Administracinė byla Nr. AS⁵⁵⁶ - 691/2010

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų      Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės ,,TEO LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo                               2010 m. spalio 7 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,TEO LT“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas akcinė bendrovė „TEO LT“ (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. spalio 5 d. pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą: 1) iš interneto svetainės www.vpt.lt pašalinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“ (toliau – ir Pranešimai); 2) interneto svetainėje www.vpt.lt viešai paskelbti apie 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbto „Pranešimo perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbto „Pranešimo perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“ pašalinimą iš interneto svetaines www.vpt.lt, nurodant šio pašalinimo priežastį; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka konsultuojant perkančiąsias organizacijas, nesivadovauti                         2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtu „Pranešimu perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtu „Pranešimu perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“ bei juose nurodytu turiniu.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Viešųjų pirkimų tarnybai viešai skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu didelė dalis perkančiųjų organizacijų, vykdydamos viešuosius pirkimus dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo, aktyviai remiasi ir vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais pranešimais ir juose nurodomomis rekomendacijomis atleisdamos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius teikėjus nuo pareigos patvirtinti metrologinio patvirtinimo jų naudojamoms matavimo priemonėms atlikimą, t. y. pateikti tai patvirtinančius liudijimus (sertifikatus), ir tuo pačiu konkurso laimėtojais išrenka teikėjus neatitinkančius Metrologijos įstatymo reikalavimų, tuo nusižengdamos įstatymui bei pažeisdamos pareiškėjo ir kitų asmenų, kurie sąžiningai laikosi įstatymų keliamų reikalavimų matavimo priemonėms, teises ir teisėtus interesus. Be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, atitinka teisingumo principą, atsižvelgia į viešąjį interesą, nepažeidžia atsakovo bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei proporcingumo principo. Paaiškino, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, kurios tikslas išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su Metrologijos įstatymo reikalavimų nesilaikymu, atitinka ir viešąjį interesą. Laikinas draudimas atsakovui viešai skelbti pranešimus apsaugotų perkančiąsias organizacijas nuo neteisingo įstatymo taikymo, kuris, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, negrįžtamai gali pažeisti ne tik pareiškėjo bei kitų asmenų teises ir interesus, bet ir pačių perkančiųjų organizacijų interesus (nuo neteisingų matavimo rezultatų už joms teikiamas paslaugas).

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutarties dalimi atmetė akcinės bendrovės „TEO LT“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtas „Pranešimas perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtas „Pranešimas perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“ iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas būsimo teismo sprendimo įvykdymo neapsunkins ir nepadarys negalimo. Teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą, Viešųjų pirkimų tarnyba iš interneto svetainės www.vpt.lt pašalintų 2010 m. birželio 19 d. bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. minėtus pranešimus. Akcinės bendrovės „TEO LT“ nurodyti argumentai dėl pareiškėjo bei kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimo, kurie galimai kiltų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimų paskelbimo atsakovo interneto puslapyje, iš esmės yra abstraktaus pobūdžio. Be to, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra siejamas su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, o ne vien tik su teisių ir interesų pažeidimo atsiradimo galimybe. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo taikyti pareiškėjo reiškiamo reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra.

 

III.

 

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės, laikinai sustabdant Viešųjų pirkimų tarnybos teisę viešai skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei                                  2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas Pranešimai būsimo teismo sprendimo įvykdymo neapsunkins ir nepadarys negalimo. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio.

 2. Pranešimai turi skubiai pašalinti iš Tarnybos internetinės svetainės, nes, priešingu atveju, iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps neįmanomas - perkančiosios organizacijos jau bus paskelbusios ir įvykdžiusios viešuosius pirkimus, paneigiančius Metrologijos įstatyme įtvirtintą metrologinės patikros reikalavimą.

3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas Pranešimai būsimo teismo sprendimo įvykdymo neapsunkins ir nepadarys negalimo. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja reali grėsmė, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. kad teismui nusprendus patenkinti pareiškėjo skundą iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

4. Jei teismo sprendimas negalėtų atkurti iki ginčo buvusios pareiškėjo padėties, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.           Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, pagal kurią realus bei veiksmingas buvusios padėties atkūrimas, pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu atsakovo aktas ar veiksmas sukeltų tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą taptų neįmanomas ar sudėtingas. Analogiškos pozicijos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo laikosi ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas, kuris savo 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių skyrimas yra sietinas su situacijomis, kai neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra ar bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama. Reikalavimo užtikrinimo priemonių skyrimas sietinas ir su minimos grėsmės galimybe. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra siejamas su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, o ne vien su teisių ir interesų pažeidimo atsiradimo galimybe.

5. Šiuo metu didelė dalis perkančiųjų organizacijų, vykdydamos viešuosius pirkimus dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo, aktyviai remiasi ir vadovaujasi skundžiamais Pranešimais ir juose nurodomomis rekomendacijomis, atleisdamos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius paslaugų teikėjus nuo pareigos atlikti jų naudojamų matavimo priemonių metrologinę patikrą. Pranešimai jau dabar daro žalą - vadovaudamosi Pranešimais perkančiosios organizacijos paneigia Metrologijos įstatyme įtvirtintą matavimo prietaisų patikros atlikimo reikalavimą. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą administracinių bylų teisenos proceso laikotarpį (procesas trunka apie 2 metus), tolesnis šių Pranešimų viešinimas iki teismo sprendimo priėmimo neabejotinai sukels dar didesnę nepataisomą žalą - perkančiosios organizacijos, bylos nagrinėjimo metu vykdydamos viešuosius pirkimus dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo, ir toliau nereikalaus, kad konkursų dalyvių naudojami prietaisai būtų sertifikuoti.

6. Konkursų nugalėtojais paskelbus Metrologijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų neatitinkančius fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjus, bus padaryta neatitaisoma žala, kurios teismo sprendimas atitaisyti jau nebegalės. Tokia situacija šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas naudoja Metrologijos įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti naudojamų prietaisų metrologinę patikrą, atitinkančius prietaisus. Tuo tarpu pareiškėjo žiniomis, nepaisant to, jog Metrologijos įstatymas galioja jau daugiau kaip 10 metų, iki šios dienos kiti Lietuvos Respublikoje veikiantys fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai nesikreipė į Valstybinę metrologijos tarnybą dėl telefoninių pokalbių trukmės apskaitos sertifikavimo, nors kiekvienas paslaugų teikėjas tokią galimybę turėjo. Tikėtina, kad Metrologijos įstatymo reikalavimų nesilaikymas tokiems paslaugų teikėjams yra pelningas -akivaizdu, kad paslaugų teikėjai, kurie nesilaiko Metrologijos įstatymo ir neinvestuoja į savo naudojamos sistemos metrologinę patikrą, patirdami atitinkamai mažiau išlaidų, gali pasiūlyti geresnę kainą nei paslaugų teikėjas, kuris laikosi teisės aktų reikalavimų ir atlieka reikiamas investicijas. Tokiu būdu Pranešimai diskriminuoja pastarąjį paslaugų teikėją ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, kad viešuosiuose pirkimuose viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugoms teikti dalyvaujantys paslaugų teikėjai varžysis lygiateisiškai.

7. Teismo nutartis yra naikintina ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje numatytu procesinių teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo bei 2 dalies 5 punkte numatytu nemotyvuotumo pagrindais (ABTĮ 151 str. 3 d.). Teismas nepagrįstai nemotyvuotai nusprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio (ABTĮ 142 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Pareiškėjas nurodė aiškius ir konkrečius argumentus dėl poreikio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

8. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo srityje teismų praktika nurodo, kad teisingumo principas yra įgyvendintas, jei taikant šias priemones: (i) yra atsižvelgiama į viešuosius interesus, (ii) nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, ir (iii) nėra paneigiamas proporcionalumo principas. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui egzistuoja visi trys teisingumo principo elementai, tačiau teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Nagrinėjama byla yra susijusi ne vien išimtinai su pareiškėjo interesų pažeidimo klausimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos esmė - valstybinio reguliavimo, t. y. Metrologijos įstatyme nustatyto reikalavimo, paneigimo klausimas. Nagrinėjamu atveju šis viešasis interesas yra Metrologijos įstatyme nustatytas reikalavimas atlikti matavimo prietaisų metrologinę patikrą, nes juo yra siekiama užtikrinti visuomenės, šiuo atveju vartotojų, apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybiniu reguliavimu yra siekiama padidinti visuomenės narių kaip visumos gerovę bei tai, kad valstybinis reguliavimas yra institucijos nustatytų įstatymų, taisyklių ar įsakymų, skirtų daryti įtaką ekonominiam elgesiui, taikymas, kad būtų pasiekti socialinės ar ekonominės politikos tikslai, akivaizdu, kad įstatymų nustatytų reikalavimų apgynimas ir yra esminis šios bylos objektas.

9. Pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria yra siekiama užkirsti kelią Metrologijos įstatymo pažeidinėjimui, ne tik kad nepažeidžia vartotojų teisių, bet priešingai, jas gina. Kartu pareiškėjo prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepažeidžia ir kitų asmenų, t. y. perkančiųjų organizacijų bei fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų teikėjų, interesų, nes atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo reikalavimus šie asmenys neturi teisės teikti paslaugas naudodami metrologiškai nepatikrintus prietaisus.

10. Pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcionali siekiamam tikslui - užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos žalos, kuri gali atsirasti, jei Viešųjų pirkimų tarnyba toliau skelbtų teisės aktų reikalavimų neatitinančius pranešimus, susijusius su metrologinės patikros sąlygomis. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę subjektų interesų pusiausvyra nebūtų pažeista. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Viešųjų pirkimų tarnyba nepatirtų jokių neigiamų pasekmių - laikinas teisės skelbti Pranešimus sustabdymas neapribotų teisėtų Tarnybos funkcijų. Viešųjų pirkimų tarnyba savo kompetencijos ribose netrukdomai galėtų skelbti teisės aktų reikalavimus atitinkančius pranešimus, išaiškinimus, rekomendacijas, vykdyti kitas jai pavestas funkcijas. Tuo tarpu prašomų priemonių nepritaikymas turės aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjo atžvilgiu - remiantis Pranešimais viešieji pirkimai fiksuoto telefoninio ryšio paslaugoms teikti, kuriuose pareiškėjas neišvengiamai dalyvaus, bus skelbiami nesilaikant lygiateisiškumo principo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdant Viešųjų pirkimų tarnybos teisę viešai skelbti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo“ bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt paskelbtą „Pranešimą perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų pirkimo, kai neprašoma pateikti metrologinės patikros sertifikato“.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose     Nr. AS¹¹-367/2007, AS¹⁵-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir administracinėse bylose Nr. AS¹⁶-528/2007, AS⁸-488/2007 ir kt.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į paminėtą ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tokios pozicijos iš esmės laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS⁵-155/2005, AS⁵-230/2005, AS⁶²-228/2008.

Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų atsižvelgta į visų proceso dalyvių interesus, taip pat turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Paminėtos nuostatos atsispindi ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS⁶-496/2006, AS¹⁵-622/2006, AS¹⁶-528/2007, AS⁴⁴⁴-244/2008).

Europos Tarybos Ministrų Komitetas taip pat yra atkreipęs dėmesį į būtinybę asmenims suteikti galimybę prašyti laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali nepataisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad, sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (iš lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. birželio 19 d. interneto svetainėje www.vpt.lt išplatino pranešimą dėl viešojo fiksuoto ryšio paslaugų pirkimų su rekomendacija iki 2011 m. liepos 1 d. neprašyti metrologijos patikros sertifikato. Pranešime nurodyta, jog perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, gali pirkimo dokumentuose numatyti ir tai, kad kaip įrodymą ji priims tiekėjo patvirtinimą, kad jo siūlomos paslaugos atitinka pirkimo dokumentuose keliamus norimo rezultato reikalavimus. Pažymėta, jog tai užtikrins didesnę konkurenciją, leis efektyviau panaudoti lėšas. 2010 m. rugpjūčio 4 d. interneto svetainėje www.vpt.lt Viešųjų pirkimų tarnyba išplatino pranešimą, kuriame rekomenduoja pirkimo sutartis sudaryti iki 2011 m. liepos 1 d. Pirkimo sutartyse tokiu atveju numatyta galimybė ją pratęsti ilgesniam terminui, jei tiekėjas pateiks metrologinės patikros sertifikatą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigdamas, kad Pranešimai turi skubiai pašalinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos internetinės svetainės, nes, priešingu atveju, iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps neįmanomas - perkančiosios organizacijos jau bus paskelbusios ir įvykdžiusios viešuosius pirkimus, paneigiančius Metrologijos įstatyme įtvirtintą metrologinės patikros reikalavimą, iš esmės siekia tikslų, kurie galėtų būti pasiekti tik išsprendus teismui administracinę bylą iš esmės ir patenkinus skundą. Į pareiškėjo argumentą, ar viešieji pirkimai fiksuoto telefoninio ryšio paslaugoms teikti, kuriuose pareiškėjas neišvengiamai dalyvaus, bus skelbiami nesilaikant lygiateisiškumo principo, atsakyti taip pat bus galima tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant, ar tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to,  nors pareiškėjas atskirajame skunde mini, kad jis gina viešąjį interesą – visuomenės, šiuo atveju vartotojų, apsaugą, tačiau nepateikia svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie neigiamas pasekmes, jeigu perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo, remtųsi ir vadovautųsi skundžiamais Pranešimais ir juose nurodomomis rekomendacijomis.  Priešingai, Pranešimuose nurodyta, jog tai užtikrins didesnę konkurenciją, leis efektyviau panaudoti lėšas. Pažymėta, jog tiek mobilaus, tiek fiskuoto ryšio operatoriai jau yra pradėję metrologinio įteisinimo procedūras, tačiau šios procedūros trunka ne vieną mėnesį. Vadinasi, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų didelę žalą, kurios atitaisymas būtų sudėtingas (ar neįmanomas). Be to, sprendžiant iš pareiškėjo atskirojo skundo pagrindo teigtina prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę esant nukreiptą į ateitį bei susijusią su jo teisių prevenciniu gynimu. Įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo argumentus, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad dabartinėje situacijoje reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų tikslingas ir proporcingas siekiamam tikslui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės ,,TEO LT“  atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                          Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                                   Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                                   Arūnas Sutkevičius