Administracinė byla Nr. A-552-575/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01391-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki šiol yra kalinamas Alytaus PN, uždarojoje zonoje, kameros tipo patalpoje Nr. 17 ir čia kalint, buvo pažeistos jo teisės, numatytos teisės aktuose. Teigė, kad jis daug kartų kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais / skundais dėl blogų laikymo sąlygų, tačiau administracija arba neimdavo šių prašymų / skundu, arba jie pradingdavo. Kameros tipo patalpoje Nr. 17 langas buvo išdaužytas, be rėmų ir rankenos, todėl langą buvo galima uždaryti tik susukus žurnalus į ruloną, be to, jo matmenys buvo per maži (80 x 50 cm). Prie lango prieiti trukdė grotos iš vidaus ir iš išorės, todėl buvo suvaržyta galimybė kvėpuoti grynu oru prie lango bei tinkamai žiūrėti pro langą. Alytaus PN administracija atsainiai žiūrėjo į jo reikalavimą sutvarkyti langą. Lova buvo surūdijusi, judėjo pirmyn ir atgal, buvo nepritvirtinta, kreiva. Dėl tokios lovos būklės negalėjo tinkamai išsimiegoti, todėl kreipėsi į gydytoją, kuris jam nustatė diagnozę, ir buvo priverstas gerti psichiką veikiančius vaistus tam, kad stabilizuotų miegą. Sanitarinio mazgo duryse nebuvo rankenos, todėl jis atidarydamas šias duris turėjo imti už pasigaminto pagaliuko. Sanitariniame mazge nebuvo klozeto, buvo tik skylė žemėje, todėl jam nuo tupėjimo tirpo kojos ir svaigo galva. Duše visi veidrodžiai buvo sudaužyti. Dušų galvutės buvo prastos būklės, užkimštos, pro jas blogai bėgo vanduo, buvo neįmanoma sureguliuoti vandens temperatūrą. Dušo persirengimo patalpoje langas neužsidarė, buvo išdaužytas, todėl pūtė vėjas, taigi galima buvo susirgti. Tokios laikymo sąlygos prilygo kankinimui. Dėl šių Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, praradimus, garbės ir orumo pažeminimą, diskomfortą, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau – ir NVSC), pagal jo skundą patikrinęs kamerų tipo patalpą Nr. 17, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) pažeidimus.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 17. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN administracijai neteikė prašymų / skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 17, taip pat nesikreipė į NVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų minėtoje kamerų tipo patalpoje ir kamerų tipo patalpos nebuvo tikrintos. Kamerų tipo patalpos Nr. 17 būklė yra gera. Langas joje yra sveikas ir atsidaro iš vidinės pusės. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35.1 papunktį lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Uždarosios zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktį, reglamentuojantį kamerų įrengimo reikalavimus, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Pagal tų pačių taisyklių 13.5 papunktį, reglamentuojantį drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, šiuose gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama sanitarinio mazgo kabina; joje įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Dušinėje visi dušų rageliai gerai veikia, tiekiamas vanduo šiltas, vandens srovė tinkamo spaudimo. Dušo persirengimo kabinoje langas nesudaužytas, sveikas, jo uždarymo mechanizmas nesulaužytas. Pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas tuo, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo netvarkingas langas. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (t. y. iki skundo pateikimo teismui datos) atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, ir šiuo laikotarpiu (su pertraukomis) buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17.
7. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad kameros tipo patalpoje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, langas buvo išdaužytas, neturėjo rėmų ir rankenos, todėl jį buvo galima uždaryti tik susukus žurnalus į ruloną, pagrįstumą, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 12 punktu, įvertinęs Alytaus PN paaiškinimus, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 8-7217 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“, NVSC 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), NVSC 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (1-12 4.80)2-34740 turinį, pažymėjo, kad NVSC 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktas patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, kad langas netvarkingas, yra artimesnis ginčo laikotarpiui, nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas, todėl sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu gauti duomenys iš dalies patvirtina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog langas buvo išdaužytas, neturėjo rėmų ir rankenos, todėl yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti pareiškėjo teisės pažeidimą dėl netvarkingo lango.
8. Teismas dėl pareiškėjo skunde akcentuojamų lango matmenų, įvertinęs Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 ir 16.9 papunkčiuose, higienos normos HN 134:2015 14 ir 15 punktuose įtvirtintus reikalavimus, akcentuodamas, kad higienos norma HN 134:2015 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma 76:2010) nenustato reikalavimų langų dydžiui, išanalizavęs kameros tipo patalpos Nr. 17 lango fotografijas, neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad lango dydis yra 1 020 x 530 mm, t. y. 102 x 53 cm. Teismas sprendė, kad langas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo 102 x 53 cm, t. y. didesnis, nei nurodyta pareiškėjo skunde.
