Civilinė byla Nr. e2-600-467/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01017-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl rašymo apsirikimo sprendime ir vykdomajame rašte ištaisymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Rizikos cesija“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enerstena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ 300 000 Eur draudimo išmokos, 8 285 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 100 000 Eur draudimo išmoką, 2 762 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, 1 455,30 Eur žyminį mokestį ir 5 459,44 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 7 969,18 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 810,99 Eur advokato pagalbos išlaidas.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei trečiajam asmeniui iš atsakovės – 287,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-207-619/2021.

5.       Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo, vykdomojo dokumento pakeitimo prašydama: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį, vietoje žodžių „Priteisti ieškovui UAB „Enerstena“ iš atsakovo Compensa Vienna Insurance Group, AB 1 455,30 Eur žyminio mokesčio ir 5 459,44 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Priteisti iš ieškovo UAB „Enerstena“ atsakovui Compensa Vienna Insurance Group, AB 7 969,18 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti“ nurodyti: „Priteisti iš ieškovo UAB „Enerstena“ atsakovui Compensa Vienna Insurance Group, AB 1 054,44 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti“; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą, iš jo išbraukiant dalį „Priteisti ieškovui UAB „Enerstena“ iš atsakovo Compensa Vienna Insurance Group, AB 1 455,30 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 30 euro centus) žyminio mokesčio ir 5 459,44 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 44 euro centus) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.“

6.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2022 m. kovo 31 d. el. laišku informavo atsakovę, jog ši turi sumokėti visas teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas yra negalimas dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos. Atsakovės vertinimu, sprendime per klaidą nebuvo nurodytas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą įvykęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas. Atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad Lietuvos teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ginčo šalims vienai iš kitos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra įskaitomos. Todėl ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas įvyko sprendimu, nepaisant to, kad tai nebuvo konkrečiai nurodyta sprendime. Atsižvelgiant į ieškovės atsisakymą bendradarbiauti, atsakovė pati negali ištaisyti šios sprendimo klaidos, todėl gali būti pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju ginčo šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymo nurodymas sprendime nekeistų sprendimo esmės, yra susijęs su aritmetiniu veiksmu sudengiant ginčo šalims priteistų išlaidų sumas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymo dėl rašymo apsirikimo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime ir 2022 m. kovo 30 d. vykdomajame rašte ištaisymo.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, naudodamasi rašymo apsirikimo pašalinimo institutu, prašo modifikuoti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. siekia, kad būtų įvykdytas iš ieškovės priteistų atsakovei ir iš atsakovės priteistų ieškovei bylinėjimosi išlaidų įskaitymas.

9.       Teismas nurodė, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje aiškiai išdėstyta, kokiais atvejais ji yra taikoma (kai yra padaryti rašymo apsirikimai arba aiškios aritmetinės klaidos) ir kokia sąlyga turi būti, kad ši norma būtų taikoma (kai ištaisymas nekeičia sprendimo esmės). Kitais atvejais yra taikomos kitos normos (kiti CPK numatyti teisių gynimo institutai).

10.       Teismas pažymėjo, kad, jeigu priimdamas sprendimą teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisia ne visas bylinėjimosi išlaidas ir t. t., šalis turi teisę prašyti priimti papildomą teismo sprendimą (CPK 277 straipsnis). Toks prašymas nėra reiškiamas, o atsakovė, nepagrįstai naudodamasi rašymo apsirikimo šalinimo institutu, prašo pakeisti sprendimą, nors tą turėjo padaryti prašydama priimti papildomą sprendimą.

11.       Teismas nurodė, kad CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nėra imperatyvaus reikalavimo atlikti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kai jos priteisiamos iš abiejų šalių viena kitos naudai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai nurodyta kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiek bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisiama atsakovei, kiek iš atsakovės priteisiama ieškovei ir trečiajam asmeniui. Jeigu teismas būtų manęs, kad yra pagrindas atlikti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, tai būtų aiškiai nurodęs sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, laikytina, jog tam nebuvo jokio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomų rašymo apsirikimų ištaisymas keistų sprendimo esmę, nes būtų padaryta tai, ko teismas neketino (neišreiškė valios) padaryti.

