LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. e2-623-794/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Industry“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“, ieškinį atsakovei S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Industry“ ieškinys atsakovei S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

3.       2020 m. vasario 27 d. prieš pat teismo posėdį teisme gautas ieškovei atstovaujančios bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto administravimas“ įgalioto asmens N. Č. prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant, nes ieškovės atstovė neturi galimybių pateikti naujų aplinkybių.

4.       2020 m. vasario 28 d. d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškovės atstovės prašymo netenkinti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 246 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad teismo posėdžio data buvo skiriama atsižvelgus į abiejų šalių užimtumą kitose bylose, o ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės pripažintinos nesvarbiomis, juolab, kad tiek atsiliepime, tiek triplike atsakovė prašė išreikalauti iš ieškovės papildomus įrodymus.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės BUAB „Baltic Industry“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimas“, ieškinį atsakovei S. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. 

6.       Nurodė, kad teismo posėdžio data buvo iš anksto suderinta su ieškovės atstove ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, atsižvelgiant tiek į šalių atstovų, tiek ir teismo užimtumą kitose bylose. Ieškovės atstovės įgaliotas asmuo prieš pat posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodydamas neturintis paaiškinti naujų aplinkybių, nepaisydamas procesiniuose dokumentuose išreikštų prašymų ir abejonių dėl pateikto ieškinio pagrįstumo, nelaukdamas teismo sprendimo (leidimo) bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti neatvykimo priežastis svarbiomis, todėl, atsakovės atstovei neprašant priimti sprendimą už akių, laikė, jog yra įstatyminis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė BUAB „Baltic Industry“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimas“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar jomis piktnaudžiavo. Priešingai, buvo aktyvi bylai ruošiantis paruošiamųjų dokumentų būdu, laiku teikė duomenis. Į bylą buvo pateikti visi bankroto administratorės turimi dokumentai, pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kad ieškovė dėl objektyvių aplinkybių negali pateikti atsakovės prašytų papildomų dokumentų, nes bankroto administratorei buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs 2011 – 2012 m. sutarčių.

7.2.       Kadangi bylos nagrinėjimas buvo paskirtas labai operatyviai (t. y. po 16 d.) po šaukimų įteikimo, ieškovė neturėjo galimybės užtikrinti atstovo dalyvavimo posėdyje ir, siekdama nevilkinti proceso, neatidėti teismo posėdžio, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

7.3.       Nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, tačiau tokiu atveju nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir proceso ekonomiškumo principu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

11.       Ieškinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).

12.       Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas, turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

13.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės BUAB „Baltic Industry“ ieškinys atsakovei S.  L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo 2020 m. sausio 9 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2020 m. sausio 27 d. ieškovė – dubliką, o 2020 m. vasario 11 d. atsakovė – tripliką. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2020 m. vasario 28 d. 13 val., apie posėdį pranešė šalims. 2020 m. vasario 27 d. teismas gavo ieškovės prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji neturi galimybių pateikti naujų aplinkybių. 2020 m. vasario 28 d. nutartimi teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant, į jos aktyvumą proceso metu (teismo įpareigojimų vykdymą), paaiškinimus, kad neturi galimybės pateikti atsakovės prašytų papildomų dokumentų, sprendžia, jog šiuo atveju konstatuoti, kad neatvykdama į teismo posėdį, apeliantė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nebėra suinteresuota byla, negalima.

15.       Šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo poziciją, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

16.       Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gauti atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas, byloje paskirtas teismo posėdis, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovė ir jos atstovas sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.

17.       Nors CPK 246 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš tiesų numato, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, tačiau ši taisyklė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti taikoma formaliai, tuo labiau, kai byloje yra aiškiai išreikštas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų, kodėl nėra galimybės tenkinti ieškovės prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės pagal ieškovės pateiktus įrodymus.

18.       Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ši nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja                         Rasa Gudžiūnienė