9. Teismas nurodė, kad langas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Nr. 17 buvo kitokios formos ir mažesnis, nei numato Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 ir 16.9 papunkčių nuostatos, tačiau, kita vertus, nurodytos Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos numato, kad langai turi būti tokie, kad užtikrintų gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, o NVSC nei 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu, nei atlikto pagal pareiškėjo skundą 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu nenustatė kamerų tipo patalpos Nr. 17 apšvietimo pažeidimų, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikęs patikrinimą, pareiškėjo skundą dalyje dėl langų dydžio persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad langas gyvenamojoje patalpoje užtikrino natūralią dienos šviesą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nors ir teigė, jog lango matmenys buvo per maži, tačiau nenurodė, kaip lango dydis galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas skunde teigė, kad tinkamai žiūrėti pro langą jam trukdė grotos, o ne lango dydis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl lango dydžio.
10. Teismas iš byloje esančių fotografijų nustatė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ant lango iš vidaus ir iš išorės buvo sudėtos grotos. Teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktyje nustatytas teisinis reglamentavimas nustato, kad ant kameros langų iš lauko ir vidinės pusės yra įrengiamos apsauginės grotos. Be to, teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktyje, higienos normos HN 134:2015 17 punkte, higienos normos HN 76:2010 22 ir 24 punktuose nustatytais reikalavimais, įvertinęs NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo rezultatus, NVSC pagal pareiškėjo skundą 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikto patikrinimo rezultatus bei atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus, sprendė, kad yra galimybė pareiškėjo gyvenamąją patalpą Nr. 17 išvėdinti per langą, taigi pareiškėjas turėjo galimybę kvėpuoti grynu oru per langą, nors ir yra uždėtos grotos iš vidaus ant lango. Be to, teismas iš byloje esančių fotografijų nustatė, jog grotos, uždėtos ant lango iš vidaus, negali trukdyti jį pradaryti ir išvėdinti gyvenamąją patalpą, taip pat yra galimybė žiūrėti pro langą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl gryno oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje bei galimybės žiūrėti per langą dėl įrengtų grotų nebuvimo.
11. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl lovos būklės ir dėl to patirtų nepatogumų pagrįstumą, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.1 papunkčiu, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.11, 16.12 papunkčiais, higienos normos HN 134:2015 12 punktu, įvertinęs fotografijas, kuriose yra užfiksuotas kameros tipo patalpoje Nr. 17 esančių lovų vaizdas, sprendė, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjo lova buvo surūdijusi, kreiva, nepritvirtinta prie grindų. Teismas neabejojo atsakovo atstovo paaiškinimais, kad kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi, o kamerų tipo patalpoje Nr. 17 esančios lovos yra geros būklės. Teismas akcentavo, kad NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu higienos normos HN 134:2015 pažeidimų dėl netinkamos lovos būklės kamerų tipo patalpoje Nr. 17 nenustatė. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kaip lovos nepritvirtinimas prie grindų ar kiti jo nurodyti lovos trūkumai galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išsimiegoti pareiškėjui trukdė bloga lovos būklė. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjui nemiga buvo nustatyta dar 2014 metais (2014 m. rugpjūčio 12 d. įrašas asmens sveikatos istorijoje), t. y. daugiau nei prieš trejus metus iki ginčo laikotarpio. Pareiškėjas skundėsi nemiga (sutrikusiu miegu) ir kitomis dienomis iki ginčo laikotarpio (2015 m. sausio 28 d. ir kitomis dienomis). Pareiškėjas skundėsi sutrikusiu miegu ir ginčo laikotarpiu (2017 m. gruodžio 19 d. ir kitomis dienomis). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis pareiškėjui dar iki ginčo laikotarpio buvo nustatyta liga. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo ligų priežastis yra netinkamos laikymo sąlygos ginčo laikotarpiu Alytaus PN. Nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo blogo miego priežastis buvo lovos būklė. Tuo tarpu iš 2018 m. vasario 28 d. įrašo asmens sveikatos istorijoje matyti, kad pareiškėjui nustatyta nervinė įtampa dėl ligų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo blogai miegoti ir dėl nervinės įtampos dėl jam nustatytų ligų. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus, bylos duomenimis nenustatė, kad pareiškėjas teiktų skundus dėl netinkamos lovos būklės. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos lovos būklės ir dėl to, kad jam išsimiegoti trukdė netinkama lovos būklė.
12. Teismas dėl rankenos sanitarinio mazgo duryse nebuvimo, akcentuodamas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5, 16.5 papunkčiuose, higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatytus reikalavimus, pažymėjo, kad iš byloje esančios fotografijos, kurioje užfiksuotas kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo (ir jo durų) vaizdas, nėra galimybės nustatyti, ar duryse yra rankena. NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nenustatė pareiškėjo nurodyto pažeidimo kamerų tipo patalpoje Nr. 17. Atsakovo atstovas nurodė, kad uždaros zonos kamerose įrengti tualetai yra geros būklės, sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 yra geros būklės. Todėl teismas sprendė, kad sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo geros būklės. Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog rankenos nebuvimas sanitarinio mazgo duryse trukdė pareiškėjui naudotis sanitariniu mazgu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip rankenos nebuvimas galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Teismas atmetė kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
13. Dėl skunde akcentuojamo sėdimo tualeto sanitariniame mazge nebuvimo teismas nurodė, kad pagal tarptautinių žodžių žodynus, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), klozetas – tai išvietė su nuplaunamuoju vandeniu (Mackevičienė, Aldona. Vilnius: UAB „Gimtinė“, 2004, p. 236), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (Vaitkevičiūtė, Vilija. Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 1131). Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622, galiojusioje iki 2016 m. birželio 27 d., „klozetas“ apibrėžiamas kaip „išvietė su kanalizacijos įrenginiu“ (3.7 papunktis), o „unitazas“ – kaip „tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti“ (3.4 papunktis).
14. Teismas, įvertinęs Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punkte, 13.5 ir 16.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, sprendė, kad kamerų tipo patalpos Nr. 17 įrengtos vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos nedetalizuoja tualetų konstrukcinių ypatumų. Teismas, atkreipdamas dėmesį į Aprūpinimo normų 10.4 papunktį, darė išvadą, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti būtent sėdimą unitazą. Teismas iš fotografijų nustatė, kad sanitariniame mazge yra klozetas, jis yra ne sėdimas, o tupiamas. Nei nurodytas teisinis reglamentavimas, nei kiti galiojantys teisės aktai neįtvirtinta imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti būtent sėdimą unitazą. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl sėdimo unitazo nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus.
15. Teismas dėl skundo argumentų, jog duše visi veidrodžiai buvo sudaužyti, nurodė, kad higienos norma HN 134:2015 nenumato reikalavimo, kaip turi būti įrengta dušo patalpa ir atitinkamai nenumato reikalavimo joje įrengti veidrodį. Aprūpinimo normų 13.4 papunktis nustato, kad dušo patalpoje įrengiamas veidrodis (1 vnt.). Atsakovo atstovas nurodė, kad uždarosios zonos dušuose yra veidrodis. Teismas neabejojo atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Be to, iš byloje esančių fotografijų nustatė, kad dušo patalpoje yra veidrodžiai, jie sveiki, nesudaužyti. Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl veidrodžio nebuvimo dušo patalpoje atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas dėl skunde akcentuojamos dušų galvutės prastos būklės, vadovaudamasis Aprūpinimo normų 13.1 papunkčiu, higienos normos HN 134:2015 18 punktu, higienos normos HN 76:2010 27 punktu, iš byloje esančių fotografijų nustatė, kad dušo patalpoje yra dušo rageliai. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus, kad dušinėje visi dušų rageliai yra gerai veikiantys, tiekiamas vanduo yra šiltas, vandens srovė tinkamo spaudimo, nenutrūkstanti, uždarosios zonos dušų būklė yra gera, visi dušai yra veikiantys. Teismas pažymėjo, kad NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu Alytaus PN nustatė, kad dušo patalpose įrengti dušo rageliai, karštas vanduo yra tiekiamas ir į dušo patalpas ir higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus šioje skundo dalyje.
17. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 12 punktu, akcentuodamas, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės bei higienos norma HN 76:2010 nenumatė reikalavimų dušo patalpos įrengimui, įvertinęs NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo rezultatus, atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis, fotografijas, kuriose užfiksuotas dušo patalpos vaizdas, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl dušo persirengimo patalpoje esančio lango.