12.       Teismas pažymėjo, kad nesutikimą su teismo sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, jų paskirstymu ir kt., šalis gali nurodyti apeliaciniame skunde. Šiuo atveju, nors atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde ir nurodė, kad nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau nepateikė jokių argumentų ar prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, taigi sprendė, nesant pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, konkrečiu atveju – atlikti bylinėjimosi išlaidų užskaitymą. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti atsakovės prašymą dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo, vykdomojo dokumento pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Nors CPK normose nėra imperatyvaus reikalavimo atlikti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kai jos priteisiamos iš abiejų šalių viena kitos naudai, tačiau Lietuvos teismų praktikoje, taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ginčo šalims vienai iš kitos priteistos bylinėjimosi išlaidos paprastai teismo yra įskaitomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsniu pagrindas įskaityti bylinėjimosi išlaidas yra priešpriešinių sumų priteisimas iš ginčo šalių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime ieškovei iš atsakovės priteista 1 455,30 Eur žyminio mokesčio ir 5 459,44 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovės priteista 7 969,18 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendime nebuvo jokio pagrindo atlikti įskaitymą.

13.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad siekdama įskaitymo atsakovė tą turėjo padaryti prašydama priimti papildomą sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimas, dėl to atsakovė neturėjo pagrindo prašyti papildomo sprendimo.

13.3.                      Atsakovės apeliaciniame skunde buvo skundžiamas ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymas savaime, bet įrodinėjama, kad ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų dydis yra mažesnis dėl ieškovės po ieškinio pareiškimo sumažintų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai apeliacijos dalyku nebuvo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką.

13.4.                      Atsakovės apeliaciniame skunde bylinėjimosi išlaidų įskaitymo klausimas nebuvo keliamas, nes ieškovė tuo metu nebuvo bankrutuojanti. Ieškovė tapo nemokia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu. Po ieškovės bankroto bylos iškėlimo atsakovė neturėjo teisės naudotis papildomo sprendimo institutu suėjus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

13.5.                      Šios situacijos sprendimas nėra tiesiogiai reglamentuotas civilinio proceso įstatyme, todėl yra pagrindas vadovautis CPK 3 straipsnio 7 dalimi ir taikyti įstatymo analogiją ar teisės analogiją. Atsakovės nuomone, artimiausias įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (įstatymo analogija), yra CPK 276 straipsnio 2 dalis. Atsakovė neprašo keisti sprendimo esmės, neprašo priteisti jai papildomų bylinėjimosi išlaidų arba sumažinti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas; tenkinant prašymą sprendimo esmė nesikeistų, nes visos sprendimu ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistos sumos liktų tos pačios. Prašymo tenkinimas yra susijęs su aritmetiniu veiksmu sudengiant ginčo šalims priteistų išlaidų sumas, nedarant įtakos ieškovės ir atsakovės turtinei padėčiai (reikalavimų ir įsipareigojimų santykiui).

13.6.                      Teisingumo, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir kiti bendrieji teisės principai reikalauja, kad panašios situacijos teismo būtų sprendžiamos vienodai ir sukeltų vienodas teisines pasekmes. Kadangi Lietuvos teismų praktikoje yra taikomas priteistų sumų įskaitymas teismo sprendimu, atskirais atvejais pasitaikantis įskaitymo nenurodymas neturi sukelti atsitiktinių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Šiuo atveju atsirado atsakovės teisių pažeidimas, kurį sąlygojo bankroto bylos ieškovei iškėlimas.

14.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Enerstena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarčiai, kuria UAB „Enerstena“ iškelta bankroto byla, priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas draudžiamas, nes priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai atsirado Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 1 d. priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimas; toks įskaitymas nėra galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

14.2.                      Pagal CPK 276 straipsnį paskelbęs byloje sprendimą pats teismas neturi teisės jį panaikinti ar pakeisti, gali tik ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiuo atveju procesiniame teismo sprendime jokie rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos nebuvo padaryti, atsakovė siekia tik imperatyvių įstatymo normų draudžiamo įskaitymo atlikimo.

