Civilinė byla Nr. 2A-775-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08177-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14432-545/2017 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams V. Z. (V. Z.), V. V.-Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, sodininkų bendrija „Aušra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:

- pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Orkanas“ atliktus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus – kadastrinių matavimų bylą, UAB „Orkanas“ surašytą 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą;

- panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis;

- nustatyti ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą ir pirminį sklypo brėžinį, kuriuo remiantis žemės sklypas buvo įsigytas nuosavybėn 1995 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/96-9123 pagrindu, o šio sklypo teritorija yra 746 kv. m.;

- įpareigoti atsakovus V. Z. ir V. V.-Z. atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinę ribą, t. y. naujai pastatytą tvoros fundamentą, taip pat ieškovei priklausančią tvoros dalį;

- įpareigoti atsakovus V. Z. ir V. V.-Z. pateikti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus tikslius kadastrinius matavimus – žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą.

2. Nurodė, kad 2009 metais ieškovės sutuoktinis V. P. (V. P.), miręs (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų. UAB „Orkanas“ atliko kadastrinius matavimus, kurių rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Po žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų šio sklypo plotas sumažėjo 18 kv. m. Vadovaujantis atliktais kadastriniais matavimais, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301 „Dėl V. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio 746 kv. m. žemės sklypo plotas, nustatant, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 728 kv. m. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto skirtumo kompensavimo klausimas nebuvo nesprendžiamas. Ieškovė, kaip šio žemės sklypo bendrasavininkė, ant UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė. Anot ieškovės, pagal UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus naujai nustačius ribą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovės teigimu, nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas šių sklypų ribas, nusistovėjusią žemėnaudą, o taip pat į sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą. Pagal UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per ieškovės žemės sklypą ir visiškai neatitinka žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirminį brėžinį ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą, žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau kaip 20 metų. Ieškovės įsitikinimu, jos sutuoktinis ant ginčijamo ribų parodymo-paženklinimo akto pasirašė tikėdamas, kad riba išlieka ta pati – palei atsakovams priklausančią tvorą, skiriančią abu žemės sklypus daugiau kaip 20 metų.
3. Atsakovai V. Z. ir V. V.-Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas (728 kv. m.), atlikus kadastrinius matavimus, nuo sodininkų bendrijos ,,Aušra“ generaliniame plane nurodyto žemės sklypo ploto (746 kv. m.), apskaičiuoto remiantis preliminariais skaičiavimais, skiriasi 18 kv. m., kas neviršija leistinos (ribinės) 55 kv. m. dydžio paklaidos. Be to, UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodė, kad žemės sklypo ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo vadovaudamasi sodininkų bendrijos „Aušra“ sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarių matavimų privatizacijos schema M1:500, išrašu iš RC apie žemę bei statinius ir sodininkų bendrijos „Aušra“ genplanu M1:500. Ieškovės sutuoktinis dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus bei nustatant žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir su nustatytomis ribomis sutiko. Todėl ieškovės nedalyvavimas atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus bei nustatant žemės sklypų ribas jokios reikšmės neturi, ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Anot atsakovų, nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas remiantis vien tik sodininkų bendrijos „Aušra“ generaliniu planu ir pirminiu žemės sklypo brėžiniu, parengtu remiantis preliminariais skaičiavimais, keistųsi ne tik ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų riba, bet ir kitų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos bei plotas, todėl toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas viešame registre įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo „Dėl V. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ pagrindu. Ieškovė apie savo teisę ginčyti apskrities viršininko įsakymą vėliausiai turėjo ir privalėjo sužinoti 2010 m. balandžio 16 d., t. y. kitą dieną po to, kai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešame registre, todėl ieškovė praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti.