18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipdavosi į Alytaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų, taip pat kreipėsi į NVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų šioje kamerų tipo patalpoje ir dėl netinkamos dušo patalpos būklės. Šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenys tik apie 2018 m. liepos 30 d., t. y. jau pasibaigus ginčo laikotarpiui, pareiškėjo pateiktą skundą NVSC, pagal kurį atlikus tyrimą, buvo nustatyta šiai bylai aktuali aplinkybė, jog langas buvo netvarkingas. Kai pareiškėjas kreipėsi su šiuo 2018 m. liepos 30 d. skundu į NVSC, buvo vasara, taigi oras lauke buvo šiltas. Teismas sprendė, jog pareiškėjas dėl netvarkingo, tinkamai neužsidarančio lango ar lango be stiklo negalėjo patirti didelių dvasinių išgyvenimų, diskomforto, sukrėtimo, sveikatos pablogėjimo ar kitų nepatogumų, kaip jis teigia skunde, skųsdamasis dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
19. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad dėl netvarkingo lango buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Nei sveikatos istorijoje, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas susirgo arba, kad jo sveikata pablogėjo dėl netvarkingo lango Alytaus PN ginčo laikotarpiu.
20. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sąlygas tuo, kad jo gyvenamojoje patalpoje buvo netvarkingas langas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visiškai neatsižvelgęs į skunde nurodytas aplinkybes, nesivadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertindamas nekokybiškas, kitų, o ne ginčo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukas, kurių autentiškumas abejotinas. Teismas, atsižvelgdamas į netinkamą atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų kokybę, privalėjo įpareigoti atsakovo atstovą pateikti teismui kokybiškas nuotraukas ir tik tuomet vertinti pateiktas nuotraukas skunde nurodytų aplinkybių kontekste.
23. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, akcentuodamas, jog iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti lango dydžio, nebuvo aktyvus ir neišreikalavo iš atsakovo atstovo įrodymus, patvirtinančius atsakovo atstovo argumentus dėl lango dydžio. Be to, iš pateiktų nuotraukų, atlikus matavimus liniuote, galima nustatyti, kad lango dydis yra 4,5 cm x 1,8 cm, kas neatitinka atsakovo atstovo nurodytą dydį, t. y. 102 cm x 53 cm.
24. Pareiškėjas pažymi, kad teismo akcentuojamų NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimų metu nebuvo tikrinama, ar buvo laikomasi higienos normos Nr. 134:2015 14 punkto reikalavimo. Todėl konkrečiu atveju turėjo būti konstatuotas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 ir 16.9 papunkčių pažeidimas dėl neužtikrinto gyvenamųjų patalpų tinkamo apšvietimo.
25. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog NVSC 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas oro judėjimo greičio pažeidimas, kas neatitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentais ir išvadomis dėl lovos būklės, pažymi, kad teismas šioje skundo dalyje vadovavosi nekokybiškomis nuotraukomis, neišreikalavo iš atsakovo tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų lovų būklę bei aplinkybę, kad lovos buvo pritvirtintos prie grindų ar sienų. Kita vertus, iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad lovos yra techniškai netvarkingos. Teismas šioje skundo dalyje nepagrįstai vadovavosi NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo rezultatais, nes šiuo patikrinimo metu inventoriaus būklė nebuvo tikrinta. Be to NVSC pagal turimą kompetenciją negali spręsti dėl remonto ir apdailos darbų reikalingumo, langų dydžio, lovų būklės, grotų įrengimo, kriauklių bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, persiunčia tokio pobūdžio skundus Kalėjimų departamentui.
27. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nevertino jo nurodytų patirtų nepatogumų dėl netinkamos lovos būklės. Bylos įrodymai patvirtina, kad dėl sutrikusio miego 2017 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į gydytoją. Dėl netinkamos lovos būklės ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau skundai / prašymai buvo ignoruojami.
28. Pareiškėjas, nesukdamas su teismo argumentais ir išvadomis dėl rankenos sanitarinio mazgo duryse nebuvimo, pažymi, kad atsakovo atstovo pateiktos kameros Nr. 17 nuotraukoje nesimato durų, todėl teismas pakartotinai privalėjo išreikalauti iš atsakovo atstovo įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius pareiškėjo argumentus šioje skundo dalyje. Tokių duomenų nepareikalavus ir jų byloje nesant, pripažintinas pareiškėjo teisės į privatumą (nes durys neužsidarydavo) pažeidimas.
29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl dušų, nes, pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi nekokybiškomis nuotraukomis, kurių autentiškumas abejotinas. Be to, nėra aišku, ar nuotraukos aktualios ginčo laikotarpiui.
