Baudžiamoji byla Nr. 1-238-721/2014                                                    

                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00088-2014-7

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.3; 1.2.14.10.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1992-10-28 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, paskutinį kartą teistas: 2013-05-20 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 7 mėnesiai laisvės apribojimo, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje padarymu,

n u s t a t ė :

G. Č. 2013-12-15 apie 23.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė L. K. priklausančius keturis po 300 Lt vertės langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 1200 Lt, taip L. K. padarė 1200 Lt turtinę žalą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 178 straipsnio 1 dalyje).

Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats G. Č. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, kažkur apie 23.00 val., vienas girtas ėjo pro tame pačiame kaime gyvenančio L. K. namą ir pamatė, kad pas jį virtuvėje dega šviesa. Pamatęs šviesą, sugalvojo pas jį užeiti, nes manė, kad gal duos ko išgerti. K. asmeniškai nepažįsta ir su juo nebendrauja. Nežino kodėl būtent pas jį tą vakarą sugalvojo užeiti. Priėjęs prie lango, pradėjo belsti į langą ir prašyti, kad K. jį įleistų į vidų. K. pasakęs, kad jo neįleis, nuėjo. Tada, susiradęs akmenų, išdaužė K. pora langų. K., išlindęs per langą, pasakė, kad iškvies policiją. Jis pats pabėgo. Paskui sugrįžo ir išdaužė likusius du langus. Po to nuėjo į kaimą. L. K. 3 išdaužtiems langams paketus sudėjo, neįdėjo tik vieno lango, bet, kai gaus pinigų, likusią žalą atlygins. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.  (31 b. l.)

Liudytojas L. K. parodė, kad 201312-15 apie 23.40 val., į jo buto duris girtas pasibeldė to paties kaimo, kuriame gyvena, gyventojas G. Č. ir paprašė įsileisti į namus išgerti alaus. Išlindęs per langą pasakė, kad jo neįleis, nes ilsisi ir paprašęs, kad netrukdytų nuėjo žiūrėti televizoriaus. Netrukus, po kelių minučių, išgirdo stiklo dūžius savo kambarių languose. Pamatęs, kad yra išdaužti jo buto dviejų kambarių langai, iškart iškvietė policijos pareigūnus. Kai pareigūnai išvyko, nepraėjus nė pusė valandos G. Č. su akmeniu išdaužė buto likusius langus. Iš viso Č. išmušė 4 langų pakuotes. Visos langų pakuotės buvo medinės. Po to kai Giedrius atėjo antrą kartą ir nieko nesakęs išmušė likusius langus, jis vėl paskambino policijai. Pareigūnai sugrįžę vėl apžiūrėjo išdaužtus langus. Kiekvieną išdaužtą langą vertina 300 litų, tai viso dėl išdaužtų langų buvo padaryta 1200 litų turtinės žalos. G. Č. jam tris langus sudėjo ir dėl jų pretenzijų nebeturi. Jis tik dar neįdėjo virtuvinio lango. Dėl išdaužtų langų žalos atlyginimo klausimą su G. Č. jis išsprendė. G. Č. pasižadėjo dėl likusio lango žalą atlyginti, todėl jam pretenzijų nebeturi ir civilinio ieškinio nebereikš. (14–15 b. l.)

Iš 2013-12-16 L. K. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą dėl 2013-12-15 išdaužtų langų ir paprašė nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka (5 b. l.).

Iš 2013-12-16 fotolentelės matyti užfiksuoti išdaužti L. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), langai (12–13 b. l.).

Iš 2014-04-29 susitarimo protokolo matyti, kad G. Č. įsipareigojo iki 2014-05-31 atlyginti nukentėjusiajam L. K. likusią – 150 Lt dydžio žalą (32 b. l.).

BK 187 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą G. Č. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis išdaužė L. K. priklausančius keturis po 300 Lt vertės langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 1200 Lt, taip padarydamas L. K. 1200 Lt turtinę žalą.

Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžia gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. Č. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichinės sveikatos centre nesilankė, nedirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant įstatyme numatytos bausmės dydį didesnį už vidurkį, t. y. 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. Č. prisipažįsta esąs kaltas ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 641 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir  skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt)  valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis kaltinamajam G. Č. skiriamą bausmę nemažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt)  valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti G. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                            Nadežda Kiubienė