Administracinė byla Nr. AS-97-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02344-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1/10-315, priteisti po 100 Eur turtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, kuomet pareiškėjo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu buvo apribota, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. G. terminą iki 2017 m. gruodžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo, t. y. tikslių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) ir pareiškėjui sukeltą turtinę ir neturtinę žalą, todėl skundas tikslintinas. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir nuosekliai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai) pareiškėjo atžvilgiu, nuosekliai išvardintos faktinės aplinkybės, nurodant įvykių datas, taip pat nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas. Teismas pareiškėjui pasiūlė nurodyti, ar pareiškėjas dėl ginčo dalyko buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu, skundu ar pretenzijomis, ar pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas (tokiu atveju, jis pridėtinas prie skundo); pasiūlė aiškiai išdėstyti, kokios neigiamos pasekmes pareiškėjui kilo, kuo konkrečiai jam pasireiškė neturtinė žala bei išskirti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir asmeniškai kilusių neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir kt.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą, todėl siūlė pateikti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus ir detalius jos apskaičiavimus, nurodyti tikslią bendrą prašomą priteisti turtinės žalos sumą. Teismas taip pat nurodė pateikti objektyvius prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas, šalindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus pareikė 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1/10-315 atsisakė priimti, skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą laikyti nepaduotu, nelaikyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Kybartų PN direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1/10-315, kuriuo buvo nustatyta nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarka. Ginčijamu sprendimu yra nustatyti bendro pobūdžio apribojimai nuteistiesiems naudojantis asmeniniais kompiuteriais. Šie apribojimai skirti ne konkrečiam asmeniui, o visiems įstaigoje kalintiems asmenims, yra nuolatinio pobūdžio, daugkartinio taikymo ir orientuoti į ateitį, todėl darytina išvada, kad sprendimas yra norminis administracinis aktas. Abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą teismui gali paduoti ABTĮ 112 straipsnyje nustatyti subjektai. Kiti asmenys turi teisę prašyti teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tik tuo atveju, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas reikalauja šį norminį aktą panaikinti, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. kovo 8 d. nutartis aministracinėje byloje Nr. A-346-552/2016), sprendė, kad šią pareiškėjo skundo dalį atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti po 100 Eur turtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, kuomet jo teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu buvo apribota. 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo teismas išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl  neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pasiūlė pareiškėjui pateikti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus ir detalius jos apskaičiavimus, pasiūlė nurodyti tikslią bendrą prašomą priteisti turtinės žalos sumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundo patikslinime nepašalino minėtų skundo trūkumų. Pareiškėjas teigia, kad tikslią turtinės žalos sumą galės nurodyti tik teismui priėmus sprendimą, arba atsakovui nutraukus neteisėtą veiką, taigi tikslios priteistinos sumos neįvardijo, taip pat nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jo turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti būtent skunde nurodomą sumą; skunde tik nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą subjektyviai įvertina 100 Eur už vieną dieną, bei pažymi, jog tai yra asmeniniais tikslais grindžiama vertė; jokių tikslesnių apskaičiavimų ar kitų įrodymų ar paaiškinimų, kuriais grindžiamas turtinės žalos atlyginimas, pareiškėjas nepateikė. Toks turtinės žalos apibūdinimas ir apskaičiavimas yra nekonkretus, abstraktus, subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ir šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnius, todėl skundas šioje dalyje priimtinas.

III.

Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jo teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, kuri negali būti apribota ar paneigta, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Teismas skundžiama nutartimi pripažinęs, kad pareiškėjas turi teisę prašyti teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nes nagrinėjama byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, nes atsisakius priimti skundo reikalavimą panaikinti pareiškėjo teises pažeidžiantį Kybartų PN direktoriaus įsakymą Nr. 1/10-315, pareiškėjo teisės bus pažeidinėjamos toliau, tai sukels pagrindą kreiptis pareiškėjui į teismą dėl jo teisių pažeidimo, sukurs prielaidas nuolatiniam bylinėjimuisi. Teismas, laikydamas nepaduotu pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę kreptis į teismą, padarė deliktą. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimas yra aiškus – tereikėjo padauginti 100 Eur sumą iš dienų skaičiaus, kuomet buvo pažeidžiamos jo teisės. Teismas siaurinamai aiškino turtinės žalos sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.459 straipsnyje. Nepriklausomai nuo to, kad išvardintais žmogaus teisių pažeidimais padaryta žala nagrinėtina civilinio proceso tvarka, skirtingi procesai vienas kitam netrukdo, neteisėta nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria dalį pareiškėjo skundo atsisakyta priimti ir dalis skundo laikyta nepaduota pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir pažymi, kad oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti teisės kreiptis į teismą apribojimus, tačiau jais negali būti pažeista pati teisės esmė, jais turi būti siekiama teisėto tikslo ir tarp naudotų priemonių ir siekiamo tikslo privalo būti pagrįstas proporcingumo ryšys (šiuo klausimu žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. liepos 13 d. sprendimą T.-M. prieš Jungtinę Karalystę, Serija A Nr. 316 B, 59–67 par. ir 2001 m. birželio 19 d. sprendimą K. prieš Lenkiją, Recueil des arr?ts et décisions 2001-VI, 54 ir 55 par.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Kartu pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Priešingai suformuotos teismų praktikos nuostatoms pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino įrodymų pakankamumą. Toks vertinimas neleistinas ir negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. Teismas, padėdamas šalims įgyvendinti procesines teises, gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus (ABTĮ 12 straipsnis), tačiau šalims toks siūlymas nėra privalomas ir negali sukelti neigiamų pasekmių skundo priėmimo stadijoje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai Kybartų PN direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1/10-315, kuriuo buvo nustatyta nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais tvarka, vertino kaip norminį teisės aktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad norminiu teisės aktu nustatomos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrinime taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, remdamasis administracinių teismų praktika, aiškinančia administracinio teisės akto rūšis, išskyrė tokius administracinių aktų atskyrimo požymius: paskirtį, subjektą, turinio pobūdį, taikymo laiko atžvilgiu pobūdį, adresatą, privalomumo pobūdį, priėmimo tvarką (Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 596–597).

Remdamasi šiais požymiais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą aktą, daro išvadą, jog Kybartų PN direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 1/10-315 nėra norminis teisės aktas, o yra individualus administracinis aktas, darantis poveikį individualiai pareiškėjui bei kitiems subjektams, kuriuos vienija siaurai apibrėžtas požymis, tai yra bausmės atlikimas konkrečioje įstaigoje.

Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis,  kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina, kadangi nėra atsisakymo priimti skundą pagrindo. Dėl kitų skundo priėmimo sąlygų skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams iš naujo.

Nutartis neskundžiama.