30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nepaneigė skundo argumentų dėl sudaužyto lango dušinės persirengimo kambaryje. Atsakovo atstovas į bylą pateikė ne gyvenamosios zonos dušinės nuotraukas, o baudos izoliatoriaus dušinės nuotraukas. Atsakovo atstovo papildomai pateiktuose nuotraukose nėra užfiksuotas persirengimo kambario langas. Atsižvelgiant į tai, šioje skundo dalyje teismas turėjo konstatuoti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą bei laikyti pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl patirtų nepatogumų.
31. Pareiškėjo teigimu, NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimas, atsižvelgiant į patikrinimo atlikimo trukmę (2 val.) ir tikrinamų patalpų didelį kiekį, atliktas pažeidžiant teisinį reglamentavimą. Be to, pasak pareiškėjo, patikrinimo metu didele dalimi nebuvo nustatytos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti skunde nurodytas aplinkybes.
32. Pareiškėjas, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškintas taisykles dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, t. y., kad pareiškėjas turi pateikti tik detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą, o atsakovo atstovas rašytiniais įrodymais turi patvirtinti kalinimo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams skunde nurodytų aplinkybių kontekste, vertina, kad jo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
34. Atsakovo atstovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą teismo buvo tinkamai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galimai padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Siekdamas žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
35. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Būtent į šį laikotarpį teismas atsižvelgia spręsdamas dėl padarytos žalos trukmės ir mąsto.
38. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl lango dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas tinkamai nusprendė, kad langas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo 102 x 53 cm, taigi, langas didesnis, nei nurodyta pareiškėjo skunde. Apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia.
39. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta gyvenamųjų patalpų apšvietimo norma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. nebuvo užtikrinta gyvenamųjų patalpų apšvietimo norma bei su tuo susijusius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir su jais susiję reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
40. Teismas nustatė, kad nepaisant to, kad yra grotos, yra galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą, taip pat yra galimybė žiūrėti pro langą. Pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą teisinį reglamentavimą ant kameros langų iš lauko ir vidinės pusės yra įrengiamos apsauginės grotos. Taigi, šioje byloje apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl grotų įrengimo. Teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl gryno oro trūkumo gyvenamojoje patalpoje bei galimybės žiūrėti per langą nebuvimo dėl įrengtų grotų.
41. Apeliantas teigia, kad NVSC 2018 m. rugpjūčio 6 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas oro judėjimo greičio pažeidimas. Teismas pripažįsta, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas, šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
42. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl lovos. Teismas, vertindamas įrodymus, nurodė, kad lova pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo geros būklės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutinka su tokia teismo išvada. Apelianto nurodytos nuotraukos šios teismo išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, nei kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo blogo miego priežastis buvo lovos būklė, kaip skunde teigė pareiškėjas.
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog rankenos nebuvimas sanitarinio mazgo duryse trukdė pareiškėjui naudotis sanitariniu mazgu; pareiškėjas nenurodė, kaip rankenos nebuvimas galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.
44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentą dėl sėdimo tualeto nebuvimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas su šiomis teismo išvadomis sutinka, nes jos atitinka aktualią dominuojančią teismo praktiką. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.6 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Taip pat, byloje nėra jokių medicininių duomenų, kad tualeto konstrukcija butų sukėlusi kažkokius sveikatos pakitimus, ar pareiškėjas juo negalėjo naudotis. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atžvilgiu atmetami.
45. Teismas kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė vadovaudamasis NVSC 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo Alytaus PN duomenimis. Teismas vertina, kad apeliantas teismo išvadų, grindžiamų šiuo objektyvių įrodymu nepaneigė.
46. Teismas įvertindamas tai, kad yra galimybė išvėdinti gyvenamąją patalpą, tai kad oro judėjimo greitis matavimo metu nežymiai skyrėsi nuo higienos normos reikalavimų, kad langas gyvenamojoje patalpoje užtikrino natūralią dienos šviesą, kad apeliantas nenurodė, kaip lango dydis ar forma galėjo padaryti įtaką gyvenimo sąlygoms jo gyvenamojoje patalpoje bei neturtinės žalos atsiradimui, kad nesėdimo tualeto įrengimas reikšmingų nepatogumų pareiškėjui nesukėlė ir žalos sveikatai nepadarė, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista neilgą laiko tarpą, vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, yra pagrįsta ir teisėta.
47. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo H. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo H. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Kitą pareiškėjo H. Z. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan