Civilinė byla Nr. e2A-308-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02236-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomuvos didmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomuvos Didmena“ dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – J. M.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. M. (toliau – ieškovas) prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tomuvos Didmena“ (toliau – atsakovė) sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuriame būtų svarstomi šie darbotvarkės klausimai: 1) dėl atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2019 metų 3 ketvirtį parengimo, 2) dėl atsakovės pelno paskirstymo, 3) dėl atsakovės veiklos ir investicijų plano 2020 metams parengimo, 4) dėl atsakovės 100 procentų akcijų pardavimo potencialiam pirkėjui, 5) dėl galimybės bendradarbiauti ir netrukdyti ieškovui parduodant jo turimas atsakovės akcijas klausimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovui nuo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosavybės teise priklauso 14 vienetų paprastųjų vardinių 289,62 Eur nominalios vertės atsakovės akcijų. Atsakovės įstatinis kapitalas yra padalintas į 30 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Likusios 16 vienetų atsakovės akcijų priklauso trečiajam asmeniui – buvusiai ieškovo sutuoktinei J. M., kuri eina atsakovės direktorės pareigas.

3.       Pažymėjo, jog ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu ir paprastu paštu pateikė atsakovės vadovei paraišką, kurioje nurodė atsakovės akcininkų susirinkimo priežastis ir tikslus, pateikė pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, datos, vietos, siūlomų sprendimų projektų. Paraiškoje buvo siūlomi šie darbotvarkės klausimai: 1) dėl atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2019 metų 3 ketvirtį parengimo, 2) dėl atsakovės pelno paskirstymo, 3) dėl atsakovės veiklos ir investicijų plano 2020 metams parengimo, 4) dėl atsakovės 100 procentų akcijų pardavimo potencialiam pirkėjui, 5) dėl galimybės bendradarbiauti ir netrukdyti ieškovui parduodant jo turimas atsakovės akcijas. Ieškovas teigė, kad nors siūlomos darbotvarkės klausimai dėl visų atsakovės akcijų pardavimo potencialiam pirkėjui ir dėl netrukdymo ieškovui parduoti savo turimas akcijas pagal įstatymus nėra tiesiogiai priskirtini atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, tačiau šie klausimai pagal esmę nėra priskirtini ir kitų bendrovės organų kompetencijai. Nurodo, kad trečiasis asmuo vengia bendradarbiauti su ieškovu sprendžiant šiuos klausimus, todėl jie svarstytini visuotiniame atsakovės akcininkų susirinkime.

4.       Nurodė, jog atsakovės vadovė per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos nepriėmė sprendimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nenurodė ieškovui priežasties, kodėl susirinkimas nebuvo sušauktas, ignoravo ieškovo kaip atsakovės akcininko, teisę dalyvauti susirinkime ir balsuoti darbotvarkės klausimais.

5.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomuvos Didmena“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad pateikia į bylą atsakovės pranešimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Pranešime nurodoma, kad susirinkimas įvyks 2020 m. kovo 19 d., 17:00 val. Susirinkime bus nagrinėjami 2 ieškovo keliami klausimai: 1) dėl atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2019 metų 3 ketvirtį parengimo, 2) dėl atsakovės pelno paskirstymo. Pažymėjo, kad ieškovas pasiūlė paskirstyti atsakovės pelną, išmokant akcininkams dividendus proporcingai jiems priklausančių akcijų skaičiui, t. y. ieškovui 238 000,00 Eur, o trečiajam asmeniui – 272 000,00 Eur. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šį klausimą ieškovas kėlė ir ankstesniuose atsakovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kurių metu ieškovo siūlymams nebuvo pritarta.

7.       Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje taip pat kelia reikalavimą įtraukti į susirinkimo darbotvarkę klausimus dėl atsakovės veiklos ir investicijų plano 2020 metams parengimo, dėl atsakovės 100 procentų akcijų pardavimo ir dėl galimybės bendradarbiauti ieškovui parduodant savo akcijų dalį. Šį reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybe, kad jis yra pateikęs siūlomus sprendimus dėl šių klausimų – ieškovas siūlo įpareigoti atsakovės vadovę pateikti veiklos ir investicijų planą 2020 metams, o jei jo nėra jis siūlo įpareigoti atsakovės vadovę parengti tokį planą; siūlo susitarti dėl atsakovės visų akcijų pardavimo potencialiam investuotojui; siūlo įpareigoti atsakovės vadovę bendradarbiauti ir padėti ieškovui parduoti jam priklausančias atsakovės akcijas.

8.       Atsakovė nurodė, kad šie klausimai nėra priskirtini visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) yra atskirta visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo kompetencija. Bendrovės vadovas, o ne akcininkai, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą. Atsakovės vertinimu, iš ieškovo paraiškos turinio negalima padaryti jokios išvados, kokios yra reikalavimo įpareigoti sudaryti atsakovės veiklos ir investicijų planą 2020 metams priežastys ir tikslai.

9.       Atsakovė pažymėjo, kad ši informacija yra konfidenciali paslaptis. Ieškovas yra įsteigęs su atsakove konkuruojančią įmonę UAB „Tomuvos prekyba“. Informacija apie atsakovės veiklos ir investicijų planą ieškovui reikalinga ne atsakovės, o savo veiklos tikslams pasiekti. Teigė, kad ieškovo reikalavimas svarstyti klausimą dėl bendradarbiavimo ieškovui parduodant savo akcijų dalį yra nekonkretus, kadangi nėra atskleistas bendradarbiavimo turinys. Taip pat nurodė, kad bendrovės tikslas – tai pelno siekimas, o jos resursai negali būti naudojami sprendžiant privataus asmens akcijų pardavimo klausimą.

10.       Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovas paaiškino, kad po skyrybų padalinus turtą jis turi 49 proc. UAB „Tomuvos didmena“ akcijų. 2019 m. gegužės mėn. jis inicijavo akcininkų susirinkimo sušaukimą, bet susirinkimas nebuvo sušauktas. Tada dar bandė 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau vėl negavo jokio pranešimo. Ieškinį inicijavo todėl, kad bando ieškoti būtų kaip spręsti susidariusią situaciją, kada su buvusia sutuoktine santykiai įtempti, susitarti darbo klausimais jiems nepavyksta, bandė inicijuoti savo akcijų pardavimą, tačiau tam reikalinga žinoti įmonės ekonominę padėtį, akcijų kainą ir pan., ką turėtų pateikti potencialiems pirkėjams. Pasiūlė dabartinei direktorei, buvusiai sutuoktinei nupirkti ieškovo akcijas, tačiau ji atsakymo nepateikė. Susipažinęs su paviešintu 2019 m. balansu sužinojo apie sukauptas lėšas, kurias tikslinga būtų investuoti, tačiau nevykstant komunikacijai su buvusia sutuoktine, kuriai priklauso 51 proc. akcijų, dalyvauti įmonės veikloje nėra tinkamos galimybės. 2019 m. lapkričio mėnesį vėl inicijavo akcininkų susirinkimo sušaukimą dėl dividendų paskirstymo, dėl investavimo ir pelno veiklos paskirstymo, dėl akcijų pardavimo, tačiau susirinkimas vėl nebuvo sušauktas. Prieš pat teismo posėdį buvo pateiktas pasiūlymas dėl turto atskyrimo, tačiau atsakymo negavo.

11.       Ieškovo advokatas paaiškino, kad teisminio nagrinėjimo metu liko nebeaktualūs pirmieji ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuluoti reikalavimai, todėl prašo tenkinti likusius tris, t. y. 3, 4, 5. Nurodė, kad nuo 2016 m. įmonėje nebuvo skirstomi dividendai, todėl klostosi situacija, kad pelnas lieka nepaskirstytas, dėl ko ieškovas nori spręsti šį klausimą.

12.       Atsakovės vadovė paaiškino, kad susirinkimas nebuvo sušauktas, nes ne visi klausimai priklauso susirinkimo kompetencijai. 2020 m. neeilinis susirinkimas buvo sušauktas tik 2020 m. balandžio mėnesį, pakartotinis - 2020 m. birželio mėnesį. 2020 m. kovo 19 d. šauktas susirinkimas neįvyko, bet apie tai ieškovas nebuvo informuotas. Tada 2020 m. balandžio 14 d. buvo sušauktas susirinkimas, įtraukti 2 klausimai. Paaiškino, kad įmonėje ketvirtinės ataskaitos nerengiamos.

13.       Atsakovės atstovas paaiškino, kad su ieškiniu atsakovė nesutinka, todėl ieškinį prašo atmesti. Ieškovo nurodyti reikalavimai (ieškinio rezoliucinėje dalyje – 1.3, 1.4, 1.5) nepriklauso akcininkų susirinkimo kompetencijai, o teismas turi ribotą galimybę kištis į bendrovės veiklą. Skirtingai nei tvirtina ieškovas, advokato nuomone, tarp akcininkų bendravimas vyksta. Pabrėžė, kad akcijų pardavimas direktorei nepriklauso, dėl ko tam tikslui negali būti naudojami bendrovės resursai. Pažymėjo, kad pirmieji du klausimai šiai dienai jau yra išspręsti, todėl mano, kad likusi bylos dalis yra šalių ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, dėl ko jos nesutaria. Nėra prasmės sušaukti akcininkų susirinkimo likusiais trimis klausimais, nes kitas akcininkas balsuotų prieš. Iš esmės ieškovas kelia ginčą dėl kito sprendimo, priimto prieš 2 metus, t. y. ištuokos byloje.

14.       Trečiojo asmens atstovas advokatas paaiškino, kad jo klientė su ieškiniu nesutinka. Mano, kad pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas. Ieškovas, siekdamas realizuoti teisę dėl susirinkimo sušaukimo, turėjo kreiptis į teismą, kaip numato ABĮ nuostatos. Ieškinio reikalavimas 1.3 nepriklauso susirinkimo kompetencijai, o vadovui. Ieškinio reikalavimai 1.4 ir 1.5 nepriklauso susirinkimo kompetencijai.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinio netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16.       Teismas pažymėjo, jog ieškinys dėl pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimo dalių buvo atmestas atsakovei šiuos reikalavimus įvykdžius teisminio nagrinėjimo metu. Kiti trys reikalavimai buvo atmesti teismui juos pripažinus nepagrįstais.

17.       Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pirmaisiais dviem klausimais buvo pagrįstas, todėl ieškovui priteisė visą 75 Eur žyminį mokestį.

18.       Pažymėjo, jog advokato išlaidos skirstomos vadovaujantis 50/50 procentų taisykle, įvertinus tai, kad iš penkių į susirinkimo darbotvarkę trauktinų klausimų teismas pripažino ieškovo reikalavimą pagrįstu dėl dviejų reikalavimų, todėl turi būti atlygintina ½ dalis ieškovo patirtų advokato paslaugoms apmokėti išlaidų, kas sudaro 721,97 Eur (1443,93 / 2).

19.       Teismas viso ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 796,97 Eur (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

20.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Tomuvos didmena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (iš atsakovės ieškovui bei iš atsakovės į valstybės biudžetą) ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisti iš ieškovo T. M., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįstai nuspręsta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėjo būti priteistos iš ieškovo, nes šiuo atveju byla nebuvo nutraukta, ieškovas viso proceso metu reikalavimų neatsisakė ir juos palaikė, o ieškinys buvo atmestas. Pabrėžia, kad atmetus ieškovo ieškinį jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju reikia vadovautis priežasties teorija ir atsakomybę ir kaltę už bylinėjimosi išlaidas nustatyti pagal procesinius šalių santykius, jų elgesį. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

23.       Pažymi, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

24.       Teigia, jog jeigu teismas iš penkių į susirinkimo darbotvarkę trauktinų klausimų pripažįsta ieškovo reikalavimą pagrįstu dėl dviejų reikalavimų, tuomet tai galėjo sudaryti tik 40 proc., bet ne 50 proc. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

25.       Reziumuoja, kad 2020 m. spalio 13 d. sprendime teismas neteisingai pritaikė bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisykles, neįvertinęs to, kad ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš klaidingos šalies, ieškovei neatsisakius reikalavimų ir netinkamą sumą.

26.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. M. prisidėjimu prie apeliacinio skundo palaiko atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

27.       Nurodo, jog ieškovui rūpimas klausimas buvo spręstas dar 2020 m. kovo mėnesį, kuomet jis buvo informuotas apie 2020 m. balandžio mėnesį įvyksiantį akcininkų susirinkimą, ieškovas savo reikalavimų nagrinėjant bylą neatsisakė, o prašė bylą toliau nagrinėti.