              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane buvo būtinas jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, parašas. Teismas nurodė, kad ieškovės sutuoktinis pasirašė visuose juridinę reikšmę turinčiuose dokumentuose, tuo patvirtindamas sutikimą su nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintu plotu, toks plotas pagal UAB „Orkanas“ kadastrinių matavimų duomenis buvo pateiktas Vilniaus apskrities viršininkui, kuris savo įsakymu šiuos duomenis patikslino, o VĮ Registrų centras šių dokumentų pagrindu naujus žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis įregistravo nekilnojamojo turto registre. Be to, V. P. sutiko ir su gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams, naujų kadastrinių matavimų ribomis, dalyvavo žemės sklypų ženklinime, pasirašė ribų paženklinimo-parodymo akte.
6. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad, UAB „Orkanas“ atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius ribą tarp ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas neviršija leistinos ribinės paklaidos ir yra 0,0018 ha (18 kv. m.).
7. Teismas konstatavo, kad, nenuginčijus Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-1301 „Dėl V. P. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, o taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01 „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) S. B. „Aušra“, Vilniuje, duomenų patikslinimo“ dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nėra pagrindo reikšti išvestinio ieškinio reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro įregistruoto 0,0728 ha ploto žemės sklypo, priklausančio ieškovei nuosavybės teise, kadastro duomenis bei laikyti, kad atsakovams žemės sklypas padidėjo ieškovei priklausančio žemės sklypo sąskaita, ir įpareigoti atsakovus atstatyti šių žemės sklypų faktinę ribą, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini.
8. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti, kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėjas turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamą aktą ir jo turinį. Ieškovė apie savo teisę ginčyti apskrities viršininko įsakymą vėliausiai turėjo ir privalėjo sužinoti 2010 m. balandžio 16 d., t. y. kitą dieną po to, kai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešajame registre, todėl ieškovė praleido vieno mėnesio terminą pateikti skundą dėl administracinio akto.
9. Teismas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą ir pirminį žemės sklypo brėžinį, kuriame žemės sklypo plotas sudarė 746 kv. m., bei įpareigoti atsakovus pateikti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atliktus tikslius kadastrinius matavimus – žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą, nes ieškovės nurodytas pirminis žemės sklypo brėžinys yra preliminarus, todėl ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovai teismui turėtų pateikti naujus žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), planus su juose nustatytomis tiksliomis sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau tokių naujų planų bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė. Be to, ieškovės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojosi ne tik su atsakovams priklausančiu žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir su kitais gretimais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teigti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas sumažėjo tik atsakovų sąskaita, teismo vertinimu, būtų neteisinga ir neįrodyta, nepatikrinus ir kitų gretimų besiribojančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ribų bei plotų.
10. Teismas konstatavo, kad tenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), faktinę ribą, t. y. naujai pastatytą tvoros fundamentą bei ieškovei priklausančią tvoros dalį, nėra pagrindo, nepatenkinus trijų pirmųjų ieškinio reikalavimų. Be to, šis reikalavimas nėra aiškus, nes ieškovė nesutinka su naujos tvoros statyba ir siekia, kad naujai statomos tvoros pamatai būtų nugriauti, bet ne atstatyti. Nėra aišku, kokią ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvoros dalį prašoma įpareigoti atsakovus atstatyti, nes neprašoma apie tvoros (ar jos dalies) neteisėtą nugriovimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pripažinti atsakovės UAB „Orkanas“ vadovo ir inžinieriaus geodezininko M. U. dalyvavimą būtinu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia apeliantės teises ir imperatyvią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 4 dalies normą. Apeliantė nebuvo davusi sutuoktiniui sutikimo ir įgaliojimo pasirašyti UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, todėl teismas turėjo apginti apeliantės pažeistas teises ir pripažinti, kad apeliantės parašas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane buvo būtinas, nes tai turėjo tiesioginės įtakos apeliantės teisėms į jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį nekilnojamąjį daiktą.
2. Teismo išvada, paremta byloje esančiu UAB „Orkanas“ inžinieriaus geodezininko M. U. paaiškinimu, kad apeliantės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo 18 kv. m., t. y. ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (55 kv. m.), prieštarauja kitai teismo konstatuotai aplinkybei, kad UAB „Orkanas“ 2009 metais parengtame plane nustatyta vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora, t. y. tvora yra atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, dėl ko 2017 m. kovo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atliko ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-181, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje; plotas 18 kv. m. Teismas neįvertino, kad tame pačiame paaiškinime matininkas nurodė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis faktiniu žemės sklypo naudojimu, t. y. matininkui ir teismui turėjo būti akivaizdu, kad apeliantė daugiau kaip 20 metų naudojasi žemės sklypu iki žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios tvoros, kuri pagal jo nužymėjimą yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios prieštaringos sprendimo aplinkybės rodo, kad teismas galimai neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė ginčo, bet, pasiteisindamas kadastrinių matavimų paklaida, formaliai vykdė teisingumą. Teismas nepašalino sprendime nurodytų aplinkybių prieštaringumo ir visiškai nesiaiškino, ar byloje surinkti duomenys nepaneigia teismo išvados dėl leidžiamos paklaidos tuo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-1301 pagrindu sumažėjo 18 kv. m, o kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01 pagrindu padidėjo 19 kv. m. ir bendra šių sklypų riba atitinkamai pasikeitė dėl to, kad tas pats 18 kv. m. plotas kelis kartus buvo parduotas kaimyninių sklypų savininkams. Apeliantė nesutinka, kad jai priklausančio žemės sklypo plotą valstybė pakartotinai parduotų kitam asmeniui be jos sutikimo. Tokios praktikos įteisinimas reiškia apeliantės nuosavybės teisių, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principų pažeidimą.
3. Manydamas, kad byla nėra parengta nagrinėjimui (ieškinio reikalavimų nagrinėjimui iš esmės, teismo nuomone, trukdė papildomų reikalavimų nepareiškimas), teismas turėjo ne skubiai pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, bet pasiūlyti ginčo šalims, konkrečiai, apeliantei, patikslinti ar papildyti ieškinio reikalavimus, o atsakovams atsikirsti į juos, kad bylą būtų galima išnagrinėti iš esmės.
4. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad apeliantė praleido vieno mėnesio terminą pateikti skundą dėl administracinio akto, nes šių reikalavimų apeliantė nebuvo pareiškusi. Taigi, viena vertus, nepareikštų reikalavimų pagrindu teismas atmetė apeliantės pareikštus reikalavimus, kita vertus, spręsdamas byloje apeliantės nepareikštus ieškinio reikalavimus, iš anksto, neišklausęs apeliantės ir be atsakovų prašymo taikė senatį, tuo neleisdamas apeliantei prieš tai pasisakyti, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, ir konstatavęs minėtas aplinkybes pažeidė apeliantės teisę dėl paminėtų administracinių aktų panaikinimo nevaržomai kreiptis į teismą. Taigi skundžiamas sprendimas pažeidžia apeliantės konvencines teises būti išklausytai dėl administracinių aktų ginčijimo bei senaties taikymo bei su tuo susijusias teisės normas, įskaitant reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą.
5. Teismo motyvacija savarankiškai patvirtina, kad teismas nesiekė pasirengti išnagrinėti bylą iš esmės bei atskleisti šios bylos esmę, bet turėjo išankstinį nusistatymą atmesti ieškinį. Priešingu atveju, teismas turėjo pasiūlyti ginčo šalims papildyti bylos medžiagą reikalingais bylai nagrinėti iš esmės įrodymais. Tačiau teismas skubiai perėjo į bylos nagrinėjimą jau pirmajame parengiamajame posėdyje, nors konstatavo šią bylą esant sudėtinga, ir taip pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai bei su tuo susijusias teisės normas.
6. Teismas negalėjo nagrinėti bylos iš esmės, nes neįtraukė į bylos nagrinėjimą asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų nusprendė (galėjo nuspręsti): gretimų žemės sklypų savininkų bei ankstesnio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir atsakovų hipotekos kreditoriaus.
7. Neatskleidęs bylos esmės ir neįtraukęs į bylą dalyvauti asmenų, dėl kurių teisių ir pareigų nusprendė (galėjo nuspręsti), teismas nepagrįstai atmetė pirmuosius apeliantės reikalavimus, todėl nepagrįstas yra teismo atsisakymas tenkinti ir likusį apeliantės reikalavimą įpareigoti atsakovus atstatyti jų veiksmais pažeistą ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) faktinę ribą. Be to, jei teismui šis reikalavimas pasirodė neaiškus, jis turėjo pasiūlyti apeliantei jį patikslinti, kad būtų galima bylą išnagrinėti iš esmės, o ne imtis skubiai nagrinėti sau neaiškų reikalavimą, kas savarankiškai patvirtina, kad teismas net neketino atskleisti bylos esmės ir turėjo išankstinį nusistatymą atmesti ieškinį.

