Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-2469-340-2022].docx
Bylos nr.: e2A-2469-340/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Technopolis Ozas UAB 302695354 atsakovas
UAB Breitto 302531668 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl nuomos
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-2469-340/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08956-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

(S)

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Breitto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technopolis Ozas“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technopolis Ozas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Breitto“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Breitto“ (buvęs pavadinimas UAB „Transkomsta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad 2017 m. gruodžio 29 d. patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d., pasirašius 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais:

1.1. 2017 m. gruodžio 29 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Technopolis Ozas“ (atsakovė po reorganizavimo perėmė UAB „Sorta“ teises ir pareigas) buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. TP-S-32900011 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei išnuomoti dalį administracinių patalpų, esančių Ozo g. 12A, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), taip pat ieškovei buvo suteiktos parkavimosi vietos; Nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų laikotarpiui; 2020 m. kovo 13 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 dėl nuomos termino pratęsimo (toliau – Susitarimas Nr. 2).

1.2.         Ieškovė vykdo ekspeditorės veiklą, t. y organizuoja krovinių vežimą-išsiuntimą, priėmimą, prekių lydėjimą, prekių vežimo įforminimą, krovinių ekspedijavimą, ir yra glaudžiai priklausoma nuo trečiųjų asmenų (užsakovų), kurie naudodamiesi ieškovės tarpininkavimo paslaugomis vykdo veiklą. Lietuvoje 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas ir judėjimo ribojimai sumažino ieškovės apyvartas, darbas tapo nuostolingas, kadangi ieškovės vykdoma veikla yra paremta vienkartiniais santykiais su klientais ir ilgalaikių sutarčių nebūvimas, nenugalimos jėgos aplinkybės bei ženklių nuostolių atsiradimas lėmė pagrindą inicijuoti Nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė siekė nutraukti Nuomos sutartį tarpusavio susitarimu, todėl 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė pranešimą atsakovei informuodama, kad nori nutraukti Nuomos sutartį. Šalys susitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų ir pati atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas), su kuriuo ieškovė sutiko, jį pasirašė ir išsikraustė iš Patalpų. Kita vertus, atsakovė ieškovei 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė naują susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimas), kurio pagrindu iš ieškovės pareikalavo sumokėti 32 267,07 Eur (su PVM) dydžio mokestį, kas, anot ieškovės, laikytina siurprizine sąlyga.

1.3. Esmine sutarties nutraukimo sąlyga pripažintina suderinta šalių valia, o ne formalus rašytinis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192, 6.193 straipsniai). Šalių valia dėl Nuomos sutarties nutraukimo neabejotinai buvo suderinta, kadangi nutraukimo data ir kompensacijos dydis – esminės susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygos, buvo suderintos bendravimo susirašinėjant metu. Taigi, reikalaudama kitokios sumos nei pati buvo nurodžiusi 2020 m. gruodžio 3 d. susitarime atsakovė galimai siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių dėl kokių priežasčių pradėjo reikalauti tokio dydžio Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio. Priešingai, atsakovė pati sutiko su protingo dydžio nuomos mokesčio dydžio kompensacija, kuri yra pakankama jos patirtiems nuostoliams padengti. 2020 m. lapkričio gale ieškovė jau buvo išsikrausčiusi iš Patalpų ir apie tai pranešė atsakovei, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

1.4.         Nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Tai, kad savarankiškas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas galėjo būti force majeure aplinkybės, kadangi karantino įvedimas Lietuvoje visiškai atitiko force majeure aplinkybes ir jos galėjo būti taikomos Nuomos sutarčiai. Ieškovė negali ir negalėtų vykdyti sutartinių santykių dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, t. y. dėl force majeure aplinkybių. Ieškovė, matydama prastėjančią būklę Lietuvoje bei turėdama finansinių sunkumų, dar 2020 m. rugsėjo 3 d. ėmėsi visų pagrįstų atsargos priemonių bei dėjo visas pastangas, siekdama sumažinti tiek savo, tiek atsakovės išlaidas, pasiūlydama nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovė su tuo sutiko.

2.        Atsakovė UAB „Technopolis Ozas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė argumentais:

2.1. Atsakovė nurodė, kad Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas, nes jis nebuvo pasirašytas iš atsakovės pusės. Tiek CK 6.183 straipsnio 1 dalis, tiek Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.2 punktas numato, kad bet kokie šalių susitarimai, susiję su Nuomos sutartimi, turi būti sudaryti raštu bei ieškovės ir atsakovės pasirašyti. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nebuvo nurodžiusi pageidavimo sudaryti susitarimą dėl Nuomos sutarties kitokia forma; priešingai – iš į bylą pateikto susirašinėjimo aiškiai matyti, kad buvo kalbama būtent apie rašytinio susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo pasirašymą; Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas, nes atsakovė savo el. laišku atšaukė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą (per klaidą buvo išsiųstas el. laišku). 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė el. laišku plačiau pakomentavo, kodėl atšaukė savo 2020 m. gruodžio 4 d. el. laišką su 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektu, o prie laiško pridėtu pranešimu dar kartą patvirtino, kad Nuomos sutartis nėra nutraukta ir turi būti vykdoma; 2020 m. gruodžio 30 d. el. laišku išsamiai paaiškino, kodėl Nuomos sutartis nėra laikoma nutraukta bei prisegė atsakovę tenkinančio 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimo projektą pasirašymui, tačiau ieškovė šio susitarimo nepasirašė; 2021 m. sausio 12 d. el. laiške pakartotinai nurodė ir paaiškino, kodėl Nuomos sutartis nėra laikoma nutraukta. Nepaisant to, kad Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų – nemokėjo nuomos mokesčio ir neatstatė Nuomos sutartyje nurodyto depozito iki reikiamo dydžio. Ieškovė netinkamai taiko CK 6.186 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis apie netikėtas sudarytų sutarčių sąlygas, o 2020 m. gruodžio 30 d. susitarimas niekuomet nebuvo sudarytas, todėl ieškovės rėmimasis šia nuostata neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.

2.2. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl force majeure yra nepagrįstos ir nesusijusios su ieškinio reikalavimu. Visų pirma, ieškovė niekaip nepagrindė aplinkybių, kad karantino įvedimas Lietuvoje yra force majeure aplinkybė jai, t. y. niekaip nepagrindė jos nurodomų aplinkybių, jog dėl karantino paskelbimo pablogėjo jos finansinė padėtis. Antra, karantinas Lietuvoje įvestas 2020 m. kovo 16 d., o Susitarimą Nr. 2 ieškovė pasirašė ir atsakovei atsiuntė tik 2020 m. kovo 24 d., t. y. jau po to, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Trečia, force majeure nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, ieškovė ir šiuo metu skelbiasi, kad pastaruosius 10 metų nuolat augo – tą patvirtina ištrauka iš jos internetinės svetainės.

3. Atsakovė UAB „Technopolis Ozas“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės UAB „Breitto“ 7 643,64 Eur skolą, 10 757,87 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė argumentais:

3.1. Atsakovė be atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų papildomai nurodė, kad ieškovei nevykdant savo pareigų pagal Nuomos sutartį ir atsakovei įsitikinus, jog ieškovė Nuomos sutarties ir toliau nevykdys, atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. pranešimu Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovės kaltės; 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė Patalpų grąžinime nedalyvavo, todėl Patalpas atsakovė perėmė vienašališkai.