14.3.                      Šiuo atveju atsakovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, nes įsiteisėjus nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą taikytinos specialiojo įstatymo – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos, draudžiančios atlikti priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos tvirtintinos bankroto byloje finansinio reikalavimo forma, atitinkamai patvirtintas finansinis reikalavimas tenkintinas JANĮ 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl rašymo apsirikimo sprendime ir vykdomajame rašte ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

16.       Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalį, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

17.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą, pasinaudojant minėtu rašymo ir klaidų ištaisymo institutu, pertvarkyti teismo priimtu sprendimu nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. priteisus bylinėjimosi išlaidas tiek iš ieškovės atsakovei, tiek iš atsakovės ieškovei atlikti jų įskaitymą. Apeliantės teigimu, tenkinant prašymą sprendimo esmė nesikeistų, nes visos sprendimu ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteistos sumos liktų tos pačios; prašymo tenkinimas yra susijęs su aritmetiniu veiksmu sudengiant ginčo šalims priteistų išlaidų sumas, nedarant įtakos ieškovės ir atsakovės turtinei padėčiai (reikalavimų ir įsipareigojimų santykiui). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, jog galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos protingai, ne formaliai, siekiant realiai įvykdyti teisingumą ir išvengti absurdiškų situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

19.       CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų teismo sprendime, ištaisymo galimybė, su sąlyga, kad toks klaidų ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Taigi, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

20.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, tą pripažįsta ir apeliantė, kad CPK normose, reglamentuojančiose bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nėra imperatyvaus reikalavimo atlikti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, kai jos priteisiamos iš abiejų šalių viena kitos naudai. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

21.       Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiek bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisiama atsakovei, kiek iš atsakovės priteisiama ieškovei ir trečiajam asmeniui. Todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad, jeigu teismas būtų manęs esant pagrindui atlikti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, tai būtų aiškiai nurodęs sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, laikytina, jog tam nebuvo pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės prašomų rašymo apsirikimų ištaisymas keistų sprendimo esmę, nes būtų padaryta tai, ko teismas neketino (neišreiškė valios) padaryti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantės prašymo tenkinimo atveju – įskaitant šalių bylinėjimosi išlaidas, keistųsi tiek pareigą atlyginti kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas turintis subjektas (liktų tik viena ieškovė), tiek galutinė priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kas prieštarautų bendram CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui, jog sprendimą (nutartį) priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tai, kad po sprendimo priėmimo atliekamas bylinėjimosi išlaidų įskaitymas reikštų sprendimo pakeitimą, yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019.

22.       Iš apeliantės prašymo akivaizdu, kad ji iš esmės siekia ne rašymo apsirikimo ištaisymo, nes jokio taisytino rašymo apsirikimo nenustatyta, bet teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovei ir iš atsakovės ieškovei įskaitymo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tokiu būdu apeliantės nurodomas siekis įskaityti priteistas bylinėjimosi išlaidas iš principo galėtų būti įgyvendintas vykdymo procese. Tačiau šiuo atveju, ką pripažįsta ir pati apeliantė, situacijos specifiškumą lemia aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovei yra iškelta bankroto byla, todėl, atsižvelgiant į imperatyvias JANĮ 28 straipsnio normas, nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; kt. Tačiau pasikeitęs ieškovės statusas, neleidžiantis teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaityti vykdymo procese, ir dėl to objektyviai įtakojantis atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą pagal JANĮ nuostatas, nelemia ir negali lemti sprendimo pakeitimo atsakovės prašomu būdu – taikant CPK 276 straipsnio nuostatas. 

23.       CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

24.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas klausimas, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimas būtų neišspręstas, todėl pritartina apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesant tam teisinio pagrindo nurodė, kad atsakovė nepagrįstai, naudodamasis rašymo apsirikimo šalinimo institutu, prašo pakeisti sprendimą, nors tą turėjo padaryti prašydama priimti papildomą sprendimą. Tačiau toks skundžiamos teismo nutarties argumentacijos netikslumas nekeičia vertinimo, kad atsakovės prašymą dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė teisingai ir pagrįstai.

25.       Argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo apskundimu apeliacine tvarka, taip pat neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo teismo procesiniame sprendime ištaisymą, todėl atmesdamas atsakovės prašymą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Atskirojo skundo netenkinimo atveju ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitą ir mokėjimą patvirtinantį 2022 m. gegužės 10 d. sąskaitos išrašą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą suma neviršija Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktuose nustatyto dydžio, kuris sudarytų – 671,72 Eur, todėl priteisiama iš apeliantės.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja