Civilinė byla Nr. 2-7757-727/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20572-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,
atsakovo atstovui advokatui Dainiui Burduliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Subačiaus namai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo antstolis I. G..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“ (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Subačiaus namai“ (toliau – ir atsakovas), dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje antstoliui I. G., prašo priteisti iš atsakovo 3828 Eur skolą, 140,40 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, psl. 13-16, 60-62).
Savo procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė ir teismui teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad skola kildinama iš atsakovui tenkančios pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą – bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, kai įgyto turto teisinis pagrindas išnyko vėliau, o taip pat įstatymu numatytas palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą. Nurodė, jog įsiteisėjus 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarčiai ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje laikomos trečiųjų asmenų jam patikėtos lėšos 2018 m. sausio 23 d. buvo nurašytos ir pervestos į antstolio I. G. depozitinę sąskaitą. 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 buvo panaikintos 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-40478-541/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-489-640/2018 priimtos nutartys ir, tenkinus ieškovo kasacinį skundą, buvo panaikintas antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymas Nr. S1-33622 areštuoti ieškovo lėšas. Ieškovas 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė reikalavimo raštą antstoliui I. G., kad būtų grąžintos nurašytos lėšos sumoje 4333,55 Eur. Antstolis I. G. 2018 m. lapkričio 21 d. grąžino pinigines lėšas sumoje 504,81 Eur, o 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. S-18-8-25193 nurodė, kad likusi suma 3828,74 Eur yra pervesta atsakovui, ir dėl šios sumos pasiūlė kreiptis į atsakovą, kartu informuodamas, kad pats 2018 m. lapkričio 21 d. yra kreipęsis į atsakovą, kad šis grąžintų 3828,74 Eur sumą.
Atsakovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą (el. b. t. I, psl. 48-53, 68-75).
Savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismui teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino tik antstolio 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S1-33622, tačiau 3 828,74 Eur suma į atsakovo sąskaitą buvo pervesta ne šio patvarkymo pagrindu, o kito patvarkymo dėl lėšų paskirstymo pagrindu. Antstolio dokumentas, kurio ieškinio teisiniu pagrindu prašomos priteisti piniginės lėšos pateko į atsakovo sąskaitą, taip pat teisiniai pagrindai, suteikiantys atsakovui teisę gauti iš ieškovo jo prašomas priteisti lėšas, nėra panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje ne tik nepaneigė atsakovo teisės į jo patirtų ir sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau apskritai nesprendė klausimo dėl atsakovo disponavimo šiomis iš antstolio gautomis lėšomis teisėtumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiai konstatavo, kad ieškovas vengia įvykdyti 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016, pripažino, kad ieškovas piktnaudžiauja vykdymo procese ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės atsakovui įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nepaisant ieškovo sąskaitai suteikto statuso, faktiškai šia sąskaita ieškovas naudojasi ir atlikdamas atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis funkciją. Atsakovo teigimu, ieškovas tyčia sudaro situaciją, kai neturėdamas atskiros atsiskaitomosios sąskaitos, gali neteisėtai išvengti savo prievolių įvykdymo, prisidengdamas vien tik formaliu pagrindu – depozitinės sąskaitos statusu.
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga ir iš vieningos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016, kuriuo atmetė ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ ieškinį ir išieškojo atsakovo UAB „Subačiaus namai“ naudai 3 748,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 13 d., apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį sprendimą palikti nepakeistu. 2017 m. birželio 29 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolis I. G. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01191 ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S1-33622 areštavo ieškovo lėšas 4333,55 Eur sumai, esančias ieškovo specialiojoje depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank” banke.
2017 m. rugpjūčio 30 d. bankas „Swedbank“, AB padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti minėtą antstolio I. G. patvarkymą Nr. S1-33622 areštuoti ieškovo lėšas, kadangi šios lėšos buvo ne ieškovo, o trečiųjų asmenų jam patikėtos saugoti lėšos, kurios buvo kaupiamos pareiškėjo atidarytoje depozitinėje sąskaitoje. 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-40478-541/2017 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolis I. G. 2018 m. sausio 23 d. 4333,55 Eur sumą pervedė į savo depozitą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, peržiūrėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą dėl antstolio veiksmų kasacine tvarka, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų joje priimtus procesinius sprendimu ir panaikino antstolio I. G. 2017 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S1-33622 dėl piniginių lėšų arešto.
Ieškovas 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė reikalavimą antstoliui I. G., kad nurašytos lėšos būtų ieškovui grąžintos. 2018 m. lapkričio 21 d. antstolis I. G. grąžino nurašytų pinigų dalį 504,81 Eur sumoje (žyminį mokestį ir vykdymo išlaidas), nurodydamas, kad likusi suma, t. y. vykdymo objektu buvusi 3828,74 eurų suma, yra pervesta atsakovui, ir pasiūlė ieškovui dėl šios sumos kreiptis į atsakovą. Ieškovas tą padarė, tačiau atsakovas pinigų negrąžino.
Ieškiniu ieškovas prašo jas priteisti iš atsakovo, įžvelgdamas neteisėtą praturtėjimą ir neteisėtą šių lėšų įgijimą, nes, anot jo, negalima išieškoti piniginio reikalavimo iš trečiųjų asmenų ieškovui patikėtų lėšų, todėl antstolis I. G. neteisėtai pervedė atsakovui lėšas sumoje 3828,74 Eur, o atsakovas tokiu būdu neteisėtai jas įgijo, lėšos turi būti grąžintos ieškovui.
Su šiuo nesutiktina dėl žemiau išdėstyto.
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas pagrįstas faktine aplinkybe, kad negalima išieškoti piniginio reikalavimo iš trečiųjų asmenų ieškovui patikėtų ir jo saugomų lėšų, ką, anot jo, patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. civilinėje byloje e3K-3-375-684/2018 priimtoje nutartyje. Ieškiniu ieškovas siekia susigrąžinti lėšas, kurios antstolio patvarkymu buvo pervestos į atsakovo sąskaitą vykdant šiuo klausimu priimtus teismo procesinius sprendimus. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog yra skolingas atsakovui, kad iki šiol nėra sumokėjęs atsakovo naudai kitoje civilinėje byloje priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tokia pareiga, o būtent, pareiga jas atlyginti, ieškovui deleguota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurios nesuvokti, nesuprasti ieškovas, akivaizdu, negali.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-687/2018 priimtoje nutartyje yra pasisakęs dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto priteisimą, taikymo sąlygų ir pagrindų.
Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).
CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui galiatsirasti pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 nesprendė piniginių lėšų grąžinimo klausimo, netaikė restitucijos, nevertino aplinkybės dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovui, kaip išieškotojui, galimo neteisėtumo vykdomojoje byloje. Vykdomoji byla buvo užbaigta iki bylos iškėlimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą. Jokio atsakovo veiksmų neteisėtumo gaunant šias lėšas nenustatyta. T. y. jis jas gavo pagal galiojantį teismo sprendimą, vykdymo eigoje lėšos jam pervestos taip pat neturint jokių tuo metu buvusių apribojimų, šis veiksmas padarytas ne patvarkymu dėl lėšų arešto, kuris vėliau minėta kasacinio teismo priimta nutartimi buvo panaikintas, o kitu teisiniu pagrindu, o būtent, vėliau antstolio priimtu patvarkymu dėl lėšų paskirstymo, kuris nebuvo apskųstas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais dėl neteisėto praturtėjimo buvimo, nes neįrodytos sąlygos tam.
Turto įgijimo pagrindas buvo ir po turto įgijimo pagrindas nėra išnykęs, t. y. teisinis pagrindas atsakovui turėti iš ieškovo jam priteistas lėšas buvo ir šiam momentui nėra dingęs, tuo pagrindu yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir visiems privalomas teismo sprendimas, kurio įvykdymo, akivaizdu, mėgina išvengti ieškovas. Į tam tikrą ieškovo elgesio ir veiksmų piktnaudžiavimą nevykdant teismo sprendimo dėmesį atkreipė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2018 m. spalio 30 d. nutartyje (jos 28 punktas), nurodydamas, kad ,,...ieškovas nevykdo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, todėl sutiktina su teismų argumentais, kad ji vengia įvykdyti teismo sprendimą. Esant šiai situacijai galima pripažinti, jog Bendrija piktnaudžiauja vykdymo procesu ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės išieškotojui įvykdymo.“.
Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad ieškovas naudoja savo turimos sąskaitos lėšas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau piktybiškai iki šiol mėgina išvengti jam tenkančios prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo: nagrinėjamoje byloje tenkantį mokėti žyminį mokestį, advokato padėjėjui skirtas išlaidas, taip pat teismo nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs būtent iš minėtos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai yra suteiktas specialusis statusas – depozitinė (kaupiamoji) ir kurioje esančios lėšos, anot kasacinio teismo, gali būti naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. T. y., turėdamas objektyvų poreikį, ieškovas sąskaitoje esančias, jo teigimu, jam galimai nepriklausančias lėšas, sėkmingai naudoja savo reikmėms, tačiau duomenų apie tai, kad realiai mėgintų įvykdyti teismų priimtus jam nepalankius sprendimus, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas kasacinio teismo minėtoje nutartyje įvardytus pastebėjimus bei netiesioginius įpareigojimus turėti kitą kaupiamųjų lėšų (atsiskaitomąją) sąskaitą, kas numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, šiam momentui ją turėtų. Į šias faktines aplinkybes teismas atsižvelgia priimdamas sprendimą (CK 1.5 str.).
Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Todėl atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo išieškotinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (el. b. t. I, psl. 125-133, 136, 137; CPK 98 str.). Pagal pateiktus dokumentus jos yra 2 722,50 Eur su PVM, 2 250 Eur be PVM. Paskirstytinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti išieškotinos be PVM, nes sumokėtą PVM atsakovas, kaip juridinis asmuo, gali įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti. Nors atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirai nėra išskirta, kiek ir už ką sumokėta, teismas, atsižvelgęs į advokato darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti byloje atsakovo teiktus procesinius dokumentus, tame tarpe ir prašymą dėl užstato sumokėjimo bei atsiliepimus į ieškovo atskiruosius skundus, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, pareikštų reikalavimų turinį ir kilmę, ieškovo byloje užimtą poziciją, laiko, kad ši suma yra adekvati ir protinga.
Kadangi byloje CPK 95 str. 3 d. pagrindu taikius užstato institutą ieškovas į teismo depozitą įnešė 2000 Eur atsakovo šioje byloje galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (el. b. t. I, psl. 138-141, 202), tai dalis atsakovo naudai priteistos advokato pagalbos išlaidų sumos (2 000 Eur) po šio sprendimo įsiteisėjimo padengiamos iš užstato lėšų.
Byloje atlygintinų pašto išlaidų nesusidarė.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 307 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“, j. a. k. 300038705, atsakovo UAB „Subačiaus namai“, j. a. k. 303243957 naudai 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt Eur 00 cnt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, dalį jų (2 000 Eur (du tūkstančius Eur 00 cnt)) po šio sprendimo įsiteisėjimo padengiant iš užstato, ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“, j. a. k. 300038705, 2020 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 90 sumokėto į teismo depozitą, lėšų, tai padaryti pavedant Vilniaus miesto apylinkės teismo finansų skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė