Civilinė byla Nr. 2A-1162-221/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00595-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;

44.5.2.17; 44.8; 114.9.6; 114.11; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-878/2015 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei L. Z. dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 482,85 Eur (5 120 Lt) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014 m. vasario 2 d. įvykus santechniniams gedimams atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo aplietos ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos, sienos, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai (lova, čiužiniai). VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pagal su ieškove 2014 m. vasario 28 d. sudarytą statybos darbų skaičiavimo paslaugų sutartį Nr. 140228 sudarė lokalinę sąmatą, kurioje nurodė reikalingus bute atlikti remonto darbus ir jų kainą – 4 720 Lt. Už sąmatos parengimą ieškovė sumokėjo 400 Lt. Ieškovė 2014 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, pateikė lokalinę sąmatą. Atsakovė sutiko sumokėti tik 2 000 Lt, motyvuodama tuo, kad ieškovės bute remontas atliktas seniai, todėl žala yra minimali. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata ir nuotraukos įrodo, kad jos butui padaryta didesnė materialinė žala, nei teigia atsakovė. Kadangi atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to ieškovei buvo padaryta žala jai nuosavybės teise priklausančiam butui, atsakovė turi atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Priteisė iš atsakovės ieškovei 268,44 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 88,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovės atsakovei 395,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, byloje kilo ginčas tik dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nustatymo ir jų atlyginimo. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos miegamojo lovos nuotraukos nėra galimybės spręsti, kad lova buvo sulieta, o iš kitų nuotraukų matyti, kad lubų ir sienų sandūroje kambaryje, koridoriaus lubose yra nesudrėkę dideli įtrūkimai, o tai teikia pagrindo labiau tikėti atsakovės paaiškinimais ir ekspertizės akte nurodyta išvada, jog ieškovės bute esantys įtrūkimai lubose nesusiję su užliejimu. Iš ieškovės pateiktos VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 140228 nustatė, kad buvo skaičiuojami tik pažeidimų ieškovės buto apdailai atstatymo kaštai, o buto nusidėvėjimas nebuvo vertinamas, taip pat nėra aišku, kokiais statybos techniniais reglamentais, darbų ir medžiagų įkainiais buvo remiamasi skaičiuojant buto atstatymo kaštus. Atlikus statybos techninės veiklos teismo ekspertizę, ekspertas nustatė, jog būtini atlikti apnašų valymo, dėmių pašalinimo, senų dažų nuvalymo ar užtušavimo, įtrūkimų rievėjimo, dalinai užtepant ir šlifuojant užteptas vietas, glaistymo ir šlifavimo užteptos vietos, gruntavimo, gruntavimo antrąkart paspalvinant, dažymo ir tapnojimo darbai, žala skaičiuojama šią darbų sudėtį numatančiu remontiniu klijinio dažymo įkainiu R-3, šio remonto sąnaudos 2014 m. spalio 1 d. kainų lygiu darbus atliekant rangos būdu, yra 1 716,46 Lt, namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1991 metais, jo bendras nusidėvėjimas, remiantis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 1.1 punktu, yra 23 procentai, o pagal ISSN 1822-9093 Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN) mūrinių sienų vidaus tinko vidutinė naudojimo trukmė yra 50 metų, taigi kasmet vertė mažėja 2 procentais, todėl šiuo metu ieškovės buto vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 46 procentais. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog savo butą dažė vandeniniais dažais su lipalu, o ne klijiniais dažais, kaip nustatė ekspertas. Pastebėjo, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.), byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal CPK turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pažymėjo, kad, skiriant teismo ekspertizę, ieškovei buvo suteikta teisė pasirinkti kitą ekspertą, užduoti jam klausimus, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, be lokalinės sąmatos neteikė kitų objektyvių įrodymų dėl patirtų nuostolių, prašė skirti pakartotinę teismo ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes pateikta teismo ekspertizės išvada buvo pakankamai aiški ir išsami, be to, ieškovė nenurodė konkretaus eksperto, kuriuo ji pasitikėtų, viso teisminio proceso metu nesirūpino tinkamu atstovavimu, nors teismas jai ne kartą buvo išaiškinęs šią pareigą. Konstatavo, kad ieškovės ir eksperto pateiktose lokalinėse sąmatose neįvertintas ieškovės buto nusidėvėjimas, nors ieškovės butas neremontuotas nuo pat jos apsigyvenimo jame 1993 metais. Sutiko su eksperto išvada, kad tinkuotų sienų dažymo nusidėvėjimo procentas negali būti mažesnis nei sienų tinko nusidėvėjimo procentas. Sprendė, kad nėra duomenų, paneigiančių eksperto išvadą, jog ieškovės buto sienų ir lubų dažymo nusidėvėjimas buto užliejimo metu buvo 46 procentai. Pažymėjo, kad bet koks atliktas remontas ieškovės bute ne tik atstatytų iki 2014 m. vasario 2 d. įvykusio užpylimo buvusią buto būklę, bet ir žymiai ją pagerintų. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nenurodė, jog yra sudariusi buto remonto sutartį, pagal kurią būtų numatytos pridėtinės išlaidos (administracijos ūkio išlaidos, statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros, darbų organizavimo statybvietėje išlaidos ir kt.), sprendė, kad būtų pagrindas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį mažinti netiesioginių, pridėtinių išlaidų suma, kuri iš esmės sudaro apie pusę visos paskaičiuotos remonto darbų sumos, nes tokios numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos galimos tik tam tikru atveju, o gali būti, kad jų ieškovė ir neturės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutiko sumokėti netiesiogines išlaidas, nurodytas UAB „Skena“ lokalinėje sąmatoje, ieškovė su jokia įmone nėra sudariusi sutarties dėl darbų atlikimo, todėl tikėtina, kad darbai bus atlikti ūkio būdu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad ieškovės buto remonto kaštai būtų 497,12 Eur (1 716,46 Lt). Įvertinęs nustatytą ieškovės buto nusidėvėjimą 46 procentais, buto remonto kaštus sumažino 46 procentais iki 268,44 Eur (926,89 Lt) sumos. Pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai į nuostolius įtraukė 400 Lt lokalinės sąmatos parengimo išlaidas, nes šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.              Nepagrįstai buto remonto kaštai sumažinti 46 procentais, atsižvelgiant į nustatytą ieškovės buto nusidėvėjimą. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinė sąmata sudaryta skaičiuojant remonto kainą sugadinto turto atkuriamąja verte, o tai atitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Teismo nuostata, kad žalos dydis dėl buto užliejimo turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į nusidėvėjimą, neatitinka CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatos, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

2.              Neteisinga išvada, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nenurodyta, pagal kokius duomenis sąmatą sudarę asmenys nustatė darbų ir medžiagą įkainius. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta naudojant „Sistela“ programinę įrangą, kuri skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui ir kt., licenzijos Nr. 8697. Skaičiavimus atliko T. M., atestato Nr. 25113, ir inžinierė S. K.

3.              Neatsižvelgta, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ paskaičiuotos buto remonto kainos – 4 720,21 Lt – atitikimą realioms rinkos kainoms patvirtina ir ieškovės teismui pateikta UAB „Rūdupis“ lokalinė sąmata 4 673,73 Lt sumai, už kurią pastaroji įmonė sutiktų atlikti buto remonto po užpylimo darbus.

4.              Nevertinta, kad atsakovės paaiškinimas, jog už užlietus du žemiau esančius butus jai teko atlyginti 700 Lt žalą, nepagrįstas įrodymais. AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija atsakovei patvirtina, kad draudimo bendrovė dėl 2014 m. vasario 2 d. įvykio, kurio metu buvo sugadintas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo savininkei V. B. išmokėjo 1 973,31 Lt draudimo išmoką, kurią regreso tvarka išieško iš atsakovės.

5.              Neteisingai nurodyta, jog teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.), byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal CPK turi teise ex officio rinkti įrodymus. Įstatymas įtvirtina teismui galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Nagrinėjamoje byloje teismas užkirto kelią ieškovei įrodinėti žalos dydį, atsisakydamas skirti pakartotinę teismo ekspertizę, klaidingai teigė, kad ieškovė nenurodė konkretaus eksperto, kuriuo ji pasitikėtų. Prašyme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ieškovė nurodė, kad ekspertizę atlikti sutinka UAB „KA projektai“, taip pat įmonės direktoriaus kontaktinį telefono numerį, ieškovė sutiko apmokėti suderintas ekspertizės išlaidas.

6.              Neteisinga išvada, jog pateikta teismo ekspertizės išvada pakankamai aiški ir išsami. Teismo eksperto nurodyta buto remonto kaina yra dvigubai mažesnė nei nurodyta ieškovės pateiktoje VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sąmatoje ir yra akivaizdžiai per maža. Abiem atvejais skaičiavimus atliko kvalifikuoti specialistai, todėl labai didelis paskaičiuotų sumų skirtumas sudarė pagrindą skirti pakartotinę teismo statybinę–finansinę ekspertizę. Ekspertizės akte nėra nurodyti visų atliktinų darbų, pavyzdžiui, glaistymo, kainos, o tik dažymo. Tarp nurodytų medžiagų yra įtraukta pavojinga sveikatai medžiaga – aksolis, vario sulfatas (klijiniai dažai), o ieškovės buto sienos buvo dažytos vandeniniais dažais su lipalu. Be to, teismo ekspertas nepaskaičiavo sienų dekoracijų atkūrimo kaštų. Teismas, vienpusiškai remdamasis UAB „Skena“ ataskaita, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – ieškovės paaiškinimams, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinei sąmatai, UAB „Rūdupis“ lokalinei sąmatai, nesivadovavo CPK 218 straipsniu, pagal kurį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

7.              Nepagrįstas motyvas, jog ieškovė viso teisminio proceso metu nesirūpino tinkamu atstovavimu, nors teismas jai ne kartą buvo išaiškinęs šią pareigą. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį vesti bylą per atstovą yra asmens teisė, o ne pareiga. Ieškovė, skirtingai nei atsakovė, laiku pateikė teismui visus turimus įrodymus, atvyko į visus teismo posėdžius, dėl jos prašymų nebuvo atidėti teismo posėdžiai, t. y. ieškovė nevilkino bylos nagrinėjimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad, siekiant apskaičiuoti žalos dydį, privalu įvertinti turto nusidėvėjimą, kadangi turtas turi būti atkurtas iki to lygio, kuris buvo žalos atsiradimo momentu, o ne iki to lygio, kai buvo naujas, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės ataskaitoje Nr. 14-12/01 nurodyta informacija, kad apeliantės vidaus patalpų tinko vertė yra sumažėjusi 46 procentais. Taip pat šis nusidėvėjimo procentas skaičiuotinas ir sieną dengusiems dažams. Apeliantė teismo posėdyje patvirtino, kad remonto bute nebuvo dariusi nuo 1993 metų. Tai, kad turtas buvo nusidėvėjęs, patvirtino ir apeliantės pateiktos nuotraukos. Jei skaičiuojant žalą nebūtų įvertintas turto nusidėvėjimas, žalą patyręs asmuo būtų žymiai praturtėjęs žalą padariusio asmens sąskaita. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį, bet nepagerinti žalą patyrusiam asmeniui turtą. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, joje įtrauktos papildomos bendros išlaidos, kurios nebuvo pagrįstos, šioje lokalinėje sąmatoje skaičiuojama, kad darbus atliks įmonė, t. y. darbai bus atlikti rangos būdu, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad yra sudariusi sutartį, minėtoje sąmatoje įtrauktas įtrūkimų rievėjimas, glaistymas, tačiau dėl vandens užliejimo tokie įtrūkimai negalėjo susidaryti, todėl minėti darbai negali būti įtraukti į lokalinę sąmatą. Nėra duomenų, kad lokalinę sąmatą apskaičiavę VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ naudojosi naujausiais įkainiais, skaičiavimuose įkainiai buvo klasifikuojami pagal regionus, nes darbų įkainis didmiestyje yra žymiai didesnis nei (duomenys neskelbtini). „Sistela“ programa nėra skaičiuojamas turto nusidėvėjimas, be to, tam tikri įkainiai, naudojami šioje programoje, yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad kitiems dviem butams taip pat buvo padaryta žala ir ją atsakovė atlygino 700 Lt suma. Kadangi atsakovė yra bylos šalis, jos paaiškinimai yra viena iš faktinių duomenų nustatymo priemonių. AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes žala apskaičiuojama individualiai, o pas V. B. neseniai buvo padarytas šiuolaikiškas remontas. Apeliantei buvo suteikta teisė pasirinkti ekspertą, užduoti jam klausimus, tačiau ji to nepadarė, taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizės akto išvadų patikimumo, argumentų dėl žalos apskaičiavimo dydžio. UAB „Skena“ ekspertizėje nebuvo abejonių ir prieštaravimų, kurie sąlygotų būtinybę nesivadovauti eksperto išvada ir skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nebuvo įtrauktas sienų dekoracijų atkūrimas, procesiniuose dokumentuose ji nenurodė, kad sieks atkurti sienų dekoracijas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

             Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikia naują įrodymą – AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją atsakovei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą priimti, kadangi jo pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teisme neiškilo (CPK 314 str.)

             Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. vasario 2 d., įvykus santechniniams gedimams atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Ieškovė prašė priteisti 5 200 Lt jai padarytą žalą (4 700 Lt už buto remontą ir 400 Lt – už sąmatos parengimą). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 268,44 Eur buto remonto išlaidoms atlyginti ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą įvertindamas 46 procentų buto nusidėvėjimą, netinkamai vertino įrodymus, paskirstė įrodinėjimo naštą. 

             Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

             Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (apeliantė) (CK 6.249 str. 1 d., CPK 12, 178 str.). Apeliantė
prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokaline sąmata, kurioje ieškovės buto vertės atstatymas po apliejimo įvertintas 4 720 Lt. Apeliantės teigimu, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinė sąmata sudaryta naudojant „Sistela“ programinę įrangą, kuri skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui ir kt., licenzijos Nr. 8697. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį, nesivadovavo ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos duomenimis, nurodydamas motyvus, kodėl šiuo įrodymu nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo šio įrodymo vertinimui. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, joje įtrauktos papildomos bendros išlaidos, kurios nebuvo pagrįstos, šioje lokalinėje sąmatoje skaičiuojama, kad darbus atliks įmonė, t. y. darbai bus atlikti rangos būdu, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad yra sudariusi sutartį remonto darbams atlikti, minėtoje sąmatoje įtrauktas įtrūkimų rievėjimas, glaistymas, tačiau dėl vandens užliejimo tokie įtrūkimai negalėjo susidaryti, todėl minėti darbai negali būti įtraukti į lokalinę sąmatą.             Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, susijusio su aplietose patalpose atliktinais remonto darbais, vertintina, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu, ar visi jie yra būtini. Nors byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovės butas buvo užlietas iš atsakovės buto, tačiau įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu. Šias aplinkybes išsamiai įvertino ir išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas joms pritaria ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš lokalinės sąmatos turi būti atmestos išlaidos, nesusijusios su tiesioginės žalos šalinimu, t. y. PVM, socialinio draudimo išlaidos, išlaidos už darbo užmokestį, už papildomus darbus, už papildomus mechanizmus, už papildomus darbo užmokesčius. Nors po patalpų apliejimo praėję daugiau nei metai, byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų ieškovė nepatyrė, o lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra apskaičiuoti už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas nepriteisė, nes žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti.

             Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buto remonto kaštus sumažino 46 procentais, atsižvelgdamas į nustatytą ieškovės buto nusidėvėjimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, to neginčijo ir pripažino ir pati ieškovė, kad jos bute remontas buvo atliktas apie 1993 metus.

            Kasacinis teismas panašioje byloje (dėl buto užliejimo) yra išaiškinęs, kad žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų bylos aplinkybių kontekste įvertino ieškovės buto nusidėvėjimą laiko atžvilgiu ir atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydį įvertindamas buto patalpų nusidėvėjimą.

            Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog žalos atlyginimo atveju teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus, kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone,  nagrinėjamu atveju ieškovei žalos dydį įrodinėjant tik lokalinės sąmatos skaičiavimais ir neteikiant kitų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, įvertinęs joje esančius paskaičiavimus kartu su kitais bylos duomenimis, su teismo ekspertizės išvadomis, ieškovės patirtos žalos dydį pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės. Sutiktina su atsakove, kad  apeliantė nepateikė įrodymų, kurie keltų abejones dėl ekspertizės akto išvadų patikimumo, argumentų dėl žalos apskaičiavimo dydžio. UAB „Skena“ ekspertizėje nebuvo abejonių ir prieštaravimų, kurie sąlygotų būtinybę nesivadovauti eksperto išvada ir skirti pakartotinę ekspertizę. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tiesioginė patirta jos žala dėl patalpų apliejimo yra 268,44 Eur. Tuo labiau, atsakovė dėl priteistos žalos dydžio apeliacinio skundo nepadavė, kas leidžia daryti išvadą, jog su tokia suma sutiko.

           Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

            Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). 

            Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos spręsdamas ginčą pagrįstai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis, lemiančiomis, ne tik už žalą atsakingo asmens pareigą atlyginti žalą, bet ir žalą patyrusio asmens pareigą įrodyti žalos dydį. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Virginija Lozoraitytė