Civilinė byla Nr. e2-6380-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02148-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; 

2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Gražinai Versockienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“, A. C..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061 ieškovės Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), naudai 612,06 Eur skolos, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškovė Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ši savininkų įsteigta bendrija atstovauja daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo 43,69 kv. m. bendrojo ploto 2 kambarių butą.

3.       Ieškovė, būdama pastato administratoriumi, teikė butui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė naudojosi ieškovo paslaugomis, už kurias nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. susidarė 612,06 Eur skola.

4.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka nurodo, jog A. C. paskirtas pagrindiniu buto nuomininku. 2006 m. liepos 13 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 31 su A. C.. A. C. adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 1990-01-12. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo, jog dėl skolos kreiptųsi į nuomininką.

5.       Ieškovė dubliku ieškinį palaiko. Nurodo, kad aplinkybe apie patalpų savininko teisę susitarti su nuomininku dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo pareigos perkėlimo nuomininkui gali būti remiamasi tik esant dar dviems sąlygoms: 1) konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota ir 2) būtinas tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas (pvz. buto nuomininkas gali sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju). Ieškovė nėra administratorius, kuris yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir kuriam būtų galima perkelti atsakovės nuomininkų įsiskolinimo rizikas. Bendrija nevykdo jokios ekonominės veiklos ir tik paskirsto savininkams jų pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros išlaidas, iš to negaudama iš savininkų jokios ekonominės naudos, priešingai nei tai yra administratoriaus atveju. Tad šis argumentas, kad atsakovė neprivalo dengti jai priklausančių patalpų neapmokėtų mokesčių, nes tokių savivaldybės butų įsiskolinimai laikytini ieškovės ekonominės veiklos rizika, ieškovei, kaip ne pelno siekiančiai organizacijai negali būti taikomi. Ieškovė pažymi, kad neturėjo jokių teisinių santykių su ieškovės nuomininku. Be to, jeigu skola būtų priteista iš atsakovės, taip niekaip nepaneigtų pačios atsakovės teisės regreso teisės pagrindu vėliau reikalavimą nukreipti į tretįjį asmenį A. C., kuris yra įtrauktas dalyvauti į nagrinėjamą bylą.

6.       Nurodo, kad atsakovė teigia, jopg nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nepateikė tinkamų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį ar kitų dokumentų, kurie būtų tinkamai pasirašyti, vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas, taip pat atsakovei nebuvo siųsti ar teikti jokie raginimai, priminimai ar panašaus pobūdžio dokumentai apie susidariusią skolą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo siųsti raginimai dėl skolos padengimo, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai, kadangi į bylą yra pateiktas ieškinio priedas Nr. 10 – 2022 m. rugpjūčio 11 d. prašymas dėl skolos padengimo, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybei ir taip pat priedas Nr. 11 – 2022-09-09 Vilniaus miesto atsakymas į prašymą dėl skolos padengimo, kuriuo pastaroji skolą padengti atsisakė. Dalyje dėl atsakovės teiginių, kad į bylą nėra pateiktos PVM sąskaitos faktūros atsakovei, kurios būtų pasirašytos, pažymi, kad ieškovė buhalterinę apskaitą tvarko sutartiniu pagrindu veikiantis juridinis asmuo, kurio rengiami dokumentai atskirais parašais nėra tvirtinami. Dėl argumento apie neišrašytas PVM sąskaitas – faktūras, ieškovė pastebti, kad ji yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, o Bendrijų įstatymo 25 str. 1 d. nurodyta, jog bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti (...). Teigia, kad bendrija veikia tik kaip atsiskleidusi tarpininkė, nes surinkusi lėšas iš savininkų jas savininkų interesams tenkinti sumoka paslaugų teikėjams. Bendrija nieko neuždirba iš šios veiklos ir ši veikla nelaikytina ekonomine veikla, todėl tikslinių įnašų rinkimui savininkams PVM sąskaitos faktūros neprivalo rašyti (juo labiau, kad ieškovė tokios sąskaitos išrašyti ir negalėtų, nes nėra PVM mokėtoja). Prie šio dubliko ieškovė prideda atskirus mokėjimo pranešimus pamėnesiui už laikotarpį 2021 m. vasario 28d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., patvirtinančius priskaitymus atsakovei. Ankstesnio laikotarpio įsiskolinimą patvirtina klientų skolų ataskaita 2021 m. vasario 28 datai ir ieškovės 2021m. vasario 28 d. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas. Pastebi, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs išimties nemokėti procesinių palūkanų tais atvejais, kai skolininkas yra viešasis juridinis asmuo, tačiau įvertinus atsakovės argumentus ir pastabas, ieškovė neprieštarauja, kad iš atsakovės būtų priteistos 5 proc. metinės procesinės palūkanos.

7.       Tripliku atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2006 m. liepos 13 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 31 su A. C.. A. C., 2006 m. birželio 21 d. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (Nr. 30-1152) paskirtas pagrindiniu buto nuomininku. Pagal minėtos sutarties (taip pat ir 2006-07-13 pastato administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties 3 punktą) 7.3 ir 7.5 punktą nuomininkas privalo sudaryti sutartis dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas, taip pat mokėti „kitų paslaugų“ mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu, tai yra, mokestį už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, pastato administravimą, teritorijos valymą ir kitas) turi mokėti tiesiogiai paslaugų tiekėjams jų nustatytais terminais ir tvarka. Nuomininkui butas, nuomojamas nuo 2006 m. liepos 13 d., prieš tai, butas adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas 1986 kovo 13 d. sprendimu Nr. 79 A. C. dėdei, V. U.. 2000 vasario 14 d. sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Teisės aktų ir nuomos sutarties pagrindu nuomininkui kilo pareiga mokėti už paslaugas.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio ir dubliko argumentus prašė ieškinį tenkinti.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

10.       Ieškovė Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ši savininkų įsteigta bendrija atstovauja daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu.

11.       Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkui Vilniaus miesto savivaldybei priskaičiuota skolos suma sudaro 612, 06 Eur sumą. Byloje ginčo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nekilo. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės, kaip buto savininkės, pareigos atlyginti už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei tinkamo atsakovo, t. y. anot atsakovės, šiuo atveju skolą turėtų sumokėti faktinis buto naudotojas, nuomininkas A. C.. Byloje nėra duomenų, kad A. C. su ieškove buvo sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Be kita ko, kaip bylos nagrinėjimo metu dėmesį atkreipė ieškovės atstovė nuomos sutartis su nuomininku yra pasibaigusi 2021 m. gruodžio 7 d., šią aplinkybę nurodė trečiasis asmuo 2022 m. birželio 7 d. atsakyme į ieškovės prašymą. Pagal į bylą pateiktą

12.       Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82, 4.83, 4.84, 4.85, 4.86 str. nuostatomis, prievolės išlaikyti pastato bendro naudojimo turtą tenka pastato patalpų savininkui. Daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2, 3, 6 d. numatyta, jog patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. numato, jog patalpų bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su bendru turtu, pastato išlaikymu ir išsaugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir su tuo susijusias įmokas. 

13.       Kaip minėta, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė byloje įrodinėja, kad už butui teiktas paslaugas turi atsiskaityti buto nuomininkas A. C.. Kaip minėta su nuomininku sutarties dėl paslaugų teikimo ieškovė nesudarė, dar daugiau byloje yra duomenys, kad nuomos sutartis yra negaliojanti (SĮ „Vilniaus būstas“ raštas).

14.       Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

15.       Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016). Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

16.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu  (duomenys neskelbtini), administravimo išlaidas prievolė mokėti tenka Vilniaus miesto savivaldybei (atsakovei).

17.       Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

18.       Įvertinus byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė byloje, todėl skolą už suteiktas paslaugas privalo padengti kaip ginčo objekto – buto, savininkė ir teisėta valdytoja (skolos susidarymo laikotarpiu).

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 612,06 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.

20.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

21.       Kadangi ieškovė dublike iš esmės pareiškė, kad neprieštarauja, jog jai būtų priteistos 5 proc. palūkanos vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 612,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22.       Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 1 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė su prašymu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu bylinėjimosi išlaidas prašė mažinti.

23.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

24.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

26.       Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, būtina įvertinti šios bylos sudėtingumą, teikiamų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ieškovės atstovo dalyvavimą (patirtį) panašaus pobūdžio bylose, ieškinio sumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi teismai neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

27.       Šioje byloje ieškovas yra ne pelno organizacija, duomenų, kad tokio pobūdžio bylose šis konkretus ieškovas dalyvavo į bylą nepateikta. Byloje buvo parengtas ieškinys, jame detaliai aptarta teismų praktika ir jos taikymas, taip pat parengtas dublikas, ieškovės atstovė dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės pasisakė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė atsakovei nevykdant prievolės išlaikyti turtą, mažinimo. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų, kurie parengti kvalifikuotai ir jų rengimui skiriant reikšmingą laiką, teismas vertina, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 470 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) j. a. k. (duomenys neskelbtini), 612,06 Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 612,06 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 470 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Skaistė Cinkutė