12. Atsakovai V. Z. ir V. V.-Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Apeliantės sutikimas ar įgaliojimas sutuoktiniui pasirašyti UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvo reikalingas, CK 3.92 straipsnio 4 dalies norma šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma, o nuostatos dėl kadastrinių matavimų procedūros nebuvo pažeistos.
2. Apeliantė apie atliekamus kadastrinius matavimus turėjo žinoti nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypų ribų paženklinimo, t. y. dar iki kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ir turėjo objektyvias galimybes pareikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) tiek apeliantei, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų. Pagal CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Taigi, net jeigu apeliantė laiko, kad ji faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
3. Apeliantės teiginiai, kad teismas galimai  neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė ginčo, bet pasiteisindamas kadastrinių matavimų paklaida, formaliai vykdė teisingumą, yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantei priklausančio žemės sklypo plotas neviršija leistinos ribinės paklaidos ir yra 0,0018 ha (18 kv. m.) (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).
4. Apeliantei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų konfigūracija vienas kito atžvilgiu, atlikus kadastrinius matavimus, išliko nepakitusi, todėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas objektyviai negalėjo padidėti apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sąskaita.
5. Apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo ne skubiai pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, bet pasiūlyti apeliantei patikslinti ieškinio reikalavimus, o atsakovams – atsikirtimus į juos, kad bylą būtų galima išnagrinėti iš esmės, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiteiravo apeliantės atstovės dėl bylos nagrinėjimo eigos, o ši nurodė, kad galima pereiti į teismo posėdį. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas dar kartą pasiteiravo apeliantės atstovės dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo.
6. Teismas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu užtikrino apeliantės procesinę teisę veiksmingai įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą ir duoti paaiškinimus žodžiu, o bylos išnagrinėjimas per vieną teismo posėdį negali būti laikomas procesiniu pažeidimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 72 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliantės teiginiai, kad teismas, neišklausęs apeliantės ir net be atsakovų prašymo, taikė senatį, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Posėdžio garso įrašas paneigia apeliantės teiginius, kad teismas neišklausė apeliantės. Tai, kad apeliantė praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti, nurodyta atsakovų atsiliepime į patikslintą ieškinį; bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovų atstovė taip pat akcentavo, kad „praėję senaties terminai“, o apeliantės atstovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad senaties terminai skundui dėl administracinio akto paduoti yra praleisti.
8. Byloje pateikti atsakovų dokumentai yra su juose nustatytomis tiksliomis sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl apeliantės reikalavimas dėl naujų dokumentų pateikimo yra perteklinis. Tiek apeliantei, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų nustatytos ribos ir atlikti kadastriniai matavimai yra neprieštaringi, atitinka įstatymų reikalavimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės siūlyti pateikti papildomus įrodymus, kadangi byloje esantys duomenys yra objektyvūs, išsamūs bei pakankami tinkamam bylos išnagrinėjimui iš esmės.
9. Bylos išsprendimas iš esmės neturi ir negali turėti jokios įtakos apeliantės nurodytų asmenų teisėms ar pareigoms.
10. Apeliantei atstovavo advokato padėjėja, pateiktas ieškinys, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, buvo priimtas. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas aiškinosi, ar apeliantės pozicija yra suformuluota galutinai, o apeliantės atstovė patvirtino, kad reikalavimai yra galutiniai. Iš skundžiamo teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų ir garso įrašo akivaizdžiai matyti, kad teismas aiškinosi ir išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Todėl apeliantė be pagrindo apeliaciniame skunde nurodo priešingai ir be pagrindo įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių neva buvo pažeistos jos teisės.

13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus faktus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-181 yra techninio pobūdžio klaida – sumaišyti žemės sklypų adresų numeriai, todėl reikia laikyti, kad patikros akte nurodyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje.
2. Matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. UAB „Orkanas“ matininkas S. Z. ar inžinierius geodezininkas M. U. galėtų detaliau atskleisti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes bei paaiškinti, ar buvo įmanoma parengti žemės sklypo planą, visiškai atitinkantį sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą.
3. Nors vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora (ji yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose), bet su žemės sklypo ribomis sutiko buvęs savininkas V. P., savo sutikimą patvirtindamas parašais žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Apeliantė nenurodo nei vienos žemės teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kurioje būtų nustatytas jos minimas imperatyvus įstatymo reikalavimas dėl kito sutuoktinio parašo. Nagrinėjamu atveju buvo tikslinamos žemės sklypo ribos, naujas sandoris dėl žemės sklypo ar tam tikrų daiktinių teisių nebuvo sudaromas. VĮ Registrų centras, remdamasis Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301, patikslino žemės sklypo plotą, o apeliantė su nurodytu patikslinimu sutiko, nes administracinio akto neskundė. Manytina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti.
4. Net ir panaikinus UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nagrinėjamas ginčas nebūtų išspręstas, nes yra praleistas terminas apskųsti aktus, kuriais buvo suformuotas gretimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš naujo formuojant žemės sklypą, būtų remiamasi ta pačia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Pastarasis žemės sklypas buvo formuojamas 2001 metais, todėl net ir bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas yra suėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atliekant kadastrinius matavimus.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisėti dėl to, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra apeliantės parašo.
17. Kadastro duomenų nustatymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Kadastro nuostatai). Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims <...> (Kadastro nuostatų 32.1.1. punktas).
18. Byloje nustatyta, kad paženklinant apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas dalyvavo jos sutuoktinis, taip pat žemės sklypo savininkas (bendraturtis), kuris ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Apeliantė neįrodinėjo, kad apie žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, o tuo pačiu ir žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje, jai nebuvo žinoma (t. y. kad jos sutuoktinis šio fakto apeliantei neatskleidė), todėl vien jos asmeniškas nedalyvavimas šiame procese ir nepasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra pagrindas spręsti, kad atlikti kadastriniai matavimai yra neteisėti.
19. Teismas pritaria atsakovų pozicijai, kad apeliantės nurodoma CK 3.92 straipsnio 4 dalies norma nagrinėjamu atveju, t. y. vertinant apeliantės parašo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvimą, nėra aktuali. Pastaroji, kaip joje ir numatyta, yra taikoma sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, o kadastrinių matavimų procedūrų metu surašytais dokumentais, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, nuosavybės teisė į kadastrinių matavimų objektus nėra perleidžiama (ar suvaržoma) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).
20. Tačiau teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, ieškinį atmesdamas iš esmės formaliais motyvais.
21. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės argumentus apie pažeistas jos nuosavybės teises, konstatavęs, kad, atlikus kadastrinius matavimus, apeliantės žemės sklypo plotas sumažėjo ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokia yra šių apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), ir, kaip nurodo trečiasis asmuo, ar buvo įmanoma parengti žemės sklypo planą, atitinkantį sodininkų bendrijos generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.). Šiomis teisės aiškinimo taisyklėmis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, apeliantės žemės sklypo ploto neatitikimų priežasčių, kaip minėta, nesiaiškino, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo konstatuoti, kad apeliantės nuosavybės teisės, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo pažeistos.
22. Antra, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ieškinys negalėtų būti tenkinamas, apeliantei nenuginčijus Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo, kuriuo patikslinti apeliantės žemės sklypo kadastriniai duomenys, ir Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo, kuriuo patikslinti atsakovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo duomenys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje ginčas kilo ne dėl minėtų įsakymų kaip administracinių aktų, bet dėl atliktų gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo, nustatant abiejų žemės sklypų bendrą ribą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei turėjo būti suteikta reali galimybė pareikšti byloje atitinkamą reikalavimą ir dėl atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kiek tai susiję su ginčo sklypus skiriančios ribos nustatymu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės <...> ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija susiklostė, nes, apeliantei tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko, tarp šalių kilęs ginčas negali būti visapusiškai ir teisingai išspręstas.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bei pareikštus ieškinio reikalavimus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti galimybę atlikti byloje naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo, o ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turėtų sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
25. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantės prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir atsakovės UAB „Orkanas“ vadovo bei inžinieriaus geodezininko dalyvavimo pripažinimo būtinu tampa teisiškai neaktualūs, todėl nėra tenkinami. Tiek minėtų asmenų dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme pripažinimo būtinu, tiek būsimo teismo sprendimo įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo.
26. Apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas taip pat paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).
27. Teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, nes CPK 323 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, be to, CPK nenumatyta teisė atsikirsti į kito byloje dalyvaujančio asmens pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                    Vilija Mikuckienė

Laima Ribokaitė

Tomas Venckus