3.2. Ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų mokėti nuomos mokestį Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. (kai ieškovė nustojo mokėti nuomos mokestį) iki 2021 m. balandžio 30 d. (Nuomos sutarties nutraukimo dienos). Be to, ieškovė per nuomos laikotarpį turėjo dengti ir komunalinius bei bendruosius mokesčius. Taigi, ieškovei pagal Nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. buvo išrašyta sąskaitų už 13 351,53 Eur (Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 4.8, 8.1, 8.2.2, 8.3, 8.4 punktai; Nuomos sutarties bendrosios dalies 1.9, 6.3, 6.4 punktai). Kadangi 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. vasario 24 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie 5 707,89 Eur dydžio įsiskolinimo padengimą iš ieškovės sumokėto avanso (bei pareikalavo sumokėti 377,88 Eur dydžio mokėjimus pagal Nuomos sutartį ir atstatyti depozitą iki Nuomos sutartyje nurodyto dydžio), galutinė skola lygi 7 643,64 Eur (13 351,53 Eur - 5 707,89 Eur).

3.3. Be to, atsakovė prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro atsakovės dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą negautos pajamos. Anot atsakovės, egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinės atsakomybės taikymui. Tarp ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų ir atsakovės negautų pajamų egzistuoja priežastinis ryšys, nes ieškovei nevykdant savo pareigų (laiku atlikti mokėjimus) pagal Nuomos sutartį, atsakovė buvo priversta nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą dėl ieškovės kaltės. Nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė nebegavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi Nuomos sutartį ir Nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Šis ryšys yra akivaizdus ir negalėtų būti ieškovės kvestionuojamas. Be to, ir Nuomos sutartyje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu Nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovė privalės atsakovei atlyginti visus dėl to kilusius nuostolius (Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.7 punktas), todėl ieškovė negalėjo nesuvokti savo neteisėtų veiksmų pasekmių.

4.        Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

4.1. Ieškovė be ieškinyje išdėstytų argumentų atsiliepime į priešieškinį papildomai nurodo, kad pasibaigus deryboms tarp šalių buvo nuspręsta, jog ieškovė palieka atsakovei 5 050 Eur dydžio depozitą bei sumoka pilną patalpų nuomos kainą 2 222,25 Eur plius PVM už gruodžio mėnesį. Šalims sutarus galutinę netesybų dydžio sumą bei Nuomos sutarties nutraukimo datą, atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. persiuntė ieškovei 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą, kurį ieškovė pasirašė ir persiuntė atgal atsakovei, tokiu būdu ieškovė pateikė akceptą atsakovės ofertai.

4.2. Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.3 punktu, nutraukus Nuomos sutartį pasibaigia visos nuomininkės teisės ir pareigos, įskaitant ir nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo prievoles, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė mokėti Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 8.1 ir 8.3 punktuose nurodytus mokesčius už patalpų ir automobilių stovėjimo vietų nuomą bei komunalines paslaugas už 4 mėnesių laikotarpį po Nuomos sutarties nutraukimo, nes ji jau buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovės veiksmuose nebuvo nei vienos iš CK numatytų civilinei atsakomybei reikalingų kilti sąlygų, todėl atsakovės prašymas dėl negautų pajamų atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepaisant to, kad ieškovė iš anksto įspėjo atsakovę apie Nuomos sutarties nutraukimą ir nuo gruodžio mėnesio nesinaudojo Patalpomis, išreikšdama gerą valią ir patvirtindama atsakovės pateiktą ofertą, apmokėjo visas paskaičiuotas ir nurodytas papildomas sąskaitas už 2020 m. gruodžio mėnesį ir paliko atsakovei 5 015,50 Eur dydžio depozitą.

4.3.         Atsakovės patirti nuostoliai kilo dėl jos pačios kaltės, nes ji naujos nuomininkės pradėjo ieškoti tik 2021 m. balandžio 30 d. (taip teigiama priešieškinyje), tačiau apie Nuomos sutarties nutraukimą jau buvo informuota 2020 m. rugsėjo 3 d., o Patalpomis ieškovė naudojosi iki 2020 m. lapkričio 30 d. Taigi, atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų ieškant naujos nuomininkės Patalpoms, nevykdė derybų, žinodama apie ieškovės norą nutraukti Nuomos sutartį, todėl tai tik rodo, kad atsakovė siekia pasipelnyti ieškovės sąskaita. Byloje pateikti susirašinėjimai yra laikomi naujomis ofertomis ar priešpriešinėmis naujomis ofertomis, nes juose yra akivaizdžiai akcentuojamas ieškovės pateikto pasiūlymo svarstymo tęstinumas ir pritarimas atsakovės 2020 m. gruodžio 4 d. siųstam Nuomos sutarties nutraukimo projektui, bei sąlygų aptarinėjimas susirašinėjimo metu.

4.4. Bendrųjų mokesčių dalis, kuri buvo priskirta ieškovei Nuomos sutartimi (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 punktas, bendrosios dalies 6.4 punktas), nėra laikytina atsakovės negautomis pajamomis. Aiškina, kad ieškovė jau nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nebesinaudoja Patalpomis, yra apmokėjusi visus atsakovės pateiktus mokesčius iki sutartos Nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d. bei paliko atsakovei depozitą. Atsakovės teigimu, patiriamos viso pastato ir teritorijos eksploatavimo bei administravimo išlaidos yra nepagrįstos ir kyla tik dėl pačios atsakovės veiksmų. Be to, šios pastato ir teritorijos eksploatacijos ir administravimo išlaidos skirstytos visiems pastate esančių patalpų nuomininkams, dėl ko atsakovė po Nuomos sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo paskirstyti minėtas išlaidas likusiems nuomininkams arba to nepadarius padengti jas savo lėšomis.

4.5.  Ieškovė visiškai įvykdė 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo sąlygas, numatytas 1.3 punkte, ir pilnai apmokėjo: komunalinius mokesčius (už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 203,14 Eur + PVM, nors pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą turėjo sumokėti 151 Eur + PVM); bendruosius mokesčius (už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 919,34 Eur + PVM, nors pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimą turėjo sumokėti 916,40 Eur + PVM); nepriemoką už bendruosius mokesčius (apmokėjo 35,36 Eur + PVM); nuomos mokestį už 2020 m. gruodžio mėn.; 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo 1.3.5 punkte numatytas paslaugas; 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo nustatytą sumą atlikus įskaitymą į ieškovės pateiktą nuomos garantiją (depozitą). Anot ieškovės, 2020 m. gruodžio 3 d. Susitarimo 1.3.7 ir 1.3.8 punktai nebuvo įgyvendinti, kadangi atsakovė nepateikė duomenų apie kiliminės dangos keitimą, modulinės pertvaros patalpoje pakeitimą ir nepateikė PVM sąskaitos faktūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovės UAB „Breitto“ ieškinį atsakovei UAB „Technopolis Ozas“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta atmetė. Atsakovės UAB „Technopolis Ozas“ priešieškinį ieškovei UAB „Breitto“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo tenkino visiškai. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Breittoatsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technopolis Ozas“ 7 643,64 Eur skolos, 10 757,87 Eur  nuostolių, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 401,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 414 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo – (ne)pripažinimo sutartį nutraukta, nurodė, kad šalys 2020 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo, t. y. dėl sutarties nutraukimo galimybės (bendru šalių susitarimu) ir sąlygų. Šalys pripažįsta, kad 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą parengė ir ieškovei elektroniniu paštu persiuntė atsakovė. Kita vertus, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalys derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo – 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo sudarymo, tačiau galutinė šalių valia nebuvo suderinta, t. y. jis nebuvo šalių pasirašytas ar patvirtintas kitokiais būdais.

