos).
52. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes, viena vertus, teigiama, kad ieškovė neįrodė, o teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė naudoja ieškovės prekių ženklą, kita vertus, teigiama, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, kad portale rekvizitai.vz.lt prie atsakovės bendrovės veiklos aprašymo buvo naudojamas ieškovės prekių ženklas.
54. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas aplinkybes dėl ieškovei priklausančio prekių ženklo naudojimo atsakovės bendrovės profilyje (aprašyme) portale rekvizitai.vz.lt, vadovaujasi į bylą ieškovės pateiktu vaizdo įrašu (2024 m. liepos 3 d.). Įraše, kaip jau buvo minėta, filmuojamas kompiuterio ekranas, jo dešiniame apatiniame kampe matyti data (2024 m. liepos 3 d.) ir laikas (10:15 val.). Vaizdo įraše užfiksuota, kad „Google“ paieškos lauke atliekama paieška pagal žodžių junginį „flameksas ir ko“. Atlikus paiešką, kompiuterio pele pasirenkamas pirmasis paieškos rezultatas, nukreipiantis į portalą rekvizitai.vz.lt, kuriame matyti atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko aprašymas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie bendrovės tinklalapio nuorodos yra piktograma (grafinis simbolis), kurią paspaudus, ekrane atidaroma nuotrauka, kurios kairiame viršutiniame kampe pavaizduotas ieškovės grafinis prekių ženklas, centre dideliu šriftu nurodytos atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko veiklos sritys – metalinių ir medinių konstrukcijų dažymo darbai, prekyba priešgaisrine įranga ir jos techninis aptarnavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos nuotraukos įspūdis sudaro pagrindą išvadai, kad tai yra momentinė ekrano nuotrauka (angl. screenshot), kurioje užfiksuotas tam tikru laikotarpiu atsakovės naudoto internetinio tinklapio vaizdas.
55. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina apeliacinio skundo argumentą, kad nuotraukoje matomas užrašas „©2009 Flameksas.lt Sprendimas: BT-Group: Svetainių kūrimas. 2013/09“ reiškia, jog nuotrauka datuojama 2009 metais. Toks argumentas stokoja loginės prasmės vien dėl to, kad nuotraukoje pavaizduotas ieškovės grafinis prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo tada – 2022 m. rugsėjo 27 d., įregistravimo data – 2023 m. vasario 13 d. Taigi, nuotraukos, kurioje pavaizduotas ieškovės prekių ženklas, datavimas 2009 metais objektyviai neįmanomas. Be to, nepriklausomai nuo nuotraukos datos, pats vaizdo įrašas yra 2024 m. liepos 3 d. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovei priklausantis prekių ženklas buvo naudojamas viešai (portale rekvizitai.vz.lt) skelbiamame atsakovės veiklos aprašyme tiek po ieškovės pretenzijos pateikimo (2024 m. vasario 12 d.), tiek po civilinės bylos iškėlimo (2024 m. balandžio 17 d.).
56. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės 2023 m. sausio 27 d. elektroninio laiško, kuriuo atsakovė informavo ieškovę apie portale rekvizitai.vz.lt atliktus pakeitimus ir 2024 m. liepos 15 d. portalo rekvizitai.vz.lt momentinės ekrano nuotraukos, kurioje užfiksuota, jog atsakovės, kaip bendrovės, aprašyme nebenaudojamas ieškovei perleistas prekių ženklas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis bylos įrodymų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nepaneigė, jog 2024 m. liepos 3 d. atsakovės bendrovės aprašyme portale rekvizitai.vz.lt dar tebebuvo naudojamas ieškovės prekių ženklas ir jį, bylos medžiagos duomenimis, nustota naudoti anksčiausiai 2024 m. liepos 15 d.
57. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl to, kas atsakingas už informacijos viešinimą portale „rekvizitai.vz.lt“, t. y. ar atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko atstovai, ar portalo rekvizitai.vz.lt administracija.
58. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad portalo rekvizitai.vz.lt duomenis tvarko UAB „Verslo žinios“, kuri ir valdo šį informacijos portalą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Viešose žiniasklaidos priemonėse portalo administracija yra nurodžiusi, kad tai, kokia tvarka portalas gauna informaciją apie bendroves, yra komercinė paslaptis (žr. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/nori-paslepti-neigiamus-komentarus-susimokek-663-1532356).
59. Portale rekvizitai.vz.lt skelbiama, kad: „užsiregistravę rekvizitai.lt svetainėje, galėsite nemokamai: atnaujinti savo įmonės informaciją, įkelti logotipą; patikslinti rekvizitus, pateikti platų įmonės aprašymą, pristatymą; įkelti nuotraukas; įkelti įmonės straipsnius, akcijas, pranešimus spaudai“. Portalo taisyklėse skelbiama, kad dalį informacijos apie bendroves gali atnaujinti bendrovių atstovai. Bet kuris bendrovės duomenų pakeitimas bus matomas viešai tik rekvizitai.lt peržiūrėjus prašomus pakeisti duomenis ir patvirtinus pakeitimus. Svetainėje draudžiama atnaujinti bendrovių informaciją asmenims, kurie nėra įgalioti atnaujinti konkrečių bendrovių informaciją, taip pat atnaujinant bendrovės duomenis draudžiama pateikti melagingą, klaidingą, šmeižiančią informaciją, taip pat informaciją, kuri yra kitų asmenų intelektinė nuosavybė.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, kas (atsakovės atstovai ar portalo rekvizitai.vz.lt administracija) viešai skelbė nuotrauką su ieškovės prekių ženklu. Tačiau vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu ir sisteminiu byloje esančių įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad labiau tikėtina, jog portale rekvizitai.vz.lt nuotrauką su ieškovės prekių ženklu patalpino atsakovė. Nors atsakovės pozicija nenuosekli ir prieštaringa, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad kai tokia informacija buvo išviešinta, tai buvo daroma teisėtai, tokiu būdu iš esmės pripažįstant ieškovės prekių ženklo panaudojimą faktą.
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas sąlygas, būtinas konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pažeidimą – žymens „flameksas“ naudojimą, šalių teikiamų paslaugų panašumą, visuomenės suklaidinimo galimybę – pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir uždraudė atsakovei naudoti žymenį „flameksas“ (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 2, 5 punktai, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje
62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
63. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
64. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
65. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
66. Šiuo atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2025 m. sausio mėn., todėl maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur; Rekomendacijų 8.11 papunktis). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotinos maksimalios sumos, yra pagrįsta, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135843328) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ (juridinio asmens kodas 306184108), 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Vilija Mikuckienė
Tomas Venckus