Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-148-124 /2011
Teisėja N. Kiubienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02926-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija 26.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2011 m. balandžio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Dianai Tarozienei,
dalyvaujant ieškovo advokatui Viliui Jonaičiui ,
atsakovo advokatui Gintarui Žičkui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. J. ir atsakovo S. R. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-721/2010 pagal M. J. ieškinį atsakovui S. R. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. M. J. ieškiniu (1 t. 1–4 b. l.) prašė pripažinti, kad 2009 m. liepos 21 d. Mažeikių rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ Nr.57 (1419) 3, 5, 6 puslapiuose išspausdintame šio laikraščio Janinos Sulyčienės straipsnyje „Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“ atsakovo S. R. pasakyti teiginiai: „Prieš mėnesį į jo bendrovę kaip A. S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato Kriminalinio skyriaus viršininkas M. J.“, „Pareigūnas man siūlė su A. S. nesibylinėti, nes iš to nieko neišeisią“, „Tada draugams kilo idėja – pradėti puolimą prieš nepaklusnų verslininką –mane“, „Jie sumąstė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą“, „Atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomi pareigūnai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotą draugo bylą“, neatitinka tikrovės bei žemina jo garbę ir orumą, piteisti iš S. R. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 21 d. Mažeikių rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ Nr. 57 (1419), 3, 5 ir 6 puslapiuose, buvo išspausdintas Janinos Sučylienės straipsnis, pavadintas „Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“. Tas pats straipsnis buvo paskelbtas ir laikraščio internetiniame puslapyje http://www. būdas, lt. Šiame straipsnyje jo autorė J. Sučylienė, tiesiogiai cituodama atsakovą – UAB „Saurida“ savininką ir generalinį direktorių S. R., aprašė ieškovui gerai žinomą įvykį apie tai, kaip pastarasis 2009 m. liepos mėn. 15 d. priešinosi ir trukdė Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnams vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl turto poėmio iš UAB „Saurida“ priklausančių patalpų.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, piktavališkai pasinaudodamas šia visuomenės informavimo priemone, iš tiesų siekė ieškovą ir tuo metu užimamas Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, tokiais savo veiksmais specialiai pažemindamas ieškovo garbę ir orumą. Neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumą praktiškai beveik visi šiame straipsnyje atsakovo S. R. pasakyti teiginiai, tačiau būtent šie jo žodžiai, t. y. kad prieš mėnesį jo bendrovę kaip A. S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato kriminalinio skyriaus viršininkas M. J.“, kad „pareigūnas man siūlė su A. S. nesibylinėti, nes iš to nieko neišeisią“ , kad „tada draugams kilo idėja - pradėti puolimą prieš nepaklusnų verslininką – mane“, kad „jie sumąstė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą“ ir, kad „atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomi pareigūnai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotą draugo bylą“, žeidžia ir žemina labiausiai.
S. R. šio laikraščio skaitytojams iš esmės siekė įrodyti, jog aprašytoje lizingo bendrovei priklausančio turto poėmio situacijoje ieškovas veikė ne kaip policijos pareigūnas ir atitinkamo policijos skyriaus vadovas, kad esą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, buvo nesąžiningas, šališkas ir atstovavo ne policijos padalinio interesus, bet esą tik A. S. už pinigus neva nusamdytas advokatas. Tyčia paskleisdamas tikrovės neatitinkančius duomenis spaudoje, atsakovas neabejotinai pažemino ieškovo garbę ir orumą, kadangi tuo jis ne tik viešai apibūdino ieškovą kaip, gal būt, net nusikalstamai savo tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį pareigūną, bet ir viešai apkaltino, jog jis, tarsi koks nors mokamas teisines paslaugas teikiantis advokatas, teikia apmokamas teisines paslaugas.
Dar 2009 m. liepos 24 d. laikraščio „Būdas žemaičių“ Nr.58 (1420) buvo išspausdintas minėto straipsnio tęsinys, pasirašytas tos pačios J. Sučylienės ir pavadintas „Atsakingos institucijos verslininkams rengia atsakymus“, kuriame šio laikraščio redakcija pateikė ir kitų prieš tai aprašytos situacijos dalyvių, t.y. ieškovo, jau minėto A. S. ir kt., teiginius apie tuos pačius 2009 m. liepos 15 d. įvykius. Todėl 2009 m. rugsėjo mėn. 4 d. ieškovas raštu kreipėsi į laikraščio „Būdas žemaičių" leidėją, t.y. UAB -Žemaitijos leidybą“, prašydamas įstatymų nustatyta forma ir tvarka išspausdinti paneigimą. Laikraščio „Būdas žemaičių"leidėjas visą šį paneigimą išspausdino ir paskelbė 2009 m. rugsėjo 15 d. Nr. 73 (1435) taip pat 3 puslapyje. Kadangi tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie žemina ieškovo garbę bei orumą, per laikraštį paskleidė atsakovas S. R., būtent jis pagal įstatymą ir privalo atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Dėl šio straipsnio ieškovas jautėsi pažemintas, pablogėjo jo reputacija bei patyrė daug nepatogumų (turėjo teisintis prieš savo artimuosius, draugus, savo viršininkus, darbe buvo daromas tarnybinis patikrinimas ir t. t.). Žalą, atsižvelgdamas į atsakovo kaltę (jis tai darė tyčia), šios žalos pasekmes, pakankamai didelį šių duomenų paskleidimo mąstą (spaudoje ir internete) ir atsakovo S. R. turtinę padėtį (jis yra gana didelės bendrovės savininkas bei vadovas) įvertino 25 000 Lt.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu (2 t. 28–37 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad neatitinka tikrovės ir žemina M. J. garbę ir orumą šios 2009-07-21 UAB „Žemaitijos leidyba“ laikraščio „Būdas žemaičių“ Nr. 57 3, 5, 6 puslapiuose straipsnyje „Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“ paskelbtos žinios: „Prieš mėnesį į jo bendrovę kaip A. S. advokatas buvo atvykęs Mažeikių policijos komisariato Kriminalinio skyriaus viršininkas M. J.“, „Pareigūnas man siūlė su A. S. nesibylinėti, nes iš to nieko neišeisią“, „Tada draugams kilo idėja – pradėti puolimą prieš nepaklusnų verslininką – mane“, „Jie sumąstė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą“, „Atsakingas valstybės įstaigose pareigas einantys mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomi pareigūnai konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant sufabrikuotą draugo bylą“, iš atsakovo S. R. priteisė ieškovui 5000 Lt neturtinę žalą ir 2665,53 Lt bylinėjimosi išlaidas, o iš M. J. atsakovui S. R. – 358,16 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, kad UAB,, Žemaitijos leidyba“ leidžiamo Mažeikių rajono laikraščio „Būdas žemaičių“ 2009 m. liepos 21 d. Nr. 57(1419) trečiame, penktame, šeštame puslapiuose buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“. Straipsnis išspausdintas atsakovo S. R. prašymu. Šiame straipsnyje buvo paskleisti ieškovo M. J. nurodyti kaip neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę bei orumą, teiginiai. Iš 2009-07-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo ir 2009-08-03 Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti, kad poėmis atsakovo S. R. UAB ,,Samega“ išnuomotuose patalpose buvo atliekamas teisėtai tikslu paimti UAB DnB Nord lizingas nuosavybės teise priklausantį turtą. Iš 2009-08-21 Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimo grupės tyrėjo tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad būtent dėl minėto laikraštyje ,,Būdas žemaičių“ išspausdinto straipsnio ,,Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“ buvo atliktas šis tarnybinis patikrinimas dėl Mažeikių rajono PK pareigūnų veiksmų ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2010-06-01 Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo P. G. teismui pateikta pažyma patvirtina, jog Telšių AVPK Mažeikių rajono PK atliekami trys ikiteisminiai tyrimai, susiję su UAB ,,Saurida“.
Teismas nurodė, kad žinių ir informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleistos žinios ir informacija yra apie ieškovą, įrodo 2010 m. liepos 21 d. Mažeikių rajono laikraščio „Būdas žemaičių“ kopija. Teismas konstatavo, kad nėra jokių abejonių, jog minėtame straipsnyje pateikti duomenys yra apie ieškovą M. J., nes tai tiesiogiai nurodyta pačiame straipsnyje. Šalys šių faktų neginčijo.
Išanalizavęs straipsnį, nurodytų junginių konstrukciją ir kategorišką jų reikšmę straipsnio kontekste, teismas sutiko su ieškovo nurodymu, kad laikraštyje paskelbti atsakovo teiginiai yra žinios, o ne nuomonė. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į teiginių kontekstą, į tai, kad sakiniai pakankamai konkretūs, suformuluoti kaip teiginiai, o ne kaip dvejonė, visus teiginius įmanoma patikrinti ar jie atitinka tiesos kriterijų. Todėl minėti teiginiai yra vertinami kaip faktų apie tam tikrą ieškovo veiklą konstatuojamąjį pobūdį.
Teismas nurodė, kad straipsnio ,,Verslininkas panoro atvirai išsakyti savo problemas“ autorė J. Sučylienė teismo posėdyje nurodė, kad S. R. žodžius straipsnyje citavo tiksliai ir jų neiškraipė. Vien dėl to šis teiginys buvo pateiktas kaip tiksli citata, t. y. atskirtas kabutėmis ir nurodytas sakinių autorius – ,,pasiryžęs teisybės iki galo ieškoti verslininkas“, t. y. atsakovas S. R., ir ko jis pats niekuomet nėra neigęs. Nors nėra nurodyti tiesiogiai ieškovo vardas ir pavardė, įvertinant viso straipsnio kontekstą, matyti, kad kalbama būtent apie M. J..
Teismas nurodė, kad antrasis ir penktasis teiginiai tiesiogiai susiję su pirmuoju, todėl atskirai jo neanalizavo.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo, iš dalies ir penktojo (dėl sufabrikuotos bylos) teiginių byloje esantys dokumentai -Mažeikių rajono apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų nutartis, liudytojų K. Š., E. A., Ž. G. parodymai, Tarnybinio patikrinimo aktas liudija, jog policijos pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo teisėti ir M. J. pats jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko. Visi penki teiginiai negali būti vertinami izoliuotai nuo viso straipsnio, o analizuojami kontekste, atsižvelgiant į viso straipsnio temą, informaciją, pavartotas žodines konstrukcijas ir logines sąsajas. Teismas nurodė, kad iš tiesų buvo paskelbta žinia, neigiamai charakterizuojanti ieškovą.
2009 m. rugsėjo 15 d. tos pačios visuomenės informavimo priemonės UAB „, Žemaitijos leidyba“ leidžiamo Mažeikių rajono laikraščio „Būdas žemaičių“ Nr. 73 (1435) trečiajame puslapyje buvo išspausdintas paneigimas. Paneigime suformuluoti teiginiai, iš esmės, atitinka ieškinio reikalavimų turinį.
Teismas nurodė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti. Taigi, kad ieškovas M. J., pasinaudodamas tarnybine padėtimi ar net piktnaudžiaudamas, padeda ir konsultuoja kažkokius asmenis, siekdamas savanaudiškų tikslų, privalėjo įrodyti atsakovas S. R.. Tačiau atsakovas nepaneigė įstatyme nurodytos prezumpcijos, kadangi net neįrodinėjo paskleistų žinių atitikties tikrovei.
Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad atsakovo S. R. straipsnyje nurodyti teiginiai atitinka ieškovo atliekamus veiksmus. Byloje nenustatyta, kad ieškovas inicijavo kokį nors ikiteisminį tyrimą, jį pats atlikinėjo, davė nurodymus kitiems policijos pareigūnams dėl procesinių veiksmų atlikimo ar padarė kitus veiksmus, priešingai nei tai nustatyta jo pareigybės aprašyme ar kitaip veikė, pažeisdamas įstatymus. Teismas konstatavo, kad visuomenei buvo pateikta tiesos neatitinkanti ir klaidinanti visuomenę žinia, kurioje teigiama apie šio asmens -Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininko M. J. netinkamus veiksmus, todėl preziumuojama, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas M. J. pasinaudodamas ar net galbūt piktnaudžiaujamas tarnybine padėtimi padėjo A. S., jį konsultavo, siekdamas neteisėtų tikslų,ar elgėsi neteisėtai atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad šios žinios yra teisingos, jog ieškovas iš tiesų taip elgėsi.
Teismas nurodė, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad neatitinkančios tikrovės bei žeminančios ieškovo garbę ir orumą žinios buvo išspausdintos leidinyje, kuris leidžiamas kelių tūkstančių egzempliorių tiražu. Neatitinkantys tikrovės teiginiai buvo skelbiami sąmoningai. Ieškovas M. J. patyrė neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais žmonėmis, ypač įvertinus, jog Mažeikių miestas nėra didelis miestas ir dauguma gyventojų vieni kitus pažįsta, o ieškovas iš tiesu yra pakankamai aukštas pareigas užimantis asmuo. Po minėto straipsnio publikavimo ieškovas patyrė nervinę įtampą, buvo atliekamas net tarnybinis patikrinimas dėl jo ir jo pavaldinių veiksmų, turėjo įrodinėti artimiesiems ir pažįstamiems, kad atsakovo paskleista informacija neteisinga. Teismas konstatavo, kad ieškovas negrindė patikimais įrodymais prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas laikė pakankama 5 000 Lt patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
Teismas, priteisdamas šalims bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, kad sumokėtas advokatui V. Jonaičiui mokestis už atstovavimą teisme neatitinka rekomenduotino maksimalaus užmokesčio už procesinių dokumentų surašymą, konsultavimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose, jį viršija, todėl jį sumažino iki 3500 Lt. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą byloje neturtinės žalos dydžio pakeitimą bei proporcijas, teismas iš ieškovo priteisė atsakovui S. R. 358,16 Lt jo turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dalį (968 Lt x 37 %).
Ieškovas M. J. apeliaciniu skundu (2 t. 39–41 b. l. ) prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje priimti naują sprendimą– iš atsakovo S. R. priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra neteisėta, kadangi teismas, sumažindamas šios žalos dydį nuo 25 000 Lt iki 5000 Lt bei nepriteisdamas visų turėtų bylinėjimosi išlaidų, šioje sprendimo dalyje pažeidė bei aiškiai netinkamai taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendime teismas visiškai netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį.
2. Teismas savo sprendime teigia, jog ieškovas nepagrindė patikimais įrodymais padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas iš esmės laikė, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti pakankamas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ieškovas nesutinka. Akivaizdu, jog, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas visiškai nevertino šios žalos pasekmių ateityje, neįvertino to, kad žinios buvo paskleistos ir internete, nevertino ir atsakovo S. R. turtinės padėties. Neteisingas ir teismo teiginys, kad žalos dydžio ieškovas nepagrindė patikimais įrodymais. Įrodinėti patirtą pažeminimą bei savo dvasinius išgyvenimus ir pan., kas nesimato ir ko negalima nei užfiksuoti, nei pateikti teismui kaip objektyvaus įrodymo, yra praktiškai labai sunku.
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11d. sprendimu tik iš dalies tenkindamas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas iš dalies keistinas, o neturtinės žalos atlyginimo dalyje priimtas naujas sprendimas.
Atsakovas S. R. apeliaciniu skundu (2 t. 45–50 b. l.) prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– atmesti ieškovo M. J. ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčijamuose teiginiuose nėra minimos jokių konkrečių asmenų pavardės, kalbama bendrai, atsakovas atvirai reiškia savo nepasitenkinimą ir nuomonę apie prieš jį pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris nenustačius jokio nusikaltimo sudėties, buvo nutrauktas. Atsakovas išreiškė nuomonę, jog tokiu būdu, t. y. be realaus pagrindo pradedant ikiteisminius tyrimus, švaistomos visų mokesčių mokėtojų lėšos, be to, tokie darbo metodai vertintini kritiškai. Teismas neanalizavo kiekvieno ginčijamo teiginio, apsiribojo tik tuo, kad straipsnyje kelis kartus (ginčijamuose teiginiuose - kartą) minima M. J. kaip nupasakotuose įvykiuose dalyvavusio asmens pavardė, ir preziumavo, kad visi teiginiai yra būtent apie ieškovą.
2. Kitas netinkamai kvalifikuotas momentas - nuomonės ir žinios atribojimo klausimas. Teismas konstatavo, jog ginčijami teiginiai yra žinia, vadovaudamasis keliais argumentais, t. y. sakiniai pakankamai konkretūs, suformuluoti kaip teiginiai, o ne kaip dvejonė, visus teiginius įmanoma patikrinti ar jie atitinka tiesos kriterijų. Teismo argumentai šioje dalyje gana abejotini. Jei teiginiai išreikšti klausiama forma, kaip dvejonė, svarstymas, konstatuotina, jog tai nuomonė, tačiau neišaiškinta, jog to nesant, automatiškai teiginiai tampa žiniomis.
3. S. R., susidūręs su galimai netinkamu pareigūnų elgesiu, nepagarba, akivaizdžiai nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir kt., t. y. tikrų įvykių pagrindu, išreiškė savo nuomonę apie galimą viešų ir privačių interesų painiojimą, netinkamą valstybės lėšų naudojimą, sistemos netobulumą. Teismas šio momento neanalizavo, tik nurodė, kad teiginiai gali būti patikrinami pagal tiesos kriterijų, tačiau kaip konkrečiai tai galėtų būti padaryta, nenurodė, neatsižvelgė į subjektyvų susiklosčiusios situacijos vertinimą. Be to, pirmos instancijos teismas nevertino kiekvieno iš ginčo teiginių pobūdžio, visur kalbama bendrai, ignoruojant galimai skirtingą teiginių pobūdį.
4. Nepagrįsta ir Mažeikių rajono apylinkės teismo išvada, jog straipsnio teiginiai žemina M. J. garbę ir orumą. Pareigą tai įrodyti tenka ieškovui, tačiau kaip konkrečiai kiekvienas ginčijamas teiginys įžeidė ieškovą, ieškinyje nenurodoma. Teismas analizavo žodžio „advokatas“ semantiką, tačiau prioritetą teikė atlygintinumo požymiui. Be to, teismas analizavo straipsnyje esantį teiginį „juk tai akivaizdi korupcija“, nors jis nėra ieškovo nurodytas kaip jo garbę ir orumą žeminantis sakinys. Todėl teigtina, jog teismas šioje vietoje peržengė bylos šalių nustatytas ribas, nors turėjo pareigą apsiriboti tik konkrečiais ieškovo įvardintais teiginiais.
5. Teismas neargumentavo, kodėl nelaikė reikšmingais atsakovo paaiškinimų, nepaisė to, jog jis pats asmeniškai dalyvavo papasakotuose įvykiuose. Nevertinta ir tai, kad daiktų poėmis iš tiesų buvo atliktas netinkamai. M. J. antrajame laikraščio straipsnyje nurodo, kad pasiūlė S. R. atvykti į jo kabinetą, kur jam turėjo būti paaiškinta visa situacija, tačiau, kaip teigė pats ieškovas, „S. R. reikalavo iš manęs to (Nutarties dėl daiktų poėmio), ko tuo metu neturėjau“, t.y. iš esmės ieškovas pripažino, jog negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu atliekamas poėmis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovo pasisakymai, nors ir remiasi realiais įvykiais vertintini kaip nuomonė. Taigi darytina išvada, kad teismas neišsamiai vertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai kategoriškai konstatavo, jog atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė, kad faktai, kuriais remiantis jis išsakė savo nuomonę viešosios informacijos priemonėje, atitinka tikrovę.
6. Nepaisant to, kad civilinė atsakomybė už garbės ir orumo įžeidimą apskritai neturėjo būti taikoma, teismas turėjo pareigą svarstyti galimybę atleisti atsakovą nuo atsakomybės. CK 2.24 str. 6 d. skelbia, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei tie duomenys paskelbti apie viešą asmenį, jo valstybinę, visuomeninę veiklą, o paskelbiant šią informaciją asmuo veikė sąžiningai, siekė supažindinti visuomenę. S. R. tikslas buvos sąžiningai, nesiekiant pažeminti ar sumenkinti jokių asmenų, papasakoti, su kokiu netinkamu pareigūnų elgesiu jam teko susidurti, kaip neefektyviai veikia teisėsaugos institucijos. Atsakovas išdėstė savo poziciją konfliktinėje situacijoje, tačiau nesistengė įbrukti savo nuomonės skaitytojams ar juos nuteikti prieš ieškovą.
7. Ieškinyje ieškovas prašė priteisti 25 000 Lt neturtinę žalą ir nuo šios sumos. Kadangi ieškovas ieškinyje reikalavo didesnės sumos, laikytina, kad ieškinys patenkintas ne 63, o 60 proc., ir pagal šį rodiklį turėjo būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Teismas S. R. priteisė 358,16 Lt. Ši suma paskaičiuota pagal aukščiau nurodytą neteisingą proporciją. Teismas, nepateikdamas jokių motyvų, ignoruoja kitas bylinėjimosi išlaidas ir jas skaičiuoja nuo sumos, nurodytos paskutiniojoje 2010-10-27 Išankstinio mokėjimo sąskaitoje. O bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktas sąskaitas yra: 1 613,32 Lt ir 847 Lt, viso 2460,32 Lt.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (2 t. 65–68 b. l.) atsakovas S. R. prašo ieškovo M. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo M. J. ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Atsakovas apskritai laikosi pozicijos, kad jis ieškovo garbės ir orumo neįžeidė, kas suponuoja ir tai, kad neturtinės žalos priteisimui pagrindo apskritai nėra, ieškovui ginčijant teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio, šiame atsiliepime plačiau dėstoma atsakovo pozicija dėl neturtinės žalos dydžio ir jo nustatymo šioje situacijoje.
- Iš esmės atsakovas laikosi pozicijos, kad neturtinė žala apskritai neturėjo būti priteisiama. Teismas, spręsdamas tiek atsakomybės kilimo, tiek atleidimo nuo atsakomybės klausimus, tiek ir priteisdamas neturtinę žalą, ignoruoja vieną reikšmingiausių šioje byloje aplinkybių -tai, kad ieškovas yra viešas asmuo. Nors teismo sprendime randama tam tikrų užuominų, jog ieškovas laikomas viešu asmeniu, tačiau aiškaus to konstatavimo ir vadovavimosi juo kaip reikšminga bylos aplinkybe, pasigendama. Ginant asmens garbę ir orumą, pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi ieškovas yra viešas asmuo, turi būti orientuojamasi į tokiems asmenims priteisiamos neturtinės žalos dydžius. Teismo priteista 5 000 Lt suma laikytina per didele.
- Teismas S. R. priteisė 358,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma paskaičiuota pagal aukščiau nurodytą neteisingą proporciją, be to, priteistos išlaidos paskaičiuotos nuo 968 Lt sumos, kuri tariamai sudaro atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateiktos kelios už teisines paslaugas atsakovui išrašytos ir jo apmokėtos sąskaitos, tačiau teismas, nepateikdamas jokių motyvų, jas ignoruoja ir bylinėjimosi išlaidas skaičiuoja nuo sumos, nurodytos paskutiniojoje 2010-10-27 Išankstinio mokėjimo sąskaitoje. Iki tol buvo pateiktos sąskaitos 613,32 Lt sumai ir 847 Lt sumai ir apmokėjimas už jas 2 460,32 Lt sumai.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ( 2 t. 71–76 b. l.) ieškovas M. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas skunde teigia, kad teismas esą neįvykdė pareigos pateikti visapusišką kiekvieno iš ginčijamų teiginių įvertinimą, dėl ko neva nepagrįstai konstatavo, jog visi ginčijami teiginiai yra tikrai apie ieškovą. Jis mano, kad iš penkių ieškinyje nurodytų teiginių paskutinieji trys, kuriuose yra neminima ieškovo pavardė, esą yra tik bendro pobūdžio ir juose atsakovas tik siekęs taip išreikšti savo nuomonę apie neva nepakankamai objektyvų ir efektyvų teisėsaugos sistemos darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 11d. apžvalgoje Nr. A2-9 išties yra pasakyta, kad atsakovui pripažįstant tapatumą, jei teismui nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ir pan. ar siekiant nuslėpti tiesą, tapatumo fakto papildomai įrodinėti net nebereikia. Atsakovo antrajame atsiliepime į ieškinį buvo net pabrėžta ir paryškinta, jog straipsnyje yra minimas ieškovo vardas ir pavardė, ir esą nėra ginčo, kad publikacijoje yra tikrai rašoma apie ieškovą.
2. Neturėtų kilti jokių abejonių, kad šioje byloje teismas teisingai nustatė, kad visi ieškinyje minimi atsakovo paskelbti teiginiai, kuriuos ieškovas prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, yra žinia, bet ne nuomonė, atsižvelgiant būtent į išsakytų teiginių kategoriškumą.
3. Straipsnyje iš esmės atsakovas ieškovą viešai apibūdino kaip, nusikalstamai tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį pareigūną bei viešai apkaltino tarsi šis teikia išskirtiniams asmenims mokamas teisines paslaugas. Šiuo atveju turėjo visiškai pakakti to, ką ieškovas nurodė ieškinyje, t. y. jog po straipsnio išspausdinimo jautėsi pažemintas, pablogėjo reputacija, patyrė daug nepatogumų (turėjo teisintis prieš savo artimuosius, draugus, viršininkus, darbe buvo daromas tarnybinis patikrinimas ir t. t), todėl laikė, jog ir ši ieškinio dalis byloje buvo įrodyta pakankamai.
4. Pats atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ir nedavė šioje byloje teismui jokių paaiškinimų. Jis tik yra pateikęs teismui du atsiliepimus į ieškinį, kurių antrasis yra taip pat pasirašytas ne jo, bet jo atstovo -advokato, kuris ir vedė šią bylą. Atsakovą atstovavęs advokatas, kaip žinia, nepaaiškino nieko dėl byloje nagrinėjamų faktų ir aplinkybių, o tik išsakė savo nuomonę dėl galimos šios bylos baigties, pateikdamas ieškiniui ir ieškovo pasisakymams savo teisinį įvertinimą. Kad atsakovo paskleisti duomenys yra iš tiesų melagingi, ieškovas teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
5. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl asmens paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos skleidusio asmens elgesys, t.y. ar asmuo veikė sąžiningai, ar jo pagrindinis tikslas buvo informuoti visuomenę apie tą asmenį ir jo veiklą, be to, pareiga įrodyti, kad veikta sąžiningai, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga šiuo atveju net negali būti taikoma, nes savo pasisakyme spaudai apie ieškovą atsakovas nebuvo sąžiningas ir nesiekė supažindinti visuomenę su ieškovo veikla, o specialiai siekė ieškovą kiek galima labiau pažeminti. Todėl teismas visiškai teisingai įvertino, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.
6. Ieškovas nurodo, kad teismo posėdyje jis nematė, kad atsakovas ar jo atstovas būtų pateikę jų skunde minimas sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus. Jeigu taip iš tiesų yra, šią sprendimo dalį nekeičiant pačios sprendimo esmės ir visumoje netenkinant šio skundo, gali pakeisti ir apeliacinės instancijos teismas.
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo M. J. asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo . Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Atsakomybė už šių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą ir atsakomybės sąlygos numatytos LR CK 2.24 str., pagal kurį asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.
Ieškovas prašė pripažinti ieškinyje nurodytus sakinius neatitinkančiais tikrovės , žeminančiais jo garbę ir orumą ir priteisti ieškovo naudai 25 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino esant nustatytą faktų visumą asmens orumo ir garbės gynimui, su kuo nesutinka kolegija, t y. ieškovo atpažįstamumo klausimas, nebuvo atribota nuomonė nuo žinios bei neįrodytas faktas, jog paskleistos žinios žemina garbę ir orumą ,be to neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ir Visuomenės informavimo įstatymo 20,21 straipsnį ginami, kai nustatoma :a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Apelianto manymu, byloje nepagrįstai nustatyta esant šių sąlygų visetą. Taigi turi būti nustatomas faktas, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą. Ne visada yra reikalaujama, kad paskleidžiant žinias būtų konkrečiai nurodomi ieškovo vardas, pavardė . Šiam faktui nustatyti reikšminga, ar ieškovas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektyvinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios liečia ieškovo asmenį. Tokių asmenų, suprantančių, kad žinios liečia ieškovą, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai liečia ieškovą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi sakiniai yra apie ieškovą. Kolegija nesutinka, kad kituose sakiniuose neįvardijus ieškovo pavardės , negalima suprasti ,apie kokį asmenį juose yra rašoma. Tokia išvada darytina iš viso straipsnio konteksto, nes sakiniai negali būti analizuojami atskirai, juos ištraukiant iš konteksto. Straipsnis išdėstytas pagal atitinkamus skyrius. Skyrius, kuriame yra patalpinti ginčytini sakiniai įvardytas :„Nepaliko bėdoje“. Pirmajame iš ginčytinų sakinių atsakovas nurodė ieškovo pareigas, vardą ir pavardę, įvardijo ieškovą kaip A. S. advokatą. Straipsnio tekste toliau atsakovas įvardija ieškovą kaip A. S. draugą („supratau, kokia stipri draugystė sieja šiuos vyrus“).Toliau yra rašoma: „Ir dabar šie nepaliko bėdoje “; „draugams kilo idėja pradėti puolimą..“; „jie sumąstė, kad esu užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą“. Taigi vienas iš straipsnyje nurodomų draugų yra ir ieškovas. Iš teksto suprantama, kad ieškovui užimant atsakingas pareigas , jis kartu su A. S. pradėjo nepagrįstą puolimą prieš atsakovą ir nepagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Skyriaus pabaigoje korupcija yra kaltinamas atsakingas pareigas einantis asmuo, kuris konsultuoja , tarpininkauja sprendžiant „sufabrikuotą“(t. y. suklastotą, sudarytą remiantis kuo nors neteisėtu) bylą. Taigi akivaizdu, kad šiuose sakiniuose ieškovas atpažįsta save, t. y. anksčiau įvardytas advokato funkcijas atliekantis asmuo-ieškovas. Kad ieškovą atpažino ir kiti asmenys, patvirtina ir Telšių apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, tarnybinis Telšių VPK viršininko A. J. pranešimas, kuriame nurodoma, jog redakcijai atsakovas pasakoja, kaip korumpuoti policijos pareigūnai žlugdo atsakovo verslą , kad poėmio metu ieškovas darė spaudimą atsakovui ( 1 t.,17-18 b.l.).Siekiant patikrinti ieškovo veiksmų teisėtumą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Be to pats atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad šiame skyriuje, taip pat ir kituose sakiniuose jis aprašė ieškovą, netgi nurodė motyvus, kodėl pateikė tokias žinias (1 t. 26 b.l.).
Kolegija daro išvadą, kad ieškinyje nurodytos žinios liečia ieškovą ir atmeta nurodytą atsakovo argumentą.
Dėl nuomonės ir žinios atribojimo .
Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas žinių (faktų) ir nuomonės (vertinamųjų teiginių) atribojimas. Faktų buvimas gali būti pagrindžiamas objektyviais duomenimis, jai taikomas tiesos kriterijus, o vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais. Asmuo pateikiantis informaciją privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamasis etikos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad straipsnyje paskelbta informacija, kurią ieškovas prašo pripažinti neatitinkančia tikrovės, yra ne nuomonė, o žinia, nes tai, kas nurodyta straipsnyje apie ieškovą, galima patikrinti.
Paskelbtus duomenis (žinią) nuo nuomonės atriboti būtina, nes asmens teisės pagal LR CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis – žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).
Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (2 straipsnio 69 dalis), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 33 dalis).Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt.
Dėl „nuomonės“ teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinamųjų teiginių teisingumui nustatyti netaikomas tiesos kriterijus, nes nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, bet nuomonė turi remtis tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).
Teisminėje praktikoje „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apie ieškovą nurodyta informacija gali būti patikrinta pagal tiesos ir netiesos kriterijus. Teismas šią išvadą padarė, atsižvelgdamas į straipsnio kontekstą, į sakinių konstrukciją, logines sąsajas, vertino kaip konstantuojamo pobūdžio, todėl laikytina ne straipsnio autoriaus nuomone. Pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinamas neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).
Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ginčo teiginių pobūdžio. Sprendime šiuo klausimu yra pasisakoma, vertinami išdėstyti sakiniai . Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliacinės instancijos teisme, kuriame kaip ir pirmos instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovo padarytus pažeidimus, neįrodinėjo aplinkybių , kad ieškovas darė spaudimą , pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pan. Atlikus tarnybinį patikrinimą priešingai nebuvo nustatyta, kad ieškovas padarė drausminį pažeidimą, pažeidė tarnybinę etiką , kad būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad paskleistų duomenų atitikimą turėjo įrodyti atsakovas, ir to šis nepadarė (CPK 178 str.) . Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informacija, o ne žinia. Iš straipsnio turinio matyti, jog atsakovas dėsto neva įvykus tikrus faktus, t.y. ieškovui prieš atsakovą atstovavus A. S. interesus ir veikus kaip jo užtarėjui (advokatui),o šiam nepaklusus–pradėjo nepagrįstą puolimą .Iš sakinio „sumąstę , kad yra užvaldęs A. S. priklausančias metalo pjovimo stakles ir dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą“ suprantama, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo sugalvotas. Tokiu būdu atsakingas pareigūnas konsultuoja ir tarpininkauja, sprendžiant neva sufabrikuotą bylą. Taigi, ieškovą įvardijus advokatu (užtarėju),jis straipsnyje yra apibūdinamas veikęs ne kaip pareigūnas, atitinkamo policijos skyriaus vadovas, o piktnaudžiavęs pareigomis–tarnybine padėtimi, buvęs šališkas ir atstovavęs verslininko A. S. interesus. Šiuo atveju net neturi įtakos vertinimui, ar vertinama kaip atlikus atlygintiną paslaugą ar neatlygintiną paslaugą. Svarbu, kad ieškovas,būdamas policijos pareigūnu ir atlikdamas atitinkamus pareigybinius veiksmus,veikė kaip privataus asmens užtarėjas (advokatas), t. y. parodoma , kad buvo šališkas, teikė pirmenybę privatiems interesams, be pagrindo sumąstė pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo pačiu kaltinamas pažeidus tarnybinius nuostatus. Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigybių IV .6.10 p. numato, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba .V.7.7 numato, kad organizuoja darbą taip , kad būtų kuo mažiau biurokratizmo ir užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai (1 t., 84–86 b.l.) .
Iš teiginio „sprendžiant sufabrikuotą draugo bylą“, ir atsakovui padarius išvadą, kad „tai yra korupcija“, galima suvokti, jog atsakovas kaltina ieškovą ir nusikalstamai piktnaudžiaujant tarnyba. Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas byloje Nr.73-1-00424-09 ne pagal ieškovo, o pagal A. S. pareiškimą dėl S. R. veiksmų, kad šis, pareiškėjo manymu,nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai neleido UAB DnB Nord lizingas įgaliotam atstovui A. S. perimti nurodytai įmonei priklausančio turto :metalo pjovimo staklių ir pjaustymo mašinos iki nustatyto termino (1t., 79 b. l.). Nors atsakovas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tolesniems straipsnyje aprašytiems įvykiams, tačiau kolegija šių argumentų neanalizuoja, nes jie nesisieja su skyriuje “Nepaliko bėdoje“ išsakytais teiginiais.
Neabejotina, kad tikrovės neatitinkantys pirmos instancijos nustatyti teiginiai, kad ir netiesiogiai kaltinant ieškovą buvus korumpuotu, netinkamai atlikus tarnybines policijos pareigūno pareigas, piktnaudžiavus tarnyba , gal net nusikalstamai, sukelia visuomenėje neigiamą nuomonę apie ieškovą ir kaip apie asmenį, ir kaip apie policijos pareigūną. Tai žemina jo dalykinę reputaciją , sumenkina viešą nuomonę apie jį ir jo asmeninį vertinimą. Visa tai turėjo įtakos ieškovo, kaip viešo asmens reputacijai (CK 2.24 str.). Nors atsakovas nurodo, kad jis pateikė tik savo nuomonę, tačiau informacija nebuvo pateikta neutralia forma, nebuvo išvengta neetiško vertinimo , netgi nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis 33 punktas), nes teisė reikšti nuomonę nėra absoliuti, ja negalima piktnaudžiauti, t. y. nuomonės reiškimo laisvės negalima naudoti siekiant pažeminti kitą žmogų, pažeisti jo garbę ir orumą.
.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos eismas teisiškai pagrįstai įvertino atsakovo paskleistas žinias kaip pažeidžiančias ieškovo garbę ir orumą .
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra viešasis asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punkte nurodyta, kad viešuoju asmeniu laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi .Demokratinėje visuomenėje yra leistina griežtesnė viešojo asmens kritika. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam.
Atsakovas remiasi LR Aukščiausiojo teismo nutartimis 2009 04 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-193/2009 bei 200-10-19 d. Nr. 3K-3-964/2000. Šiose bylose iš tikrųjų LAT pripažino viešojo asmens kritikos ribas didesnes negu privataus asmens, tačiau šios bylos faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje 3K-3-193/2009 vyko viešoji diskusija visuomenei aktualiais klausimais , asmuo buvo dalyvavęs šioje diskusijoje. Šioje byloje buvo pripažinta, kad atsakovas yra sąžiningas.
Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Taikant šią teisės normą būtina nustatyti duomenų paskleidimo tikslą ir juos paskleidusio asmens elgesį. Nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, jeigu skleidžiant duomenis apie viešąjį asmenį ir jo veiklą buvo siekiama pateikti informaciją tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad informacijos netikslumai, agresyvi viešojo asmens kritika nėra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Kartu dar kartą pabrėžtina, kad teisė skleisti informaciją ir reikšti savo nuomonę nėra absoliuti; jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys apie viešąjį asmenį paskleisti turint tikslą jį įžeisti, pažeminti ar kitaip jam pakenkti, nebūtų pagrindo remiantis CK 2.24 straipsnio 6 dalimi atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal aptariamą teisės normą paskelbusiam duomenis asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis veikė sąžiningai. Ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas sąžiningumo skleidžiant duomenis apie viešąjį asmenį reikalavimas, nustatytina, vertinant kartu su visa bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reiškė viešą kaltinimą ieškovui neteisėtos veikos, pažeidus ir pareigybinę instrukciją , galimai ir piktnaudžiavimu tarnyba . Tokie veiksmai, kuriais atsakovas apkaltino ieškovą, užtraukia drausminę ir net baudžiamąją atsakomybę. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas viešai pasmerkti kitą asmenis dėl jų veiksmų, turinčių galimai ir nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių viešas paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, dėl to šis atsakovo veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas. Atsižvelgtina į ankstesnius šalių santykius, į tai, kad šalys buvo pažįstamos, bendravo.. Atsižvelgtina ir į tai, kad tai buvo padaryta visuomenės informavimo priemonėje bei šias žinias skelbiant ir internete.
Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės nepripažintini teisiškai pagrįstais, yra atmestini.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl nemotyvuoto sprendimo. Nors teismas ir neanalizavo galimybės atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, tai nereiškia kad sprendimas nėra motyvuotas. Taikydamas civilinę atsakomybę, teismas pripažino esant tam pagrindą ..
Dėl neturtinės žalos dydžio
Ieškovas mano, kad jo ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi, jam priteisiant neturtinę žalą 25 000 Lt. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neįvertino patirtos žalos pasekmių ateityje ,jos masto , patirtų pergyvenimų.
Atsakovas mano priešingai, kad priteista žala yra laikytina pernelyg didelė, nes vien pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali būti pakankamas teisių gynimui, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas yra viešas asmuo.
Kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundu bei atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje.
Kasacinėje praktikoje svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Tokio principo yra laikomasi todėl ,kad viešajam asmeniui turėtų būti svarbiausia gero vardo visuomenėje atkūrimas, o ne didesnio dydžio žalos priteisimas. Viešasis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumą pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Ši nuostata buvo įgyvendinama teismų praktikoje panašiose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529 S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo klausimu irgi pripažįsta, kad vien pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali būti pakankamas žmogaus teisių gynimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Oberschlick v. Austrija, 1992 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Castells v. Ispanija ir kt.).