7.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad Nuomos sutarties nutraukimas nebuvo sudarytas rašytine tvarka, t. y. jis nebuvo pasirašytas iš atsakovės pusės – buvo atsiųstas tik jo projektas. Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.2 punkte nustatyta, kad bet kokie šalių susitarimai, susiję su Nuomos sutartimi, turi būti sudaryti raštu bei ieškovės ir atsakovės pasirašyti; šią aplinkybę neabejotinai žinojo bei suprato ir ieškovė, kuri 2020 m. gruodžio 23 d. el. laišku teiravosi atsakovės dėl pasirašyto susitarimo atsiuntimo. Kita vertus, net vertinant, jog atsakovė pateikė ieškovei aiškią savo valią išreiškiantį 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą, t. y. pateikė ofertą nutraukti ginčo sutartį minėtame susitarime nurodytomis sąlygomis, ieškovė jos neakceptavo iki minėtos ofertos atšaukimo. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, CK 6.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pateikė akceptą/akceptavo ieškovės pateikto 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą/jo sąlygas – ofertą dėl sutarties nutraukimo sąlygų, iki atsakovės ofertos atšaukimo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo projektą siuntė ieškovei el. paštu 2020 m. gruodžio 4 d. 17.14 val., tačiau tą pačią dieną 18.19 val. atsiuntė kitą el. laišką, kuriame nurodė, kad projektas per klaidą atsiųstas nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl prašė anksčiau siųstą laišką ignoruoti, o susitarimas nepatvirtintas ir negaliojantis, t. y. jį atšaukė. Tuo tarpu ieškovė pasirašytą 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą atsakovei nusiuntė tik 2021 m. sausio 7 d. el. paštu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atsakovės ofertos atšaukimo.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo 1.4 punkte buvo nurodyta, jog ieškovei iki nutraukimo dienos pilnai nesumokėjus atsakovei visų susitarimo 1.3 punkte nurodytų mokėjimų, šis susitarimas nutraukimo dieną (šiuo atveju 2020 m. gruodžio 31 d.) automatiškai visa apimtimi netenka galios; tokiu atveju visi mokėjimai, įskaitant už praėjusius laikotarpius, turi būti atliekami Nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nekilo ginčo dėl to (ieškovė neginčijo), kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo sumokėjusi atsakovei 1 100 Eur plius PVM už sugadintos Patalpų kiliminės dangos pakeitimą ir 300 Eur plius PVM už sugadintos modulinės pertvaros Patalpos pakeitimą, t. y. nebuvo įvykdžiusi minėto susitarimo 1.3.7-1.3.8 punktų sąlygų. Taigi, net jeigu ir vertinti (nors, kaip minėta, tam nėra pagrindo), jog 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimas tarp šalių buvo sudarytas, ieškovė jo neįvykdė (kaip jame buvo nurodyta), todėl jis neteko galios remiantis susitarimo 1.4 punktu.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė, be kita ko, sutarties nutraukimo pagrindu, galimai suteikiančiu jai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nurodė įvestą karantiną kaip force majeure aplinkybę. Teismas nesutiko su šiais ieškovės argumentais, kadangi šalyje įvestas karantinas nesuteikia jai teisės, nesilaikant įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos, sutartis vykdyti (nevykdyti) ar jas nutraukti savo nuožiūra.

11.       Teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuomininkė (ieškovė) yra juridinis asmuo/verslininkas, o verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, taip pat privalo įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog dėl tam tikrų konkrečių aplinkybių – įvesto karantino, ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovei (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovės vadovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad siekė nutraukti Nuomos sutartį, nes Patalpos ieškovei buvo per mažos, taip pat reikėjo kitokio pobūdžio patalpų – su kabinetais, t. y. ne vien dėl karantino įvedimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovė 2020 m. kovo 13 d. susitarimą dėl Nuomos sutarties pratęsimo pasirašė ir atsiuntė atsakovei tik 2020 m. kovo 24 d., t. y. jau po karantino įvedimo (2020 m. kovo 16 d.) šalyje.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų – skolos ir nuostolių priteisimo, nurodė, kad šiame sprendime nustatyta, kad ginčo Nuomos sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 31 d., atitinkamai ieškovė privalėjo ją vykdyti toliau, t. y. mokėti sutartyje sutartus mokesčius. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė po 2020 m. gruodžio 31 d. savo įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovė nutraukė Nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės nuo 2021 m. balandžio 30 d.; ieškovė minėto nutraukimo teisėtumo iš esmės neginčijo, ir, kaip konstatuota, tik nepagrįstai teigė, jog sutartis jau yra nutraukta šalių iniciatyva. 

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė nevykdė savo, kaip nuomininkės, pareigų mokėti nuomos mokestį (ir kitų sutartų mokėjimų) Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (Nuomos sutarties nutraukimo dienos), už kurį atsakovė išrašė ieškovei sąskaitų už 13 351,53 Eur (minėtų sąskaitų ir atliktų paskaičiavimų ieškovė šioje byloje neginčijo). Ieškovė taip pat neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. vasario 24 d. pranešimais informavo ieškovę apie 5 707,89 Eur dydžio įsiskolinimo padengimą iš ieškovės sumokėto avanso, todėl galutinė skola, kuri priteistina atsakovei iš ieškovės, atitinkamai sudaro 7 643,64 Eur (13 351,53 Eur - 5 707,89 Eur) (CK 6.205, 6.477 straipsniai). Iš esmės nustačius, kad ieškovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai (nuomos ir kitų mokesčių nemokėjimas, depozito sumos neatstatymas) sudarė teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui (Nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 4.8, 8.1, 8.2.2, 8.3, 8.4 punktai; Nuomos sutarties bendrosios dalies 1.9, 6.3, 6.4 punktai), teismas konstatavo, kad atsakovė turi teisę reikalauti ir netesybų/nuostolių.