28.       Pažymi, jog byla buvo nagrinėjama toliau iš esmės, rengiami teismo posėdžiai, gaištamas teismo ir visų proceso dalyvių laikas, nors ieškovo reikalavimai jau buvo iš esmės patenkinti, todėl byloje netaikytinos CPK 94 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

29.       Anot trečiojo asmens, toks elgesys patvirtina kaip tik galimą ieškovo procesinį nesąžiningumą, bet ne atsakovės. Teigia, jog vertinant ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, būtina konstatuoti, kad jos atsirado ne dėl to, kad atsakovė nesąžiningai naudotųsi kokiomis nors savo procesinėmis teisėmis, o tik dėl to, kad ieškovas nesiekė taikiai išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, o vietoj to pateikė teismui ieškinį ir neatsisakė jokių savo reikalavimų net tuomet, kai atsakovė, gavusi ieškinį, iš esmės patenkino dalį ieškovo reikalavimų.

30.       Nurodo, kad ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma teismų praktika nėra reikšminga šiai bylai, kadangi jo nurodomose bylose buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, aiškinimo ir taikymo. Tuo tarpu šiuo atveju byla buvo išnagrinėta priėmus teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

31.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas T. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Nurodo, jog ieškinio pateikimo dieną ieškovo reikalavimai visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje svarstyti klausimus dėl bendrovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2019 m. trečiojo ketvirčio parengimo bei dėl bendrovės pelno paskirstymo buvo pagrįsti. Šie reikalavimai buvo atmesti tik dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė (apeliantė) minėtus reikalavimus įvykdė.

33.       Pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisminis ginčas (atitinkamai – ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos) kilo tik dėl to, kad atsakovė nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovės įstatuose bei ABĮ nustatyta tvarka, t. y. veikė nesąžiningai, neteisėtai. Anot ieškovo, jeigu atsakovė būtų bent kiek reagavusi į ieškovo kaip akcininko susirinkimo sušaukimo iniciatyvą, tai ieškovas nebūtų kreipęsis su ieškiniu į teismą ir šios bylos nebūtų, kaip nebūtų ir bylinėjimosi išlaidų.

34.       Teigia, jog ieškinio reikalavimai dėl šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės 4 bei 5 klausimų taip pat buvo inspiruoti atsakovės ir jos vadovės trečiojo asmens ir buvusios ieškovo sutuoktinės elgesio.

35.       Pažymi, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

37.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

38.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

40.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. <...>.

41.       Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktas). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas).

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 91 punktas).

43.       Be kita ko, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

44.       Apeliantė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog galutiniame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepagrįstai. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pirmaisiais dviem klausimais buvo pagrįstas ir bylos nagrinėjimo metu buvo iš esmės patenkintas atsakovės. Todėl vertintina, jog šiuo atveju, ieškinys dėl minėtų reikalavimų buvo netenkintas dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo išnykimo.

45.       Kadangi, kaip minėta, su pirmaisiais dviem ieškovo reikalavimais atsakovė sutiko juos įgyvendindama bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog dėl šių konkrečių reikalavimų atsakomybė dėl proceso tenka atsakovei. Atsakovės neteisėtas ieškovo pagrįstų reikalavimų neįgyvendinimas dar nepradėjus teisminio ieškovo teisių gynimo proceso prisidėjo prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

46.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų. Pažymėtina, jog 5 ieškovo iškelti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimai nereiškia 5 savarankiškų reikalavimų nagrinėjamoje byloje. Spręstina, jog pagrindinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje buvo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, o jame nagrinėtinų klausimų kiekis yra tik išvestinis reikalavimas, todėl ieškinio procentinis patenkinimas vertinant išimtinai tik prašomų darbotvarkės klausimų kiekį, bet ne pagrindinį siekį ir reikalavimą nebūtų objektyvus.

Dėl procesinės bylos baigties

47.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

48.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.

50.       2021 m. sausio 25 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovas nurodo, jog patyrė 352,92 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Patirtų išlaidų dydį įrodinėja 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros AMS Nr. 20/5048 nuorašu, 2021 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu.

51.       Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomuvos didmena“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomuvos didmena“, juridinio asmens kodas 300034906, ieškovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 352,92 (tris šimtus penkiasdešimt du eurus, devyniasdešimt du centus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.