Baudžiamoji byla Nr. 1-405-753/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12177-2021-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1;

                                                                                         1.2.4.4.2.2; 2.1.15.3.3.2;

                                                                                         2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant M. T., T. D.,

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,

nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui L. P., jo atstovei advokatei L. L.,

kaltinamajam L. M., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Teismas

n u s t a t ė :

L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, vieną kartą trenkė, dėl aklumo buvusiam bejėgiškos būklės L. P. į veidą, tokiu būdu padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės nukentėjusiojo L. P. sveikatą.

Kaltinamasis L. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą neigė, nesutiko su civilinio ieškovo L. P. pateiktais civiliniais ieškiniais turtinės, neturtinės žalos atlyginimui, prašė priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. 2021 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje L. M. paaiškino, kad įvykio vakarą, t. y. 2021 m. balandžio 19 d. su draugais (buvo trise) baliavojo, vartojo alkoholinius gėrimus (gėrė alų 5 procentų stiprumo), išgėrė su draugais 5-6 butelius alaus (1 litro talpos). Tą vakarą jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po to su draugais V. M., L. L. jis nuėjo pas L. P. nusipirkti alaus ir cigarečių, nes pastarasis tuo prekiauja. Atėjus prie namo, jis pabaladojo į langą, kurį atidarė L. P. draugė Jurgita. Pastarajai jis pasakė, kad duotų cigarečių, alaus. Jis padavė 20 Eurų J.. Ši uždarė langą. Ji laukė kol atidarys langą, tačiau jo niekas neatidarė. Tada L. M. pabaladojo į langą, o L. P. pasakė jam, kad „čiulpčiau B“, tada jis pasakė taip atgal „ateik į kiemo pusę ir pačiulpsiu“. L. P. prilėkė prie lango, jį atidarė, pro duris į kiemą išlėkė D. P. (L. P. brolis). Kaltinamojo L. M. paaiškinimu, jis tik apsižodžiavo su L. P. broliumi, o jo draugai tik stovėjo prie jo, t. y. L. M., o L. P. pro langą šėrė. D. P. ten negyvena, tuo metu jis buvo atvykęs pasisvečiuoti. Ten gyvena nukentėjusysis L. P. (gyvena nuosavame name). Jam yra žinoma, kad L. P. prekiauja cigaretėmis, turi visokių cigarečių bei alkoholiu. Už duotus 20 Eurų J.i, jis paprašė duoti 1 pakelį cigarečių, 5 butelius alaus. Pinigai buvo duoti atsikaitymui už pirkinius, kaip ir seniau būdavo, t. y. per langus paduodi pinigus, J. uždaro langą, po to atneša prekes, o šiuo atveju jis laukė, tačiau niekas lango neatidarė ir nepadavė ką pirko. Draugai nėjo ir nebaladojo į langą, nes jie L. P. yra skolingi. Pastarasis jiems būtų nepardavęs arba būtų paėmęs pinigus ir nedavęs ko reikėjo. Kai niekas neatidarė lango, jis pasibaladojo, atidarė langą L. P.. Kaltinamojo L. M. paaiškinimu, jis pasakė L. P., kad jeigu neduoda prekių, tegul atiduota 20 Eurų. L. P. pasakė jam „čiulpk“, o jis pastarajam atsakė „tegul ateina, pačiupsiu“. Tiesiogiai jis nesakė L. P., kad šis išeitų į kiemą, tiesiog pastarajam pasakė „ateik, pačiulpsiu“. Tuomet kaltinamasis su minėtais dviem draugais nuėjo į kiemo pusę, link durų. Iš namo į kiemą išėjo L. P. brolis D., su kuriuo jis, t. y. L. M. apsižodžiavo. Pirmas pradėjo piktažodžiautis L. P., turbūt dėl to, kad apgintų brolį L.. Pastarasis liepė jiems dingti. D. jis pasakė, išeis, jei atiduos 20 Eurų. Visai tai matė draugai, kurie stovėjo netoli jo, t. y. L. M.. Atstumas buvo apie 2 metrus tarp jo ir D. P., o iki nukentėjusiojo atstumas buvo apie 4-5 metrus, nuo tos vietos, kur jis stovėjo. Jis nebuvo priėjęs prie lango. Nematė, kad kas būtų priėjęs prie lango, nes draugai stovėjo prie jo. Visas konfliktas vyko prie namo lauko durų. Kuomet jis barėsi su L. P., L. P., atsidaręs virtuvėlės langą, išvadino juos gaidžiais ir kitokiais negražiais, necenzūriniais žodžiais. L. M. prašė L. grąžinti 20 Eurų jam. Tuo metu D., stovėdamas prie laiptų, pasakė jiems, kad eitų arba iškvies policiją. Tame name gyvena jo močiutė T. P., kuri taip pat buvo išėjusi į lauką, išgirdusi kieme triukšmą. Močiutė pasakė D. P., kad eitų į vidų ir viskas. Draugai pradėjo judėti, jie ėjo pirmi, o jis ėjo paskui. Kaltinamasis L. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nesutinka su civilinio ieškovo L. P. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo L. M. paaiškinimu, nukentėjusysis L. P. yra aklas, kuris tuo metu kažkur atsitrenkė, nes name kambarių durys yra vienos prie kitų, gal pastarasis kažkur pataikė. Jis netrenkė nukentėjusiajam ir tai matė pastarojo brolis D.. Tą vakarą jis su savimi neturėjo jokios lazdos bei nebuvo prisiartinęs prie nukentėjusiojo. Kaltinamojo L. M. paaiškinimu, L. P. yra jam giminaitis (mamos brolis, dėdė), tarp jų yra šeimyninių piktumų, nesutampa charakteriai. Iki to vakaro jis nebendravo su L. P. apie pusantrų metų. Policijos pareigūnai sulaikė juos maždaug po 20 minučių po įvykusio barnio. Nukentėjusysis L. P. galėjo pats save susidaužyti, nes jis ir draugai girdėjo garsus, lyg būtų susidaužymas, lyg būtų trenksmo garsas, kai Linas stovėjo prie lango ir jį uždarinėjo. Kaltinamasis L. M. tvirtina, kad nesudavė jokio smūgio nukentėjusiajam L. P.. Jis nežino kokią pinigų suma draugai buvo skolingi L. P..

2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje L. M. paaiškino, kad būdamas išgėręs V. M. pasakė „nepyk, aš trenkiau“. L. M. teigia, jog jis neįtakojo L. L. L. ir pastarojo neprašė keisti parodymus. Tačiau jis pats prašė V. M. atvažiuoti į teismą (tai pasakyti), sakė, kad atvažiuos (2 t., b. l. 63).

2021 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. P. parodė, kad kaltinamasis L. M. yra sesers vaikas. Giminėje prasidėjo nesutarimai dėl apkalbų jau anksčiau, bet jis yra pasakęs L. L. broliui, kad pas jį kieme nebūtų nei kojos. Tame pačiame kieme gyvena T. P., kaltinamojo senelė. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, minėtą įvykio dieną kaltinamasis atėjo su dviem draugais, paprašė alaus ir cigarečių. 2021 m. balandžio 19 dieną, po vidurnakčio, jis gulėjo lovoje, kaip išgirdo šunų lojimus ir garsus, kad kažkas ateina prie namų, į kiemą. Po to įvyko staigus, garsus bildesys į langą. Pas jį buvo draugė J. K., kuriai jis pasakė, kas čia tokie. Dar neatidarius lango, jis išgirdo L. M. balsą. J., priėjusi prie lango, liepė L. eiti iš čia. L. pradėjo brautis į vidų, siūlė ateiti į lauką. J. K. prievarta uždarė langą. Ji liepė L. traukti nagus nuo lango. Kai vėl beldė į langą, jis, t. y. nukentėjusysis surinkęs Nr. 112 numerį, pasakė policijai, kad braunasi į vidų. Tada jis išgirdo snargų bildesį jau į virtuvės langą. Kitame kambaryje gulėjo brolis D. P., atsikėlė mama T. P.. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, , išėjęs iš kambario D. P. paklausė, kas čia darosi, jis pasakė, kad atėjo L. M., kviečia į lauka muštis. Išėjęs iš kambario, D. P. paklausė, kur yra L. M. yra. Jis pasakė pastarajam, kad šis baladojosi į kambario langą, dabar beldžiasi į virtuvės langą. D. pasakė, kad greičiau eitų, nes tokiu beldimu pastarasis gali išdaužyti langą. D. P. nuėjo, o jis, t. y. nukentėjusysis L. P. pradarė langelį, paklausė L. M. ko jis nori. L. M. pasakė jam, kad nori, kad jis išeitų į lauką, kodėl neišeina, ko bijo. Brolis D. P. liepė L. M. eiti namo. D. buvo jo, t. y. nukentėjusiojo dešinėje, o jis gavosi buvo D. iš kairės, nes iš kairio šono girdėjo jo balsą, o dar toliau iš kairės namo pusės jis girdėjo V. M. balsą. L. M. pradėjo dar aršiau reikalauti, kad jis, t. y. nukentėjusysis išeitų į lauką. Paskui nukentėjusysis pajuto smūgį iš kairio šono, jaučiu iš kurios pusės, kliuvo į kaktą. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, jis neparkrito. Brolis D. P. buvo šalia, paklausė jo, ar viskas gerai. Jis pasakė, kad viskas gerai. Paskui L. M. pasakė, kad jau galime „varyt“ iš čia ir visi pajudėjo. Nukentėjusysis L. P. negali pasakyti kuo jam trenkė, brolis šalia buvo, jis matė. Jie abudu, t. y. jis su broliu buvo pravėrę virtuvės langelį, nes liepė broliui praverti langą, pagalvojęs, kad išdaužys langą. D. P. nebuvo išėjęs į kiemą. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, jam buvo suduotas vienas smūgis. L. su draugais rėkdami išėjo. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji. Nukentėjusysis L. P. prašo pilna apimtimi tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, ją priteisiant iš kaltinamojo L. M.. Turtinę žalą sudaro išlaidos, vykstant apžiūrai pas medikus (specialistus), reikia atlikti tyrimus (persišviesti nosį), po to pajuto akyse, vyko gal keturis kartus pas specialistus į Kaišiadoris, 6 kartus vyko į Kauno klinikas, nes buvo padidėjęs akių akispūdis. Pas medikus jį nuveždavo kaimynas, kuriam už atliktas paslaugas mokėdavo po 15 Eurų. Kelionės išlaidos bendroje sumoje, t. y. vykstant pas medikus (specialistus) į Kauno klinikas ir Kaišiadorys, bendroje sumoje sudarė 240 Eurų. Medikamentinį gydymą sudarė vaistų pirkimas (pirko dviejų rūšių vaistus). Po šio įvykio jis jaučia skausmą akies, antakių srityje, nuo padidėjusio akispūdžio, jam teko vartoti akių gelį, kuris nuima spazminius dalykus, lašintis vaistus (akių lašiukus). Iki įvykio šių vaistų jis nenaudojo, o pablogėjusi akių būklė, šiuo atveju yra susijusi su 2021 m. balandžio 19 d. įvykiu. Naktimis negalėjo miegoti per nosies tą lūžimą. Jis sunkiai kvėpavo apie savaitę ar dvi. Padariniai nuo lūžio tokie, kad jam buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo galvą, kaktos sritį tikrai savaitę, dvi. Galvojo, kad galvą skaudėjo nuo nosies lūžimo, bet praėjus kiek tai laiko, jam prasidėjo skausmai kaktos srityje. Pirmiausia jis kreipiausi į šeimos gydytoją, paaiškinau nuo ko tai pasidarė, gydytoja pasakė, kad reikėjo kreiptis ankščiau. Visi medicininiai duomenys (dėl akies būklės) yra  kortelėje. Vieni  vaistai (iš dviejų) yra kompensuojami. Po šio įvykio, nukentėjusysis L. P. kurį laiką juto nemigą, taip pat junta nerimą sulojus šuniui. Jis neturėjo jokių bėdų dėl nemigos iki šio įvykio. Apie juntamą nemigą jis užsiminė šeimos gydytojai, tačiau ji neišrašė vartojimui jokių vaistų, nes prie tokių vaistų galima priprasti. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, apie 12 metų pas jį yra aklumas, kadangi apsidegino akis. Jis visiškai nemato. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos M., paaiškino, kaip pajuto, gavo į veidą mediniu daiktu. Jeigu būtų trenkta kumščiu ar kažko kitu, būtų per langą nelabai pasiekę arba būtų uždavę į vieną vietą. Brolis buvo šalia ir jis pasakė, kad trenkė pagaliu. Nukentėjusiojo L. M. parodymu, jis pats negalėjo savęs susižaloti, namuose  kiekvieną slenkščiuką žino,  jungiklį šviesai įjungti žino bei į fotelį atsisėda, savo namus jis jaučia labai gerai. Negali atsakyti ar mėlynės buvo likę (2 t., b. l. 18-20).

2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. P. parodė, kad įvykio metu D. jam buvo iš dešinės (jis jaučia žmogų). Jis yra 100 procentų įsitikinęs, kad L. M. buvo. Nuo pat mažų jį atsimena, girdi balsą. Jis pajuto smūgį ir pastarasis (L. M.) keiksmažodį pasakė, tai jis girdėjo. Tai buvo L. M. balsas. Jis girdėjo balsas lyg artėja, tolėja. Nebuvo daugiau niekas priėjęs prie lango (2 t., b. l. 68).

2021 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. P. parodė, kad nukentėjusysis L. P. yra sūnus, gyvename kartu (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad po balandžio 19 d. įvykio, sūnaus L. nosis buvo kruvina. Ji nematė paties įvykio. Ji yra močiutė kaltinamojo L. M.. Kartu negyvena. T. P. parodymu, L. su L. nesutinka ir viskas, nežino dėl ko jie nesutinka. Neatsimenu ar diena, ar rytas ar naktis buvo, kai ji pamatė kruviną nosį sūnaus. Ji paklausė sūnaus L. „kas sužalojo“, šis sakė „L.“. Tuo metu namuose buvo ji, J. K.. L. ir sūnus P. D., kuris negyvena tuo adresu. D. jai nieko nesakė. Nieko jiems ir ji nesakė. Liudytojos T. P. parodymu, ji su L. L. nebendrauja, pastarasis neateina dabar. Iki įvykio ateidavo L., bendraudavo. Liudytoja turi devynis vaikus. Šios liudytojos parodymu, L. buvo išvežtas pas gydytojus, klinikose buvo pablogėjo pastarojo sveikata, jam skaudėjo nosį, kaktą, akis pradėjo pūliuoti. Dar dabar vaistus lašinasi. Anksčiau jis nesiskundė sveikata. T. P. parodymu, pas juos nėra nelegalios prekybos, neateina prašyti cigarečių ar alaus (2 t., b. l. 30-31).

2021 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad L. P. yra brolis, o L. – jo giminaitis. Tuo metu jis buvo atvažiavęs pas tėvus. Tame name gyvena mama, patėvis, L. su drauge J. K.. Liudytojo D. P. parodymu, buvo vakaras, jis gulėjo lovoje grįžęs iš po žvejybos, langas buvo atidarytas, iš toli girdisi žmonių balsai. Tie balsai (vyrų balsai) artėjo prie tėvų namo. Ten yra pora namų yra šalia. Gulėdamas lovoje, jis girdėjo į langą pasibaladojimą ir prasidėjo triukšmai, t. y. buvo visokie keiksmažodžiai. Jis girdėjo L. balsą, vartojant necenzūrinius žodžius ir dar kažkokių pora balsų – kažkoks L. ir V. M.. Jis atsikėlė iš lovos. Triukšmas persimetė prie virtuvės lango. Name nedegė šviesa. L. su J. stovėjo prie langelio. Tuo metu jis pamatė, kaip L. smogė L.. Jis L. pasakė - „ką tu padarei?“ Liudytojo L. P. parodymu, pastarasis su kažkuo smogė. Kažką L. turėjo, bet patamsiai neįžiūrėjo ką. Šio liudytojo parodymu, L. pataikė tarp akių, į veido sritį ties nosimi. Jis pasakė pastarajam „ką tu darai?“ Liudytojas D. P. išbėgo į lauką ir pamatė, kad jie visi trys išeina (vartodami keiksmažodžius), nes jie nesitikėjo, kad jis, t. y. liudytojas D. P. bus kaime. Pabuvęs lauke kelias minutes, jis grįžo į kambarį, buvo iškviesta policija ir greitoji. Liudytojo D. P. parodymu, po įvykio jis matė L. veide kraują, pastarajam bėgo kraujas iš nosies. Kiek girdėjo, kad L. pasakė L., kad šis eitų namo. L. buvo išgėręs. Viskas įvyko greitai. L. su L. iki šio įvykio pykdavosi, nežino kiek laiko pastarieji pykdavosi. Tuose namuose nėra prekiaujama alkoholiu ir cigaretėmis (2 t., b. l. 31). 

2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. P. (papildomai apklaustas) parodė, kad įvykio metu išėjęs į lauką, jis pamatė L. M., nueidinėjo iš kiemo link kelio. Jis ne vienas buvo, tą vakarą buvo dar L. L. ir V. M.. Jis  pravijo L. M., kad eitų iš kiemo. Atstumas tarp jo ir L. M. buvo apie pusantro metro atstumas. Kai išėjo į kiemą, jis nematė L. M. draugų. Lauke degė šviesa (šimtu procentu). Pro langą jis matė L.. Jis pažįsta L.. Virtuvės dydis trys ant keturių. Liudytojas D. P. stovėjo prie pat lango, iškarto už L.. Liudytojas D. P. parodė, jog matė kas sudavė L.. Tuo metu J. K. buvo prie L. buvo, jie neužstojo liudytojui vaizdo. Tą vakarą jis nematė V. M. prie lango. Išėjęs į kiemą, jis pamatė L. M., toliau du stovėjo (2 t., b.l. 68).

2021 m. lapkričio 16 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad L. P. yra draugas. Pas jį atvažiuoja, kai pastarajam reikia pagalbos, važiuoti pas gydytojus. Pas pastarąjį ji lankosi du kartus per mėnesį. 2021 m. balandžio 19 d. vakare, jau buvo gerokas vakaras, atsigulė, išgirdo šunys lojant. Ji pasakė L., kad kažkas ateina su riksmais (garsiais riksmais), pasibeldė į langą, gal, balsai buvo vyrų (vieno vyro). Tame kambaryje kur jie miegojo yra langas. L. sakė „atidaryk, kas čia atėjo?“ Jai pradarius langą, Lukas surėkė. Ji pasakė pastarajam - „ramiau, yra žmonių miegančių“. L. pasakė - „einam pasimušti į lauką, išeik gaidy“. L. gulėjo lovoje. L. išvadino necenzūriniais žodžiais L.. Liudytojos J. K. parodymu, ji norėjo uždaryti langą, tačiau pastarasis jai neleido. Sakė „išeik į lauką susimušim“. Liudytojos parodymu, kokios muštynės prieš aklą? Ji uždarė langą. Tada L. pradėjo baladotis į virtuvės langą. Užsidegė žibintas (lauke). Tada pastarasis  pradėjo ten baladotis. Atėjo D., atidarė langą. Pirmas D. stovėjo, po to L., o ji truputį („biškį“) toliau stovėjo virtuvėje, t. y. atstumu apie porą žingsnių nuo lango stovėjo. D. pasakė L. - „ko čia atėjai prieš aklą?“ L. lakstė palei kiemą. Liudytoja išgirdo L. žodžius „man sudavė“. Liudytoja J. K. pamatė pas L. kraują, t. y. pastarajam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Nuėjus į kambarį, buvo iškviesta policija, policija iškvietė greitąją. Ryte jie nuvažiavo pas gydytojus. Šios liudytojos parodymu, atidariusi langą, ji pašalinių asmenų nematė. Iki įvykio santykiai buvo neblogi santykiai L. ir L.. Tame name neprekiaujama alkoholiu ir cigaretėmis. L. nebuvo skolingas. Virtuvėje viskas vyko tamsoje. Iš virtuvės lango ji matė kieme tik L.. Liudytoja J. K. nepastebėjau, kad kažkas L. L. rankose. Langas yra neaukštas. L. jai pasakė,  kad jam sudavė. L. nepasakė kas jam sudavė. Ji nuo L. stovėjo dviem žingsniais toliau. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo kambaryje, nežino, ką L. sakė pareigūnams sakė. L. buvo sulaižyta nosis. Liudytojos J. K. parodymu, L. vienintelis buvo lauke ir taip aišku, kad L. galėjo sužaloti. Po viso įvykio jie buvo išėję į lauką, kitų asmenų lauke nematė (2 t., b. l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje liudytojo V. M. parodymu, L. M. yra jo draugas. Liudytojas V. M. pažįsta nukentėjusįjį L. P.. Seniau buvo geri su nukentėjusiuoju, dabar nelabai geri, jis nustojo bendrauti su nukentėjusiuoju. Liudytojo V. M. parodymu, įvykio dieną, jis su draugais L. L. ir L. M. nuėjo nusipirkti cigarečių, alaus. Jie nuėjo adresu - (duomenys neskelbtini). Tai buvo naktis (iš sekmadienio į pirmadienį). Liudytojas parodymu, jie nuėjo prie kambario lango, pasibeldė, o atidarius langą,  L. M. padavė 20 Eurų. Palaukė, tačiau niekas lango neatidarė. L. M. pabeldė dar kartą ir paklausė „duosi ar ne“. Pasiūlė „pačiulpt“, L. sako „išeik pačiulpsiu“. Priėjus link durų, išėjo D. P.. L. P. atidarė langą ir pradėjo necenzūriniais žodžiais kalbėti. Liudytojo V. M. parodymu, jis stovėjo atstumu per porą metrų, prie jo stovėjo L. M., prie L. stovėjo L.. Niekas rankose nieko neturėjome. L. ir jie ramiai stovėjo. Atstumas nuo lango iki jų buvo apie pora metrų. Neįmanoma ranka suduoti. Jie trise stovėjo, L. niekas nežalojo. Šio liudytojo parodymu, tądien jie trise buvo išgėręs kelis butelius alaus (apie pora litrų). Tądien jis pats nesijautė apgirtęs. Kai L. barėsi su D., jie visi kartu stovėjo. Kieme buvo tamsu. Iš virtuvės švietė šviesa, neapšvietė tos vietos, kur jie stovėjo. Nuo lango šviesa mažai apšviečia, nes yra siauras langelis. Po įvykio buvo atvykusi policija, kurią L.. Nežino kodėl buvo iškviesta policija, kad, kad barėsi, buvo žodinis konfliktas. Prie lango jie nebuvo priėję. Liudytojas V. M. negali pasakyti kokie tuo metu buvo tarpusavio santykiai L. ir L., tačiau jo paties santykiai su L. buvo geri iki įvykio (2 t., b. l. 41-42). 

2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad įvykio vakarą, tikslaus laiko nežino, L. M., V. M. ir jis nuėjo pas L. P. nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Padavė 20 Eurų, tačiau nieko jiems nepadavė ir pradėjo rėkti. Jie irgi staugė, tada išlindo L. brolis, paskui per virtuvės langą išlindo L..  V. M. iš apačios trenkė L.. Liudytojas L. L. matė,  kad V. M. iš apačios kirto. L. M. nieko neturėjo, o jis pats rankovėje turėjau alaus butelį. Liudytojo L. L. parodymu, ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesą, nes „užknisa“ važinėti. Dabar tiesą sakau. V. M. kirto L., jis tai tikrai matė. Kai šis kirto, jis, t. y. L. L. stovėjau gal 4-5 metrų atstumu.  Jis pats tą vakarą buvo išgėręs, virš promilės pripūtė, girtas tikrai nebuvo. Ant kiemo truputį buvo šviesos, nežino iš kur ji sklido. Teisme jis pasakė tiesą,  nes paskui reikės vėl važiuoti. Niekas jo neprašė taip sakyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo  L. L. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 77). Po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas L. L. parodė, jog dabar teisme pasakė tiesą. Tikrai niekas jo neprašė, kad šiandien pakeistų parodymus (2 t., b. l. 62-63).

2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. M. (papildomai apklaustas) parodė, kad su L. L. jokių piktumų neturiu, su pastaruoju anksčiau susitikdavo, dabar apie tris mėnesius nesusitinka. V. M. parodė, kad L. jis prisipažino, kad jis, t. y. V. M. trenkė nukentėjusiajam L. P.. V. M. parodymu, jis priėjo prie to langelio ir trenkė, nes buvo išgėręs. Jis trenkė su kaire ranka, bet nežino į kur pataikė. Šalia nieko nebuvo. L. L. ir L. M. stovėjo atokiau. L. M. kivirčijosi su D. P.. Liudytojas V. M. parodė, kad jis buvo priėjęs arčiau prie langelio ir trenkė, prieš trenkiant jis nieko nesakė. Niekas jo neprašė, kad prisiimtų kaltę. Po įvykio paėjo į šoną, L. L. jis pasakė, kad trenkė. Bijojo prisipažinti, kad jis trenkė. Prašymų prisiimti kaltės nebuvo. L. L. tiesą sako. Pasakė tai gal po savaitės po įvykio. Gal D. matė kai jis sudavė. D. P. tikrai turėjo matyti, kad jis sudavė. Draugai tuo metu toliau stovėjo, stovėjo atstumu per du metrus. Nuo lango šviesa ėjo, nepamenu ar abu L. stovėjo apšviestoje vietoje. Kuomet jis sudavė L., D. stovėjo prie durų ant laiptų, atstumas nuo jo iki D. buvo apie du metrus. Neatsimena ar ta vieta, kur stovėjo D., buvo apšviesta. D. barėsi su L. M.. Kai jis trenkė, D. įlėkė į kambarį ir jie išėjo.  L. L. nematė kai jis trenkė, jis pastarajam pasakė, o L. M. pasakė po savaitės. Nežino, kad byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, gal L. M. ir buvo užsiminęs apie civilinį ieškinį (2 t., b. l. 67-68).

   Nors kaltinamasis L. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą,  jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo L. M., nukentėjusiojo L. P., liudytojų D. P., J. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų L. L., V. M. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir kita bylos rašytine medžiaga.

 Iš byloje pateikto bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefoninio skambučio garso įrašo matyti, kad dėl muštynių buvo kviečiami policijos pareigūnai (b. l. 113).   

    Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas L. P. pranešė apie įvykį Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK nurodęs tokias įvykio aplinkybes, kad jis gyvena - adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvenu su mama T. P., kartais pas mus atvažiuoja pabūti brolis D. P., kuris padeda namų ūkyje, kadangi jis (pareiškėjas) yra visiškai aklas.  2021 m. balandžio 19 d., apie  00,15  val. į namus atėjo mano sesers vaikas, sūnėnas L. M., kuris žodinio konflikto metu sudavė jam vieną kartą nežinomu daiktų į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, pastarasis parodė, kad jis yra neįgalius, visiškai aklas. Teismo sprendimo, dėl jo globos, priežiūros nėra, kadangi pats gebu savimi pasirūpinti. 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val. į namus atėjo sesers vaikas, sūnėnas L. M.. Pastarasis  buvo kieme, o jis buvo kambaryje. Buvo pabelsta į langą, langą jis atidarė. Atidarius langą, pastarasis be jokios priežasties jam sudavė vieną kartą su nežinomu daiktų į nosį. Šį įvykį matė mano brolis D. P., kuris buvo šalia jo. Po suduoto smūgio L. M. pasišalino ir išsinešė lazdą, bent jau brolis taip sakė. L. M. dažnai ateina agresyviai nusiteikęs į jo namus, dėl nesuprantamų priežasčių nori smurtauti prieš jį. Sudavęs smūgį su neaiškių objektu, pastarasis sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė sužalojimus (1 t., b. l. 1-5).

Įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu –(duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra vieno aukšto (mūrinis) Dešinėje prie durų, namo išorėje, sienoje yra plastikinis langas (1 t., b. l. 1-5, fotolentelė Nr. 1, 1 t., b. l. 11-12, 13). 

Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas L. P. (1 t., b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos Tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. nustatyta: kraujosruva kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva kaktos dešinėje laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-48).

Ikiteisminiame tyrime po pareikšto įtarimo, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apklaustas įtariamuoju L. M. neigė kaltę. L. M. paaiškino, kad L. ir D. P. yra jo dėdės, jie gyvena su jo močiute, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie  00.15 val., jis su savo draugais L. L. ir V. M. atėjo pas dėdę L. P., kuris yra aklas, nusipirkti cigarečių, nes pastarasis jomis prekiauja. Jis pabeldė į langą, kurį atidarė L. draugė J.. L. M. jos paprašė, kad duotų rūkyti ir jai padavė 20 Eurų. Linas pradėjo keiktis ant jo ir norėjo užsidaryti langą. Jis ranka atstūmė langą, kad pastarasis  neuždarytų, kad jis atsitrenktų į langą, jis nepajautė. Tuomet jis pasakė L., kad atiduotų pinigus, o šis dar garsiau pradėjo rėkauti, sakė jam „čiulpk“. Sakė jam, kad tuoj ateis ir nukals. Jis jį pakvietė, kad ateitų į kiemą. Jis atėjo prie durų, kurias duris atidarė kitas jo dėdė D. P.. Jie su juo apsižodžiavo, o L. buvo prie lango ir rėkavo. Kalbant su D., jis prie lango nebuvo priėjęs. Jo draugai, kiek pamena, buvo prie vartų ir jie į kiemą nėjo, tik trumpam buvo atbėgęs L. ir bandė jį iš ten išvesti, kad jis ten nesibartų. Netrukus atėjo jo močiutė T. ir pasakė, kad jie eitų iš čia, nes atvažiuoja policija. Jis savo dėdei L. P. jokių smūgių nesudavė, su savimi jokios lazdos neturėjo. Jie visi trys išėjo link namų ir pamatė, kad atvažiuoja policija. Policijos pareigūnai juos susodino į automobilį, nuvežė išsiaiškinti. Kai sėdėjo policijos automobilyje atvyko greitoji medicinos pagalba, matė, kad L. prie nosies yra paraudimas, kaip jis susižalojo, nežino ( 1 t., b.l.-148, 149).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis L. P. parodė, kad nuo 2009 m. turi neįgalumą dėl aklumo, jam nustatytas 10 proc. darbingumas. Elementariais dalykais pasirūpina pats, bet jam padeda draugė J. K., su kuria kartu gyvena bei mama T. P.. Š. m. balandžio 19 d. naktį, apie vidurnaktį, tiksliai laiko nežino, jį iš miegų prikėlė stiprus beldimas į langą. Tuo metu pas jį nakvojo brolis D.. Jo draugė J. nuėjo prie kambario lango ir jį atidarė. Išgirdo savo sūnėno L. M. balsą, kuris pradėjo šaukti. Jis pasakė pastarajam, kad nešauktų, o šis rėkė, kad jis išeitų į lauką, išvadino gaidžiu. Jis J. liepė uždaryti langą, ji taip ir padarė, nors L. tam priešinosi, nes girdėjo J. ir L. pokalbį. J. sakė L. ko jis čia braunasi ir suprato, kad L. nori pro langą patekti į vidų. Tuomet L. pradėjo daužytis į lauko duris ir vis rėkė, kad išeitų į lauką, kad būtų vienas ant vieno, suprato, kad jis kalba apie muštynes. Tada iš miegų atsikėlė brolis D.. Kadangi niekas L. durų neatidarė, jis pradėjo belsti į virtuvės langą. Kažkas atidarė langą, gal jo brolis, klausė ko jis nori. L. sakė, kad jis išeitų į lauką, duos į galvą. Jis irgi priėjo prie šio lango. Jam iš dešinės buvo D., o lauke kairiau girdėjo L. balsą. Dar lauke girdėjo ir pažino V. M. ir L. L. balsus, kurie L. sakė, kad eitų namo. Minėti asmenys buvo kažkiek toliau nei L., bet ne per toliausiai. Jis su broliu liepė L. eiti namo, o L. dar labiau pasiuto. Tokio žodinio konflikto metu jis staiga pajuto vieną smūgį į veido sritį kažkokiu mediniu daiktu. Tai tikrai nebuvo kumštis ar koks metalinis daiktas. Po smūgio L. pasakė „keiksmažiodis, varom“ ir jie trise išėjo. Nuo smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, juto skausmą. Jis paskambino pagalbos telefonu. Vėlė jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Su L. nesutaria apie metus laiko, tiksliai nesutarimo priežasties įvardinti negali. Kai š. m. balandžio 19 d. atėjo L. jis nei jam, nei jo draugei jokių pinigų nedavė ir jokių kontrabandinių cigarečių jis namuose nelaiko, nepardavinėja. L. pas jį atėjo norėdamas pasirodyti prieš savo draugus, pasinaudodamas jo aklumu. Byloje civilinį ieškinį reikš, po to, kai jam paskirta advokatė suruoš tam dokumentus (1 t., b. l. 1-4, 31-32, 33).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas D. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 18 d. atvyko pas brolį į namus padėti, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., į kiemą minėtu adresu atėjo jo sūnėnas L., kuris stipriai beldė į langą. Brolis L. P. atidarė langą, ėmė sūnėnui priekaištauti, kodėl taip stipriai beldžia, tada jie žodžiu susipyko ir L. be jokios priežasties, kiek matė, lygtais su mediniu apie 30 cm ilgio, apie 5 cm storio, mediniu pagaliu, be jokios priežasties trenkė jam į nosį. Iš karto po to jis pasišalino ir išsinešė pagalį. Jo broliui L. iš nosies bėgo kraujas. Kiek žino L. prieš jo brolį ankščiau nėra smurtavęs, tačiau yra grasinęs sumušti (b. l. 67-68, 69, 70).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. K. parodė, kad gyvena su sugyventiniu L. P., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.10 val., ji su L. jau gulėjo lovoje kai išgirdo, kad kažkas smarkiai beldžia į langą. Priėjusi prie lango, ji praskleidė užuolaidas, pamatė stovintį L. sūnėną L. M.. Prie lango jis buvo vienas. Atidarė langą ir paklausė ko jis nori. Jis pradėjo be jokios priežasties rėkti, kaip suprato L., sakydamas „Ateik gaidį į kiemą, einam vienas prieš vieną, ką tu čia“. Ji pasakė, kad pastarasis eitų ir norėjo uždaryti langą, bet jis neleido, padėjo ranką, todėl ji negalėjo uždaryti lango. Užrėkė ant jo, kad patrauktų nagus, bet jis vis tiek laikė. Ji užsimojo ranka, tuomet jis patraukė ranką ir ji užsidarė langą. Jis atėjo prie lauko durų, pradėjo rėkti visokiais žodžiais. Tuomet L. atidarė virtuvės langelį ir paklausė ko jis nori. Ji ieškojo kuo apsirengti ir kai įbėgo į virtuvę L. pasakė, kad L. jam sudavė per galvą. Pas L. rankose ji nieko nepastebėjo. Pas juos nakvojo L. brolis D. P.. D. išėjo į lauką ir ji išėjo į kiemą. Ant kelio matė, kad stovi L. L. ir V. M.. Jie į kiemą atėję nebuvo. L. iškvietė policiją. Jie visi trys išėjo iš jų kiemo. Buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, apžiūrėjo L. ir liepė atvykti kitą dieną. Kaišiadorių ligoninėje jam nustatė nosies lūžį, dar sekančią dieną buvo nuvykę ir į Kauno klinikas. Čia yra jau ne pirmas kartas kai L. M. L. išvadina necenzūriniais žodžiais. L. yra aklas jau 12 metų, jis reaguoja tik į šviesą (1 t., b.l. 72, 73).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas L. L. parodė, kad L. M. yra jo draugas. 2021 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, buvo naktis iš sekmadienio į pirmadienį, jis ir V. M. buvo pas L. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Trise ėjo L. L. dėdę L. P. (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus ir cigarečių, nes jis pardavinėja. Jie atėjo į kiemą, bet jis su V. liko stovėti truputį toliau, o L. nuėjo ir pabeldė į langą. L. sugyventinė vardu J. atidarė langą, L. padavė jai 20 Eurų ir pasakė, kad reikia cigarečių ir alaus. J. nieko nesakiusi užsidarė langą. Tada L. liepė atiduoti pinigus, jis irgi nuo kelio pradėjo rėkti, kad atiduotų kas jiems priklauso. Jis ir V. atėjo prie L., tuomet L. atidarė virtuvės langą ir iškišęs galvą ant jų rėkė, jie nuo L. stovėjo toli, prie jo priėjęs nei vienas nebuvo. L. rankose nieko neturėjo. Nei vienas iš jų L. jokių smūgių nesudavė. Jie visi trys pradėjo eiti link kelio, kai duris atidarė L. brolis D. P. ir pradėjo visaip ant jų rėkti. Jie eidami irgi rėkė ant jo. Jie visi trys ėjome link namų ir netrukus juos susistabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 77, 78, 79).

Ikiteisminiame tyrime liudytojo V. M. parodymu,  2021 m. balandžio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, tik žino, kad buvo naktis iš sekmadienio į pirmadienį, jis kartu su L. L. ir L. M. nuėjo pas L. P. nusipirkti alaus ir cigarečių. Trise priėjo prie L. namų lango. L. M. pabeldė į langą. Langą atidarė L. P. sugyventinė J. K.. L. M. padavė jai 20 Eurų ir paprašė, kad duotų alaus ir cigarečių. Ji užsidarė langą. Jie laukė, bet niekas nieko nedavė ir pinigų negrąžino. Tuomet L. M. vėl pabeldė į langą ir paklausė duos ar ne. Girdėjo, kaip L. P. namo viduje rėkdamas vadino juos necenzūriniais žodžiais, sakė „pačiulpk“. L. M. sakė L. „ateik pačiupsiu“. Girdėjo, kad kambaryje kažkas lakstė, trankėsi durimis. Jie visi trys nuėjo į kiemą, netoli pagrindinių durų. Duris atidarė L. brolis D. P., klausė kas jiems yra, liepė ramintis. L. atidarė virtuvės langą, iškišęs galvą vadino juos visokiais žodžiais. Jie irgi netylėjo, taip pat jį išvadino necenzūriniais žodžiais. L. M. priėjęs prie L. nebuvo, jokių smūgių jam nesudavė, rankose nieko neturėjo. Nei jis, nei L. L. taip pat prie L. priėję nebuvo, pastarajam jokių smūgių nesudavė. Po šių apsižodžiavimų jie išėjo link namų, netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai, jie įsėdo pas juos ir nuvažiavo aiškintis įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 81, 82).

Liudytoja T. P. ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį (1 t., b. l. b. l. 87,88).

Tyrime, akistatos tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. b. l. 94-95, 96).

Tyrime, akistatos tarp liudytojos J. K. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 100-101, 102).

Akistatos tarp liudytojo D. P. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 106-107, 108).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nusikaltimo įrankis - medinė lazda - nerasta (1 t., b. l. 120).

Iš byloje pateiktų alkotesterio duomenų, kad L. M. nustatytas 1,00 promilių neblaivumas, L. P. - 0,00 promilių blaivumas, D. P. - 0,00 promilių blaivumas. (1 t., b. l. 171).

Dėl veikų kvalifikavimo ir kaltės

Ištyręs baudžiamojoje byloje įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. M. padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų.

Byloje aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, vieną kartą trenkė, dėl aklumo buvusiam bejėgiškos būklės L. P. į veidą, tokiu būdu padarydamas jam kraujosruvą kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės nukentėjusiojo L. P. sveikatą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. P., liudytojo D. P. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs. Nukentėjęs L. P., nors yra su negalia (aklas), tačiau skiria balsus, teigia, kad prie lango girdėjo arti kaltinamojo L. M. balsą, kurį gerai pažįsta, nes yra giminaitis (sūnėnas), kitų balsų jis negirdėjo. Be to liudytojas D. P. teigė įvykio metu prie lango, prie kurio stovėjo brolis L. P., matė kaltinamąjį L. M., kitų asmenų jis nematė. Liudytojų L. L., V. M. duoti parodymai teisme skiriasi nuo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime, kurie vertintini kritiškai, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje pateiktų papildomų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad  atstumas nuo žemės iki namo  virtuvės lango yra žemas 1,37 metrų aukštyje, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas kieme, per langą galėjo sužaloti nukentėjusįjį.   

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė vieną  nusikalstamą veiką - apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas L. P.). L. M. yra neteistas (1 t., b. l. 160), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (1 t., b. l. 161), dirba, nepriklauso asmenų, stebimų psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b. l. 163). 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Nors L. M. kaltę neigė, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, neteistas, nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, nusikalto pirmą kartą. Įvertinus tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.

Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eurų neturtinės žalos ir 410 Eurų turtinės žalos atlyginimo, prašant pilnai tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant jį iš kalto asmens L. M. (2 t., b. l. 13-14).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą; šie kriterijai turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Teismas, įvertinęs visumą neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesų pusiausvyrą (L. M. yra jauno ir darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, tačiau smurtas buvo panaudotas prieš bejėgiškos būklės (aklą) asmenį, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašoma priteisti neturtinė suma 4000 Eurų sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

Spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

L. P. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis ir taip jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, byloje pateiktais rašytiniais medicininiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d., 12.20 val., jis kreipėsi medicininės pagalbos į VšĮ Kaišiadorių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl patirto sumušimo, nurodęs aplinkybę, kad skauda galvą, pykina. Apžiūrėjus nustatyta, jog yra sutinusi, skausminga nosis, palpuojant skausminga kakta. Buvo atlikta nosies kaulų rentgenograma, nustatytas nosikaulio lūžis be žymesnės fragmentų dislokacijos. Jam taikytas medikamentinis gydymas. Diagnozė: nosies kaulų lūžis, sukrėtimas. L. P. buvo nukreiptas neurologo, LOR gydytojo konsultacijos, konsultuotas LSMUL Kauno klinikose dėl juntamo skausmo kaktos srityje, nosies srityje, galvos svaigimo (mėtymo į šonus). Jam buvo atlikti medicininiai tyrimai, galvos smegenyse ūmiai traumai būdingų židininių tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nenustatyta. Dešinėje nustatytas (frontaliai) potrauminis minkštųjų audinių komponentas. Diagnozė: sukrėtimas, vaistai skausmui malšinti. Akivaizdu, kad nukentėjusysis L. P. dėl patirtos traumos turėjo materialinių išlaidų, kurias sudarė išlaidos vykstant konsultacijos į medicinos įstaigas – Kauno klinikas, VšĮ Kaišiadorių ligoninę, todėl prašoma priteisti 410 Eurų turtinė žala yra pilnai pagrįsta, priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

Dėl kaltinamojo L. M. atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kurio metu nukentėjusiajam L. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (nosies kaulų lūžis, padaryta kraujosruva kaktos dešinėje), jis naktimis negalėjo miegoti per nosies tą lūžimą, sunkiai kvėpavo apie savaitę ar dvi. Po šios patirtos traumos pablogėjo akių būklė, prasidėjo skausmai kaktos srityje, dėl to kreipėsi į medikus specialistus. Iki įvykio jis neturėjo jokių bėdų dėl nemigos, o po šio įvykio atsirado jautrumas, nemiga, o tai susiję su stipriais dvasiniais išgyvenimais.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, vertinamos individualios bylai svarbias patirtos neturtinės žalos aplinkybes: nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas dėl nosies kaulų lūžio, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir patirtas medicinines procedūras, psichologinę būseną; taip pat į nuteistojo L. M. nusikalstamos veikos pobūdį bei materialinę padėtį: ne tik nuteistojo dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. M. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra, todėl nustatytinas ir priteistinas neturtinės žalos dydis 4000 Eurų sumoje prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Byloje pateikta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. gruodžio 14 d. Nr. ((duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. P. pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą, atstovaujant nukentėjusiojo interesus advokatei byloje, kurios bendroje sumoje sudaro 180,29 Eurų (2 t., b. l. 56), kurios yra priteistinos iš kaltinamojo L. M..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina.

Daiktinis įrodymas – CD, kuriame įrašyta skaitmeninė garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apie 2021 m. balandžio 19 d. įvykio pranešimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas bylos medžiagoje.

Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas V. M., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesą, jog jis trenkė nukentėjusiajam (2 t., b. l. 67), toks jo elgesys gali turėti Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos (melagingi skundas, pareikšimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatomis, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras. 

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog liudytojas L. L., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesą (2 t., b. l. 62), jog jis matė, kad V. M. kirto iš apačios, toks jo elgesys gali turėti Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos (melagingi skundas, pareikšimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatomis, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti. 

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo L. P. civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 410 (keturis šimtus dešimt eurų) Eurų turtinės žalos ir 4000 (keturis tūkstančius eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtas atstovaujant advokatei byloje nukentėjusiojo L. P. interesus, 180,29 (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų 0,29 ct) Eurų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), surenkamosios sąskaitos: „Svvedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Daiktinį įrodymą – CD, kuriame įrašyta skaitmeninė garso įrašo kopija iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apie 2021 m. balandžio 19 d. įvykio pranešimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog V. M., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesą, jog jis trenkė nukentėjusiajam, gali būti padaręs Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytas nusikalstamas veikas. 

Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog L. L., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesą, jog jis trenkė nukentėjusiajam, gali būti padaręs Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                                                                                    Rasa Balsevičienė