14.       Teismas vertino, kad dėl ieškovės kaltės nutraukus Nuomos sutartį, atsakovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. Patalpų ir parkavimo vietų nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi ieškovei ir toliau vykdant sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, sudarydama terminuotą sutartį (ir vėliau ją pratęsdama), turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sutartis bus vykdoma sutartyje nustatytą terminą. Atitinkamai tarp atsakovės patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto sutarties nevykdymo ir dėl to jos nutraukimo) yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 8 604,84 Eur (154,43 kv. m x 13,93 Eur/kv. m x 4 mėn.) negauto Patalpų nuomos mokesčio ir 309,84 Eur (3 x 25,82 Eur/vnt. x 4 mėn.) negauto parkavimo vietų nuomos mokesčio. Keturių mėnesių terminas, per kurį atsakovė surado naują nuomininką, nėra per ilgas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, ieškodama kito nuomininko, elgėsi aplaidžiai – buvo nepakankamai aktyvi ar pan.; tuo labiau įvertinant tuo metu komercinės paskirties patalpų nuomos situaciją šalyje dėl įvesto karantino. Teismas kritiškai vertintino ir ieškovės argumentas, kad atsakovė nuomininko Patalpoms galėjo ieškoti jau nuo 2020 m. lapkričio mėn., kai ji išsikraustė iš Patalpų, kadangi, kaip minėta, faktiškai Nuomos sutartis buvo nutraukta tik nuo 2021 m. balandžio 30 d., todėl atsakovė pagrįstai nuomininko paiešką iš esmės pradėjo po minėtos sutarties nutraukimo.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės ir 1 843,19 Eur (147,22 kv. m x 3,13 Eur/kv. m x 4 mėn.) negautų bendrųjų mokesčių dalį. Šios gautinos pajamos visiškai realios, nes jos buvo numatytos terminuotoje Nuomos sutartyje ir ieškovė buvo įsipareigojusi jas atsakovei mokėti už visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrųjų mokesčių dalis, kuri buvo priskirta ieškovei Nuomos sutartimi (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 punktas, bendrosios dalies 6.4 punktas), taip pat laikytina atsakovės negautomis pajamomis, nes nors ieškovė ir nesinaudojo Patalpomis, atsakovė nepriklausomai nuo to ir toliau (iki naujo nuomininko suradimo) patyrė išlaidas viso pastato ir teritorijos eksploatavimui bei administravimui. Teismas sprendė, kad atsakovei iš ieškovės bendrai priteistina 10 757,87 Eur (8 604,84 Eur + 309,84 Eur + 1 843,19 Eur) nuostolių, atsakovei įrodžius visas sąlygas ieškovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.249 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovė UAB „Breitto apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1.                       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė 2020-09-03 pranešimu informavo atsakovę, jog nori nutraukti 2017-12-29 Nuomos sutartį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės atsakovei 2020-09-03 siųstas elektroninis laiškas. Po šio ieškovės pranešimo atsakovei prasidėjo ieškovės ir atsakovės derybos dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės derybų pabaigos faktą ir susitarimo pasiekimą bei susitarimo turinį akivaizdžiai patvirtina tai, kad, įformindama šalių pasiektą susitarimą, pati atsakovė parengė 2020-12-03 Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo dokumentą ir atsiuntė jį ieškovei. Šis faktas (šalių pasiekto susitarimo įforminimas raštu, viename dokumente) akivaizdžiai rodo, kad susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo ir jo sąlygų buvo pasiektas, nes priešingu atveju atsakovė nebūtų parengusi ir atsiuntusi ieškovei Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo dokumento, kuriame yra pateiktos šalių sutartos 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo sąlygos.

16.2.                      Iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų aiškiai matyti, kad ieškovei 2020-09-03 inicijavus procesą dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovė ir atsakovė raštu derėjosi ir susitarė dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020-12-31 sąlygų. Tokį šalių pasiektą susitarimą dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo aiškiai liudija ne tik faktas, kad pati atsakovė, įformindama pasiektą susitarimą, parengė 2020-12-03 Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo dokumentą ir atsiuntė jį ieškovei, bet ir tai, kad ieškovė jau 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje išsikraustė iš atsakovės nuomotų patalpų. Atsakovei yra žinoma apie tai, jog ieškovė patalpas atlaisvino 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje, ir atsakovė šios faktinės aplinkybės neginčija. Be to, patalpų atlaisvinimo faktą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.

16.3.                       Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, jog ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl 2017-12-29 Nuomos sutarties nutraukimo pagal pačios atsakovės parengtą šalių susitarimą įforminantį dokumentą, t. y. 2020-12-03 Susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo (Ieškinio priedas Nr. 7). Todėl pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes turėjo tenkinti šioje civilinėje byloje atsakovei pareikštą ieškovės ieškinį.

16.4.                       Sutartis gali būti sudaroma ne tik surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Šiuo atveju atsakovė telekomunikaciniais įrenginiais (elektroniniu paštu) perdavė ieškovei informaciją apie pasiektą susitarimą (atsiųsdama ieškovei 2020-12-03 Susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo).

16.5.                       Nepaisant ieškovės ir atsakovės pasiekto susitarimo (pačios atsakovės įforminto 2020-12-03 Susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo), atsakovė prisidengdama „klaida“ neva jį atšaukia ir daug vėliau, t. y. 2020-12-30 atsiunčia ieškovei kitą Susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame, pavyzdžiui, jau yra nurodyta, kad mokestis už nuomos sutarties nutraukimą yra nebe 7704,42 Eur (su PVM), o jau 32267,07 Eur (su PVM), yra pagrindas teigti, jog tokie atsakovės veiksmai nelaikytini teisėtais.

16.6.                       Atsakovės, kaip profesionalios patalpų nuomotojos, elgesys (kuriuo siekiama imituoti, kad neva tarp šalių 2020 m. gruodžio mėn. eigoje dar vyko derybos, o pačios atsakovės, pagal anksčiau šalių pasiektą susitarimą, 2020-12-03 įformintas Susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo tarsi nėra galiojantis, o taip pat – vėlesnis vienašališkas ieškovės padėtį ženkliai bloginančių sąlygų nustatymas, dėl kurių šalys nesitarė) yra nesąžiningas ir dėl to, kad neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.

16.7.                       Dėl atsakovės nurodytos, įvykusios „klaidos“, pažymi, kad nei J. D. ieškovei atsiųstame elektroniniame laiške, nei su juo atsiųstame 2020-12-03 Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuris įformina šalių pasiektą susitarimą, nebuvo nurodyta, jog šalių pasiektam susitarimui dar reikia kažkieno patvirtinimo, o taip pat nebuvo nurodyta, kad be kažkieno patvirtinimo šis šalių pasiektas susitarimas negalioja. Pati atsakovė savo priešieškinyje teigia, kad 2021-02-08 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl depozito panaudojimo, kuriame nurodė, jog ieškovės 3381,32 Eur dydžio mokėjimams pagal nuomos sutartį atsakovė panaudojo ieškovės įmokėtą depozitą bei pareikalavo atstatyti depozitą iki nuomos sutartyje nurodyto dydžio. 2017-12-29 Patalpų nuomos sutarčiai 2020-12-31 nutrūkus, ieškovei negalėjo atsirasti jokia skola už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-04-30, nes nuomos sutartis nebegaliojo ir šalys nebeprivalėjo jos vykdyti.

16.8.                      Ieškovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes 2017-12-29 Patalpų nuomos sutartis nuo 2020-12-31 buvo nutraukta šalių (atsakovės ir ieškovės) susitarimu, kuris pačios atsakovės buvo įformintas 2020-12-03 Susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmuose nėra būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės).

16.9.                       Atsakovei nepateikus įrodymų dėl išlaidų, pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti žalos įrodyta. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiantis asmuo. 

16.10.                      Atsakovė savo negautomis pajamomis visiškai nepagrįstai laiko ir negautą bendrųjų mokesčių dalį, kuri už 4 mėnesius sudaro 1843,19 Eur. Viena vertus yra akivaizdu, kad bendrieji mokesčiai negali būti laikomi negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme. O antra vertus, kaip jau ne kartą buvo minėta, ieškovė 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje jau buvo išsikrausčiusi iš patalpų (atlaisvinusi patalpas) ir nei patalpomis, nei automobilių parkavimo vietomis nesinaudojo, todėl niekaip neprisidėjo/neįtakojo tokių atsakovės sąnaudų/mokesčių/kaštų atsiradimo.

16.11.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė sąžiningai siekė nutraukti nuomos sutartį su atsakove, informavo apie tokį savo ketinimą atsakovę iš anksto, sąžiningai derėjosi, sutiko mokėti atsakovei 7704,42 Eur (su PVM) nuomos sutarties nutraukimo mokestį, vykdyti kitus sutartus mokėjimo įsipareigojimus, 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje atlaisvino patalpas, o atsakovė elgėsi nesąžiningai bei siekė pasinaudoti situacija piktnaudžiaujant teise (imituojant, kad neva tarp šalių 2020 m. gruodžio mėn. eigoje dar vyko derybos, o pačios atsakovės, pagal anksčiau šalių pasiektą susitarimą, 2020-12-03 įformintas Susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo neva nėra galiojantis, taip pat – vėlesnis vienašališkas ieškovės padėtį ženkliai bloginančių sąlygų nustatymas, dėl kurių šalys nesitarė).

2.                      Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Technopolis Ozas UAB prašo UAB „Breitto“ apeliacinį skundą atmesti; Technopolis Ozas UAB naudai iš UAB „Breitto“ priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

17.1.                       Ieškovė byloje reikalauja pripažinti Nuomos sutartį nutraukta pagal 2020-12-03 susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Kitaip tariant, pati ieškovė laikė, kad dėl Nuomos sutarties nutraukimo šalys susitarė ne kažkokiais savo veiksmais, o konkrečiu rašytiniu susitarimu, kurį ieškovė nepagrįstai laikė sudarytu. Todėl ieškovės samprotavimai apeliaciniame skunde apie kasacinio teismo praktiką dėl susitarimų pasiekimo ir ieškovės bei atsakovės veiksmais (išsikraustymu ir susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projekto parengimu iš atsakovės pusės) neva pasiektą susitarimą yra ne tik nepagrįsti, bet ir apskritai neaktualūs, nes neatitinka ieškinio dalyko.

17.2.                      Nuomos sutarties bendrosios dalies 13.2 p. nustato, kad susitarimai ir bet kokio pobūdžio pritarimai, susijęs su Nuomos sutartimi arba Patalpomis, turi būti sudaryti raštu bei nuomotojo ir nuomininko pasirašyti. Tas pats punktas numato, kad kitokia forma susitarimai gali būti sudaryti tik tokiu atveju, jeigu yra aiškiai išreikšta tokia šalių valia, t. y. tuo atveju, jeigu abi šalys aiškiai nurodytų, kad sutinka sudaryti susitarimą ne rašytine forma, nepasirašant atitinkamų susitarimų. Šiuo atveju nei viena iš šalių nebuvo nurodžiusi pageidavimo sudaryti susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo kitokia forma, priešingai – iš į bylą pateikto susirašinėjimo (ieškinio 5 priedas), paties susitarimo projekto (ieškinio 7 priedas) aiškiai matyti, kad šalys siekė būtent rašytinio susitarimo. Nesant pasirašyto susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė savo ruožtu apeliaciniame skunde nepagrįstai laikosi pozicijos, kad pats 2020-12-03 susitarimas net nebuvo reikalingas konstatuoti Nuomos sutarties nutraukimą.

17.3.                      Tai, kad ieškovė atlaisvino patalpas dar 2020 m. lapkričio mėnesį niekaip nepatvirtina, jog šalys buvo pasiekusios susitarimą, nes ir pačios derybos lapkričio mėnesį dar nebuvo pasibaigusios. Todėl ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad ieškovė bet kokiu atveju ketino išsikelti iš Patalpų, nes, tikėtina, jau buvo išsinuomojusi kitas patalpas. Tai, kad 2020-12-03 susitarimo projektą parengė ir atsiuntė atsakovė savaime nereiškia, kad šalys pasiekė galutinį susitarimą, kadangi šio susitarimo atsakovė nepasirašė, o laišką su šio susitarimo projektu atšaukė nedelsiant po jo išsiuntimo. Šie veiksmai kaip tik rodo, kad galutinis susitarimas nebuvo pasiektas. Be to, šalių komunikacijoje matyti, kad pati ieškovė aiškiai siekė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo įtvirtinti raštu, todėl to galiausiai nepadarius ieškovė dabar nepagrįstai samprotauja apie pasiektą susitarimą.

17.4.                       2020-11-17 ieškovė savo el. laiške nurodė: „Lauksime iš Jūsų paruošto susitarimo prie sutarties nutraukimo“. 2020-12-23 (jau po 2020-12-03 susitarimo projekto išsiuntimo ir atšaukimo) el. laiške ieškovė teigia: „norime priminti, jog iki šiol negavome žadėto sutarties nutraukimo projekto, dėl kurio vyko derybos nuo 2020 09 03, mums pateikus pranešimą apie numatomą sutarties nutraukimą. <...>. Būtent šį formalumą ir norime išspręsti bei nutraukti sutartį, kaip ir buvo susitarta, t. y. nuo 2020 12 31“. Šie el. laiškai patvirtina ne tik tai, kad pati ieškovė siekė rašytinio susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo, bet ir tai, kad ieškovė nelaikė, jog 2020-12-03 susitarimas yra sudarytas. Galiausiai, atsakovės elgesys taip pat negalėjo sukurti pagrindo manymui, jog šalys pasiekė susitarimą. Po 2020-12-03 susitarimo projekto išsiuntimo, atsakovė nedelsiant (per 1 valandą) atšaukė šį susitarimo projektą. 

17.5.                      Būtent ieškovė derybose elgėsi nesąžiningai, deklaruodamas itin sunkią finansinę padėtį kaip priežastį nutraukti Nuomos sutartį. Tik vėliau paaiškėjo, kad ieškovė nėra susidūrusi su jokiais finansiniais sunkumais, o tiesiog siekė veiklą vykdyti kitose patalpose, nors turėjo dar 2,5 m. galiojančią Nuomos sutartį atsakovę tenkinančio susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projekto pateikimas taip pat nepagrįstai ieškovės vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės veiksmas. Susitarimo projektas nebuvo privalomas ieškovei, ieškovei nesutinkant su jo sąlygomis, susitarimas neturėjo būti pasirašomas, kas ir atsitiko ginčo situacijoje. Šis susitarimas taip pat nebuvo sudarytas, todėl jo pateikimas nėra reikšmingas vertinant ieškinio reikalavimus.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas kaip alternatyvų ir savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą nurodė tai, kad net ir laikant 2020-12-03 susitarimą sudarytu, ieškovei neįvykdžius tam tikrų jo sąlygų, pastarasis neteko galios (2020-12-03 susitarimo 1.4 p.). Šių pirmosios instancijos teismo išvadų ieškovė savo apeliaciniame skunde apskritai nekvestionuoja, todėl nepriklausomai nuo to, ar 2020-12-03 susitarimas būtų laikomas sudarytu (nors tam nėra jokio pagrindo), sprendimas vis tiek negalėtų būti panaikintas, kadangi egzistuoja savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, kurio ieškovė neginčijo.

17.7.                      Apeliaciniame skunde ieškovė sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ginčija tik ta aplinkybe, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi 2020-12-31 ir už vėlesnius laikotarpius jokia skola susidaryti negalėjo. Ieškovė, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekvestionuoja pačios skolos sumos dydžio pagrįstumo pripažindamas, kad skolos dydis apskaičiuotas tinkamai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl Nuomos sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2020-12-31 buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-04-30, kuomet Nuomos sutartis jau buvo nutraukta atsakovės iniciatyva (šio nutraukimo ieškovė neginčijo).

17.8.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė nuomos mokestį kaip atsakovės negautas pajamas už laikotarpį nuo Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo dėl ieškovės kaltės iki Patalpų perdavimo naujam nuomininkui.

17.9.                      Ieškovė priteistus bendruosius mokesčius nepagrįstai (galimai sąmoningai) tapatina su komunaliniais mokesčiais. Nuomos sutartyje buvo aiškiai išskirti komunaliniai mokesčiai (Nuomos sutarties Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.3 p., bendrosios dalies 6.3 p.), į kuriuos nutraukus Numos sutartį atsakovė nepretenduoja ir dėl kurių jokių reikalavimų byloje nereiškė, bei bendrieji mokesčiai (Nuomos sutarties specialiosios dalies 8.4 p., bendrosios dalies 6.4 p.). Nors ieškovė nebesinaudojo Patalpomis, atsakovė nepriklausomai nuo to ir toliau patyrė išlaidas viso pastato ir teritorijos eksploatavimui bei administravimui. Pastato ir teritorijos eksploatacijos ir administravimo išlaidos yra paskirstytos visiems pastate esančių patalpų nuomininkams. Taigi, neturėdamas Patalpų nuomininko, ieškovei priskirtą pastato ir teritorijos eksploatacinių bei administravimo išlaidų dalį, kuri nėra susieta su tuo, ar ieškovė naudojasi Patalpomis, kaip ieškovė naudojasi Patalpomis, atsakovė turi dengti savo lėšomis, nors Nuomos sutartimi šių išlaidų dengimo pareiga buvo numatyta ieškovei.

17.10.                      Nuostolius atsakovė patyrė todėl, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ieškovei nemokant nuomos mokesčio, atsakovė buvo priverstas nutraukti Nuomos sutartį. Nuomos sutartis buvo nutraukta išskirtinai dėl ieškovės kaltės. Tuo tarpu ieškovės samprotavimai apie atsakovės neva nesąžiningą elgesį nesutinkant abipusiu sutarimu nutraukti Nuomos sutartį yra tiek nepagrįsti, tiek apskritai nesusiję su nuostolių atlyginimo klausimu atsakovė dėjo pastangas, kad kuo skubiau būtų rastas naujas nuomininkas Patalpoms ir tą pavyko padaryti vos per 4 mėnesius, dėl ko iš ieškovės priteistinų nuostolių dydis vien dėl atsakovės pastangų buvo sumažintas nuo nuomos mokesčio už 22 mėnesius iki nuomos mokesčio už 4 mėnesius. T. y. dėl atsakovės pastangų ieškovės galima civilinė atsakomybė buvo sumažinta daugiau nei 5 kartus.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

4.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5.                      Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškinį, priešieškinį tenkino – atmetė ieškinį dėl patalpų nuomos pripažinimo nutraukta nuo 2020-12-31, priteisė nuomotojui iš nuomininkės nuomos mokestį bei nuostolius.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-29 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Technopolis Ozas“ (UAB „Sorta“ teisių ir pareigų perėmėja) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. TP-S-32900011, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei išnuomoti dalį administracinių patalpų, esančių Ozo g. 12A, Vilnius, sudaryta 3 metų laikotarpiui. 2020-03-13 papildomu susitarimu Nr. 2 šalys susitarė dėl nuomos termino pratęsimo 5 metams (iki 2023-12-29). 2020-09-03 ieškovė pranešė atsakovei, kad nori nutraukti patalpų nuomos sutartį, tokiu būdu prasidėjo šalių derybos dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovė teigia, kad susitarė su atsakove dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų (Susitarime buvo numatytas 7704,42 Eur (su PVM ) mokestis už sutarties nutraukimą), ieškovė pasirašė atsakovės parengtą 2020-12-03 susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir išsikraustė iš Patalpų.

7.                      Bylos duomenimis 2020-12-03 susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projektą persiuntė ieškovei 2020-12-04 el. laišku 17:14 val. Tą pačią dieną 18:19 val. atsakovė atšaukė sutarties nutraukimo projektą, nurodžiusi, kad jis nebuvo suderintas ir patvirtintas, atsiustas per klaidą.

8.                      2020-12-30 atsakovė pateikė ieškovei 2020-12-03 naują susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo projektą, kurio iš ieškovės pareikalavo sumokėti 32 267,07 Eur (su PVM) dydžio sutarties nutraukimo mokestį; šis susitarimas pasirašytas nebuvo.

9.                      Ieškovei nevykdant pareigų pagal patalpų nuomos sutartį, atsakovė 2021-04-16 pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, pagal kurį nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2021-04-30 dėl esminio sutarties pažeidimo.

10.                      2021-04-30 atsakovė vienašališkai perėmė patalpas, naujas nuomininkas buvo surastas ir pradėjo naudotis patalpomis nuo 2021-09-01.

Dėl sutarties (ne) pripažinimo nutraukta

11.                      Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje, nurodančioje, kad sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

12.                      Nagrinėjamu atveju šalys sudarė komercinę terminuotą patalpų nuomos sutartį, pratęsė jos terminą dar 5 metams, t. y. atsakovei susiformavo teisėti lūkesčiai, kad sutartis bus vykdoma iki 2023 m. gruodžio 29 d., ir ji gaus atitinkamą komercinę naudą.

13.                      Priešingai nei neterminuotos sutartys, kurias galima nutraukti nenurodžius nutraukimo pagrindo ir įspėjus prieš tam tikrą įstatymo ar sutarties numatytą terminą, terminuotą sutartį sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti tik CK 6.497, 6.498 straipsniuose numatytais atvejais ir tvarka, jeigu nuomos sutarties šalys nesusitarė kitaip. Paminėti straipsniai suteikia terminuotos patalpų nuomos sutarties šalims teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu priešinga šalis nevykdo iš nuomos teisinių santykių kylančių pareigų, kurių nevykdymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas.

14.                      Kartais šalys susitaria dėl nuostatų, leidžiančių nutraukti terminuotą nuomos sutartį ir nesant kitos šalies kaltės, ar numatyti kitus sutarties nutraukimo pagrindus, tiesiogiai nenumatytus CK. Nagrinėjamu atveju, patalpų nuomos sutarties 5 skirsnis numatė galimybę vienašališkai nutraukti sutartį dėl nuomotojo kaltės (5.5 punktas) arba dėl nuomininko kaltės (5.4 punktas), tačiau galimybė vienašališkai nutraukti sutartį kitokiais pagrindais, nesusijusiais su sutarties pažeidimu, šalys nenustatė. Nuomos sutarties 5.6 punktas nustato būtiną sąlygą vienašališkam  nuomos sutarties nutraukimui – šalis, pareikalavusi nutraukti nuomos sutartį dėl kitos šalies kaltės, privalo nustatyti sutartį pažeidusiai šaliai protingą terminą sutarties vykdymo trukumui pašalinti (ieškinio priedo ZIP laikmenoje 2,-1,2-2 priedai). Taigi, šalių terminuota patalpų nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik šalių susitarimu arba CK 6.204 straipsnio numatyta tvarka; CK 6.204 straipsnis reglamentuoja sutarčių vykdymą tais atvejais, kai vienai šaliai įvykdyti sutartį tampa sudėtingiau, nei kitai šaliai; teismas pagal nukentėjusios šalies ieškinį gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutrukimo datą ir sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atstatyta šalių sutarties sąlygų pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). 

15.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovei 2020-09-03 pateikus pasiūlymas dėl 2017-12-29 patalpų nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020-12-30, ieškovė ir atsakovė raštu derėjosi dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių susirašinėjimo vertinimu, kaip ofertos ir akcepto dėl sutarties nutraukimo pateikimu (CK 6.167, 6.173 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nurodytos teisės normos reglamentuoja sutarčių sudarymo tvarką (CK 6.162 straipsnis). Šalių derybos elektroniniu paštu vyko dėl jau sudarytos patalpų nuomos nutraukimo, t. y. šalių teisiniai santykiai dėl sutarties nutraukimo, derybos dėl nutraukimo sąlygų vertintini pagal šalių sutarties sąlygas bei CK normas, reglamentuojančias terminuotos nuomos sutarties nutraukimą. Šalių teisiniai santykiai negali būti vertinami, kaip naujos sutarties (kurios dalykas – tarp šalių sudarytos ir vykdomos patalpų nuomos sutarties nutraukimas) sudarymas ofertos pateikimo ir akceptavimo būdu. Šalių teisiniams santykiams dėl sudarytos ir vykdomos terminuotos sutarties nutraukimo taip pat netaikytiną apeliacinio skundo 25 punkte nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių sudarymo akceptanto sutikimo su oferento pasiūlymu būdu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022, 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011, 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2021, 2020-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad sutartis (nagrinėjau atveju susitarimas dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo) gali būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų dokumentais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.162 straipsnio 2 dalis); kaip minėta, šalių nuomos sutartis buvo sudaryta ir šalių vykdoma, sutarties nuomos sąlygos šalims yra privalomos, t. y. nuomos sutarties nuostata dėl sutarties pakeitimo tik abiejų sutarties šalių pasirašytu dokumentu taip pat yra privaloma sutarties sąlyga.

16.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo derybų būdu pasiektas nebuvo.

17.                      Pagal šalių sutarties 13.2 punktą Susitarimai ir bet kokio pobūdžio pritarimai, susiję su nuomos sutartimi arba patalpomis, turi būti sudaryti raštu bei nuomotojo ir nuomininko pasirašyti; ta pati nuostata taikoma nuomos sutarties pakeitimams; šalys susitarė, kad kitokios formos susitarimas bus laikomas negaliojančiu. Bylos duomenimis, 2020-09-03 patiekė atsakovei pasiūlymą dėl nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarimu; ieškovė nurodo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, nes ieškovė pasirašė atsakovės parengtą ir pateiktą ieškovei elektroniniu paštu 2020-12-03 Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo projektą (ieškinio priedo ZIP laikmenoje 7 priedas); ieškovės vertinimu, atsakovė parengtu Susitarimo projektu akceptavo ieškovės ofertą dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Tačiau atsakovės parengtas Susitarimo projektas nebuvo pasirašytas atsakovės įgalioto atstovo, be to maždaug po valandos laiko atsakovė jį atšaukė, nurodžiusi, kad Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo nebuvo suderintas ir patvirtintas, atsiųstas per klaidą (atsilepimo priedo ZIP laikmenoje 1 priedas). Minėta, kad terminuotos sutarties nutraukimas galimas tik pačioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, CK 6.167, 6.173 straipsnių nuostatos reglamentuoja sutarčių sudarymą ir šalių sudarytos ir vykdomos sutarties nutraukimui netaikytinos.

18.                       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal šalių nuomos sutarties nuostatas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu nelaikytinas šalių susitarimu, įtvirtinančiu nuomos sutarties nutraukimo sąlygas; byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad šalys derėjosi dėl sutarties nutraukimo, tačiau nesusitarė dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Kartu su atsiliepimu pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovei po 2020-12-03 Susitarimo dėl nuomos sutarties projekto pateikimo buvo aišku, kad tai buvo projektas, pateiktas derybų metu. 2021-01-05, 2021-01-07 šalių susirašinėjimas el. laiškais tęsėsi, ieškovė siūlė atsakovei pasirašyti 2020-12-03 Susitarimo projektą, t. y. ieškovė neturėjo lūkesčių, kad 2020-12-03 pateiktas Susitarimo projektas, pasirašytas ieškovės yra galiojantis šalių Susitarimas dėl sutarties nutraukimo (atsiliepimo priedo ZIP laikmenoje 4.1,4.2 priedai).

19.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Nuomos sutarties nutraukimas turėjo būti įformintas abiejų šalių įgaliotų asmenų pasirašytu dokumentu, įtvirtinančių šalių suderintą valią dėl sutarties nutraukimo sąlygų (galutinio šalių atsiskaitymo, galimų nuostolių atlyginimo, patalpų perdavimo).

20.                      Pagal šalių nuomos sutarties 4.10 punktą pasibaigus nuomos terminui ar nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui patalpas sutvarkytas, atsižvelgiant į natūralų susidėvėjimą ir be nuomininko ar trečiųjų asmenų daiktų ne vėliau nei paskutinę nuomos sutarties dieną, arba ne vėliau nei nuomos sutarties nutraukimo dieną. Nuomininkas grąžina nuomotojui patalpas pagal šalių pasirašytą grąžinimo aktą. Gražinimo akte nurodama patalpų ir jų techninės bei inžinerinės įrangos ir kitų perduodamų daiktų būklė, kurios vertinimą atlieka šalių atstovai arba, esant nesutarimams – nepriklausomas ekspertas. Bylos duomenimis, ieško, išsikrausčiusi iš nuomojamų patalpų 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje, neperdavė patalpų atsakovei nuomos sutartyje numatyta tvarka (pagal abiejų šalių pasirašytą patalpų grąžinimo aktą), todėl faktas, kad ieškovė vienašališkai paliko nuomojamas patalpas nuo lapkričio pabaigos nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl nuomos sutarties nutraukimo ir patalpų perėmimo nuo 2020-12-30.

21.                      Apeliantė nurodo, kad atsakovė, atšaukusi Susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo projektą ir pateikusi kitą projektą, kuriuo numatė ženkliai didesnį nuomos sutarties nutraukimo mokestį, pažeidė sąžiningo elgesio sutartinių santykių metu, teisingumo, protingumo, geros moralės principus. Apeliantės vertinimu, atsakovės motyvai, kad palankesnis Susitarimo projektas buvo nesuderintas ir pateiktas per klaidą, o taip pat naujų ieškovės padėtį bloginančių sutarties nutraukimo sąlygų nustatymas, dėl kurių šalys nesitarė, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. Pažymėtina, kad šalių nuomos sutartis nenumato papildomų nuomos sutarties nutraukimo galimybių prieš terminą (be nuomotojo ar nuomininko kaltės); t. y. šalių sutarties nutraukimas galimas tik šalių susitarimu. Nesant šalių sutartyje nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą šalių susitarimu, net kategoriškas atsakovės atsisakymas nutraukti šalių sutartį neprieštarautų sutarties nuostatoms. Nagrinėjamu atveju, susitarimas nebuvo pasiektas, apeliantės vertinimu, dėl atsakovės pasiūlytų nesąžiningų, apeliantei nepriimtinų sutarties nutraukimo sąlygų (nesąžiningo, pernelyg didelio sutarties nutraukimo mokesčio).

22.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei nebuvo užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo (CK 6.204 straipsnis); atsakovės atsisakymo susitarti dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės pasiūlytų sutarties nutraukimo sąlygų vertinimas būtų tokios bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju apeliantė vienašališkai de facto nutraukė nuomos sutartį, pažeisdama nuomos sutarties nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės pateiktų derybų metu pasiūlymų dėl sutarties nutraukimo vertinimas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku. Atsisakymas sudaryti susitarimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ieškovei priimtinomis sąlygomis nesuteikė ieškovei teisės nutraukti terminuotą patalpų nuomos sutartį vienašališkai.

23.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog pirmosios instancijos nepažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių, bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nepagrįstai prašo laikyti nuomos sutartį nutraukta nuo 2020-12-30, nes toks šalių susitarimas derybų metu pasiektas nebuvo. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl nuomos mokesčio ir nuostolių

24.                      Bylos duomenimis, atsakovė 2021-04-16 pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės, pagal kurį nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2021-04-30. Pažymėtina, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl patalpų nuomos sutarties pripažinimo nutraukta nuo 2020-12-31, nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2021-04-30 panaikinimo. Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pagal 2017-12-29 patalpų nuomos sutartį tęsėsi iki jų nutraukimo 2021-04-30, kuomet nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės pareiškimu, atitinkamai visos ieškovės prievolės pagal sutartį egzistavo iki 2021-04-30. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės prievolė mokėti nuomos mokestį pagal sutartį taip pat egzistavo iki 2021-04-30.

25.                      Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti atsakovei nuomos mokestį už laikotarpį nuo atsakovės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo iki nuomos sutarties su kitu nuomininku sudarymo (nuo 2021-05-01 iki 2021-09-01). Apeliantės vertinimu, atsakovės negautas nuomos mokestis už šį laikotarpį pagal kasacinio tesimo praktiką negali būti vertinamas kaip atsakovės negautos pajamos; anot ieškovės, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P 382/2006, kt.). Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad negautos pajamos reiškia negautą grynąjį pelną, t. y. apskaičiuojant negautas pajamas turi būti minusuojamos veiklos sąnaudos, privalomos rinkliavos mokesčiai ir pan. Apeliantės vertinimu,  teismas taip pat be pagrindo pritarė atsakovės pozicijai, pagal kurią atsakovė savo negautomis pajamomis laikė negautų bendrųjų mokesčių dalį, kurį už keturis mėnesius iki naujos nuomos sutarties sudarymo sudaro 1843,19 Eur.

26.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinimai taikytini konkrečios civilinės bylos faktinių aplinkybių kontekste; nagrinėjamų atveju atsakovė sudarė su ieškove terminuotą patalpų nuomos sutartį ir pagrįstai tikėjosi, kad per visą nuomos laikotarpį gaus sutarto dydžio nuomos mokes. Byloje nėra duomenų, kad dėl nuomos mokesčio gavimo sutarties vykdymo metu atsakovė patirtų kokias nors išlaidas, reikalingas nuomos mokesčiui gauti. Kitą vertus, susitikina su atsakovės pozicija, kad teismų praktikoje būtent patalpų nuomos mokestis laikomas nuomotojo negautomis pajamomis terminuotos nuomos sutarties neteisėto nutraukimo atveju (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013).

27.                      Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto bendrųjų mokesčių priteisimo taip pat atmestinas. Apeliantė be pagrindo nurodo, kad bendrieji mokesčiai negali būti laikomi atsakovės negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme. Šalių nuomos sutartyje atskirti komunaliniai mokesčiai (Nuomos sutarties specialios dalies 8.3, 6.3 punktai) ir bendrieji mokesčiai – nuomininkui priklausanti dalis viso pastato ir teritorijos eksploatavimo bei administravimo išlaidų; ši išlaidų dalis nepriklauso nuo to, ar nuomininkas naudojosi suteiktomis patalpomis, todėl pagristai priskiriama prie atsakovės nuostolių. Atsakovė pagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri pripažįsta, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra laikytini nuomotojo negautomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

Dėl bylos procesinės baigties

28.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs pripažinti, kad šalių patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2020-12-31 bei patenkinęs atsakovės priešieškinį dėl nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m.  spalio  24  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022  m.  birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.                      Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama lydraštį dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikimo nurodė, kad už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 3 473,91 Eur sumą, pateikė apmokėjimą patvirtinančius duomenis (2022-10-25 DOK Nr. 38185).

31.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32.                      Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 314,65 Eur (1,3 koeficientas x 1 780,50 Eur 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, į tai, kad byloje nagrinėti klausimai nebuvo nauji ir išskirtinai sudėtingi teisės taikymo požiūriu, sprendžia, kad nėra išimtinio pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio. Todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme mažintina ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 2 314,65 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33.                      Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

ieškovės UAB „Breitto“ apeliacinį skundą atmesti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Breitto“, juridinio asmens kodas 302531668, atsakovės Technopolis Ozas UAB, juridinio asmens kodas 302365354, naudai 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                              Loreta Braždienė

             Virginijus Kairevičius

              Tatjana Žukauskienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.183 str. Sutarties pakeitimo išlyga
  • CK6 6.186 str. Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • CK6 6.173 str. Akceptas ir jo formos
  • CK6 6.169 str. Ofertos atšaukimas
  • CPK
  • CK6 6.204 str. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • CK6 6.162 str. Sutarties sudarymo tvarka
  • e3K-3-43-1075/2022
  • 3K-3-353/2011
  • e3K-3-353-823/2020
  • 3K-3-110/2013
  • 3K-3-516/2013
  • 3K-3-364/2014
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-380-690/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas