Baudžiamoji byla Nr. 1T-38-449/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.8
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Linas Šiukšta, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1A-5-581/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4) medžiaga ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui,
n u s t a t ė :
1. 2021 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjimui apeliacine tvarka gauta baudžiamoji byla su nuteistojo J. G. (J. G.) gynėjo Audriaus Leonavičiaus ir nuteistosios R. D. gynėjo Petro Butkevičiaus apeliaciniais skundais dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 209 straipsnyje, R. D. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, I. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintos dėl joms pareikštų kaltinimų. Minėta baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teisėjų kolegijai, susidedančiai iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Evaldo Vanago, Jolantos Raščiuvienės ir Algirdo Gapučio.
2. Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Eigirdas Činka 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad teisėjų kolegijos nariui Evaldui Vanagui nustojus eiti teisėjo pareigas, paskirtas naujas kolegijos narys teisėjas Sigitas Bagdonavičius nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi šioje byloje jis nagrinėjo ir priėmė nutartį pagal J. G. skundą, kuris susijęs su valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Aido Amparavičiaus veiksmais, ir tokį teisėjo nusišalinimą patvirtino Panevėžio apygardos teismo pirmininkas. Nutartyje nurodyta, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Danutė Švitinienė, Valdas Ciesiūnas ir Daina Vaidachavičienė negali nagrinėti šios bylos, nes jie priėmė nutartis ikiteisminio tyrimo stadijoje, nagrinėjo skundus, atliko kitus proceso veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos teisme nebėra galimybės sudaryti teisėjų kolegijos, susidedančios tik iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. Klausimas dėl mišrios teisėjų kolegijos sudarymo nespręstas, kadangi nuteistasis J. G. jau buvo pareiškęs nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad jam buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal Panevėžio apygardos teismo pirmininko pranešimą, todėl tikėtina, kad nuteistasis J. G. ateityje vėl kels klausimą dėl nušalinimo, nes teismo pirmininkas yra Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašoma spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apygardos teismui.
Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas.
3. Vadovaujantis bendrosiomis bylų teismingumo taisyklėmis, baudžiamoji byla Nr. 1A-5-581/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4) teisminga Panevėžio apygardos teismui. BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nustatyta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas svarstyti bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimą, dėl to, kad bylą paskyrus nagrinėti mišriai Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, tikėtina iš naujo bus keliamas klausimas dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo tuo pagrindu, jog pagal Panevėžio apygardos teismo pirmininko pranešimą Panevėžio apygardos prokuratūrai buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo J. G..
4. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, nuteistojo garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.
5. Pažymėtina, kad aplinkybės, išimtinai susijusios su teismo pirmininko asmenybe, jo veiksmais, galinčios kelti abejonių dėl pirmininko šališkumo, savaime negali būti pagrindas nušalinti visus teismo teisėjus nuo konkrečios bylos nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, kituose nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), o administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo (Teismų įstatymo 103 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-489/2018). Teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko veiksmai, pavyzdžiui, teisėjų kolegijos sudarymas, yra formalaus pobūdžio veiksmai, kurie nėra laikomi baudžiamosios bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl jie neturi įtakos sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo užtikrintas teismo, kuris nagrinėjo bylą iš esmės, nešališkumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).
6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad demokratinėse valstybėse reikšmingos bylos neišvengiamai sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir įvairių vertinimų, tačiau tai savaime nereiškia asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Be to, teismo nešališkumo principą padeda užtikrinti tai, kad byla nagrinėjama profesionalių teisėjų, kurių profesinis pasirengimas ir patirtis leidžia nepaisyti išorinės įtakos (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Čivinskaitė prieš Lietuvą).
7. Sutiktina su Panevėžio apygardos teismo pirmininko nutartyje padaryta išvada, kad dalis teismo teisėjų negali nagrinėti baudžiamosios bylos Nr. 1A-5-581/2022, nes sprendė procesinių prievartų priemonių klausimus ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjo skundus šioje byloje, taip pat atliko kitus proceso veiksmus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat sutiktina su nutarties argumentais dėl galimų abejonių dėl teismo pirmininko nešališkumo. Nors nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Panevėžio apygardos teismo pirmininko šališkumo subjektyviąja prasme, tačiau dėl aplinkybės, kad jo pranešimo Panevėžio apygardos prokuratūrai pagrindu nuteistajam J. G. buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, proceso dalyviams bei pašaliniams stebėtojams gali kilti abejonių dėl šio teisėjo nešališkumo objektyviąja prasme. Tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytą teismų praktiką dėl teismo pirmininko įtakos kitų teisėjų nešališkumui, konstatuotina, kad vien aplinkybė, jog pagal Panevėžio apygardos teismo pirmininko pranešimą nuteistajam J. G. buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuris nesusijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, savaime nelemia likusių Panevėžio apygardos teismo teisėjų, kurie nesprendė procesinių prievartos priemonių klausimų ikiteisminio tyrimo metu ar nenagrinėjo skundų bei neatliko kitų proceso veiksmų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, šališkumo. Be to, išvada dėl galimo teisėjo šališkumo tiek objektyviąja, tiek subjektyviąja prasme negali būti grindžiama vien subjektyvia asmens nuomone ar prielaidomis, taip pat žiniasklaidos pateikta nuomone. Taigi, šiuo metu nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių kelti abejonių likusių Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu, todėl nėra pagrindo baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-581/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017-4) perduoti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,
n u t a r i a :
atsisakyti baudžiamąją bylą Nr. 1A-5-581/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-2-00104-2017‑4) iš Panevėžio apygardos teismo perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas,
laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Linas Šiukšta