Įgyvendinant šį principą turi reikšmės tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo ir, būdamas labiau pastebimas, dėl to turėdamas galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias, t.y. jis turi didesnes galimybes apginti savo garbę ir orumą .
Taip pat gali būti svarbu, ar asmuo naudojasi visapusiška savo pažeistų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamoje byloje be neturtinės žalos priteisimo, teismo sprendimu yra pripažinta, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei žemina garbę ir orumą. Ieškovas turėjo galimybę išsakyti tame pačiame leidinyje savo nuomonę dėl paskelbtos publikacijos jo atžvilgiu , ką ir padarė (13–14 b. l., 1 t.).Taip pat šios žinios buvo paneigtos 2009-09-15 d. „Mažeikių rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ Nr. 73 bei paneigimas išspausdintas internete (1 t.,16 b. l.).Todėl kolegija pripažįsta , kad ieškovas iš dalies jau pasinaudojo tam tikra satisfakcija. Šiuo atveju yra ginamos garbė ir orumas, šios vertybės yra asmeninio pobūdžio vertybės , tiesiogiai nesusijusios su gyvybiškai svarbiais fizinio asmens gėriais –gyvybe ar sveikata. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal įstatymo nustatyta tvarka parinktus kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų nebaigtinis sąrašas yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kur nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl jis gali būti numatytas kituose įstatymuose ar kriterijai, reikšmingi žalos dydžiui, pripažįstami teismų . Šiuo atveju atsižvelgtina į žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, yra atsižvelgtina į aplinkybes, mažinančias bei didinančias atsakovo atsakomybę. Šioje byloje žalą didinančios aplinkybės yra žinių paskleidimo mastas , t.y. kad paneigiamos žinios buvo išspausdintos leidinyje bei internete, dėl to buvo atliktas tarnybinis tikrinimas .Tačiau šios žinios nebuvo pasikartojančios. Mažinančiomis laikytina tai, kad žalos siejamos su neturtinėmis asmeninėmis vertybėmis – garbe ir orumu, kad į teisminę gynybą pretenduoja viešasis asmuo, žinios buvo paneigtos tuo pačiu būdu, kaip ir buvo paskelbtos, ieškovas pasinaudojo teise viešai spaudoje išsakyti savo poziciją tais pačiais klausimais. Ieškovas nepateikė įrodymų apie pasekmes ateityje ar kitas ypatingas patirtas pasekmes. Kasacinėje praktikoje yra išreikšta nuomonė, kad tokiam viešam asmeniui priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (LAT nutartis byloje Nr.3K-3-747/2001, 3K-3-280/2005, 3K-3-142/2006,3K-3-97/2011 ir kt.).Laikytina protinga ir sąžininga priteisti neturtinę žalą artimą minimaliai , t.y. 2 000 Lt, kadangi pagrindiniai viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra neturtiniai (CK 6.250,2.24 , 1.5 str.) .Gero vardo atkūrimas laikytinas ieškovo, kaip užimančio aukštas rajono policijos komisariate pareigas, asmens svarbiausiu tikslu.
Tokiu būdu šioje dalyje iš dalies yra tenkintinas atsakovo apeliacinis skundas, o ieškovo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Kolegija sprendžia , kad teismas nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovui 150 Lt žyminio mokesčio , kaip permokėtą , kadangi šią sumą paskaičiavo nuo 20000 Lt, o ne nuo ieškovo prašomos priteisti 2500 Lt .Šioje dalyje sprendimas keistinas.
Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad patenkinus neturtinį reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo, pripažįstama, jog ieškinys yra patenkintas iš esmės, todėl atsakovas turi teisę į atstovavimo išlaidų patenkinimą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, nuo jos dydžio yra skaičiuotinas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo šias išlaidas :žyminis mokestis 131 Lt už neturtinį reikalavimą ir 750 Lt už turtinį reikalavimą (1 t.,5, 6 b.l.) , už suteiktas advokato teisines paslaugas 4420 Lt.(1 t.,139-141). Atsakovas už suteiktas advokato paslaugas sumokėjo 5243,32 Lt (1 t.,97,98,101,137 b. l.). Kolegija sutinka su teismo nuomone, kad advokatų atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės ir neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę, problematiką, sudėtingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgus į bylos sudėtingumą teisinga ir protinga būtų nustatyti jas po 3500 Lt kiekvienai iš šalių. Viršijančios šį dydį išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo. Nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalių išlaidavimas, tenkantis jiems patiems (CPK 88 straipsnis). Ieškinį patenkinus iš esmės , ieškovui priteistina 3500 Lt. atstovavimo išlaidų bei 191 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 98 str, 93 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 64.23 Lt (1 t.,133 b.l. ), kurios ieškinį patenkinus iš esmės priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3,92 str.).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai apeliantui priteistina iš ieškovo 60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl turtinio reikalavimo bei dalis turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Laikytina, kad jos turėtų būti atlygintinos 25 proc (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas pateikia duomenis, kad turėjo 3539,25 Lt. atstovavimo išlaidų (2 t.,87 b.l.).Pagrįstomis laikytinos 1500 Lt išlaidos apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovui priteistina 375 Lt atstovavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Atsakovo S. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Ieškovo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti. Sumažinti ieškovui M. J. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 2000 Lt ( dviejų tūkstančių litų).
Priteisti iš atsakovo S. R. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų , 191 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio ieškovui M. J., 64.23 Lt (šešiasdešimt keturis litus 23 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei .
Panaikinti sprendimo dalį dėl 150 Lt. žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui M. J..
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovo M. J. 60 Lt(šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų atsakovui S. R. apeliacinėje instancijoje.
Kolegijos pirmininkas Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Danutė Matiukienė
Virginija Žindulienė