Civilinė byla Nr. e2A-909-638/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10100-2016-1

Procesinio dokumento kategorija 1.3.2.9.10.7.

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2017 m. gegužės 24 d.

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 65; pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) pagalbinės darbuotojos pareigų neteisėtu; nustatyti, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalis; panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 63; panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 64; atsakovą įpareigoti informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie pasikeitusį atleidimo iš darbo teisinį pagrindą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją pagal DK 140 straipsnio 3 dalį; 153,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2016 m. sausio mėnesį; 152,29 Eur, kurie buvo nepagrįstai išskaityti iš ieškovės darbo užmokesčio; už pavėluotai išmokėtas sumas priteisti vidutinį darbo užmokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl pagalbinės darbuotojos pareigų. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 7 d. direktorės įsakymu Nr. 641 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba už tariamai netinkamą vaistų laikymą ir išdalinimą įstaigos klientams. Ieškovės darbo užmokestis, išmokėtas 2016 m. sausio 20 d. sudarė 512 Eur, o 2016 m. vasario 24 d. išmokėtas darbo užmokestis sudarė tik 358,92 Eur. Ieškovė 2016 m. kovo 14 d. atsakovui pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo ir atsiskaitymo lapelių išdavimo, kuriuo savo darbdavio prašė pateikti informaciją apie tai, kodėl be ieškovės raštiško sutikimo jai buvo sumažintas darbo užmokestis bei pateikti atsiskaitymo lapelius apie jai apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, darbą dienomis ir naktimis, išskiriant šias valandas atskirai, laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.
3. Ieškovė 2016 m. kovo 15 d. atsakovui pareiškimu išreiškė savo valią nutraukti darbo santykius pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas informavo ieškovę, kad gražina jos pareiškimą nesvarstytą, kadangi ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių nori nutraukti darbo santykius. Ieškovė 2016 m. kovo 30 d. atsižvelgdama į nepilną darbo užmokesčio mokėjimą ir darbo organizavimo pažeidimus, nustatytus kompetentingų viešojo administravimo institucijų, atsakovui įteikė papildytą reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2016/26 nurodė, kad jam vis dar trūksta informacijos dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl pakartotinai ieškovės pareiškimas grąžintas kaip nesvarstytas.
4. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas 2016 m. balandžio 10 d. surašė reikalavimą raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. 10. Atsakovas 2016 m. balandžio 11 d. surašė reikalavimą raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr.11. Reikalavime iš esmės yra prašoma pateikti paaiškinimą, kodėl ieškovė neatvyksta į darbą balandžio 9, 10, 11 dienomis. (duomenys neskelbtini) direktorė 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 63 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagalbinei darbuotojai V. P.“, skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą už nebuvimą darbe visą darbo dieną, t. y. balandžio 9, 10, 11 dienomis. (duomenys neskelbtini) direktorė 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 65 atleido ieškovę iš darbo nuo 2016 m. balandžio 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Ieškovės elgesyje nebuvo darbo drausmės pažeidimo sudėties, todėl ji jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, o paskirtosios nuobaudos yra neteisėtos. Atsakovui buvo privalomas 2016 m. kovo 30 d. ieškovės pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo.
5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 65 yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovei už 2016 m. vasario 8 d. padarytus darbo pareigų nusižengimus - darbo pareigų nevykdymą ir netinkamą vykdymą paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Atsakovas įvertino, kad ieškovei per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos – 2015 m. gruodžio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr.641 paskirta drausminė nuobauda - pastaba; 2016 m. balandžio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr.63 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už darbo pareigų netinkamą vykdymą 2016 m. sausio 29 d. Kadangi (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 65 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo taikyti DK 127 straipsnio 2 dalį nėra.
6. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 64 yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovei pagrįstai pareikšta drausminė nuobauda - papeikimas už šiurkščiai pažeistą darbo drausmę, neatvykimą į darbą visą darbo dieną 2016 m. balandžio 9, 10, 11 dienomis. Nuobauda pareikšta už tai, kad ieškovė 2016 m. balandžio 8 d. dieną telefonu paskambino vyr. socialinei darbuotojai R. B. ir pranešė, kad ieškovei 2016 m. balandžio 8 d. yra užbaigtas nedarbingumo pažymėjimas. R. B. pagalbinę darbuotoją V. P. iš karto informavo, kad ji turi šių metų balandžio 9,10,11 dienomis atvykti į darbą.
7. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 63 yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovei pareikšta drausminė nuobauda - papeikimas už darbo pareigų nevykdymą ir netinkamą vykdymą. Nuobauda pareikšta už tai, kad 2016 m. sausio 29 d. gautas darbuotojos - slaugytojos padėjėjos L. I. tarnybinis pranešimas dėl netinkamai ir nerūpestingai atliekamo pagalbinės darbuotojos V. P. darbo. V. P. nevykdė tiesioginių darbo pareigų, t. y. paliko savo darbo vietą netvarkingą, neišplovė 1 ir 2 kambarių tualetų patalpos, paliko 3 nešvarius basonus, taip pat neperrengė II aukšto gyventojų, ir paliko juos su nešvariais rūbais - prilipusiais maisto likučiais.
8. Reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą yra nepagrįstas, nes priverstinės pravaikštos nėra. Atleidus ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą išeitinė išmoka nepriklauso. Visas darbo užmokestis pagal darbo sutartį yra sumokėtas už 2016 metų sausio mėnesį, tą patvirtina atsiskaitymo lapelis, 153,29 Eur suma ieškovei nepriklauso. Iš ieškovės 152,29 Eur buvo išskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, remiantis 2016 m. balandžio 18 d direktoriaus įsakymu Nr. 62. Jokios sumos ieškovei nebuvo pavėluotos išmokėti.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovės V. P. naudai 152,29 Eur darbo užmokesčio priedą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
2. Teismas nurodė, kad atsakovas laikėsi DK 140 straipsnyje nurodytos drausminės nuobaudos paskyrimo tvarkos dėl galimo darbo drausmės pažeidimo 2016 m. balandžio 11 d. Ieškovės netinkamą darbo pareigų vykdymą patvirtina 2016 m. lapkričio  23  d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. I., kuriai atsakovo direktoriaus įsakymu buvo nurodyta apmokėti už papildomą darbo valandą dėl ieškovės netinkamai vykdytų darbo funkcijų. Liudytoja iš esmės patvirtino 2016 m. balandžio 11 d. reikalavime pasiaiškinti nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą netinkamai vykdė darbo funkcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kita 2016 m. lapkričio  23  d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. B.. Byloje esančios darbo tvarkos taisyklės  ir pagalbinio darbuotojo pareiginiai nuostatai patvirtina, kad ieškovė privalėjo vykdyti nurodytas pareigas.
3. Teismas pripažino, kad atsakovas, gavęs nurodytus ieškovės pareiškimus dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, ėmėsi priemonių išsiaiškinti pareiškimuose nurodytas aplinkybes, t. y. sudarė komisiją, užfiksavo svarstymo eigą protokole, surašė pokalbio telefonu su ieškove aktą. Tačiau ieškovė pagal nurodytuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes informacijos atsakovui neteikė, todėl 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2016/26 atsakovas pakartotinai ieškovės pareiškimą grąžino kaip nesvarstytą, nurodydamas, kad trūksta pagrįstos informacijos dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktuose valstybės institucijų raštuose nurodytos aplinkybės dėl netinkamo darbo organizavimo gali būti vertinamos kaip suteikiančios teisę darbuotojams reikalauti nurodytų trūkumų pašalinimo, tačiau negali būti vertinamos kaip suteikiančios teisę ieškovei savavališkai, nesilaikant DK ir kitų teisės aktų reikalavimų, nutraukti darbo santykius su atsakovu. Todėl ieškinio reikalavimus dėl nustatymo, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas yra DK 127 straipsnio 2 dalis, atsakovo įpareigojimo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybą apie pasikeitusį atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė, 2016 m. balandžio 8 d. pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, privalėjo tęsti darbo santykius arba nutraukti šiuos darbo santykius pagal DK nustatytą tvarką ir laikydamasi nurodytų terminų.
5. Teismas pripažino, kad atsakovė tinkamai įvertino ieškovės daromų darbo drausmės pažeidimų pakartotinumo aplinkybes bei jas įvardino 2016 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 65, tokiu būdu pagrįstai taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atsakovės priimto įsakymo teisėtumą pagrindžia ir DK 238 straipsnio nuostata, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į  tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Byloje esantys įrodymai - tarnybiniai pranešimai nurodo, kad ieškovė netinkamai atliko pareigas ir kitu laikotarpiu, už kurį drausminė nuobauda nebuvo skirta Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 65 panaikinimo yra nepagrįstas.
6. Įsakymu Nr. 65 ieškovei paskirta drausminė nuobauda už pažeidimą, padarytą 2016 m. vasario 8 d., kai ieškovė, dirbdama 2016 m. vasario 8 d., neišplovė 1 ir 2 aukšto patalpų, holo, valgyklos, gyventojų kambariuose neišvalė basonų, virtuvėje paliko nešvarias grindis.
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 65 panaikinimo, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2016 m. balandžio 18 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra atmestas, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo; dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos pagal DK 140 straipsnio 3 dalį priteisimo.
8. Teismui nustačius, kad atsakovo 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.641 paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos naikinti nėra teisinio pagrindo, konstatavo, kad ieškovei 153,29 Eur darbo užmokesčio priedas už 2016 m. sausio mėn. neišmokėtas teisėtai, laikantis darbo sutartyje nustatytų sąlygų ir darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, todėl nurodytas ieškinio reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nenurodė, kokia jai pervedamo atlyginimo dalis yra laikoma pagrindiniu atlyginimu ar priedu, teismas pripažino nepagrįstomis, nes byloje esančiuose atsiskaitymo lapeliuose yra įvardinta, už ką ieškovei yra pervedamos konkrečios sumos, išskiriant ir priedą.
9. Teismas konstatavo, kad vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotai išmokėtas sumas priteisimas neatitiktų DK 35 straipsnyje nustatytų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes atsakovas turėjo teisę ieškovei nemokėti priedo prie darbo atlyginimo, taip pat turėjo teisę atlikti išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio, tačiau praleido įstatyme nustatytą trumpą terminą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. I. V. P. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad liudytojos yra atsakovo darbuotojos, ir jų parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, nes jos suinteresuotos palaikyti atsakovo poziciją paprasčiausiai nenorėdamos prarasti darbo. Jokie papildomi įrodymai, kurie pagrįstų 2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 63 teisėtumą ir pagrįstumą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyti. Pripažinus liudytojų parodymus kaip netinkamą įrodymą dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad nuobauda skirta visiškai nepagrįstai. Darbo drausmės pažeidimo ieškovės elgesyje nėra, o drausminės nuobaudos skyrimas vertintinas kaip darbdavio kerštas už 2016 m. kovo 30 d. pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir skundus atsakovo administracinę priežiūrą vykdančioms valstybės institucijoms.
2. Apeliantė įvykdė visas tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje nustatytas sąlygas dėl teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovo direktorė neatleido apeliantės pagal jos pareiškime išdėstytą valią, o savavališkai, pažeisdama imperatyvias darbo įstatymų normas, skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Net ir nevertinant apeliantei pritaikyto kito atleidimo iš darbo pagrindo (darbo drausmės pažeidimų), akivaizdu, kad apeliantės valia buvo išreikšta daug anksčiau, nei darbdavys ėmėsi realizuoti savo nepagrįstą valią taikyti apeliantei drausmines nuobaudas. Teismo argumentai, kad nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo taikyti DK 127 straipsnio 2 dalį, yra deklaratyvūs ir neargumentuoti bei neatitinka bylos medžiagos.
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino DK normas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą. Apeliantei pirmoji drausminė nuobauda - papeikimas buvo skirta 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 63 dėl tariamai padaryto darbo drausmės pažeidimo 2016 m. sausio 29 d. Apeliantei 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 64 (t. y. tą pačią dieną) vėl paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tariamai padarytus darbo drausmės pažeidimus 2016 m. balandžio 9-11 dienomis. Apeliantei 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 65 (vėlgi, tą pačią dieną, kaip ir ankstesnės dvi drausminės nuobaudos), skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo už tariamai 2016 m. vasario 8 d. padarytą darbo drausmės pažeidimą.
4. Atsižvelgiant į paskirtų nuobaudų intensyvumą, į suteiktus terminus apeliantei pasiaiškinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, akivaizdu, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo skirta už tuos darbo drausmės pažeidimus, kurių padarymo metu dar neįsigaliojo pirmiau skirtos drausminės nuobaudos, dėl to nesant galiojančios drausminės nuobaudos, t. y. jų pakartotinumo, negalėjo būti taikomas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Apeliantės atleidimo dieną anksčiau paskirtų nuobaudų apskundimo terminas nebuvo suėjęs, todėl ji dėl neprotingai trumpo laiko net neturėjo galimybės šias nuobaudas apskųsti, kas leidžia daryti išvadą, kad paskirtos nuobaudos nebuvo galiojančios.
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pačios apeliantės iniciatyva ir prašymu į teismą duoti parodymus buvo pakviestos liudytojos L. I. ir R. B.. Ta aplinkybė, kad ieškovės pakviestos liudytojos davė jai nepalankius parodymus, savaime nesuponuoja išvados apie duotų parodymų nepatikimumą. Aplinkybė, kad liudytojos yra atsakovės (duomenys neskelbtini) darbuotojos, savaime nereiškia, kad jų parodymai nepatikimi. Nesant jokių duomenų apie apklaustų liudytojų nepatikimumą ar suinteresuotumą, nėra jokio pagrindo liudytojų parodymus, kurie sutampa su rašytiniais įrodymais, vertinti kaip nepatikimus. Teismas padarė išvadą, kad 2016 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 63 yra teisėtas ir atitinkantis ieškovės padarytą pažeidimą, įvertinęs ne tik minėtų liudytojų, tačiau ir rašytinius bylos duomenis.
2. Atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti klausimus, iškilusius dėl apeliantės netinkamo pareigų vykdymo nuo 2015 m. lapkričio 23 d., t. y. ženkliai ankščiau, nei apeliantė pateikė pirmąjį pareiškimą nutraukti darbo santykius.
3. Bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina faktą, kad apeliantė, suvokdama, kad gali būti atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, ėmėsi nesąžiningų veiksmų tokioms pasekmėms išvengti ir siekė nutraukti darbo sutartį jos prašymu. Svarbu įvertinti aplinkybes, jog atsakovė, gavusi apeliantės pareiškimus nutraukti darbo sutartį, ėmėsi priemonių išsiaiškinti pareiškimuose nurodytas aplinkybes.
4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, todėl atsakovei neatsirado pareiga atleisti ją pagal minėto straipsnio nuostatas.
5. Pažymėtina, kad apeliantės atžvilgiu, priešingai, nei ji nurodo apeliaciniame skunde, iki drausminės nuobaudos - darbo santykių nutraukimo be išankstinio įspėjimo paskyrimo, galiojo ne viena drausminė nuobauda, ką ir buvo tinkamai nustatęs pirmosios instancijos teismas. Nuobaudos buvo paskirtos teisėtai, per 12 mėnesių laikotarpį nuo atleidimo iš darbo, ir nuobaudos buvo galiojančios, kas leidžia daryti išvadą, kad darbo santykiai su ieškove nutraukti remiantis DK 136 straipsnio  3 dalies 1 punktu teisėtai ir pagrįstai.
6. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, nes bylų faktinės aplinkybės esmingai skiriasi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas "Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo").

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Jau po apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo, ieškovė 2016 m. balandžio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo, kuriuos prašė prijungti prie bylos ( t.2, b.l. 71-74, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir puslapių numeriai pagal kairėje programos lango pusėje pateikiamą puslapių liniuotę (angl. page thumbnails)). Kolegija sprendžia, kad rašytiniai paaiškinimai nelaikytini naujais įrodymais, naujų reikalavimų juose nėra keliama, tik iš naujo nurodomi argumentai patenkinti apeliacinį skundą. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo teismui keisti ( papildyti) apeliacinį skundą, vadinasi, ir teikti papildomus rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo, todėl papildomi rašytiniai paaiškinimai nepriimami ( CPK 323 straipsnis). 

Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį

3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį pripažinti ieškovę atleistą iš darbo jos pageidaujamu pagrindu - pagal  DK 127 straipsnio 2 dalį, nes ieškovės atitinkamas prašymas buvo parašytas anksčiau, negu kad jai paskirtos drausminės nuobaudos. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad darbuotojas, prašydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turėtų nurodyti konkrečią priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją (jas) pagrįsti. Aptariama teisės norma, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalis, nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 straipsnis). Jei kyla darbuotojo ir darbdavio nesutarimų dėl aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. kovo 18 d. įteikė darbdaviui pareiškimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ( t.1, b.l.31). Pareiškime ieškovė  nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl darbo sutartis turi būti nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Darbdavys 2016 m. kovo 22 d. raštu atsakė ieškovei, kad priežasčių nutraukti darbo sutartį pageidaujamu pagrindu nemato, todėl grąžino 2016 m. kovo 18 d. ir analogišką kovo 21 d. pareiškimus ieškovei ( t.1, b.l. 32). Ieškovė 2016 m. balandžio 1 d. įteikė darbdaviui naują pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad nuo 2016 m. sausio mėn. jai nėra sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, įstaigoje yra pažeidinėjami teisės aktai, kas turi įtakos ieškovės darbui, tai nustatė Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ir Valstybinė darbo inspekcija ( t.1, b.l. 38). Darbdavys 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 2016/26 grąžino pareiškimą ieškovei, nurodęs, kad nepateikta pakankamai informacijos apie galimybę taikyti DK 127 straipsnio 2 dalį ( t.1, b.l. 46). Spręstina, kad darbdavys nesutiko nutraukti darbo sutartį ieškovės nurodytu pagrindu, todėl tarp šalių kilo ginčas, spręstinas individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginčyti darbdavio atsisakymą ją atleisti iš darbo pageidaujamu pagrindu, nes Darbo kodekso 299 straipsnyje nenumatyta, kad šios rūšies ginčai ( atsisakymas atleisti iš darbo)  būtų nagrinėjami tiesiogiai teismuose.
5. Kadangi ieškovė buvo atleista iš darbo 2016 m. balandžio 18 d., ji reikalavimą ją atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį pareiškė tiesiogiai teismui. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priėmė, išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagristą nurodęs, kad valstybės institucijų raštuose nurodytos aplinkybės dėl  netinkamo darbo organizavimo atsakovės įstaigoje nesuteikia teisės ieškovei reikalauti darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį yra galimas, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus arba kolektyvinę sutartį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo nevykdomi įsipareigojimai pagal darbo sutartį ir jos atžvilgiu pažeisti įstatymai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybės institucijų patikinimo aktuose išvardinti pažeidimai atsakovės įstaigoje yra bendro pobūdžio, apimantys visos įstaigos darbo organizavimą, aprūpinimą darbo priemonėmis, darbuotojų skaičiaus užtikrinimą naktinių budėjimų metu ir pan., tačiau nėra nustatyta, kad konkrečiai ieškovės atžvilgiu buvo nesilaikyta darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad su ja nebuvo atsiskaitoma nuo 2016 m. sausio mėnesio. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei už 2016 m. sausio mėnesį nebuvo išmokėtas priedas prie atlyginimo, tačiau šalys darbo sutartimi buvo susitarę, kad ieškovei gali būti mokami priedai prie atlyginimo, priedų mokėjimas yra darbdavio teisė, bet ne pareiga, todėl neišmokėdamas priedo darbdavys savo įsipareigojimų nepažeidė.
6. Kolegija konstatuoja, kad  ieškovės reikalavimas atleidimą iš darbo kvalifikuoti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį yra atmestas pagrįstai ir teisėtai, apeliacinio skundo motyvais šios sprendimo dalies naikinti nėra pagrindo ( CPK 328, 329 straipsniai).

Dėl drausminių nuobaudų sekos

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovei tą pačią dieną,  t. y. 2016 m. balandžio 18 d., buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, todėl šių nuobaudų seka nesudaro pakartotinumo požymio, numatyto DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ir atitinkamai nebuvo pagrindo ieškovę atleisti iš darbo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Darbdavio 2016 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 65, kuriuo buvo nuspręsta ieškovę  atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies  1 punktą, yra konkrečiai nurodyta, kad ieškovei pirmoji drausminė nuobauda (pastaba)  buvo paskirta 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 641 už neatidų pareigų vykdymą (paskirtų vaistų nepadavimą gyventojui) ( t.1, b. l. 17, b. l. 127). Pažymėtina, kad ieškovė nustatytu terminu (per tris mėnesius) paskirtos nuobaudos neapskundė ( DK 289 straipsnio 1 dalis), pareikštame ieškinyje reikalavimo panaikinti šią nuobaudą taip pat nekėlė.
8. Net ir nesant ieškovės reikalavimo dėl 2015 m. gruodžio 7 d. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės patikrino šios nuobaudos teisėtumą, nes kai ginčijamas atleidimas iš darbo dėl to, kad paskirta ankstesnė drausminė nuobauda buvo vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, teismas privalo iš esmės patikrinti ankstesnės nuobaudos teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nevykdė savo kaip pagalbinės darbuotojos pareiginių nuostatų 1.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga paduoti gyventojams paskirtus vaistus ( t.1, b.  l. 119-120). Taip pat nustatyta, kad drausminės nuobaudos paskyrimo ir parinkimo tvarka nebuvo pažeista. Ieškovė savo pasiaiškinime, rašytame 2015 m. lapkričio 24 d., pati pripažino, kad nepadavė vaistų gyventojui A. B., kadangi „jų nebuvo prie visų bendrų gyventojų vaistų. Vaistų laikymo vieta labai žemai ir spintelė gili, o sudėti vaistai dėžutėse netelpa ir buvo dedami ant viršaus“ ( t.1, b. l. 128). Spręstina, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
9. Nustatyta, kad  2016 m. balandžio 18 d. ieškovei buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos už skirtingus darbo drausmės pažeidimus: papeikimas už netinkamą pareigų vykdymą (neišplauti tualetai, neperrengti gyventojai) 2016 m. sausio 29 dieną ( atsakovės direktoriaus įsakymas Nr.63); papeikimas už neatvykimą į darbą 2016 m. balandžio 9,10 ir 11 dienomis ( įsakymas Nr. 64), atleidimas iš darbo už netinkamą pareigų vykdymą 2016 m. vasario 8 d. ( neišplautos grindys valgykloje, holuose, neišplauti basonai) (įsakymas Nr. 65) ( t.1, b. l. 17-23). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad visi trys ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai darbdavio buvo išnagrinėti ir įvertinti tą pačią dieną  trimis įsakymais, tačiau kartu su pirmiau paskirtąja drausmine nuobauda ( 2015 m. gruodžio 7 d. pastaba) sudarė pagrindą taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – atleisti iš darbo.
10. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojos kaip atsakovės darbuotojos, teismui teikė melagingus parodymus, bijodamos darbdavio. Viena vertus, liudytojas iškviesti ir apklausti prašė ieškovės atstovas ( 2016 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 01:21 min).   Kita vertus,  ieškovės netinkamai atliktas darbas 2016 m. sausio 29 d. buvo užfiksuotas tą pačią dieną darbuotojos L. I. tarnybiniu pranešimu ( t.1, b.l.143), vyr. soc. darbuotojos R. B. raštu-pavedimu kitai darbuotojai L. I. atlikti ieškovės neatliktus darbus (išplauti tualetus, basonus, perrengti gyventojus) ( t.1, b. l. 139), darbuotojos L. I. tarnybiniu pranešimu, kad pavestus darbus atliko ( t.1, b. l. 140), taip pat atsakovės direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu apmokėti L. I. už papildomą darbo valandą ( t.1, b. l. 146).
11. Ieškovės neatvykimą į darbą 2016 m. balandžio 9,10 ir 11 dienomis patvirtina vyr. soc. darbuotojos R. B. tarnybinis pranešimas, rašytas 2016 m. balandžio 11 d. ( t.1, b. l. 148), 2016 m. balandžio 8 d. atsakovės direktorės pokalbio telefonu su ieškove aktas ( t.1, b. l. 149), vyr. slaugytojos V. S. tarnybiniai pranešimai ( t.1, b .l. 150, 151), darbo laiko apskaitos žiniaraštis ( t.1, b. l. 154).
12. Ieškovės netinkamai atliktą darbą 2016 m. vasario 8 d. patvirtina darbuotojų R. B., K. J., V. S. 2016 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas ( t.1, b.l. 164), patikrinimo aktas ( t.1, b.l.165), vyr. soc. darbuotojos R. B. 2016 m. vasario 8 d. pavedimas L. I. atlikti ieškovės neatliktą darbą (išplauti basonus, holus, valgyklą, indų plovimo patalpą) ( t.1, b.l.163), direktoriaus įsakymas apmokėti L. I. už papildomai dirbtą valandą ( t.1, b. l. 167).
13. Apeliantė nurodo, kad nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016m. balandžio 8 d. ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau iš atsakovės 2016 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad ieškovei 2016 m. vasario 8 d. darbo laikas buvo nustatytas nuo 0 val. iki 6.30 val. ( t.1, b. l. 179), ir darbo laiko žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovė vasario 8 d. dirbo 8 valandas ( t.1, b. l. 181). Ieškovės darbo patikrinimas atliktas 6 val. 20 min., t. y. ieškovei baigiant dirbti. Nedarbingumo pažymėjimas ieškovei galėjo būti išduotas  jau po grafike numatytų jos darbo valandų, t. y. nuo vasario 8 d. 8 val. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbo drausmės pažeidimo ieškovė nepadarė, nes nebuvo darbe.
14. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. skiriant ieškovei drausmines nuobaudas būtų buvusi pažeista drausminių nuobaudų skyrimo ir parinkimo tvarka ( DK 236 straipsnis - 241 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, Darbo kodekso XVI skyriaus normas), tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl priimto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl priteistos išmokos ieškovei

16. Teismo sprendimas dalyje dėl 152,29 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės nebuvo skundžiamas apeliaciniu skundu, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako ( CPK 32 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Teismo sprendimą palikus galioti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos proporcingai apeliacinio skundo patenkinimui ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
18. Atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ( 550 Eur), kurių suma nėra didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį ( Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistinų išlaidų sumą, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Diana Labokaitė

Albina Rimdeikaitė

Mindaugas Šimonis