Administracinė byla Nr. II-17-1009/2021

Proceso Nr. 4-69-3-00328-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija:  21.8.2; 21.10.4; 21.11.3;

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei Unikienei,  Salomėjai Muralienei, Akvilei Kveškevičienei, Vidai Dambrauskienei, Megilei Čekalinaitei,  Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Z.,

institucijos Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus (toliau – institucija) atstovėms Eglei Kruminytei, Tatjanai Kabajevai Borodych,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. skundą institucijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. sausio 8 d. Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjos V. V. nutarimą Nr.4500-ANR_N-36-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas skunde  nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neaiškiai suformuluotas kaltinimas, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Institucijos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodoma kada, dėl kokių asmenų buvo pateikti tarpininkavimo raštai. Nėra nurodyta ar Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B., buvo išduota viza ar leidimas gyventi, kada aukščiau paminėtas pilietis gavo vizą ar leidimą gyventi, kada turėjo atvykti dirbti. Nėra nurodyta kokiais veiksmais pasireiškė melagingų duomenų teikimas. Šios aplinkybės yra itin svarbios siekiant nustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 542 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais - apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Aukščiau nurodyta ANK 542 straipsnio 2 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2019 rugsėjo 1 d. (2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII- 2339 LR Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymas).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., todėl galima konstatuoti, kad protokole ir nutarime nurodytų veiksmų tuo metu jis objektyviai negalėjo atlikti. Protokole ir nutarime nurodoma, kad tarpininkavimo prašymai teikti nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., t. y. tada, kada jis nebuvo įmonės direktoriumi. Jo turimais duomenimis, nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., pateikti 5 tarpininkavimo raštai buvo teikiami ne dėl vizos gavimo, o dėl leidimo laikinai gyventi.

Tariamo pažeidimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir kiti teisės aktai įpareigojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" teikti tarpininkavimo raštus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" savo veikloje turi darbo santykius su užsienio piliečiais. UAB ,, (duomenys neskelbtini)", siekdamos įdarbinti pas save virtuvės darbuotojus, jų ieško ir užsienio valstybėse. Tuo tikslu surandami žmonės, su jais bendraujama, vykdomos atrankos (pas partnerius užsienio valstybėse) ir jie pateikia savo asmens dokumento kopiją. Po to pasirašoma darbo sutartis ir teikiami dokumentai Užimtumo tarnybai. Gavus leidimą dirbti sezoninius darbus ar sprendimą Dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, yra surašomi tarpininkavimo raštai dėl vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Dėl Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. vizos gavimo ar leidimo laikinai gyventi jokio tarpininkavimo rašto UAB ,, (duomenys neskelbtini)", jokiai institucijai neteikė, todėl jai ir nėra žinoma, ar gavo N. B. vizą ar leidimą laikinai gyventi, ar atvyko į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė.

Atsiliepimu į R. Z. pareiškimą institucija prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog vykdant užsieniečių kontrolę Migracijos departamentas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – N.VIS) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinėje sistemoje (toliau – VSATIS) patikrino duomenis apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius pareiškėjas bei šios įmonės darbuotojus. Išanalizavus visus surinktus duomenis, nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu pateikti 39 prašymai (Kazachstano Respublikos, Kirgizijos Respublikos, Uzbekistano Respublikos piliečių) išduoti nacionalines vizas (užsieniečių prašymų, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarpininkavimo raštus, sąrašas pateikiamas bylos medžiagos 3-7 lapuose. Prašymuose nurodytas atvykimo tikslas – darbas virėju, statybininku, tolimųjų reisų vairuotoju, taksi vairuotoju. Prieš priimdama sprendimus neišduoti nacionalinių vizų, ambasada vykdė konsultacijas su VSAT, Migracijos departamentu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu ir gavusi rekomendacijas neišduoti nacionalinių vizų užsieniečiams, sprendimuose neišduoti vizų nurodė šią reikšmingą informaciją byloje:

<..Asmens pateikta informacija yra nepatikima, kelionės tikslai kelia įtarimų. Asmuo 2019 metų kovo mėnesį kreipėsi dėl Nacionalinės vizos išdavimo ir teigė, kad turi patirties ir tinkamą kvalifikaciją kaip tinkuotojas apdailininkas. Šį kartą asmuo teigia, kad turi tinkamą kvalifikaciją kaip virtuvės pagalbinis darbuotojas. Pareiškėjo pareiškimai dėl turimos kvalifikacijos kelia įtarimų. Neįmanoma nustatyti kurioje srityje iš tikrųjų asmuo dirbo: ar statybų ar kaip virtuvės pagalbinis darbuotojas. Pokalbio metu kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo darbo kvalifikacijos ir patirties, asmuo negalėjo detaliai papasakoti kur ir kada dirbo pagal deklaruojamą specializaciją. Kelia įtarimų įmonės-kvietėjos veikla ir galimas asmens įdarbinimas. Yra įtarimas, kad pagrindinė įmonės veikla yra tarpininkavimas teikiant tarpininkavimo raštus trečiųjų šalių piliečiams. Įvertinus turimą informaciją ir asmens ketinimus bet kuriais būdais patekti i Šengeno erdvę, darytina išvada, kad asmens kelionės tikslai kelia įtarimų, yra rimtas pagrindas manyti, kad tikrasis asmens kelionės tikslas yra ne darbas LR, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių. Asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę..>

<.. Asmens pateikta informacija yra nepatikima, kelionės tikslai kelia įtarimų. Pokalbio metu kilo pagristų įtarimų dėl pareiškėjo darbo kvalifikacijos ir patirties. Asmuo teigia, kad vairuotoju. Kaip kvietėjas yra susijęs su minėtu verslu - neaišku, nes įmonė verčiasi kitoje verslo srityje. Kelia įtarimų įmonės-kvietėjos veikla ir galimas asmens įdarbinimas. Yra įtarimas, kad pagrindinė įmonės veikla yra tarpininkavimas teikiant tarpininkavimo raštus trečiųjų šalių piliečiams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu 2019 m. išduotos 4 vizos, kol kas įdarbintas 1 užsienietis, gavęs vizą su tikslu dirbti šioje įmonėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vienintelė akcininke UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios direktorius R. Z. yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams patekti į Šengeno erdvę. Taip pat sistemoje EPIS matoma, kad įmonė pateikė 49 prašymus įdarbinti užsieniečius Lietuvoje. Iki dabar pateikę prašymus pareiškėjai yra labai jauni - ~20 metų amžiaus negalintys pagrįsti ką ir kur dirbę. Įmonės atstovai buvo paprašyti pateikti konsulatui papildomus įmonės veiklos dokumentus, įrodančius įmonės komercinę veiklą deklaruojamuose srityse. Bet iki 2019 m. liepos 18 d. įmonės atstovai konsulatui nepateikė nei vieno dokumento. Buvo gautas neigiamas konsultacijos atsakymas iš kitos Lietuvos Respublikos institucijos. Įvertinus turimą informaciją pokalbio rezultatus, darytina išvada, kad asmens kelionės tikslai kelia įtarimų, yra rimtas pagrindas manyti, kad tikrasis asmens kelionės tikslas yra ne darbas LR, o nelegalus buvimas vienoje iš ES šalių. Asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę..>

Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 (toliau - Vizų aprašas) 101 punktas numato, kad tarpininkavimo raštas - tai priimančio asmens prašymas išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį. Pagal Vizų aprašo 103.3 papunktį pateikdamas tarpininkavimo raštą, priimantis asmuo įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti. Tarpininkavimo raštas yra vienas iš privalomų dokumentų kreipiantis dėl nacionalinės vizos. Iš visų šių nuostatų akivaizdu, kad tarpininkavimo rašte privalo būti nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, o jie išduodami tik dėl tų užsieniečių, kuriuos įmonė ketina įdarbinti. Tai nėra deklaratyvus dokumentas, o dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas atvykęs į Migracijos departamento Kauno skyrių buvo prašomas paaiškinti, kokia veikla užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiuose objektuose įmonė vykdo veiklą, kodėl įmonei reikia tiek daug įvairių krypčių darbuotojų, kodėl įmonė neteikia informacijos Migracijos departamentui apie neatvykusius dirbti užsieniečius. Pareiškėjas paaiškino, kad įmonė verčiasi visuomeninio maitinimo paslaugų teikimu, tačiau negalėjo paaiškinti, kokius darbus dirbtų statybininkai ir vairuotojai. 

Pareiškėjas nurodo, kad įmonės direktoriumi buvo tik trumpą laiką, t. y. nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir nežinojo apie tarpininkavimo raštus, pateiktus nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu pareiškėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, to neneigė ir pats pareiškėjas, susipažinęs su jo atžvilgiu surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienašmenis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis. Kadangi pareiškėjas veikė kaip darbdavys, svarbu, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jis buvo įmonės direktorius, tai patvirtinantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas pridedamas. Pažymėtina, kad naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įregistruotas tik 2020 m. sausio 8 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi aktualiais registro duomenimis, o pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (2019 m. gruodžio 18 d.) nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir neneigė.

Pažymėtina, kad pareiškėjo veikla yra žinoma Migracijos departamentui, kadangi jis įvairių įmonių atstovas, pastaruosius 3-4 metus nuolat kviečiantis užsieniečius iš trečiųjų šalių. Šios Migracijos departamento nustatytos aplinkybės tik sustiprina įtarimus dėl pareiškėjo tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams.

Aplinkybę, kad pareiškėjas asmeniškai yra įsitraukęs į tarpininkavimo trečiųjų šalių piliečiams legalizavimosi klausimais veiklą ir tokiu būdu prisideda prie nelegalios migracijos skatinimo, galima įrodyti ir kitu Migracijos departamento sprendimu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu. 2020 m. sausio 6 d. buvo priimtas dar vienas nutarimas Nr. 4500-ANR_N-14-2020 administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tarpininkavo užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką neturėdamas tikslo jų įdarbinti ir teikė Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje tikrovės neatitinkančius duomenis. Šios įmonės kvietimu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m, lapkričio 14 d. įvairiose Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje buvo pateikta 13 prašymų (Gruzijos Respublikos, Ukrainos, Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos, Indijos Respublikos piliečiai) išduoti nacionalines vizas. Pagal 13 paraiškų buvo išduotos 2 nacionalinės vizos, kurios buvo panaikintos Migracijos departamento iniciatyva užsieniečiams neatvykus dirbti. 2 paraiškų buvo atsisakytą, o kitų 9 paraiškų atžvilgiu buvo priimti sprendimai neišduoti vizų, dėl to, kad galimai įmonė užsiima neteisėta veikla, susijusia su užsieniečių nelegalu įdarbinimu Šengeno valstybėse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininke UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, nurodo, kad skundžiamas dokumentas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, dėl kokių asmenų buvo pateikti tarpininkavimo raštai. Šiuo atveju nesuprantami skundo teiginiai, kad pareiškėjui nėra aišku, dėl kokių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui teikė tarpininkavimo raštus, nes pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bei, kaip priimantysis subjektas, teikia tarpininkavimo raštus, todėl jam turėtų būti žinoma kokius užsieniečius į įmonę kviečiasi dirbti ir kiek tarpininkavimo raštų yra pateikęs. Be to, nėra aišku, kokią įtaką aplinkybė, kad pareiškėjui surašytame protokole nėra nurodyti užsieniečių (kitų asmenų) asmens duomenys, turi protokolo teisėtumui. Pateikta medžiaga patvirtina, kad įmonė tikrai šiems užsieniečiams parengė tarpininkavimo raštus. Bent vieno tokio tarpininkavimo rašto surašymas jau užtraukia atsakomybę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų pateikė net 39. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nėra nurodyta, ar Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. buvo išduota viza ar leidimas gyventi, kada turėjo atvykti dirbti ir iš viso dėl šio užsieniečio jokio tarpininkavimo rašto neteikė. Šie skundo teiginiai tik patvirtina Migracijos departamento išvadas, kad pareiškėjas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tarpininkauja užsieniečiams įsidarbinant Šengeno erdvėje ir iš tikrųjų nesiekia jų įdarbinti, nes kaip matyti iš skundo teiginių, pareiškėjas net nežino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo raštą dėl N. B. ir siekė jį įdarbinti savo bendrovėje (tai patvirtinantis išrašas pateikiamas byloje). Taigi pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teikė tarpininkavimo raštus užsieniečiams, kuriems atsisakyta išduoti vizas. Duomenų visuma patvirtina, kad įmonė neketino jų įdarbinti pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti. Pareiškėjas iš viso nepaaiškino, kokius darbus vykdytų statybininkai ir vairuotojai, dėl kurių įmonė pateikė tarpininkavimo raštus ir kuriuose deklaravo įsipareigojimą įdarbinti šiuos užsieniečius. Taigi, tokiu būdu pateikė melagingus duomenis kviečiant užsieniečius ir teikė pagalbą užsieniečiams gauti teisę būti Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (vizą), nors tokio dokumento užsieniečiai neturėjo teisės gauti. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra neatsiejamai susijusi su tarpininkavimo paslaugų teikimu migracijos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia tik formaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kad per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. neatvykimą dirbti. Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo Migracijos departamento teiginiu grindžia argumentais, kad protokole ir nutarime nurodyta nusižengimo pradžia 2019 m. liepos mėn. 1 d. 00.00 val. tačiau nusižengimo padarymo metu dar negaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 211 straipsnis, kuriame numatyta pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio neįdarbinimą. Su šiuo pareiškėjo vertinimu nesutinkame. Pagal N.VIS duomenis, Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. sausio 3 d. SATIS duomenimis šis asmuo atvyko į Lietuva 2019 m. liepos 28 d. ir išvyko rugsėjo 2 d. Pagal Vizų aprašo (Vizų aprašo redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 22 d.) 91 punktą, priimantis asmuo privalo pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą: neatvykimą, jeigu nuo priimančio asmens tarpininkavimo rašte nurodytos numatomos užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką datos praėjo daugiau kaip 7 kalendorinės dienos, neįdarbinimą, darbo sutarties ar studijų nutraukimą, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga pranešti apie užsieniečio neatvykimą dirbti yra įtvirtinta nuo 2018 m. sausio 3 d. iki šiol.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir Įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavio pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Taip pat nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Taigi, sistemiškai aiškinant Įstatymo ir Vizų aprašo nuostatas, pareiškėjas visą laiką turėjo pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, o ne tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl aplinkybė, kad pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsieniečio neįdarbinimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. jau yra įtvirtinta ir Įstatyme, neturi įtakos Migracijos departamento nutarimo teisėtumui, kadangi ši pareiga jau buvo įtvirtinta Vizų apraše, o pareiškėjas jokių duomenų nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamentui nepateikė. Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bei, kaip priimantysis subjektas, teikia tarpininkavimo raštus, todėl privalėjo informuoti Migracijos departamentą apie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvykstantį dirbti užsienietį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie užsieniečio neįdarbinimą nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio 18 d. ir vykdė trunkantį (tęstinį) administracinį teisės nusižengimą Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. neatvykimą dirbti ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. užtraukė baudą darbdaviui pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.

Institucijos atstovės palaikė skunde ir atsiliepime išdėstytus argumentus. 

Nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas 

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti. Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad jis ,,Kauno m. sav., Kaune, 2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d. 15. val. 30 min., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi tarpininkavo užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką neturėdamas tikslo jų įdarbinti šiose įmonėse ir teikė Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje tikrovės neatitinkančius duomenis (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. per Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikoje piliečiams ir užsieniečiams informacinę sistemą (toliau – EPIS) pateikė 39 tarpininkavimo raštus – prašymus išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam dirbti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B., gim. 1992 m. liepos 28 d., neatvykimą dirbti“.

VĮ Registrų centras duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), Palanga, byloje pateiktuose tarpininkavimo raštuose taip pat nurodoma sudarymo vieta – Palanga,  todėl teismas laiko neįrodytu, kad galimai administracinis nusižengimas padarytas Kaune, o jei Kaune, tai kokioje konkrečioje vietoje.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos  nutarime konkreti administracinio nusižengimo vieta nenustatyta, tačiau byla institucijai negrąžintina dėl žemiau išdėstytų motyvų. 

Pažymėtina, kad tiek protokole, tiek institucijos nutarime yra dviprasmybių dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, nes skiltyje nusižengimo padarymo vieta, data laikas nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas ,,2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d. 15. val. 30 min.“, o dėstant objektyviąją pusę, skiltyje pažeidimo esmė nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas ,,nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d.“, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjui dėl netinkamai suformuluoto kaltinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos, o taip pat ir laiko nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nes kaltinimas yra neaiškus. Tačiau taip pat pažymėtina, jog susipažinus su institucijos pateiktu atsiliepimu, teismas laiko, kad kaltinimo dalis dėl tarpininkavimo raštų sietina su laiku nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., o kaltinimo dalis su nepranešimu apie užsieniečio neatvykimą sietina su data 2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d. 15. val. 30 min.

Taigi, R. Z. skundžiamu institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pateikė 39 tarpininkavimo raštus – prašymus išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui, atvykstančiam dirbti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, šie duomenys neatitinka tikrovės, nes trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo neturėjo tikslo įdarbinti nurodytų asmenų.

Šiuo atveju teismas laiko, kad institucija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad R. Z. yra kaltas šioje nurodyto kaltinimo dalyje. Kaltinimą institucija  grindė bendro pobūdžio teiginiais apie R. Z..

Visų pirma, VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. liepos 24 d. buvo A. J., o R. Z. direktoriumi buvo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Taigi akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku įmonei vadovavo ne R. Z., o A. J.. Būtent A. J. laikytinas darbdavio įgaliotu asmeniu, nes priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nors institucija teismo posėdžio metu teigė, kad faktiniu vadovu kaltinime nurodytu laiku buvo R. Z., o ne A. J., tačiau teismas laiko, kad institucija šių nurodytų deklaratyvių teiginių neįrodė, nes iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad šios aplinkybės institucijos iš viso nebuvo aiškinamos. Nors teismas ėmėsi visų ANK numatytų leistinų veiksmų, kad apklausti A. J., tačiau šio asmens surasti nei darbovietėje, nei gyvenamojoje vietoje, nei Probacijos tarnyboje nepavyko, gauti duomenys, kad asmuo galimai yra Vokietijoje. Teismo posėdžiai dėl to buvo atidedami, tačiau asmens buvimo vietos nustatyti nepavyko, o teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl teismas laiko, kad buvo išnaudotos visos įmanomos ANK nustatytos galimybės, kad šį asmenį apklaustų ir daugiau atidėti bylos nagrinėjimą nematė galimybės. Priešingai nei teigė institucija, kaip ir minėta, teismas laiko neįrodytu, jog R. Z. buvo faktinis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes iš institucijos pateiktų tarpininkavimo raštų bei darbo sutarčių kopijų matyti, kad šie dokumentai yra pasirašyti direktoriaus A. J.. Vien tai, kad A. J., institucijos teigimu, gavo nedidelį darbo užmokestį, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis buvo formalus įmonės vadovas. Be to, nors institucija ir nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4989-331/2018 nurodoma, jog R. Z. Migracijos departamentui žinomas kaip asmuo, tarpininkavęs užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą, tačiau tai yra bendro pobūdžio teiginys, neįrodantis konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o kaip ir minėta apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar išvedžiojimais.

Kita vertus, institucija pateikė tik dalį įrodymų, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso būtų teikusi tarpininkavimo raštus dėl nacionalinės vizos išdavimo nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., nes iš institucijos  pateiktų tarpininkavimo raštų bei EPIS duomenų matyti, kad jie teikti nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 11 d., tik du tarpininkavimo raštai iš pateiktų 35, o ne 39, pateikti atitinkamai 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 11 d. Visi tarpininkavimo raštai, išskyrus vieną, pasirašyti direktoriaus A. J., vienas – direktoriaus T. B.. O tai patvirtina R. Z. nurodytas aplinkybes, kad jis nurodytu laiku nebuvo įmonės direktorius, o tik įkėlė tarpininkavimo raštus į EPIS sistemą, t. y. atliko techninį darbą. Tačiau pats pareiškėjas pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 11 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė tik 3 tarpininkavimo raštus, o kad būtų teikusi vėliau, duomenų nepateikė, tačiau nagrinėjamu atveju asmens kaltę privalo įrodyti institucija, o ne asmuo turi įrodyti, kad yra nekaltas.

Taip pat teismas laiko neįrodytu ir tai, kad buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tarpininkavimo raštuose nurodytus asmenis, neva nebuvo ketinama įdarbinti. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie R. Z. kaip asmenį, tarpininkaujantį užsieniečiams, negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įmonė veiklą vykdė, teikė maitinimo paslaugas, įmonėje vyko darbuotojų kaita, įmonės veiklos apimtys kurortiniame mieste – Palangoje, akivaizdu, kad didesnės vasaros sezono metu, todėl logiška, kad reikalinga daugiau darbuotojų. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė deklaravo teikianti ,,uzbekišką maistą“, kas galėjo sąlygoti būtent asmenų iš Uzbekijos kvietimą dirbti Lietuvoje ir gaminti uzbekišką maistą.

Iš institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. N. B., tarpininkaujant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (pateikė prašymą 2019 m. birželio 21 d.)  buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujam direktoriaus A. J., sudarė su N. B. darbo sutartį, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. liepos 4 d. N. B. į Lietuvą pateiktais bilieto duomenimis atskrido 2019 m. liepos 4 d., nors institucija atsiliepime nurodo, jog pagal N.VIS duomenis, Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. sausio 3 d. SATIS duomenimis šis asmuo atvyko į Lietuva 2019 m. liepos 28 d. ir išvyko rugsėjo 2 d. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad institucijos pateiktos darbo sutarties tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir N. B. duomenimis šio asmens darbo pradžia 2019 m. liepos 4 d., o ne jokia kita data.

Tačiau ANK 542 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų, įsigaliojo tik 2019 m. rugsėjo 1 d., ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamiems santykiams nurodyta teisės norma netaikytina, nes ANK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu.

Be to, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., ginčo byloje dėl to taip pat nekilo, o nagrinėjamu atveju N. B. į Lietuvą atvyko 2019 m. liepos mėnesį, dar iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymas retrospektyviai šiuo atveju santykiams, buvusiems iki įstatymo įsigaliojimo,  netaikytinas. 

Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Lex retro non agit principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad R. Z. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nes nėra šių administracinių nusižengimų nei objektyviosios, nei subjektyviosios sudėties požymių.  

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 4 p., 646 str. teismas,

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. sausio 8 d. Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjos V. V. nutarimą Nr.4500-ANR_N-36-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja     Sigita Kazlauskienė