Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-543-2007].doc
Bylos nr.: 2A-543/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                   Civilinė byla Nr. 2A-543/2007

                   Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 42.10, 44.2, 50.4 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Megama“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-583-153/2007 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Megama“ ieškinį atsakovei D. K. dėl tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei D. K. kreipėsi ieškovas BUAB ,,Megama“ ir prašė priteisti 55 056,51 Lt tiesioginių nuostolių ir 55 100 Lt negautų pajamų, iš viso 110 156,51 Lt, 5 % metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad šalys 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarė nuomos sutartį dėl pastatų (unik. Nr. 61/968-0077-01-3 ir 61/968-0077-02-4), kurių bendras plotas 1 451,05 kv. m, esančių Mažeikių rajone, Naikių kaime ir kito turto pagal sutarties priedą Nr.1 nuomos. Sutartis terminuota, sudaryta iki 2010 m. kovo 31 d. Pagal sutartį nuomininkas UAB „Megama“ turėjo mokėti 2 350 Lt nuomos mokestį kas mėnesį. Kadangi nuomojamos patalpos gamybinei veiklai nebuvo visiškai pritaikytos, ieškovas savo lėšomis įrengė šildymo sistemą - už 8 400 Lt pirko kieto kuro katilą, už 725,84 Lt santechnikos gaminių. Žodiniu susitarimu su atsakove buvo sutarta, kad šios išlaidos bus įskaitomos į patalpų nuomos mokestį. 2006 m. vasario 2 d. atsakovė be išankstinio įspėjimo pareiškė, kad nutraukia patalpų ir įrengimų nuomos sutartį dėl to, kad jai nemokamas nuomos mokestis, pakeitė patalpų spynas, ieškovas negalėjo patekti į patalpas. Šiais veiksmais atsakovė pažeidė sutarties nutraukimo sąlygas. Nuomos mokesčio užskaitos buvo daromos spalio, lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Dėl nuomos mokesčio mokėjimo pretenzijų nebuvo, todėl prievolė mokėti nuomos mokestį buvo vykdoma tinkamai. Dėl atsakovės veiksmų UAB „Megama“ negalėjo naudotis patalpomis, verstis ūkine veikla, gaminti produkciją, gauti pajamas ir vykdyti įsipareigojimus valstybei, tiekėjams, mokėti darbo užmokestį, todėl patyrė nuostolių, kas sąlygojo UAB „Megama“ bankroto bylos iškėlimą 2006 m. balandžio 21 d. Gamybinėse patalpose liko kieto kuro katilas, putų purškimo pistoletas - 96,61 Lt vertės, grąžtų rinkinys su atsuktuvo galvučių rinkiniu - 40 Lt vertės, dažų ir lako už 599,15 Lt, apsauginės ausinės - 32 Lt bendros vertės (2 vnt x 16 Lt). Vykdant bankroto procedūrą UAB „Megama“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 33 162,91 Lt sumai, 2006 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo sąmata 12 000 Lt. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ieškovas UAB „Megama“ patyrė 55 056,51 Lt nuostolį. Kadangi pagal 2005 metų UAB „Megama“ pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Megama“ per mėnesį vidutiniškai gaudavo        1 102 Lt grynojo pelno, tai per visą nuomos laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. balandžio 1 d. ieškovas būtų gavęs 55 100 Lt grynojo pelno (2006 m. 11 mėn. + 2007 - 2009 m. 12 x 3= 36 mėn. + 2010 m. 3 mėn. = 50 mėn. x 1 102 Lt = 55 100 Lt). Tarp šių nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (vienašališko nuomos sutarties nutraukimo nepranešus) yra priežastinis ryšys, kadangi ieškovas būtų turėjęs galimybę naudotis patalpomis ir įrengimais, buvo pajėgus vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.37 str., 6. 249 str., 6. 251 str.).

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 1 500 Lt vertės kieto kuro katilą Astra G-80 (NR. 1689, 2005 m. gamybos). Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei D. K. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB ,,Megama“ neįrodė, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovui jo turėtas nuomojamo turto pagerinimo išlaidas, kad nuomojamo turto pagerinimo išlaidos buvo būtinos ir kad atsakovė davė sutikimą tokio dydžio išlaidoms padaryti. Administratorius per teismo nustatytą terminą naujų įrodymų dėl turto pagerinimo išlaidų nepateikė. Teismas nustatė, jog ieškovas UAB „Megama“ savo lėšomis pirko katilą ir jį sumontavo atsakovei priklausančioje patalpoje ir nurodė, kad katilas grąžintinas ieškovui. Teismo teigimu, byloje neįrodyta, kad ieškovas paliko atsakovei darbo įrankius ir kitą turtą. Nėra įrodymų, kad visos nurodytos kitose PVM sąskaitose faktūrose prekės buvo panaudotos šildymo sistemos įrengimui. Kelias ieškovui nebuvo išnuomotas, todėl visas investicijas ieškovas darė savo rizika. Teismas nurodė, kad, remiantis PVM sąskaita faktūra, katilas 2005 m. spalio 19 d. buvo parduotas ieškovui, po to ieškovo darbuotojai jį eksploatavo savo poreikiams tenkinti iki 2006 m. vasario 1d. Katilo vertė sumažėjo dėl jo eksploatacinio susidėvėjimo ir dėl nepriklausančių nuo šalių aplinkybių, laiko trukmės. Byloje nepateikta įrodymų, jog katilu naudojosi atsakovė. Atsakovė pateikė teismui katilo įvertinimo pažymą, katilas šiame dokumente įvertintas 1 500 Lt, ieškovas pažymos neginčijo. Teismas atmetė ieškovo atstovo argumentus, kad atsakovė (nuomotojas) sutartį galėjo nutraukti tik teismine tvarka, prieš tai rašytinai jį įspėjus CK 6.497 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse numatyta tvarka (CK 6.217 str. 5 d., 6.156 str.). Ieškovo atstovas iš esmės neginčijo to fakto, jog atsakovė 2006 m. vasario mėnesį įspėjo ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas atmetė ieškovo motyvus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį ir nurodė, kad sutarties nutraukimo pagrįstumas teisme nebuvo ginčytas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad nuomos mokestis buvo mokamas nuomos sutartyje nustatyta tvarka, taip pat neįrodyta, kad šalys susitarė mokėti nuomos mokestį kitaip, negu susitarė nuomos sutartyje. Vertindamas šalių paaiškinimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo fakto, teismas atsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus ir vadovavosi Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas atsakovės 11509,13 Lt kreditorinis reikalavimas, susidedantis iš nesumokėto nuomos mokesčio. Ieškovo motyvą apie žodinį šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio įskaitymo į turto pagerinimo išlaidas teismas atmetė kaip prieštaraujantį nuomos sutarties sąlygoms. Teismas padarė išvadą, kad  dėl nuomos sutarties nevykdymo ir šios sutarties nutraukimo kaltas yra ieškovas, kuris nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2005 m. spalio mėnesio, dėl to sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nustatęs, kad neįrodytas atsakovės D. K. kaltės faktas, taip pat ieškovo teiginys, kad ieškovo įmonė bankrutavo dėl to, jog atsakovė 2006 m. vasario mėnesį nutraukė nuomos sutartį.

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Megama“ prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neišklausė tiesiogiai sandoryje dalyvavusio asmens parodymų, t.y. buvusio UAB „Megama“ direktoriaus E. K. , nepagrįstai nepriėmė įrodymo - E. K. elektroninio laiško, kuriame nurodytos nuomos sutarties sudarymo, katilo pastatymo, sutarties nutraukimo aplinkybės, kurios prieštarauja D. K. teiginiams.

2. Teismas nurodė nepagrįstai mažą katilo kainą. Katilas buvo naujas, 8 400 Lt vertės, jam pastatyti ir šildymo sistemai suremontuoti buvo nupirkta medžiagų už 725,84 Lt. Katilą įmonė naudojo tik 3 mėnesius. Nutraukusi sutartį ir pasilikdama katilą, D. K. padidino savo patalpų vertę ir išnuomojo, taigi ji eksploatavo svetimą turtą. Nepagrįstas argumentas, kad katilas pagedęs, nes tarpinės ir termo daviklių ar ventiliatoriaus pakeitimas negali žymiai sumažinti katilo vertės.

D. K. pasilikus katilą kaip kompensaciją už tai, kad nebuvo sumokėtas nuomos mokestis, ji nepagrįstai, remdamasi 3.2.3 punktu, nutraukė sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės D. K. atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Megama“ administratoriaus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.249 straipsnio pirmąja dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Civilinė atsakomybė, taip pat ir pareiga atlyginti padarytą žalą, atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 str. 1 d.).

Remiantis CPK 279 straipsnio ketvirtąja dalimi, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Ieškovas reikalavimą atlyginti tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas grindė ta aplinkybe, kad atsakovė D. K. neteisėtai vienašališkai nutraukė tarp jos ir UAB „Megama“ 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarytą nuomos sutartį. Ieškovas, ieškinyje nepateikęs reikalavimo pripažinti minėtą sutartį nutraukta nepagrįstai, nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, kad šildymo sistemos įrengimo nuomojamose patalpose išlaidos bus įskaitytos į patalpų nuomos mokestį, kad nuomos mokestis buvo sumokėtas tik už 2005 m. rugsėjo mėnesį.

Kaip nurodė atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (b.l. 43-45, 94-95), sutartį ji nutraukė, remdamasi sutarties 3.2.3 punktu, nustatančiu, kad nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį nesilaikant 3.1 punkte nurodyto įspėjimo termino (t.y. 6 mėn.), jeigu nuomininkas nemoka ar nesavalaikiai moka nuomos mokestį.

Kaip patvirtina D. K. 2006 m. liepos 21 d. prašymas BUAB „Megama“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui dėl papildomo kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo (b.l. 67), šios bendrovės įsiskolinimas, nesumokėjus nuomos mokesčio pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2006 m. sausio mėnesio, sudaro 9 400 Lt. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (b.l. 65) administratoriaus prašymu patvirtino patikslintą BUAB „Megama“ kreditorės D. K. 11 509,13 Lt finansinį reikalavimą, į kurį įeina ir minėta 9 400 Lt suma. Teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovo įmonė (BUAB „Megama“) neatsiskaitė pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį. Duomenų, kad administratorius būtų ginčijęs D. K. pateiktą kreditorinį reikalavimą ar jo dydį, nėra. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Bankroto byloje įsiteisėjusia teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi esant nustatyta, kad UAB „Megama“ nesumokėjo 9 400 Lt nuomos mokesčio pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį, Kauno apygardos teismui 2007 m. sausio 22 d. pareikštame ieškinyje administratoriaus nurodyta aplinkybė dėl susitarimo ieškovo išlaidas šildymo sistemai įrengti įskaityti į mokėtino nuomos mokesčio sumą nebegali būti nustatinėjama.

Faktas, jog UAB „Megama“ nemokėjo nuomos mokesčio, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė pagrįstai pasinaudojo sutartimi suteikta teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, remdamasi jos 3.2.3 punktu.

Kaip jau minėta, BUAB „Megama“ ieškinį grindė ta aplinkybe, kad atsakovė                      D. K. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarytą nuomos sutartį. Neįrodžius, kad atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį yra neteisėti, bei nesat visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų priteisti su UAB „Megama“ bankroto procedūra susijusias išlaidas, kreditorių finansinius reikalavimus bei negautą pelną.

Remiantis CK 6.501 straipsnio pirmąja dalimi, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (2 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti       (3 d.).

Išskyrus ieškovo paaiškinimus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuomotoja D. K. būtų davusi leidimą pagerinti išnuomotas patalpas. Tad atsakovei nutraukus sutartį, BUAB „Megama“ galėjo pasinaudoti teise išsinuomotose patalpose padarytus pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, pasiimti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis veiksmų, kad atsiimtų katilą, o atsakovė būtų sutikusi už katilą sumokėti. Dėl šios priežasties nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog, D. K. pasilikus katilą kaip kompensaciją už tai, kad nebuvo sumokėtas nuomos mokestis, ji nepagrįstai, remdamasi 3.2.3 punktu, nutraukė sutartį. Apeliantas manydamas, jog D. K. , naudodama katilą, nepagrįstai jo sąskaita praturtėjo, gali pareikšti nustatyta tvarka teismui ieškinį (CK 6.242 str.).

Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog patalpoje buvo senas katilas, kurį ieškovas, neturėdamas atsakovės leidimo, pakeitė nauju. Pasak ieškovo, katilui pastatyti ir šildymo sistemai suremontuoti buvo nupirkta medžiagų už 725,84 Lt. Jei ieškovo pirktos medžiagos ir galėjo būti panaudotos katilui įrengti, tačiau, atsižvelgiant į jų specifiką ir į tai, kad senas katilas buvo pakeistas nauju, jų nebūtų galima atskirti be žalos pačiai šildymo sistemai.

Apeliaciniame skunde BUAB „Megama“ teigia, kad teismas nustatė nepagrįstai mažą katilo kainą, t.y. 1 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas grąžinti ieškovui katilą natūra ir nustatydamas jo vertę, atsižvelgė į katilo gamybos metus, jo pirkimo datą, naudojimo ieškovo poreikiams iki sutarties nutraukimo faktą. Be to, teismas, pasiūlęs šalims patikslinti katilo vertę, taip pat atsižvelgė į atsakovo pateiktą 2007 m. birželio 21 d. katilo vertės nustatymo pažymą (b.l. 115), kurios ieškovas neginčijo, o kitų katilo vertę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu (b.l. 125) savo paaiškinimu, jog jam iš Mažeikių parsivežti katilą brangiau gausis, negu jis vertas, iš dalies patvirtino katilo nuvertėjimą. Tad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas pakeisti priteisto katilo vertę.

Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija teismo posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos buvusio UAB „Megama“ direktoriaus E. K. elektroninį laišką, nurodžiusi, jog rašytinis liudytojo parodymas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi jis nepasirašytas. Be to, teismas negali vadovautis liudytojo, kuris nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, parodymais (CPK 192 str., 263 str. 2 d.). Dėl šios priežasties nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nepriėmė įrodymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Megama“ administratoriaus apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                        Konstantinas Gurinas

 

Nijolė Piškinaitė

 

Donatas Šernas