1Sk-448/2010;

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                  2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei D. A., teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. I. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl E. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

E. I. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsniu, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. I. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, bausmės pradžia - 2009-07-04, bausmės pabaiga - 2012-01-04.

2010-08-24 Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Alytaus  rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo E. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-29 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis E. I., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, skatintas. Tačiau baustas drausmine tvarka, nuobauda galiojanti, kas laikytina neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas septynis kartus, kas rodo nuteistojo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo atliktos bausmės laikas per mažas, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog jis pasitaisė, nuteistasis tik formaliai atitinka įstatymo reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, todėl taikant šiuo metu lygtinį paleidimą bus pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis E. I. ir toliau turi būti laikomas izoliuotas nuo visuomenės, o taikyti lygtinį paleidimą nėra įstatyminio pagrindo.

Nuteistasis E. I. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam nereikia įrodinėti, kad jis pasitaisė, užtenka tik rašytinio pasižadėjimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienas augina sūnų, kurį šiuo metu globoja jo močiutė. Taip pat teigia, kad nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, nepriskiriamas prie sunkių, tik antrą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir tai rodo, kad jis nėra potencialus nusikaltėlis. Be to, nurodo, jog turi būti atsižvelgiama ir į psichologo išvadas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo E. I. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas, atliktos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis E. I. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, kitas aplinkybes. Konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis skatintas, tačiau per trumpą bausmės atlikimo laiką padarė pažeidimus ir baustas. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad anksčiau E. I. teistas septynis kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai rodo, kad nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir linkęs nusikalsti. Teismas įvertino neatliktos bausmės laiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, psichologas duoda išvadą dėl teigiamos motyvacijos koreguoti savo elgesį, o pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žemesnė už vidutinę, nuteistasis vienas augino sūnų, neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės, jų visuma.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo nusikaltimas nepriskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, jis tik antrą kartą baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistojo asmenybės ir jo pavojingumo vertinimui turi reikšmę ir ankstesnių teistumų skaičius (teistas septynis kartus), kuris įvertinus nuteistojo jauną amžių rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikaltimus. Be to, pažymėtina, kad teismas vertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgė į tai, kad atlikta tik 1/3 paskirtos bausmės. Esant formalioms įstatyme numatytoms lygtinio paleidimo taikymo sąlygoms, teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nuteistasis turi būti toliau laikomas izoliuotas nuo visuomenės.    

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Taigi yra pagrindas teigti, kad teismas manė, jog taikant lygtinį paleidimą E. I., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje  nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. I. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. I. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                         Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai:                                                                         Gytis Večerskas

                                                                                                  Valdas Vitunskas