Civilinė byla Nr.e2YT-1768-474/2018
Proceso Nr.2-25-3-00340-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.4.5.2.; 3.2.6.5.;
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 7 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M., A. D., R. A., A. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, kad K. D., miręs(duomenys neskelbtini) ir J. B. D., mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos tėvai. Tėvai santuokos metu įsigijo nekilnojamus daiktus Kretingos rajone, kurie yra įregistruoti viešajame registre. (duomenys neskelbtini) tėvai sudarė bendrą sutuoktinių testamentą. Po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjos tėvas K. D. nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Po motinos mirties, tėvas K. D. liko gyventi namų valdoje, tvarkė, juo naudojosi ir gyveno iki mirties ir tokiu būdu pareiškėjos tėvas K. D. mirusios sutuoktinės Juditos B. D. palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Mirus tėvui, įpėdinė kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau paaiškėjo, jog ji gali priimti tik dalį palikto turto, nes jos tėvas nėra priėmęs sutuoktinės palikimo. Pareiškėja nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad K. D., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės Juditos B. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2011-09-07 mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Suinteresuoti asmenys I. M., A. D., R. A. ir A. D. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. D., a.k(duomenys neskelbtini) Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą niekas nesikreipė, po jos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjos tėvas K. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirė(duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo K. D. mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Mirusios J.B. D. vardu viešajame registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai: žemės sklypai. Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad po J.B. D. mirties, bute liko gyventi jos sutuoktinis K. D., jis mokėjo mokesčius, gyvenamuoju namu naudojosi, prižiūrėjo, rūpinosi. K. D. vardu nekilnojamųjų daiktų viešajame registre yra įregistruota.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Judita B. D. ir K. D. buvo sutuoktiniai ir sutuoktinių vardu įregistruoti nekilnojamo turto registre nekilnojami daiktai jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. K. D. po savo sutuoktinės J.B. D. mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes gyveno tame bute, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, todėl teismas sprendžia, kad K. D. palikimą priėmė savo vardu.
Iš šių įrodymų matyti, kad pareiškėja kitokia tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šį faktą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo reikalu( CPK 444str. 1 d. 9 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263 ir 448 straipsniais teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad K. D., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. B. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.
Teisėjas Valdas Alška